Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Petkevičienė, sekretoriaujant Irenai Griškevičiūtei, dalyvaujant ieškovei R. L., jos atstovei advokatei Kristinai Česnauskienei, institucijos duodančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Linai Janulevičienei, nedalyvaujant atsakovui E. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovui E. L. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Reikalavimą grindžia tuo, jog (duomenys neskelbtini)sudarė su atsakovu santuoką, santuokoje (duomenys neskelbtini)susilaukė dukters E. L., ir (duomenys neskelbtini)susilaukė dukters E. L.. Gyveno su atsakovu ir tikėjosi sukurti darnią šeimą, tačiau darnios šeimos skurti nepavyko. Gyvenant santuokoje išryškėjo nesuderinami charakteriai, skirtingas požiūris į šeimą, dvasines ir materialines vertybes. Bandė su atsakovu gyventi draugiškai be barnių, tačiau tai nepavyko. Daugiau kaip prieš dvejus metus atsakovas paliko šeimą ir ja visiškai nesirūpina, kur šiuo metu gyvena, ieškovė nežino. Atsakovas visiškai nesistengia dėl šeimos, neteikia vaikams materialinės pagalbos, nesirūpina šeimos reikalais. Visi buities rūpesčiai, dukterų auklėjimas bei jų išlaikymas gula tik ant ieškovės pečių. Bendras gyvenimas su atsakovu yra neįmanomas, mano, kad šeima faktiškai iširo dėl atsakovo kaltės, dėl jo visiško materialinio ir dvasinio nesirūpinimo šeima. Nutraukus santuoką prašo palikti santuokinę pavardę, išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja, nurodė, kad ji kreditorių neturi, o apie atsakovo kreditorius jai nėra žinoma, vaikų gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ieškove, kadangi nepilnametės dukros gyvena su ieškove, ji jas prižiūri ir auklėja, pilnai išlaiko, jų auklėjimui ir priežiūrai deda dideles pastangas ir lėšas. Išlaikymą iš atsakovo prašo priteisti po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, taip pat priteisti išlaikymo įsiskolinimą už metus laiko iki ieškinio padavimo dienos – 9600 Lt. Santuokos metu nekilnojamojo turto ar transporto priemonių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise neįsigijo, todėl dalintino turto nėra. Atsakovui santuokos metu buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). bei žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šis turtas yra jo asmeninė nuosavybė, todėl nedalintinas (3-6 b.l.).

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė. Papildomai paaiškino, kad su atsakovu kartu negyvena jau daugiau kaip 3 metus. Su atsakovu pradėjo nesutarti, nes atsakovas buvo be pagrindo pavydus, prieš ją naudojo psichologinį smurtą. Prieš ketverius – trejus su puse metų ji buvo išvykusi padirbėti į Norvegiją, tai atsakovas grasino, kad uždraus bendrauti su dukromis. Be to, atsakovas buvo neištikimas. Tuo metu kai ji laukėsi antros dukters, jis turėjo kitą moterį. Tai taip pat turėjo įtakos jų santykiams. Šeimoje kildavo nesutarimai dėl smulkmenų, atsakovas buvo ypač pavydus, ne visada buvo lojalus, ne visada palaikydavo. Kol šeima gyveno kartu, atsakovas šeimą rėmė, tačiau pradėjus gyventi atskirai, materialinės paramos neteikia. Santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, atsakovas konfliktiška asmenybė. Konfliktai kildavo ne tik su ieškove, bet ir su jos artimaisiais. Mergaitės visad gyveno su ieškove, ji jas prižiūri. Atsakovas yra išvykęs į užsienį. Jos žiniomis gyvena Airijoje su drauge, tačiau tiksli jo gyvenamoji vieta ieškovei nežinoma. Atsakovas buvo parvykęs į Lietuvą, apie procesą ieškovė jam pasakė, jis dėl jo jai priekaištavo. Su dukromis atsakovas buvo susitikęs per Šv. Velykas ir dvi dienas praleido rugpjūčio mėnesį. Išlaikymo dukroms neteikia. Grįžęs parvežė mergaitėms dovanų, tačiau per metus laiko jokių mokėjimų nėra padaręs. Mergaitėms per mėnesį kiekvienai reikia apie 800-900 Lt. Vyresniajai mergaitei prieš metus daryta operacija, ji nešioja akinukus, o tai reikalauja papildomų išlaidų. Prašo ieškinį tenkinti.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta viešo paskelbimo būdu, išnaudojus visas įstatyme numatytas galimybes procesinius dokumentus atsakovui įteikti tiesiogiai (90 b.l.), neatvykimo priežastys nežinomos.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje nurodė, kad skyrius sutinka su vaiko gyvenamosios vietos su motina nustatymu bei išlaikymo priteisimu.

Savo sutikimą grindžia tuo, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiausiai atitiktų vaikų interesus, nes vaikai daugiau kaip trejus metus gyvena tik su motina, su tėvu stipraus ryšio nėra. Prašoma išlaikymo suma protinga ir atitinka vaikų interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl santuokos nutraukimo.

Iš byloje esančių įrodymų ir ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) (akto Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp šalių sudaryta santuoka. Santuokoje šalims (duomenys neskelbtini) gimė duktė E. L., (duomenys neskelbtini) gimė duktė E. L. (10, 11 b.l.), kurios yra nepilnametės. Apie tris metus šalys kartu negyvena, bendro ūkio neveda.

CK 3.60 str. nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visišku rūpinimosi vaikais ir šeima bei kitos pareigos. Pagal CK 3.60 str. 2 d. normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. CK 3.60 str. 3 d. nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama. Ši prezumpcija yra nuginčijama, tačiau sutuoktinis, kaltinamas dėl santuokos iširimo turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo. Nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovės nurodomas aplinkybes dėl jo kaltės dėl šeimos iširimo (CPK 185 str.). Tačiau atsakovas, pažeisdamas proceso koncentracijos, ekonomiškumo ir kooperacijos principus, nepateikė atsiliepimo ir bylos eiga visiškai nesidomėjo, nors ieškovė patvirtino, kad apie procesą atsakovas žinojo. Toks jo elgesys vertintinas kaip sutikimas su ieškinio reikalavimais. Ieškovės nurodytos aplinkybės, jos paaiškinimai teismo posėdžio metu, leidžia daryti išvadą, kad atsakovas nevykdo savo, kaip sutuoktinio lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigų, jas pažeidžia, nes su šeima daugiau kaip metus kartu negyvena, jos materialiai neremia, yra nelojalus ieškovei. Teismas abejoti ieškovės ieškinyje nurodytoms aplinkybėms ir ieškovės teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais neturi pagrindo. Be to, ir byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas Lietuvoje su šeima negyvena, dar 2011-04-06 yra oficialiai deklaravęs išvylimą į Jungtinę Karalystę (30, 32 b.l.), todėl laikytina, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog šalių santuoka yra tik formali ir nėra galimybių ją išsaugoti, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.27 str. 1 d., 3.60 str., 3.62 str., CPK 177, 178, 197, 185, 186 str.).

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokinės pavardės – L., L. (CK 3.69 str.).

Šalys viena iš kitos nereikalauja sau išlaikymo, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 str.).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Spręsdamas vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas pirmiausia atsižvelgia į vaikų interesus ir jų norą gyventi su vienu iš tėvų (CK 3.174 str. 2 d.). Ieškovė reiškia reikalavimą nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove. Atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos procesą, jos nagrinėjimu nesidomėjo, atsiliepimo nepateikė, posėdžiuose nedalyvavo, todėl laikytina, kad šiam reikalavimui neprieštarauja. Esant šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos nuomonę, įvertinat vaikų amžių, jų ir motinos gyvenimą pastaruosius trejus metus kartu, atsakovui nepareiškus prieštaravimų, vadovaujantis nepilnamečių vaikų interesais, nepilnamečių šalių dukterų E. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 str. 2 d.).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ieškove spręstinas išlaikymo priteisimo klausimas. Jungtinė Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina kiekvieno vaiko teisę turėti sąlygas, kokių reikia fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, nustatydama didžiausią atsakomybę visų pirma tėvams už šių sąlygų vaikams sudarymą. Teisinį reglamentavimą dėl išlaikymo tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų pasaugos principu. Įstatymas imperatyvia forma nustatė pareigą teikti išlaikymą savo vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas ( CK 3.192 str.). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas t.y. tėvų turtinė padėtis gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinius, tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaiko išlaikymui. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas ar siekis išlaikymą sumažinti negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Įstatymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis savo vaiko sveikata, jį išlaikyti, sudaryti sąlygas, užtikrinančias harmoningą vaiko asmenybės raidą.

Įstatymo leidėjas, sureguliuodamas išlaikymo santykius, įtvirtino principą „pagal poreikius ir galimybes“. Tai reiškia, kad turi būti vertinami ne tik vaiko poreikiai, bet ir pačių tėvų galimybės. Tėvų turtinė padėtis yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti , gauti pajamas vaikų išlaikymui t.y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu.

Abiejų tėvų teisės vaiko atžvilgiu yra lygios. Vaiko interesus privalo saugoti ir ginti abu tėvai. Šalių vaikai yra nepilnamečiai. Jų sparčiai augančiam organizmui neabejotinai reikalingas pilnavertis maistas, vitaminai, todėl abu tėvai turi užtikrinti pilnavertį vaiko išlaikymą. Ieškovė nurodė, kad kiekvieno vaiko poreikiams per mėnesį reikia apie 800-900 Lt. Teismo nuomone, tai vertintina kaip atitinkanti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus išlaikymo suma, įvertinant tai, kad vaikai augs ir ateityje jų poreikiai tik didės, taip pat įvertinant ir tai, kad duktė E. nešioja akinukus, kas savaime reiškia, jog atsiranda papildomų išlaidų. Tačiau sprendžiant išlaikymo dydžio ir šios naštos tarp tėvų paskirstymo klausimą turi būti vertinami ne tik vaikų poreikiai, bet ir pačių tėvų galimybės. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos ieškovės turtinė padėtis sunki: ieškovė nekilnojamojo turto ir automobilių neturi (12, 13, 93, 105, 106 b.l.), yra registruota darbo biržoje (104 b.l.), tačiau išmokų negauna, 2012 m. yra gavusi šalpos pensiją neįgaliajam (107 b.l.). Ieškovės materialinę padėtį sunkina dar ir tai, kad jai vienai tenka visa vaikų išlaikymo našta, nors pareiga išlaikyti vaikus yra abiejų tėvų. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti pusę vaikų išlaikymui reikalingos sumos, t.y. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukrų pilnametystės. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškinio padavimo metu atsakovas turėjo nekilnojamojo turto (13-20 b.l.), tačiau bylos nagrinėjimo metu jį pardavė (94-100 b.l.). Šiuo metu atsakovas Lietuvoje nei nekilnojamojo turto, nei automobilių neturi (124 b.l.), iš teismo iniciatyva išreikalautų įrodymų matyti, kad atsakovas santaupų banko sąskaitose Lietuvoje taip pat neturi (126-127, 29, 131, 133-134, 136 b.l.). Duomenų apie atsakovo turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei pajamas užsienyje, teismas neturi. Nors teismas neturi duomenų apie tikrąją atsakovo turtinę padėtį, tačiau akivaizdu, kad atsakovas užsienyje tam tikras pajamas gauna, iš jų pragyvena. Duomenų, kad atsakovas turėtų daugiau išlaikytinių nėra, ar turėtų sveikatos problemų, nėra. Todėl, teismo nuomone, atsakovas gali ir privalo lygia dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo.

Įvertinus nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių turtinę padėtį, vaikų poreikius, iš atsakovo priteistinas nepilnamečiams vaikams išlaikymas kiekvienam po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-01-20 (ieškinio padavimo dienos) iki pilnametystės (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.).

Priteisto išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo, uzufrukto teise, tvarkytoja paskirtina įstatyminė nepilnamečio vaikų atstovė motina– ieškovė.

Išlaikymo dalyje sprendimas vykdytinas skubiai ( CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti ir išlaikymo įsiskolinimą abiems vaikams už vienerius metus iki ieškinio padavimo dienos, iš viso 9600 Lt. Atsakovas, ieškovės teigimu, minėtu laikotarpiu neišlaikė vaikų, materialiai jų nerėmė, kartu su šeima negyveno, ką patvirtina ieškovės duoti paaiškinimai byloje. Kaip teismas jau yra nurodęs, netikėti ieškovės paaiškinimais teismas neturi pagrindo. Atsakovas įrodymų, kad minėtu laikotarpiu teikė savo vaikams išlaikymą teismui nepateikė. Įvertinant tai, ir kaip numato CK 3.200 str., kad išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškomas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos, atsižvelgiant į ieškovės reikalavimą, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas E. L. ir E. L., skaičiuojant kas mėnesį po 400 Lt, už 12 mėnesių iki ieškinio padavimo dienos, t.y. nuo 2011-01-20 iki 2012-01-20, iš viso 9600 Lt.

Dėl turto padalijimo.

Nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas ir turto padalijimo klausimas (CPK 385 str.). Iš bylos duomenų matyti, kad šalys nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto neturi (93-100, 105, 106, 20 b.l.), ieškovė nurodė, kad ji kreditorių neturi, taip pat jai nėra žinomų atsakovo kreditorių, todėl šis klausimas nutraukiant santuoką nespręstinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Patenkinus ieškinį iš atsakovo ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos: 139 Lt žyminis mokestis (8 b.l.), 1200 Lt advokato pagalbai apmokėti (22, 23, 82 b.l.) bei 7 Lt kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, iš viso 1346 Lt (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 9 p., 93 str. 1 d.).

Iš atsakovo valstybei priteistinas 288 Lt žyminis mokestis už priteistą išlaikymą, taip pat iš atsakovo priteistinos 65,91 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, iš viso 353,91 Lt (CPK 79 str., 88 str.1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 263-265 str., 268-270 str., 384 str.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), tarp E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir R. G. (po santuokos L.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo E. L. kaltės.

Po santuokos nutraukimo R. L. palikti pavardę – L., E. L.– L..

Nustatyti šalių nepilnamečio vaikų E. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina R. L., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. L., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienai po 400 Lt (keturis šimtus litų) nuo 2012-01-20 (ieškinio padavimo dienos) iki jų pilnametystės ir išlaikymo įsiskolinimą už vienerius metus iki ieškinio padavimo dienos (nuo 2011-01-20 iki 2012-01-20) 9600 Lt (devynis tūkstančius šešis šimtus litų).

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymą uzufrukto teise skirti tvarkyti įstatyminę nepilnamečių E. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. L., gim. (duomenys neskelbtini), atstovę R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) išimtinai vaikų poreikiams tenkinti.

Sprendimą išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 1346 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus keturiasdešimt šešis litus) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai: 65,91 Lt (šešiasdešimt penkis litus 91 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, 288 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis litus) žyminio mokesčio, iš viso 353,91 Lt (tris šimtus penkiasdešimt tris litus 91 ct). Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir žyminio mokesčio įmokos kodas 5660.

Sprendimą per 3 dienas nuo įsiteisėjimo dienos siųsti Kauno miesto Civilinės metrikacijos biurui santuokos nutraukimo faktui įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.