- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-30
- Bylos Nr.
- eI3-624-809/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00249-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Petkevičienė, Eglė Žulytė-Janulionienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Embritas“
- Atsakovas
- valstybės įmonei „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“
- Advokatai
- Remigijus Bukėnas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės, Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Embritas“ skundą atsakovei valstybės įmonei „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ (teisių perėmėjas – viešoji įstaiga ,,Statybos sektoriaus vystymo agentūra“) dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Embritas“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti valstybės įmonės (tolia – ir VĮ) „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ (teisių perėmėjas – viešoji įstaiga ,,Statybos sektoriaus vystymo agentūra“) 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. 246 „Dėl poveikio priemonės taikymo“ (toliau – ir Sprendimas) bei priteisti pareiškėjai patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant sumokėtą žyminį mokestį ir išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.
Paaiškina, kad pareiškėjai 2010 m. kovo 26 d. išduotu ir vėlesniais metais papildytu ypatingojo statinio statybos rangovo kvalifikacijos atestatu (toliau – ir Atestatas) buvo suteikta teisė atlikti ypatingųjų statinių statybos darbus. Pareiškėja 2021 m. spalio 21 d. su prašymu dėl Atestato papildymo kreipėsi į atsakovą, kuris 2021 m. spalio 29 d. raštu nurodė pareiškėjui pateikti papildomą informaciją, susijusią su projektu „Viaduko per geležinkelį statyba valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 170 Mažeikiai-Skuodas 1,12 km ir prieigų, sutampančių su Algirdo gatve, bei Vakarų, Gamyklos gatvių ir Algirdo gatvės sankryžų Mažeikių mieste įrengimas“ (toliau – ir Projektas) ir pareiškėjos veikla Projekto realizavimo metu. Pareiškėja, atsižvelgdama į 2021 m. spalio 29 d. atsakovo raštą, pateikė 2021 m. lapkričio 18 d. paaiškinimus su papildomais dokumentais. Pareiškėja atsakovui paaiškino, kad įgyvendinant Projektą pagal sutartis tiekė statybines medžiagas, nuomojo statybinę techniką ir teikė statybos darbų valdymo paslaugas. Pareiškėja gavo 2021 m. gruodžio 22 d. atsakovo Sprendimą. Atsakovas, į kurį pareiškėja kreipėsi dėl Atestato papildymo, nutarė, kad įgyvendinant Projektą pareiškėja vykdė statybos darbus, kurių pagal Atestatą negalėjo vykdyti. Todėl Sprendimu atsakovas apskritai panaikino Atestatą, t. y. iš pareiškėjos atėmė teisę būti ypatingųjų statinių statybos rangovu ir galimybę atlikti Atestate nurodytus statybos darbus.
Atsakovas, pažeisdamas teisinį reguliavimą, klausimo dėl Atestato papildymo nagrinėjimo procesą pavertė poveikio priemonių pareiškėjos atžvilgiu taikymo procesu. Atsakovas apie tokį savo ketinimą pareiškėjos iš anksto raštu neinformavo, o pareiškėja, gavusi Sprendimą, sužinojo apie poveikio priemonių pareiškėjos atžvilgiu taikymo proceso rezultatą. Atsakovas savo veikloje privalo vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) nuostatomis, t. y. 37 straipsnio 2 dalimi. Nei statybos techniniame reglamente STR 1.02.01:2017 „Statybos dalyvių atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“ (toliau – ir Aprašas), nei Nuostatuose nėra nustatyta, kad Atestato papildymo klausimo nagrinėjimo procesas gali tapti poveikio priemonių prašymą dėl Atestato papildymo pateikusiam asmeniui taikymo procesu. Apraše ir Nuostatuose nenumatyta, kad Atestato papildymo klausimo nagrinėjimo procesas gali būti baigiamas sprendimu dėl Atestato panaikinimo. Sistemiškai vertinant Aprašo ir Nuostatų normas, Atestato papildymo klausimo nagrinėjimo procesas ir Atestatą turinčio asmens veiklos tyrimo ir poveikio priemonių taikymo procesas yra atskiri procesai. Todėl atsakovas neturėjo teisės pareiškėjos prašymo papildyti Atestatą nagrinėjimo procesą paversti poveikio priemonių pareiškėjos atžvilgiu taikymo procesu. Atsakovas, manydamas, kad pareiškėja padarė teisės aktų pažeidimą, turėjo pareigą apie tai iš anksto pranešti pareiškėjai. Atsakovas pažeidė VAĮ 37 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą ir atėmė iš pareiškėjos VAĮ 37 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teises. Atsakovas, nesudaręs galimybės pareiškėjai pasinaudoti VAĮ 37 straipsnio 3 dalyje numatytomis teisėmis, dėl poveikio priemonių pareiškėjai taikymo sprendė pagal pareiškėjos siekiant Atestato papildymo pateiktus dokumentus ir paaiškinimus. Nurodė, kad atsakovas ignoravo aplinkybę, jog poveikio priemonių taikymo klausimo sprendimui negali būti taikomos tos pačios taisyklės kaip nagrinėjant Atestato papildymo klausimą. Atsakovas, klausimo dėl Atestato papildymo nagrinėjimo procesą paversdamas Atestato panaikinimo procesu, turėjo pareigą atlikti visus reikiamus tyrimo veiksmus siekiant nustatyti, ar pažeidimas iš tikrųjų buvo padarytas. Šiuo atveju atsakovas pareiškėjos teisės aktų nustatyta tvarka neinformavo apie įtarimus dėl teisės aktų pažeidimo pareiškėjos veikloje ir nesudarė galimybės gintis nuo atitinkamų įtarimų. Pareiškėja post factum buvo informuota, jog jos veikloje buvo nustatytas teisės normų pažeidimas ir dėl to buvo pritaikyta griežčiausia poveikio priemonė – panaikintas Atestatas. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, pažeidė VAĮ nuostatas, gero viešojo administravimo principą ir pareiškėjos teisę būti išklausytam. Šie faktai sudaro pagrindą Sprendimo kaip neteisėto ir nepagrįsto panaikinimui.
Atsakovas griežčiausią poveikio priemonę skyrė remdamasis vien formaliais pagrindais, nevertindamas taikomos poveikio priemonės proporcingumo, atsakovo nuomone, padarytam pažeidimui. Atsakovas nevertino Atestato panaikinimo atitikimo proporcingumo principui ir paprasčiausiai mechaniškai taikė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatas. Atsakovas ignoravo aplinkybę, kad už pažeidimus, susijusius atestuojama veikla statybos srityje, gali būti taikomos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 356 straipsnyje ar 363 straipsnyje nurodytos piniginės baudos. Pareiškėja savo kaip ypatingojo statinio statybos rangovo veiklą tinkamai vykdė daugiau kaip 10 metų. Pareiškėjai iki Sprendimo priėmimo jokios sankcijos už tai, kad ji teisės aktuose nustatytų pareigų nevykdė ar jas vykdė netinkamai, nebuvo taikytos. Atsakovas nenustatė, kad pareiškėjos veikla Projekto įgyvendinimo metu būtų sukėlusi kokių nors neigiamų pasekmių. Atsakovas nekreipė dėmesio į pasekmes, kurias sukels Atestato panaikinimas. Sprendime nėra jokių argumentų dėl pareiškėjai taikomos sankcijos proporcingumo pažeidimui. Atsakovas nepagrįstai neatsižvelgė į pažeidimo, kurio padarymu atsakovas apkaltino pareiškėją, reikšmę, pasekmes, skiriamos poveikio priemonės proporcingumą viešojo administravimo tikslui. Dėl to Sprendimas neatitinka administraciniam sprendimui keliamų teisėtumo ir proporcingumo reikalavimų ir yra pagrindas teismo sprendimu jį panaikinti.
Nurodė, kad atsakovas privalėjo turėti įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėja statybos darbus iš tikrųjų vykdė. Įrodymų, jog pareiškėja vykdė statybos darbus, atsakovas neturėjo. Pareiškėjos su 2021 m. spalio 21 d. prašymu dėl Atestato papildymo pateiktas atliktų darbų sąrašas faktiškai buvo užpildyta atsakovo parengta forma. Ši forma nesudaro galimybės asmeniui, teikiančiam prašymą papildyti Atestatą, nurodyti, kad patirtį, susijusią su tam tikrais statybos darbais, įgijo ne faktiniu tokių darbų vykdymu, o kitaip prisidėdamas prie tam tikro statybos projekto realizavimo. Pareiškėja, teikdama prašymą dėl Atestato papildymo, privalėjo naudoti būtent atsakovo parengtą formą. Atsakovo parengtos formos, kurioje dėl jos ribotumo negalima tinkamai aprašyti visų reikšmingų aplinkybių, užpildymas niekaip nepatvirtina, jog pareiškėja atliko statybos darbus, vykdytus įgyvendinant Projektą. Tai, kaip pareiškėja prisidėjo prie Projekto realizavimo, pareiškėja nurodė 2021 m. lapkričio 18 d. rašte, teiktame atsakovui. Pareiškėjas ir AS „LNK Industries“ sudarė sutartis, susijusias su Projekto realizavimu. Taigi, įgyvendinant Projektą, pareiškėjos veikla apėmė statybinių medžiagų tiekimą, technikos statybai nuomą ir jos valdymo paslaugas, statybos darbų valdymo paslaugų teikimą. Pareiškėja kaip bendrovė nevykdė jokių statybos darbų, susijusių su Projekto įgyvendinimu. Teisės aktai nedraudžia asmenims sudaryti sutarčių dėl statybinės technikos nuomos, medžiagų statybai tiekimo ar statybos darbų valdymo paslaugų teikimo. Statybos darbų valdymas, statybinių medžiagų tiekimas ar statybinės technikos nuoma nėra veikla, kuriai būtų reikalingas atsakovo išduodamas atestatas. Įgyvendinant Projektą faktiškai vykdyta pareiškėjos veikla nepatenka į statybos darbų sudėtį.