Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-12-30 · Civilinė byla Nr. 2S-842-252/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-30
Bylos Nr.
2S-842-252/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Danguolė Smetonienė
Atsakovas
V. A., J. A.
Ieškovas
V. B.
Trečiasis asmuo
J. M.
Civilinė byla Nr. 2S - 842 - 252- 2011Procesinio sprendimo kategorija: (S) 116.10.3; 121.14; 122.4
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 30 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. A. ir J. A. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-38-589/2008 pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovams J. A. ir V. A., trečiajam asmeniui J. M. dėl sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė V. B. prašė nutraukti tarp jos ir atsakovų J. A. bei V. A. sudarytą negyvenamųjų patalpų – garažo, esančio (duomenys neskelbtini), panaudos sutartį ir įpareigoti atsakovus atlaisvinti garažą bei perduoti jį ieškovei. Nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta garažo panaudos sutartis, pagal kurią atsakovai neatlygintinai naudojosi ieškovei priklausančiu garažu. Ieškovei nusprendus nutraukti sutartį, atsakovams buvo išsiųsti du įspėjimai dėl sutarties nutraukimo, tačiau atsakovai gera valia garažo neatlaisvino. Daiktai, esantys garaže, priklauso V. A..

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008-02-11 sprendimu ieškinį tenkino. Nutraukė garažo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), panaudos sutartį, sudarytą tarp V. B., V. A. ir J. A.. Įpareigojo atsakovus V. A. ir J. A. atlaisvinti garažą. Nurodė, kad atsakovai neatsižvelgė į tai, jog ieškovė pageidauja šiuo garažu naudotis pati ir yra įspėjusi atsakovus apie savo ketinimus įstatymo nustatytais terminais, dėl ko atsakovai pažeidė kooperacijos bei bendradarbiavimo principus. Panevėžio apygardos teismas 2008-07-02 nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-02-11 sprendimą paliko galioti.

Šalies argumentai

Atsakovai V. A. ir J. A. kreipėsi į teismą, prašydami išaiškinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-02-11 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-38-589/2008, nurodant, kieno daiktai laikomi garaže, kas, kaip ir kada turi įvykdyti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-02-11 sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 23 d. nutartimi atsakovų prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo atmetė. Laikė, kad atsakovų prašyme išdėstyti argumentai yra susisiję su sprendimo motyvuojamosios dalies aiškinimu, taip pat su kitų teismų priimtų sprendimų motyvų aiškinimu. Šioje byloje paskelbto sprendimo rezoliucinė dalis yra konkreti, vienareikšmiška ir aiški.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovai prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-11-23 nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog prašymas dėl sprendimo vykdymo išaiškinimo kaip tik ir yra grindžiamas tuo, kad jo vykdymas yra neaiškus ir neįvykdytas nuo 2008 m., t. y. niekaip negalima atlaisvinti garažo, esančio (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina priimami vis nauji teismo procesiniai sprendimai. Todėl pažeidžiamos atsakovų teisės ir teisėti interesai. Kadangi sprendimas iki šios dienos nėra įvykdytas, todėl yra visos sąly­gos sprendimui išaiškinti. Pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės nor­mas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos šiuo klausimu, netinkamai aiškina LR Konstitucinio teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimus, nes šiuo atveju atsakovai neprašo keisti sprendimo turinio ir pateikti naujų argumentų. Be to, kadangi byloje atsakovė yra ir J. A., todėl jeigu V. A. vienas įvykdys teismo sprendimą, tai kitas atsakovas gali pareikšti jam pretenzijas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliektina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.

Civilinio proceso ribos apibrėžiamos kaip teisminis procesas ir šio proceso metu priimto teismo sprendimo įvykdymas, jeigu jis yra būtinas. Vykdymo procesas yra civilinio proceso dalis, nes tik įgyvendinus teismo sprendimą yra įgyvendinama pažeistų ar ginčijamų teisių ar įstatymo saugomų interesų gynyba. Nors sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstoliai, teismas ir toliau dalyvauja vykdymo procese sprendžiant įvairaus pobūdžio procesinius klausimus, taip pat ir su sprendimo vykdymo išaiškinimu. Kasacinio teismo praktikoje yra išsiaiškinta, kad CPK 589 str., kartu su CPK 278 str. 1 d., kurioje reglamentuotas sprendimo išaiškinimas, skirti teismo sprendimo trūkumams pašalinti taip pat tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009). Pagal LR CPK 278 str. 1 d., teismas, priėmęs sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu arba savo iniciatyva turi teisę išaiškinti sprendimą tais atvejais, kai sprendimas yra neaiškus. Vadovaujantis nurodyta nuostata, darytina išvada, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai suprantamai) suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to gali kilti keblumų sprendimą įvykdyti. Teismas aiškindamas sprendimą negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G., K. G. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-533/2007). Tokie veiksmai yra negalimi po to, kai teismo sprendimas yra surašytas ir pasirašytas bylą nagrinėjusių teisėjų. Pirmosios instancijos teismas 2008 m. vasario 11 d. sprendimu nusprendė ieškovės V. B. ieškinį tenkinti. Nutraukė garažo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), panaudos sutartį, sudarytą tarp V. B., V. A. ir J. A., bei įpareigojo atsakovus V. A. ir J. A. garažą atlaisvinti. Vykdant Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-02-11 sprendimą, 2009-01-28 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi išieškotoja V. B. sprendimo dalyje dėl panaudos sutarties, sudarytos tarp V. B., V. A. ir J. A., nutraukimo, V. A. ir J. A. įpareigojimo atlaisvinti garažą, pakeista išieškotojais I. Č. ir V. B., turinčiais solidariąją reikalavimo teisę.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nagrinėjamu atveju teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra aiški, suprantama bei nedviprasmiška ir atsisakė ją išaiškinti. Teismo sprendimo, dėl kurio vykdymo vyksta ginčas, įpareigojimas atlaisvinti garažą nustatytas konkretiems subjektams – V. A. ir J. A., kartu nurodant ir konkrečią vietą – garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Šio teismo sprendimo tikslas – nutraukti šalių sudarytą negyvenamųjų patalpų – garažo panaudos sutartį bei įpareigoti atlaisvinti ieškovei nuosavybės teise priklausančią patalpą. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantų prašyme dėl sprendimo išaiškinimo keliami klausimai (nurodyti, kieno daiktai laikomi garaže) taip pat yra susiję ir su sprendimo motyvuojamosios dalies aiškinimu, t. y. peržengia sprendimo išaiškinimo ribas. Pažymėtina, kad, priešingai nei teigia apeliantai, aiškinant CPK 278 str. 1 d. nuostatas, reikšmingi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. kovo 28 d. nutarimai, kuriuose Konstitucinis Teismas konstatavo, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų.

Atsižvelgiant į tai, jog 2008-02-11 sprendimo rezoliucinė dalis yra visiškai aiški ir nereikalauja papildomo paaiškinimo, jog teismas neturi teisės aiškinti sprendimo motyvuojamosios dalies, nes tai reikštų naujų motyvų surašymą, teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovų prašymo dėl sprendimo išaiškinimo netenkino ir atsisakė išaiškinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-02-11 sprendimą.

Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Esant nurodytoms aplinkybėms bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis, kuria atmestas atsakovų J. A. ir V. A. prašymas dėl sprendimo išaiškinimo, yra pagrįsta ir teisėta, todėl atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo jos naikinti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė