Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Gyčio Večersko, Ramūno Antanavičiaus, sekretoriaujant Gražinai Juškienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo D. J. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau-Komisijos) 2013-10-02 nutarimo Nr. 94-434 netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos D. J..

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2005-04-15 nuosprendžiu pagal BK 180 str. 3 d., 254 str. 2 d., 206 str., 253 str. 2 d., 300 str. 1 d. (3 epizodai), galutine, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis su ankstesniu nuosprendžiu subendrinta laisvės atėmimo bausme 10 metų su 21 590 Lt turto konfiskavimu.

Bausmės pabaiga – 2016-12-10.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras pritarė Komisijos nutarimui.

Skundžiama Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartimi atmestas nuteistojo skundas dėl komisijos nutarimo panaikinimo. Teismas pritarė Komisijos išvadoms bei konstatavo, jog šiuo metu taikant lygtinį paleidimą būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas bei nepasiekti bausmės tikslai.

Nuteistasis D. J. šią nutartį skundžia Kauno apygardos teismui ir prašo taikyti lygtinį paleidimą. Teigia, jog teismo argumentai prieštarauja BVK 157 str. įtvirtintoms nuostatoms, bausmių humanizacijos principui. Nutarties išvados paremtos ne įstatymo taikymu, tačiau asmeninėmis nuostatomis. Nepagrįstai vertinti praeities teistumai. Pažymi, jog nuteistasis turi mažametę dukrą, kuria reikalingas tėvas. Tai pat nurodo, jog individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones įvykdė, yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, buvo skatintas. Be to, teisingumo principas taip pat turi užtikrinti galimybę nuteistajam pasinaudoti humanišku įstatymu dėl lygtinio paleidimo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. J. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Nagrinėjant skundą pirmiausiai pažymėtina tai, jog taikyti lygtinį paleidimą ar ne, yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Teisėjų kolegijos manymu, apylinkės teismas, nagrinėdamas lygtinio paleidimo komisijos nutarimą, įvertino visas reikšmingas aplinkybes - atsižvelgė į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę bei kitas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu taikyti lygtinį paleidimą nėra pagrindo.

Kolegija taip pat pažymi, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog sunkią nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str. 2 d.

Kaip matyti iš bylos duomenų, D. J. yra atlikęs tikrai didelę dalį jam skirtos bausmės, tačiau likusi neatlikta bausmės dalis – daugiau nei 2 metai, atsižvelgiant į veikų bei nuteistojo pavojingumą, jo elgesį pataisos įstaigoje, taip pat pagrįstai vertinama kaip didelė. Pažymėtina ir tai, jog atlikta įstatyme numatyta bausmės dalis nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, nes lygtinis paleidimas taikomas tik padarius išvadą, jog galima tikėtis įstatymus atitinkančios elgesio laisvėje. Apie tai sprendžiama iš jau anksčiau nurodytų aplinkybių visumos, todėl tiek Komisija, tiek teismas pagrįstai įvertino tiek veikų pavojingumą, tiek ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, nuteistojo asmenybę, charakterio savybes, nuostatas.

Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, nuteistasis atlieka bausmę už kelių tyčinių nusikaltimų padarymą, vienas iš kurių priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, smurtinis ir padarytas organizuotoje grupėje. Nors nuteistasis atliko iš ties nemažą dalį bausmės, tačiau jo elgesys pataisos įstaigoje, požiūris į kriminalines vertybes, net ir atlikus nuteistajam didelę dalį bausmės, neleidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis būdamas laisvėje nebedarys nusikalstamų veikų ir laikysis įstatymų. Nuteistais laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu skatintas 9 kartus, dalyvavo įvairiose programose, tačiau, nors buvo parašęs prašymą dėl įsidarbinimo, pasiūlius mokamą drabą, atsisakė. Iš D. J. solidariai priteistas daugiau nei 14 000 Lt ieškinys, per metus laiko iki socialinio tyrimo išvados nuteistasis į asmeninę sąskaitą gavo daugiau nei 19 000 Lt, tačiau ieškiniui dengti nusiuntė tik 700 Lt, be to, pastangas atlyginti ieškinį pradėjo rodyti tik artėjant svarstymui dėl lygtinio paleidimo.

Ankstesni nuteistojo teistumai yra nuteistojo asmenybę charakterizuojanti aplinkybė, rodanti jo polinkį keistis, požiūrį į taikomas valstybės poveikio priemones, požiūrį į visuotinai priimtinas gyvenimo taisykles ir į tai būtina atsižvelgti, nes tai leidžia prognozuoti galimą nuteistojo elgesį laisvėje pritaikius jam lyginį paleidimą. Tai, kad D. J. anksčiau teistas byloja jo nenaudai sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, nes rodo, jog nuteistasis nelinkęs keistis teigiama linkme, linkęs pažeidinėti įstatymus ir ignoruoja visuotinai priimtinas elgesio taisykles.

Taip pat sprendžiant dėl sėkmingo bausmės tikslų užtikrinimo ir sėkmingos probacijos, ypač vertinant tikimybę dėl pakartotinio nusikalstamumo rizikos, svarbu įvertinti ir asmenines, charakterio savybes, nuteistojo nuostatas. Kaip matyti iš Komisijos nutarimo, kitų pateiktų dokumentų, nuteistasis palaiko nuteistųjų kriminalinę subkultūrą. Pagrindiniai nuteistojo kriminogeniniai veiksniai yra ankstesni nusikalstami veiksmai, netinkamas elgesio modelių pasirinkimas. Taip pat pažymėtina, jog nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys programą yra artima vidutinei – 34 balai. (vidutinė nuo 41–99 balų).

Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisingumo principo įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės vertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme ir nuo nusikaltimo nukentėjusiųjų asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti (LAT nutartis Nr. 2K-7-576/2006). Vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes taip pat privalu atsižvelgti. Kaip jau minėta, nuteistasis atlieka bausmę už kelių tyčinių nusikaltimų padarymą, vienas iš kurių priskirimas sunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai, padarytas organizuotoje grupėje, panaudojant ginklą. Todėl įvertinus veikų pobūdį, pavojingumą, atliktos bausmės dydį, nuteistojo elgesį pataisos namuose, požiūrį į jam priteistą ieškinį bei taikomas poveikio priemones, darytina išvada, jog teismas pagrįstai sprendė, kad likusi bausmės dalis šiuo metu yra dar didelė, todėl yra pagrindas abejoti tuo, jog nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos bus užtikrintas teisingumas, nuteistasis nebenusikals ir laikysis įstatymų.

Visos šios aplinkybės svarbios sprendžiant dėl galimybės sėkmingai nuteistąjį taisyti taikant lygtinį paleidimą ir teismas pagrįstai į jas atsižvelgė bei tinkamai įvertino, kaip šiuo metu trukdančias pagrįstai manyti, kad nuteistasis būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nebenusikals ir laikysis įstatymų, o nuteistojo probacija taikant lygtinį paleidimą gali būti sėkminga.

Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, jog teismas nepažeidė įstatymų reikalavimų tikrinant Komisijos nutarimo pagrįstumą, tinkamai įvertino visas aplinkybes, todėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta. Pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo D. J. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.