Vilniaus apygardos teismo nutartis

kolegijos posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „NPI“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „MV steel group“ ieškinį atsakovui UAB „NPI“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2010-02-24 preliminariu sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai.

Atsakovas pateikė prieštaravimus, prašydamas preliminarų sprendimą pakeisti ir sumažinti priteistą delspinigių sumą nuo 7 933,15 Lt iki 792,94 Lt, o priteistą 1 000 Lt sumą teisinių paslaugų apmokėjimui sumažinti iki 500 Lt ir sumažinti priteistą žyminio mokesčio sumą proporcingai atmestai ieškinio reikalavimų sumai. Atsakovas neginčijo sprendimo dalies dėl 38 355,17 Lt skolos priteisimo, tačiau nesutiko su 7 933,15 Lt delspinigių priteisimu. Nurodė, kad sutartis, kurią pasirašė šalys, sudaryta pagal ieškovo pasiūlytas sąlygas, todėl vertinant sutarties nuostatas reikia atsižvelgti į CK 6.193 str. 4 d. reikalavimus ir sprendžiant dėl netesybų dydžio aiškinti sutartį ieškovo nenaudai. Priteista 7 933,15 Lt delspinigių suma turėtų būti mažinama iki versle taikomos 0,02 procentų delspinigių sumos, t. y. iki 792,94 Lt. Laikotarpiu nuo teismo priimto sprendimo iki pilno teismo sprendimo įvykdymo, teismas taikė palūkanas, kurių dydis sudaro 0,016 procento dienai. Toje pačioje byloje vienu laikotarpiu ieškovo nuostoliai dengiami pagal sutartį netesybomis, kurios daugiau nei 10 kartų didesnės už palūkanas, priteistas iš atsakovo už naudojimąsi ieškovo pinigais. Atsakovo nuomone, priteista 1 000 Lt suma už advokato teisines paslaugas, nors ir neviršija Teisingumo ministro maksimalaus įkainio už ieškinio parengimą, tačiau negali būti laikoma pagrįsta ir teisinga.

Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2010-06-03 sprendimu 2010-02-24 preliminarų sprendimą paliko nepakeistą; priteisė iš UAB „NPI“ 10,15 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei. Teismas nustatė, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai didmeninio pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Atsakovas neginčija, kad gavo prekes ir neatsiskaitė pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras, taip pat pripažįsta ir skolos dydį. Atsižvelgiant į tai preliminariu sprendimu iš atsakovo pagrįstai priteista 38 355,17 Lt skola ir sprendimas šioje dalyje paliktas nepakeistas. Atsakovas nesutinka su preliminarius sprendimu priteista 7 933,15 Lt delspinigių suma. Atsakovo argumentai dėl delspinigių sumažinimo iki versle priimto 0,02 procentų dydžio atmesti, kaip nepagrįsti. Atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad verslo santykiuose, kuriuose dalyvavo ieškovas ir atsakovas, ar kokiuose nors kituose verslo santykiuose, įprastas, nusistovėjęs delspinigių dydis yra 0,02 procentai per dieną. 0,2 procentų dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną, kuriuos pirkėjas, laiku neatsiskaitęs už prekes, privalo mokėti pardavėjui, yra numatyti šalių pasirašytos sutarties 3.5 punktu. Ši sutarties sąlyga yra labai aiški, konkreti ir nekelianti jokių abejonių. Teismas konstatavo, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog sutartinės atsakomybės proporcijų keitimas reiškia ir šalių sutarties keitimą, todėl teismui keičiant (mažinant) sutarties netesybas turi būti atsižvelgiama į CK 6.233 str. nuostatas dėl sutarties keitimo. Netesybų dydį šalys sulygo sutartimi, abi sutarties šalys yra juridiniai asmenys, verslo subjektai, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad kuri nors iš šalių buvo iš esmės silpnesnė, o kita šalis jos atžvilgiu nepagrįstai turėjo perdėtą pranašumą. Tai, kad ieškovas parengė ir pasiūlė atsakovui sutarties sąlygas, taip pat negali būti vertinama, jog dėl to ieškovas įgijo pranašumą prieš atsakovą, o atsakovas buvo blogesnėje padėtyje, kadangi atsakovas buvo laisvas pasirinkti, ar priimti jam pasiūlytas sąlygas, taip pat ir sąlygą dėl delspinigių dydžio, ar atsisakyti sutarties; turėjo galimybę derėtis dėl sutarties ir dėl jos konkrečių sąlygų. Byloje nenustatyta esminė šalių nelygybė, todėl teismas negali šiuo pagrindu mažinti sutartines netesybas. Kadangi abi sutarties šalys yra verslininkai, kurių veiklai keliami padidinti reikalavimai, sudarydamos sutartį iš esmės buvo lygiavertės partnerės, laisvai sudarė ją ir savo nuožiūra nustatė tarpusavio teises ir pareigas taip pat ir dėl netesybų, įvertinęs laikotarpį už kurį buvo paskaičiuotos netesybos, paskaičiuotų netesybų dydį, taip pat tai, kad atsakovas pripažįsta visą skolą, tačiau jos nemoka gana ilgą laiką, pagrindinės skolos ir delspinigių dydžių santykį, teismas sprendė, jog ieškovo reikalaujamų priteisti delspinigių dydis nėra aiškiai per didelis ar neprotingas, tai pat nepažeidžia kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyros, todėl mažinti sutartinių delspinigių dydį nėra pagrindo. Teismas laikė, kad priteista bylinėjimosi išlaidų suma ne tik, kad neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatyto maksimalaus dydžio, bet yra gerokai už jį mažesnis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas.

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas reglamentuojančias šalių sutartinės atsakomybės taikymą, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos nuostatų tokios kategorijos bylose; tačiau teismas iš dalies netinkamai įvertino ieškovo pateiktą delspinigių apskaičiavimą, kas sudaro pagrindą iš dalies pakeisti teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, jog šalių sutartyje numatyti 0,2 procentų delspinigiai per dieną yra akivaizdžiai per dideli, prieštarauja gerai moralei ir vien dėl to turi būti mažinami iki 0,02 procentų per dieną. Nagrinėjamoje byloje delspinigiai nustatyti šalių 2009-04-06 pirkimo-pardavimo sutarties 6 punktu, t. y. apeliantas, reikalaudamas sumažinti sutartinius delspinigius nuo 0,2 iki 0,02 procento, reikalauja ne aiškinti sutartį, bet radikaliai pakeisti šalių sutartinius santykius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus kolegija 2007-11-19 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007 išaiškino, kad sutartinių netesybų (sutartinės atsakomybės) proporcijų keitimas kartu reiškia ir šalių sutarties keitimą. Teismui keičiant (mažinant) sutarties netesybas kaip civilinę atsakomybę turi būti atsižvelgiama į CK 6.223 str. nuostatas dėl sutarties keitimo. Pagal CK 6.223 str. 2 d. teismo sprendimu vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista įstatymų nustatytais atvejais. Minėta, kad tokie atvejai dėl netesybų yra CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d. Vienas iš įstatymo įtvirtintų sutarties keitimo atvejų, kuris taikytinas mažinant sutartimi nustatytų netesybų dydį ir per teismą nustatant protingą ir pagrįstą kreditoriaus ir skolininko interesų balansą, yra CK 6.228 str. Jame nustatyta teismo teisė pašalinti esminę šalių nelygybę. Normoje nurodoma, kad teismas gali remtis tuo, kad sudarant sutartį vienai šaliai nepagrįstai suteiktas perdėtas pranašumas. CK 6.228 str. 1 d. išdėstyti pagrindai, kuriems esant svarstoma, ar reikia pakeisti sutartį, o 2 dalyje – reikalavimai, kuriuos turi atitikti pakeista sutartis, pašalinanti esminę šalių nelygybę. Šie pagrindai gali būti taikomi ir mažinant sutartines netesybas, jeigu jomis įtvirtinta esminė šalių nelygybė, o dėl to netesybos yra „aiškiai per didelės“ ar „neprotingai didelės“. Pakeista sutartis ar jos sąlyga turi atitikti sąžiningumo ir protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (CK 6.228 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad mažinamos netesybos neturi sutapti su minimaliais nuostoliais ar nuostoliais. Netesybų įskaitymas į nuostolius nesudaro pagrindo sumažinti sutartines netesybas iki minimalių ar įrodytų nuostolių dydžio. Kasacinio teismo teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad teismų praktikoje pripažinta, jog mažinant sutartines netesybas atsižvelgiama į tokius kriterijus kaip šalių sutartinių santykių pobūdis, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines ar alternatyvias netesybas, į prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.; kartu pažymėjo, kad sutartinių netesybų mažinimas nereiškia jų priteisimo konkrečiu 0,02 proc. tarifu.

Dėl išdėstyto apelianto argumentas, jog netesybos turi būti sumažintos iki priimtų versle 0,02 proc. vien dėl to, kad sutartis buvo sudaryta sunkmečiu, kad sutartyje numatytas delspinigių dydis akivaizdžiai per didelis ir pan., atmetamas. Argumentas, jog teismas ex officio privalo vertinti, ar sutartyje numatytas delspinigių dydis (0,2 proc.) neprieštarauja gerai moralei, atmetamas, kaip prieštaraujantis sutarčių laisvės principui. Kitokių aplinkybių, įrodančių esminę šalių nelygybę, ieškovo nepamatuotą pranašumą versle tuo atveju, jeigu atsakovas sumokės sutartines netesybas, ir pan. apeliantas nenurodė ir neįrodinėjo. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad šalių prikimo-pardavimo sutartis vertinama, kaip dviejų lygiaverčių verslo partnerių susitarimas; apeliantas nepateikė argumentų, paneigiančių teismo išvadą, jog sutarties šalys laisvai ir savo nuožiūra nustatė tarpusavio teises ir pareigas taip pat ir dėl netesybų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas savo prievolės atsiskaityti už parduotas prekes pagal keturias PVM sąskaitas-faktūras atsakovas nevykdo nuo 2009-10-09 (b.l. 23); 2009-11-03 pasiūlė atsakovui skolos mokėjimo grafiką (b.l. 20), kurio taip pat neįvykdė. Nors pagrindinės skolos atsakovas neginčijo, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dieną atsakovas dar nebuvo atsiskaitęs nors iš dalies, t. y. nuo 2009 m. spalio mėnesio nevykdė prievolės be kokių nors pateisinamų priežasčių. Toks atsakovo elgesys neatitinka gerų verslo papročių sąvokai ir teismas pagrįstai į tai atsižvelgė, atmesdamas atsakovo reikalavimą dėl sutartinių netesybų mažinimo. Apelianto argumentas, kad ieškovas neįrodė, jog jis dėl prievolės neįvykdymo laiku patyrė tiek nuostolių, kiek pareikalavo netesybų, atmetamas. Atsakovo, kaip pažeidusios prievolę sutarties šalies kaltė preziumuojama; esant ginčui dėl sutartinių netesybų dydžio, pirmiausiai skolininkas privalo įrodyti įstatymo numatytų aplinkybių, leidžiančių pakeisti šalių sutartinius santykius, buvimą.

Netesybos nagrinėjamoje byloje turi būti sumažintos dėl netinkamo jų apskaičiavimo. Byloje nustatyta, kad atsakovas pasiūlė ieškovui savo skolos mokėjimo grafiką, pagal kurį jis įsipareigojo padengti skolą iki 2009-11-30 (b.l. 20); ieškovas šį grafiką akceptavo, t. y. šalys susitarė pratęsti skolos padengimo terminą iki 2009-11-30. Ieškovas, apskaičiuodamas delspinigių dydį, į tai neatsižvelgė ir apskaičiavo delspinigius pagal tris PVM sąskaitas faktūras nuo sąskaitose nuodyto termino – nuo 2009-10-10, 2009-10-13 ir 2009-11-22 (b.l. 23). Dėl išdėstyto laikotarpis, už kurį apskaičiuoti delspinigiai pagal PVM sąskaitą faktūrą MVS0001347 mažinamas iki 51 dienos (nuo 2009-11-30 iki 2010-01-20), pagal PVM sąskaitas faktūras MVS0001375 ir MVS001585 iki 79 dienų. Delspinigiai pagal PVM sąskaitą faktūrą MVS0001347 mažinami iki 1 241,25 Lt (23,809x51), pagal PVM sąskaitą faktūrą MVS0001375 - iki 2 364,70 Lt (29,933x79) ir pagal PVM sąskaitą faktūrą MVS001585 iki 819,46 (10,353x79); atitinkamai bendra delspinigių suma mažinama iki 5 200,12 Lt, pakeičiant preliminarų sprendimą (CPK 430 str. 6 d. 3 p., 326 str. 1 d. 3 p.).

Iš dalies pakeitęs preliminarų sprendimą, teismas iš dalies pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir proporcingai sumažina priteistas bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį) 41 Lt (CPK 93 str. 4 d.).

Iš apelianto valstybei taip pat priteisiamos dokumentų siuntimo išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (b.l. 73) (CPK 79, 88 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. sprendimą iš dalies pakeisti: pakeisti 2010 m. vasario 24 d. preliminarų sprendimą ir sumažinti priteistų delspinigių sumą iki 5 200,12 Lt (penkių tūkstančių dviejų šimtų litų, 12 centų), bylinėjimosi išlaidas iki 1 653,50 Lt; kitą preliminaraus sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto UAB „NPI“ 5,70 Lt (penkis litus 70 centų) pašto išlaidų valstybės biudžetui, sumokamų banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).