- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-10
- Bylos Nr.
- II-65-218/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-01679-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Silvija Jakštienė
- Pažeidėjas
- M. K.
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. K., institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovui Vidmantui Daunoravičiui, posėdyje išnagrinėjusi M. K. skundą dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos nutarimo skirti minėtam asmeniui baudą už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 145 str. 6 d. numatytą pažeidimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Panevėžio regiono departamento Teisės skyriaus vyr. specialistas Vidmantas Daunoravičius administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 222341-3 priėmė nutarimą, kuriuo M. K. pripažino kaltu padarius LR ATPK 145 str. 6 d. dalyje numatytą pažeidimą ir paskyrė 434 Eur baudą. Šiame nutarime konstatuota, kad minėtas asmuo, būdamas krovinio siuntėjo - (duomenys neskelbtini) atsakingu asmeniu 2015-02-20 šioje įmonėje organizavo medienos krovinio pateikimo vežti krovinį transporto priemone „MAN 26.460", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba (duomenys neskelbtini), valst Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau organizuodamas darbą nenustatė organizacinių techninių priemonių, kurios leistų įsitikinti, kad transporto priemonių junginys, kuris paruoštas vežti viršijant Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų didžiausių leidžiamų, naudojantis keliais, transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų IV skirsnio 21.4 papunktyje nustatytą maksimalią leidžiamą varančiųjų ašių apkrovą, turi leidimą važiuoti, viršijant leidžiamą maksimalią apkrovą, tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56 patvirtintų „Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių“, 5 ir 8 punkto nuostatų, taip pat Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 patvirtinto „Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo“ 30 punkto nuostatų.
Šalies argumentai
M. K. skundu prašo panaikinti minėtą Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 222341-3 Pareiškėjas savo skundą grindžia tuo, jog apskaičiuodamas krovinio (medienos) svorį, jis vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 631 patvirtintomis „Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių“ nuostatomis, ko pasekoje jis negali būti atsakingas už šiame teisės akte nurodytus netikslius privalomai pervežamam kroviniui taikytinus reikalavimus. Taip pat už krovinio svorio paskirstymą ant transporto priemonės ašių yra atsakingas transporto priemonės vairuotojas, o ne pareiškėjas, kadangi krovinį kraunasi vairuotojas, todėl jis atsako už tai, kad susikrautų tinkamai ir tvarkingai, kad krovinys būtų stabilus, tolygus, saugus. Pažymėtina, kad svorio pasiskirstymą ant ašių lemia ne vienas faktorius, o pavyzdžiui nevienodai pripūstos padangos, automobilio kabinos konstrukcija (kabina ilgesnė- su miegamąja vieta, ar trumpesnė), o tokias ypatybes gali žinoti ir atitinkamai pasikrauti krovinį tik vairuotojas. Šią aplinkybę (kad už svorio paskirstymą ant ašių atsako vairuotojas) patvirtina ir tai, kad vairuotojui S. M. Valstybinė kelių transporto inspekcijos surašytame 2015-02-20 protokole Nr. 222341AN buvo nurodytas ir administracinis pažeidimas dėl viršytos maksimalios leidžiamos varančiųjų ašių apkrovos. Pareiškėjas prašo teismo taikyti ATPK 301 str., kadangi miško vietovėje nėra techninių galimybių ir priemonių nustatyti tikrąjį krovinio svorio apkrovą, tenkančią varantiesiems ašims, o galėjo būti tik apytikriai apskaičiuotas krovinio svoris. Pažymėjo, kad jis negali išleisti krovinio su labai žymiu neprikrovimu, nes tokiu atveju nebūtų įvykdytas užsakymas, būtų nenuvežtas sutartas medienos kiekis, o pirkėjui tektų kompensuoti patirtas dideles transporto išlaidas. Galiausiai, pareiškėjas prašo vertinti jo pažeidimą, kaip mažareikšmį, nes bendras krovinio ir transporto priemonės svoris neviršijo leistinos normos, o maksimalų leidžiamos varančiųjų ašių apkrovos reikalavimai buvo viršyti nežymiai – 1,05 t, kai bendra apkrova tenkanti varančiajai ašiai nustatyta 20,05 t, kas atitinka tik 2-3 medienos rąstus. Keliams jokia žala nebuvo padaryta, kadangi bendras krovinio svoris buvo leistinas.
Atsiliepimas
Valstybinės kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos atsiliepime į skundą ir šios institucijos atstovas teismo posėdyje prašo šio M. K. skundo netenkinti bei palikti galioti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos nutarimą 2015 m. gegužės 27 d. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 222341. Tokį savo prašymą institucija grindžia tuo, kad kokiu būdu siuntėjas, ar pakrovėjas turi tikrinti, ar pakrauta kelių transporto priemonė neviršija leidžiamos ašies (ašių) apkrovos ir (ar) didžiausiosios leidžiamos masės - krovinio siuntėjo, ar pakrovimo darbus atliekančios įmonės reikalas, kadangi LR ATPK 145 str. 6 d. įtvirtinta norma įpareigoja įmonės atsakingus asmenis rūpintis, kad pateikiant, ar pakraunat vežti kelių transporto priemone viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą ir (ar) didžiausiąją leidžiamą masę įsitikinti, kad gautas leidimas vežti tokius krovinius. Jeigu neįsitikinama, tokiu atveju siuntėjas, ar pakrovėjas elgiasi rizikingai. Atsiliepime nurodyta, kad apvaliosios medienos matavimo ir tūrio nustatymo taisyklės nėra pakankama priemonė, pagal kurią būtų galima žinoti koks yra faktinis apkrovimas ant konkrečios ašies (ašių), kadangi nevienodą pasiskirstymą ant ašies (ašių) gali lemti nevienodas rąstų paskirstymas (į transporto priemonės priekį sukraunami masyvesni rastų galai, arba atvirkščiai, transporto priemonės konstrukcijos ypatumai ir t.t.), todėl siuntėjas, ar pakrovėjas siekdamas išvengti rizikos turi imtis papildomų atsargumo priemonių: reikalauti vežėjų, kad transporto priemonėse būtų įrengti specialūs manometrai, kurie fiksuotų apkrovimą ant ašių, ar tiesiog pateikti, ar pakrauti mažesnį krovinį. Priešingu atveju siuntėjas, ar pakrovėjas turi atsakyti už pateikimą, ar pakrovimą vežti kelių transporto priemone viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą ir (ar) didžiausiąją leidžiamą masę neįsitikinus, kad gautas leidimas vežti tokius krovinius.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis negalėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad betarpiškai pažeidimą padarė įmonės vairuotojas ir jis turėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybė.
LR ATPK 145 str. 6 d. numatyta atsakomybė už, kad krovinių pateikimas ar pakrovimas vežti kelių transporto priemone (jų junginiu), kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) didžiausioji leidžiamoji masė arba viršijami leidžiami kelių transporto priemonės (jų junginio) matmenys, neįsitikinus, kad gautas leidimas vežti tokius krovinius. Administracinė sankcija už minėtą administracinį pažeidimą yra skiriama krovinius vežti pateikusios įmonės vadovui ar kitiems atsakingiems asmenims (siuntėjams) arba pakrovimo darbus atliekančios įmonės vadovui ar kitiems atsakingiems asmenims, arba pakrovėjams.
Taigi įstatymas suteikia teisę administracinės atsakomybės klausimą sprendžiančiai institucijai (pareigūnams) pasirinkti administracinės atsakomybės subjektą ir buvo pasirinktas pareiškėjas, kaip vežti pateikusios įmonės vežti pateikusios įmonės atsakingam asmeniui (siuntėjui). Pažymėtina, kad vairuotojui atsakomybė už šių reikalavimų nesilaikymą, numatyta kitose šio ATPK straipsnio sankcijose esančiose dalyse, t.y. už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą. Taigi, įstatymas vienareikšmiškai nustato, kad už LR ATPK 145 str. 6 d. pažeidimą neatsako vairuotojas, kadangi jam yra taikytina kitokio pobūdžio atsakomybė. Taip pat pareiškėjo argumentai prieštarauja vienas kitam, kadangi jis sutinka su tuo, kad įmonėje yra atsakingas už tai, kad krovinio svoris neviršytų leistinos normos, vadovaujantis Apvaliosios medienos matavimo ir tūrio nustatymo taisyklėmis, paskaičiavus pakrauto krovinio svorį, tačiau pažymi, kad jis nėra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi visų teisės aktų reikalavimų, taikytinų siunčiamam kroviniui tame tarpe reikalavimui faktiniam apkrovimui ant konkrečios ašies (ašių). Toks pareiškėjo argumentas yra laikytinas nepagrįstu ir atmestinas, juolab nebuvo siekiama byloje įrodinėti galimų aplinkybių, susijusių su tuo, kad įmonės viduje galėtų būti patvirtinta darbo tvarka, pagal kurią vairuotojas būtų atsakingas už tai, kad įmonės transporto priemonė neviršytų leidžiamos ašies (ašių) apkrovos ir pan.
Apelianto argumentai apie kylančius sunkumus užtikrinti teisės aktų, susijusių su maksimalių leidžiamų transporto priemonių ašies (ašių) apkrovų dydžių, laikymusi ir kontrole, taip pat negali būti pagrindu nei netaikyti administracinės atsakomybės, nei švelninti paskirtą nuobaudą. (duomenys neskelbtini) yra valstybės įmonė, kurios tikslas teikti viešąsias paslaugas, gaminti produkciją ir vykdyti kitą veiklą siekiant tenkinti viešuosius interesus, o pažeidimo padarymo metu užsiėmė komercine veikla, siekdami parduoti medieną užsakovams. Nors valstybės įmonė nuosavybės teise priklauso valstybei ir turi ypatingą statusą, kitų subjektų tame tarpe ir verslo subjektų atžvilgiu, tačiau įmonės atsakingi asmenys privalo išmanyti atitinkamą veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir užtikrinti jų įgyvendinimą, t.y. kaip nurodo Valstybinės kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos transporto priemonėse galėtų būti įrengti specialūs manometrai, kurie fiksuotų apkrovimą ant ašių, ar tiesiog pateikti ir pakrauti mažesnį krovinį. Šios priemonės įgyvendinant teisės aktų kontrolę, pelną gaunančiam subjektui nėra sudėtingos įgyvendinti, tačiau įmonės ir atsakingų asmenų taikytos priemonės nebuvo pakankamos, kad nebūtų padarytas administracinis teisės pažeidimas.
Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo argumentas dėl pažeidimo mažareikšmiškumo, kadangi bendras krovinio ir transporto priemonės svoris neviršijo leistinos normos, o maksimalų leidžiamos varančiųjų ašių apkrovos reikalavimai buvo viršyti nežymiai, t.y. 1,05 t, kai bendra apkrova tenkanti varančiajai ašiai nustatyta 20,05 t. Pažymėtina, kad LR ATPK 145 str. 3 d., numato atsakomybę už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 t, bet ne daugiau kaip 2 t. Taigi, ši įstatyminė nuostata rodo, kad įstatymų leidėjas nereikšmingą administracinį teisės pažeidimą laiko važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) neviršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą 0,6 t, todėl negalima teigti, kad šioje byloje nustatytas leidžiamos ašies (ašių) apkrovos viršijimas 1,05 t yra laikytinas mažareikšmiu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 301 str., 302 str. 1 d. 1 p., 4 d., 3022 str.,
nutaria:
M. K. apeliacinį skundą atmesti.
Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Panevėžio regiono departamento nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 222341-3 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį teismą.