Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-174-386/2013

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2013-03-29
Bylos Nr.: I-174-386/2013
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-00628-2012-6
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Eglė Kiaurakytė, Laimutė Jokubauskaite, Vida Stonkuvienė
Pareiškėjas: UAB „Gintaro krantas“
Atsakovas: Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai

Kategorijos

35.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-174-386/2013Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00628-2012-6Procesinio sprendimo kategorija 35.3; 38; 74 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 29 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vidos Stonkuvienės, Eglės Kiaurakytės, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Šarkauskienei, UAB „Gintaro krantas“ atstovui advokatui S. S., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovei R. S., 2013 m. kovo 14 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Gintaro krantas“ skundus ir patikslintą skundą atsakovėms Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo ir įsakymų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012-12-04 nutartimi (I t., b. l. 145-146) administracinėje byloje Nr. I-620-583/2012 nutarta administracines bylas Nr. I-620-583/2012 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-00325-2012-0) ir Nr. I-969-386/2012 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-00628-2012-6) sujungti į vieną administracinę bylą, suteikiant sujungtai bylai Nr. I-969-386/2012.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012-07-27 nutartimi (I t., b. l. 2-5) administracinėje byloje Nr. I-620-583/2012 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-00325-2012-0) priimtas pareiškėjos UAB „Gintaro krantas“ skundas (I t., b. l. 8-16) atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, kuriuo prašoma panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012-06-28 sprendimą Nr. T2-171 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo bare (duomenys neskelbtini)“.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012-12-04 nutartimi (II t., b.l. 3-4) administracinėje byloje Nr. I-969-386/2012 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-00628-2012-6) priimtas pareiškėjos UAB „Gintaro krantas“ skundas (II t., b.l. 5-8) atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, kuriuo prašoma panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-10-30 įsakymą Nr. AD1-2514 „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimo“.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013-02-11 nutartimi (II t., b. l. 66-67) administracinėje byloje Nr. I-174-386/2013 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-00628-2012-6, buvęs Nr. I-969-386/2012) priimtas pareiškėjos UAB „Gintaro krantas“ patikslintas skundas (II t., b. l. 46-54) atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, kuriuo prašoma panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus:

- 2012-09-03 įsakymą Nr. AD1-2046 „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo sustabdymo“;

- 2012-10-30 įsakymą Nr. AD1-2514 „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimo“.

Žemesnės instancijos teismas

Sujungus administracines bylas Nr. I-620-583/2012 ir Nr. I-969-386/2012 pasikeitė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos procesinė padėtis ir šalių procesinė padėtis yra - UAB „Gintaro krantas“ yra pareiškėja (toliau – ir pareiškėja), o Klaipėdos savivaldybės taryba ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracija – atsakovės.

Pareiškėja UAB „Gintaro krantas“ skunde dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012-06-28 sprendimo Nr. T2-171 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo bare (duomenys neskelbtini)“ panaikinimo nurodo, kad jai priklauso parduotuvė ir baras, esantys (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kuriuose prekiaujama alkoholiniais gėrimais. Teigia, kad pagal išduotos licenzijos sąlygas bare prekiaujama alkoholiniais gėrimais visą parą su sąlyga vartoti vietoje, tačiau 2012-06-28 posėdyje Klaipėdos miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, leidžiant jais prekiauti nuo 8.00 val. iki 22.00 val. ir nustatant, kad šis sprendimas įsigalioja nuo 2012-08-01. Pareiškėja nurodo, kad nesutinka su šiuo ginčijamu sprendimu.

Šalies argumentai

Pareiškėja paaiškina, jog ginčijamas sprendimas nėra nei motyvuotas, nei pagrįstas objektyviais duomenimis, kaip to reikalauja teisės aktai - nėra nurodyta į ką konkrečiai atsižvelgiant ir kodėl yra priimtas sprendimas, taip pat dėl kokių priežasčių nustatyta, kad sprendimas įsigalioja nuo 2012-08-01. Anot pareiškėjos, neesant nurodytų sprendimo motyvų ir pagrindų, ji neturi galimybės gintis ir pateikti atsikirtimus dėl jos atžvilgiu priimto sprendimo.

Be to, pareiškėja nurodo, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nes atliekant administracinę procedūrą nebuvo užtikrintos pareiškėjos teisės, aplinkybių išnagrinėjimo objektyvumas, nepatikrinti duomenys, neatlikta asmenų apklausa. Paaiškina, kad pareiškėja dalyvavo tik baigiamosiose administracinės procedūrose priimant sprendimą, stadijose – atliekant tik patį sprendimo įforminimą institucijoje ir nebuvo suteikta galimybė dalyvauti šios administracinės procedūros atlikime nuo pradžių. Tokiu būdu nebuvo užtikrintos teisės aktų numatytos pareiškėjos teisės susipažinti su gautais dokumentais ir informacija, pateikti papildomą informaciją ir duoti paaiškinimus, teikti savo nuomonę administracinės procedūros metu kylančiais klausimais. Pareiškėja taip pat teigia, kad šiuo atveju administracinės procedūros sprendimas pažeidė jos teises – apribojo jos bare prekybos alkoholiu laiką, todėl buvo būtina apklausa, tačiau apie tai duomenų pareiškėja neturi ir jos atstovas nebuvo apklaustas. Dėl to, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija buvo gavusi kelis to paties teksto ir formato skundus, pasirašytus skirtingų asmenų, iš kurių, anot pareikėjos, matyti, kad šiuos skundus inicijavo vienas ir tas pats asmuo, pareiškėjai kyla abejonių, ar skundus pasirašiusiems asmenims realiai trukdo ir kenkia jos turimas baras, be to, šios aplinkybės nebuvo aiškintasi, kas, pareiškėjos teigimu, prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms. Pareiškėjos manymu dėl to, kad nebuvo atlikta skundus pasirašiusių asmenų apklausa, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija negalėjo nustatyti, ar asmuo inicijavęs administracinę procedūrą, naudojosi savo teisėmis sąžiningai ir nepiktnaudžiavo jomis, todėl tokia administracinė procedūra turėjo būti nutraukta. Teigia, kad prireikus buvo galima patikrinti faktinius duomenis vietoje, tačiau toks patikrinimas nebuvo atliktas.

Pareiškėja mano, kad galėjo būti balsuojama tik už sprendimo projektą, kuriame numatytas jo įsigaliojimas nuo 2012-07-15, nes Klaipėdos miesto savivaldybės interneto svetainėje pieš posėdį, kurio metu priimtas ginčijamas sprendimas, buvo paskelbtas tik vienas įregistruotas sprendimo projektas šiuo klausimu, kuriame nurodyta , jog sprendimas įsigalioja nuo 2012-07-15, o alternatyvių sprendimo projektų su kitomis įsigaliojimo datomis įregistruota nebuvo, posėdžio darbotvarkė papildomais sprendimo projektais nebuvo pildoma. Anot pareiškėjos, balsuodama dėl neregistruoto sprendimo projekto su įsigaliojimo data nuo 2012-08-01, Klaipėdos miesto savivaldybės taryba pažeidė savo veiklos reglamentu nustatytą sprendimų priėmimo procedūrą. Be to, posėdžio metu priimtas sprendimo projektas su įsigaliojimo data nuo 2012-08-01 nebuvo suderintas, todėl toks sprendimo projektas iš viso negalėjo būti registruojamas ir teikiamas svarstyti.

Pareiškėja UAB „Gintaro krantas“ patikslintame skunde dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-09-03 įsakymo Nr. AD1-2046 ir 2012-10-30 įsakymo Nr. AD1-2514 panaikinimo nurodo, kad apie Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-09-03 įsakymą Nr. AD1-2046, kuriuo buvo panaikinta licencija Nr. 27/11A verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, sužinojo tik 2012-11-23, t. y. po Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojų 2012-11-20 atlikto operatyvaus patikrinimo, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, o apie Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-10-30 įsakymą Nr. AD1-2514, kuriuo sustabdyta licencija Nr. 27/11A verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, sužinojo tik gavusi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atsiliepimą šioje administracinėje byloje, kuri iškelta apskundus Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-10-30 įsakymą Nr. AD1-2514.

Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-09-03 įsakymo Nr. AD1-2046 pareiškėja nurodo, kad nesutinka su teiginiu, jog teisę sustabdyti licencijos galiojimą suteikė licencijos Nr. 27/11A nepatikslinimas. Paaiškina, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai jau 2012 metų rugpjūčio mėnesį tapo žinoma apie tai, jog pareiškėja yra apskundusi 2012-06-28 Klaipėdos miesto tarybos sprendimą Nr. T2-171, todėl nebuvo jokios prasmės tikslinti pareiškėjo licenciją tuo laikotarpiu, kol nėra išnagrinėta byla dėl tokio sprendimo, kuriuo apribotas prekybos laikas. Be to, nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pati yra išdavusi pareiškėjai licenciją Nr. 27/11A, t. y. jai žinomas šios licencijos tekstas, kuriame nėra nurodytas prekybos laikas, todėl neaišku ką norėjo patikslinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Taip pat pareiškėja teigia, kad neturėjo pareigos teikti licenciją patikslinimui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, kadangi apie tokį reikalavimą nežinojo ir nurodo, kad jokių kliūčių licenciją patikslinti nemato.

Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-10-30 įsakymo Nr. Nr. AD1-2514 pareiškėja nurodo, kad šis įsakymas nėra nei motyvuotas, nei pagrįstas objektyviais duomenimis. Pareiškėja paaiškina, kad šiame įsakyme nenurodyta, kokiu konkrečiu pagrindu ir dėl kokių aplinkybių buvo panaikintas pareiškėjo licencijos galiojimas, neteisingai nurodytos teisės aktų normos, kuriomis vadovaujantis priimtas įsakymas, todėl pareiškėja neturėjo galimybės pateikti nei prieštaravimų, nei paaiškinimų. Teigia, kad toks abstraktus ir nekonkretizuotas įsakymo turinys, reikalauja specialaus išaiškinimo ir negali būti laikomas atitinkančiu viešojo administravimo principus bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, todėl naikintinas. Be to, pareiškėja teigia, kad turėjo būti informuota apie tokios bylos nagrinėjimą, susipažinti su nustatytais įstatymų pažeidimais, susipažinti su bylos medžiaga, pateikti paaiškinimus, tačiau pareiškėja nebuvo informuota ne tik apie tai, jog svarstomas klausimas dėl licencijos galiojimo panaikinimo, bet ir apie tai, kad licencijos galiojimas yra panaikintas, o prieš tai, kad licencijos galiojimas sustabdytas. Pareiškėja mano, kad licencijos galiojimo panaikinimas dėl formalaus jos nepateikimo tikslinti tokiomis aplinkybėmis, kai pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie tokį reikalavimą bei apie privalomą tokiais atvejais licencijos galiojimo sustabdymą, o taip pat į operatyvų licencijos pateikimą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, kai tik apie tai buvo sužinota, toks licencijos galiojimo panaikinimas yra neadekvatus ir neproporcingas padarytam pažeidimui ir nėra teisingas.

Atsiliepimas

Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės taryba atsiliepime (I t., b. l. 56-60) į pareiškėjos skundą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012-06-28 sprendimo Nr. T2-171 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo bare (duomenys neskelbtini)“ panaikinimo nurodo, kad su pareiškėjos pateiktu skundu nesutinka ir prašo skundo netenkinti. Teigia, kad šis ginčijamas sprendimas yra priimtas laikantis visų teisės aktų nustatytų reikalavimų ir procedūrų, yra motyvuotas, pagrįstas, todėl yra teisėtas. Paaiškina, kad sprendime yra nurodyta, kuo vadovaujantis jis priimtas, be to, prie sprendimo projekto, kuris buvo pateiktas svarstyti, buvo pridėtas aiškinamasis raštas, kuriame išdėstyta siūlomo sprendimo esmė, priežastys ir kuo remiantis parengtas sprendimo projektas, projekto tikslai ir uždaviniai, kokių rezultatų laukiama, kas inicijavo sprendimo projekto rengimą, galimos pasekmės, nustatytos teisės ir pareigos aiškiai suformuluotos, t. y. konkrečiai nurodoma, kad nuspręsta apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką UAB „Gintaro krantas“ (kodas (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)) priklausančiame bare, adresu: (duomenys neskelbtini), leidžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 8.00 val. iki 22.00 val., nustatyta, jog šis sprendimas įsigalioja nuo 2012-08-01 bei yra nurodyta sprendimo apskundimo tvarka. Mano, kad priimant sprendimą nebuvo pažeistas objektyvumo principas, nes jis buvo inicijuotas remiantis (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų skundais, kad prie minėto baro yra nuolat triukšmaujama, yra konfliktų, šiukšlinama, vartojami alkoholiniai gėrimai namų kiemuose ir praėjimuose bei policijos ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento raštais, kuriuose yra vienareikšmiška nuomonė, kad siūloma apriboti minėtame bare prekybos alkoholiu laiką.

Atsiliepime taip pat nurodoma, kad pareiškėja nėra tinkamas asmuo pagal Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalį – juo yra skundą dėl pareiškėjos baro veiklos padavę asmenys. Atkreipia dėmesį, kad situacija minėtame bare jau yra senai žinoma, buvo ne kartą savivaldybės administracijoje ir policijoje gauti asmenų skundai. Teigiama, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, nagrinėdama (duomenys neskelbtini) namo gyventojų skundą dėl baro, esančio (duomenys neskelbtini), veiklos, kreipėsi į Klaipėdos miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybą dėl baro patikrinimo bei susisiekė su įmonės savininku, kuris buvo įspėtas dėl galimos prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo. Taip pat teigia, kad pareiškėja ne kartą buvo bausta administracine tvarka už prekybos alkoholiniais gėrimais tvarkos pažeidimus ir žinojo, kad aplinkinių namų gyventojai yra nepatenkinti jos bare vykdoma prekyba alkoholiniais gėrimais naktį dėl įstatyme nustatytos tokios prekybos tvarkos pažeidimų. Nurodo, kad nei įstatymai, nei kiti teisės aktai nenustato pareigos informuoti asmenį, kurio atžvilgiu yra ruošiamasi priimti tarybos sprendimą.

Atiliepime paaiškinama, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos socialinių reikalų komitetas 2012-06-15 įvykusiame komiteto posėdyje nusprendė pritarti ginčijamo sprendimo projektui su pastaba, kad sprendimas turi įsigalioti ne nuo projekte nurodytos datos 2012-07-15, o nuo 2012-08-01 ir šio posėdžio protokolas buvo paskelbtas 3 dienos iki savivaldybės tarybos posėdžio Klaipėdos miesto savivaldybės internetiniame puslapyje, su juo galėjo susipažinti visi suinteresuoti asmenys. Taip pat teigiama, kad savivaldybės taryboje svarstant sprendimo projektus gali būti pateikti papildomi pranešimai, kitų komitetų bei institucijų išvados, vyksta diskusija sprendimo projektui aptarti, yra aptariamos ir apibendrinamos pataisos, išbraukymai, papildymai, suredaguojamas sprendimo projekto pristatymas, todėl pareiškėjo teiginiai, kad priimant ginčijamą sprendimą buvo pažeista sprendimų procedūra, yra nepagrįsti.

Atsiliepimas

Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, buvusi trečiuoju suinteresuotu asmeniu administracinėje byloje Nr. I-620-583/2012, atsiliepime į pareiškėjos skundą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012-06-28 sprendimo Nr. T2-171 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo bare (duomenys neskelbtini)“ panaikinimo (I t., b. l. 53-54) nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija su pareiškėjos skundu nesutinka, palaiko Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos pateiktą atsiliepimą ir prašo pareiškėjos skundo netenkinti.

Atsakovė Klaipėdos savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjos patikslintą skundą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-09-03 įsakymo Nr. AD1-2046 ir 2012-10-30 įsakymo Nr. AD1-2514 panaikinimo (II t., 72-76) nurodo, kad su pareiškėjo pateiktu patikslintu skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.

Dėl 2012-09-03 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. Nr. AD1-2046 nurodoma, kad po Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012-06-28 sprendimo Nr. T2-117 pareiškėja du kartus buvo informuota, jog privalo per 5 dienas kreiptis į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją dėl licencijos patikslinimo ir kad nevykdant šio reikalavimo bus sustabdytas licencijos galiojimas, kas pareiškėjai nevykdant reikalavimo ir buvo padaryta 2012-09-03 įsakymu Nr. AD1-2046.

Atsiliepimas

Dėl 2012-10-30 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. AD-2514 nurodoma vadovautis 2012-12-18 pateiktame atsiliepime Nr. (8.2.)-J2-646 (II t., b. l. 15-19) pateiktais motyvais. Šiame atsiliepime taip pat nurodoma, kad skundžiamame įsakyme yra nurodyta, kuo vadovaujantis jis priimtas. Atkreipia dėmesį, kad šis ginčijamas direktorės įsakymas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo redakcija,

galiojusia iki 2012-09-01. Mano, jog vien tas faktas, kad ginčijamas įsakymas priimtas remiantis senesnės redakcijos įstatymu, nereiškia, kad tik dėl formalių reikalavimų nesilaikymo visas individualus teisės aktas yra negaliojantis, pareiškėjos pažeidimai susiję su licencijos galiojimo panaikinimu niekur neišnyksta. Nurodoma, kad pareiškėja po licencijos sustabdymo buvo informuota apie tai raštu, kuriame išaiškinta, jog jeigu per licencijos galiojimo sustabdymo laikotarpį nebus pašalinti pažeidimai licencijos galiojimas bus panaikintas, vėliau dar kartą informuota raštu, kad nevykdant šių reikalavimų licencijos galiojimas bus panaikintas. Tačiau, pareiškėjai per licencijos galiojimo sustabdymo laikotarpį nepašalinus pažeidimo, t. y. nesikreipus dėl licencijos patikslinimo 2012-10-30 įsakymu Nr. AD-2514 ji buvo panaikinta ir apie tai informavo pareiškėją raštu.

Atsakovė Klaipėdos savivaldybės administracija atsiliepimuose teigia, kad nei įstatymuose, nei kituose teisės aktuose nėra numatyta, jog tuo atveju, kai savivaldybės tarybos sprendimas dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo yra apskundžiamas, išnyksta pareiga kreiptis dėl licencijos sustabdymo. Atkreipia dėmesį, kad tarybos sprendimo apskundimas pats savaime nesustabdo jo vykdymo, jis yra galiojantis ir turi būti vykdomas. Paaiškina, kad tikslinant licenciją patikslinamas ir prekybos alkoholiu laikas. Teigia, kad visi raštai pareiškėjai buvo siunčiami registruotu paštu pareiškėjos registracijos adresu, bet visi laiškai grįždavo atgal su žyma „Neatsiėmė“. Mano, kad turi būti laikytina, jog visi siunčiami raštai pareiškėjai buvo įteikti, o tai reiškia, kad apie visą vykstantį procesą, susijusį su licencijos galiojimo sustabdymu ir panaikinimu, ji buvo informuota. Teigia, kad siunčiamų laiškų neatsiėmimas yra piktybiškas, daromas sąmoningai, siekiant išvengti atsakomybės už minėto tarybos sprendimo nevykdymą.

Nurodo, jog Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento raštas patvirtina, kad ir šiam departamentui nepavyksta pareiškėjui įteikti nutarimų, nes jis jų piktybiškai neatsiima net ir pasitelkus Lietuvos Respublikos policijos pagalbą. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja apie tai, kad yra apribotas prekybos alkoholiu laikas žinojo, nes dalyvavo tarybos posėdyje priimant sprendimą, todėl būdama verslininke, kuri užsiima prekyba alkoholiu, turėjo žinoti kokias pasekmes sukelia tarybos sprendimo nevykdymas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjos UAB „Gintaro krantas“ atstovas advokatas S. S. skundus palaiko ir prašo juos tenkinti juose išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovė R. S. teismo posėdžio metu atsiliepimus į pareiškėjos skundus palaiko ir prašo juos tenkinti atsiliepimuose nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėta iš esmės šiam proceso dalyviui nedalyvaujant.

Konstatuojama :

Ginčas inicijuojamas dėl:

- Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012-06-28 sprendimo Nr. T2-171 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo bare (duomenys neskelbtini)“ panaikinimo;

- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-09-03 įsakymo Nr. AD1-2046 „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo sustabdymo“ panaikinimo;

- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-10-30 įsakymo Nr. AD1-2514 „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimo“ panaikinimo.

Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012-06-28 sprendimo Nr. T2-171 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo bare (duomenys neskelbtini)“ panaikinimo.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-05-03 atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir administracija) pareiškėjai UAB „Gintaro krantas“ išdavė licenciją Nr. 27/11A verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais (toliau – ir licencija) (I t., b. l. 17) bare adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nurodydama pardavimo būdą – vartoti vietoje, o 2012-06-28 Klaipėdos miesto savivaldybės taryba (toliau – ir taryba) priėmė sprendimą Nr. T2-171 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo bare (duomenys neskelbtini)“ (I t., b. l. 20), kuriuo nuo 2012-08-01 apribojo prekybos alkoholiniais gėrimais laiką UAB „Gintaro krantas“ (toliau – ir sprendimas) priklausančiame bare, adresu (duomenys neskelbtini), leidžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 8.00 val. iki 22.00 val.

Pareiškėja teigia, kad tarybos sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 3 straipsnio 2 daliai, 8 straipsnio 1 daliai, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2001-09-20 sprendimu Nr. 223 „Dėl Savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ (toliau – ir Tarybos veiklos reglamentas) (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2004-02-26 sprendimo Nr. 1-60, 2009-03-27 sprendimo Nr. T2-123, 2010-09-30 sprendimo Nr. T2-279, 2012-02-28 sprendimo Nr. T2-62 redakcijos), 17.13 punktui, kadangi nėra nei motyvuotas, nei pagrįstas objektyviais duomenimis.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi objektyvumo principu, kuris reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Pagal Tarybos veiklos reglamento 17.13 punktą sprendimų projektuose, susijusiuose su konkrečiu asmeniu arba asmenų grupe (individualiuose administraciniuose sprendimuose), turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos teisės ir pareigos, sprendimo motyvai bei nurodyta apskundimo tvarka.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Viešojo administravimo 8 straipsnio nuostatos nenustato, jog sprendimas, t. y. institucijos valia, turi būti išdėstytas viename teisės taikymo rašytiniame akte (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-11-09 sprendimą administracinėje byloje Nr. A3–750/2004, 2008-06-25 sprendimą administracinėje byloje Nr. A63–994/08). Ginčijame tarybos sprendime nurodyta, jog jis priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 16 straipsnio 4 dalimi ir Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi.

Pagal Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalį jeigu teisės aktuose yra nustatyta papildomų įgaliojimų savivaldybei, sprendimų dėl tokių įgaliojimų vykdymo priėmimo iniciatyva, neperžengiant nustatytų įgaliojimų, priklauso savivaldybės tarybai.

Pagal Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Alkoholio kontrolės įstatymas) 18 straipsnio 9 dalį savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.

Tarybos veiklos reglamento 17.14 punkte (redakcija galiojusi iki tarybos 2012-12-20 sprendimo Nr. T2-318 redakcijos) nurodyta, kad prie sprendimo projekto pridedamas aiškinamasis raštas, kuriame nurodomi sprendimo projekto tikslai ir uždaviniai, jo parengimo priežastys ir išdėstyta problemos esmė, šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas, galimos teigiamos ir neigiamos pasekmės priėmus siūlomą tarybos sprendimo projektą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja ir kokius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą tarybos sprendimo projektą, prireikus pridėti reikiami skaičiavimai, išlaidų sąmatos bei finansavimo šaltiniai.

Dėl kokių priežasčių ir kuo remiantis priimtas ginčijamas sprendimas, sprendimo tikslai ir uždaviniai, laukiami rezultatai ir kt. nurodyti ginčijamo tarybos sprendimo projekto aiškinamajame rašte (I t., b. l. 67). Teisėjų kolegijos vertinimu, tai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį ir Tarybos veiklos reglamento 17.13 punktą, todėl pareiškėjos argumentai, kad šis sprendimas nemotyvuotas, atmestini.

Vienas iš demokratinės valstybės administravimo principų, įtvirtintų minėto įstatymo 3 straipsnio 2 punkte, yra objektyvumo principas, kad sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, t. y. viešojo administravimo subjekto sprendimai turi atitikti tikrąsias faktines aplinkybes, kurios nustatomos išaiškinus visas aplinkybes, turinčias reikšmės priimant sprendimą ir kritiškai, nešališkai vertinant įrodymus (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-11-26 sprendimą administracinėje byloje Nr. A756–1486/2010).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatyta savivaldybės diskrecijos teisė riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais apibrėžiama tomis pačiomis sąlygomis, kurios vienodai reikšmingos ir priimant sprendimą neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Įstatyme numatytų sąlygų visetas – prekybos alkoholiniais gėrimais vietos pobūdis, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikšta nuomonė, policijos komisariatų pasiūlymai – reiškia būtent viešojo intereso, visuomenės apsaugą nuo galimų neigiamų prekybos alkoholiu ir jo vartojimo padarinių. Šiuo aspektu prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimas negali būti vertinamas vien kaip sankcija pažeidėjui už konkrečius teisės aktų pažeidimus, savo paskirtimi tai priemonė atkurti (nustatyti) tinkamą visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrą. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytomis sąlygomis suteikiant savivaldos institucijai teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, sudaroma galimybė apginti viešąjį interesą, pašalinti jo pažeidimus, kai išduodant licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais lieka neįvertintos reikšmingos aplinkybės, vėliau nulėmusios visuomenės interesų pažeidimą. Taigi savivaldybė neturi pareigos įrodinėti, ar pareiškėja nusižengė įstatymo reikalavimams; remiantis aukščiau aptartais argumentais, priimant sprendimą riboti prekybos alkoholiu laiką, pakanka nustatyti viešojo intereso pažeidimą, remiantis teisės normos dispozicijoje numatytomis sąlygomis.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad įrodinėjimo dalykas dažnai lemia ir įrodinėjimo priemones, kurių pagalba vienos ar kitos aplinkybės byloje gali būti nustatytos; skirtingų faktų bylose nustatymui taikomi nevienodo įrodytumo laipsnio ir įrodymų pakankamumo kriterijai. Jei prekybos alkoholiniais gėrimais subjekto padarytam teisės normų pažeidimui pagrįsti keliami santykinai aukšti įrodinėjimo reikalavimai, dažniausiai turi būti įrodytas ne tik konkretus pažeidimas, objektyvioji jo pusė, bet ir pažeidėjo kaltė, kiti subjektyviosios pusės elementai, tai viešojo intereso pažeidimas gali būti nustatomas remiantis faktiniais duomenimis, kuriems daugiau taikytinas tikėtinumo kriterijus esant juos buvus, negu priešingai (prekybos vieta, gyventojų nuomonė, policijos pasiūlymai). Subjektyvusis nustatomų aplinkybių aspektas dažniausiai pasireiškia kaip tam tikri visuomenės vertybiniai kriterijai (viešoji rimtis, saugi, kultūringa aplinka, kt.). (Administracinė byla Nr. A492-2814/2011, A63-3245/2011 ir kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, priimdama ginčijamą sprendimą, pagrįstai įvertino ir atsižvelgė į daugiabučių namų esančio šalia pareiškėjos baro, gyvenamojoje vietovėje, gyventojų skundus (It., b. l. 71-74), Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos biuro prevencijos skyriaus raštą (I t., b. l. 76), Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento raštą (I t., b. l. 75). Gyventojai skundžiasi, kad baras adresu (duomenys neskelbtini) gatvėje veikia kaip naktinė alkoholinių gėrimų parduotuvė, pardavinėjanti alkoholį išsinešimui ir nakties metu, nurodo, kad dažnai prie parduotuvės nakties metu stovi automobiliai, kurių veikiantys varikliai, juose garsiai leidžiama muzika bei apskritai neblaivūs baro klientai kelia triukšmą ir trukdo nakties poilsį. Gyventojai atkreipia dėmesį, kad taip pat dideles problemas sukelia bare alkoholį perkantis ir aplinkinių namų kiemuose alkoholį vartojantis jaunimas, kuris taip pat iš automobilių garsiai leidžia muziką, kelia konfliktus, muštynes, o ryte kiemuose būna prišiukšlinta, pridaužyta butelių, be to, neblaivūs asmenys kiemuose atlieka ir gamtinius reikalus. Tai patvirtino ir liudytojai teismo posėdžio metu.

Byloje pateiktas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nutarimas (I t., b. l. 132-134) bei Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos biuro prevencijos skyriaus raštas ir dokumentai (b. l. 94-115), patvirtinantys administracinius teisės pažeidimus adresu (duomenys neskelbtini). Iš šių dokumentų matyti, kad 2012 metais bare (duomenys neskelbtini) dirbantys asmenys mažiausiai 9 kartus bausti už prekybą alkoholiu reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, padarytus būtent dirbant bare adresu (duomenys neskelbtini) - visais atvejais darbuotojai ar įmonė nubausti už alkoholio pardavimą išsinešimui draudžiamu laiku. Be to, iš pateiktų dokumentų matyti, kad iki 2012-10-18 adresu J(duomenys neskelbtini), policijoje yra fiksuoti 8 įvykiai, tarp kurių yra muštynės, triukšmas, konfliktas, alkoholio vartojimas, agresyvus elgesys ir kiti viešosios tvarkos pažeidimai. Tokių faktinių duomenų objektyvumu nėra pagrindo netikėti, jais yra pagrindžiamas viešojo intereso pažeidimas, nagrinėjamu atveju pasireiškiantis kaip visuomenei reikšmingų vertybių – viešosios rimties trikdymas, neužtikrinimas saugios, kultūringos aplinkos šalia esančių namų gyventojams, tame tarpe vaikams.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas praktiką taikant Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalį, bylose Nr. A261-517/2009, Nr. A756-1047/2009 yra akcentavęs, kad minėta teisės norma neįpareigoja savivaldybės nustatyti ir ištirti atitinkamus teisės pažeidimus kaip prielaidą riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką; priimdama sprendimus, ji gali atsižvelgti, kad ir į vieną iš įstatyme nurodytų aplinkybių. Savivaldybių tarybos turi geriausią galimybę įvertinti, kokiose vietose prekyba turėtų būti apribojamas prekybos alkoholiu laikas, siekiant pozityvių tikslų, kitų konstitucinių vertybių (visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos, žmogaus sveikatos ir kt.) apsaugos. Teisėjų kolegija darydama išvadą, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, priimdama sprendimą riboti pareiškėjo baro prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, jį pagrindė objektyviais duomenimis, patvirtinančiais viešojo intereso pažeidimą, tokiu sprendimu įgyvendino teisės aktais jai priskirtą kompetenciją, tuo pačiu atmeta pareiškėjo skundo argumentą, kad taryba nesivadovavo objektyvumo principu.

Pareiškėja teigia, kad atliekant administracinę procedūrą pagal minėtus gyventojų skundus jai turėjo būti užtikrintos Viešojo administravimo įstatymo 20 straipsnyje numatytos asmens teisės, t. y. susipažinti su gautais dokumentais ir informacija, pateikti papildomą informaciją ir duoti paaiškinimus, teikti savo nuomonę administracinės procedūros metu kylančiais klausimais.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalį administracinės procedūros dalyviai: asmuo, padavęs skundą, arba asmuo, dėl kurio galimai pažeistų viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais teisių ir teisėtų interesų yra gautas pranešimas, ir viešojo administravimo subjektas, kuris dėl skundo ar gauto pranešimo pradėjo administracinę procedūrą. (duomenys neskelbtini), aplinkinių namų gyventojai skundė policijos ir kitų kontroliuojančių institucijų veiksmus, kontroliuojant prekybą alkoholiu (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėja nelaikytina administracinės procedūros pagal gyventojų skundus dalyviu.

Be to, kaip jau minėta, Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytomis sąlygomis suteikiant savivaldos institucijai teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, sudaroma galimybė apginti viešąjį interesą, pašalinti jo pažeidimus, savivaldybė neturi pareigos įrodinėti, ar asmuo kuriam apribojamas prekybos alkoholiu laikas nusižengė įstatymo reikalavimams, priimant sprendimą riboti prekybos alkoholiu laiką, pakanka nustatyti remiantis teisės normos dispozicijoje numatytomis sąlygomis viešojo intereso pažeidimą, be to, gali atsižvelgti kad ir į vieną iš šių įstatyme nurodytų aplinkybių.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, jog jai turėjo būti užtikrintos asmens teisės, numatytos Viešojo administravimo įstatymo 20 straipsnyje.

Pareiškėja taip pat teigia, kad atliekant administracinę procedūrą pagal minėtus gyventojų skundus turėjo būti atliktos Viešojo administravimo įstatymo 28 straipsnio dalyje numatytos procedūros, t. y. turėjo būti atlikta skundus pasirašiusių asmenų ir pareiškėjos atstovo apklausa.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 28 straipsnio 1 dalį prieš priimant administracinės procedūros sprendimą, asmuo, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, taip pat kiti asmenys gali būti apklausiami siekiant išsiaiškinti ginčijamo klausimo esmę ir su juo susijusias aplinkybes, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį, kai apklausa privaloma. Pagal to paties straipsnio 2 dalį administracinės procedūros sprendimas priimamas tik apklausus asmenį, dėl kurio galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų buvo gautas pranešimas ir dėl gauto pranešimo pradėta administracinė procedūra. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 16 dalį pranešimas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti. Pagal to paties įstatymo 28 straipsnio 3 dalį administracinės procedūros sprendimas be apklausos priimamas, jeigu skundas patenkinamas iš karto ir administracinės procedūros sprendimas nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (1 punktas) bei jeigu pagal teisės aktų reikalavimus administracinės procedūros sprendimas turi būti priimtas nedelsiant (2 punktas).

Sisteminė paminėtų teisės normų analizė, leidžia teigti, kad apklausti privaloma tik asmenį, kurio galimai pažeistos teisės ir teisėti interesai ir tik tada kai yra gautas pranešimas, dėl kurio pradėta administracinė procedūra. Pažymėtina, kad, kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju gautas ne pranešimas, o skundas, kuriame skundžiami policijos ir kitų kontroliuojančių institucijų veiksmai, kuriais pažeidžiamos skundą padavusių asmenų teisės, todėl nei skundą padavusių asmenų, nei kitų asmenų šiuo atveju neprivaloma apklausti.

Toliau analizuojant minėtas teisės normas, darytina išvada, kad Viešojo administravimo 28 straipsnio 3 dalyje numatytos sąlygos (kai pagal teisės aktų reikalavimus administracinės procedūros sprendimas turi būti priimtas nedelsiant (1 punktas) bei kai skundas patenkinamas iš karto ir administracinės procedūros sprendimas nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (2 punktas)), kurioms esant administracinės procedūros sprendimas turi būti priimamas be apklausos, nagrinėjamu atveju neturi įtakos, kadangi ir taip apklausa neprivaloma.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nėra asmuo, dėl kurio galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų buvo gautas pranešimas ir dėl gauto pranešimo pradėta administracinė procedūra, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjos argumentai, kad tarybos sprendimas yra neteisėtas, kadangi nebuvo atlikta apklausa, nepagrįsti.

Pareiškėja teigia, kad vykdant Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimo priėmimo procedūrą buvo pažeisti Tarybos veiklos reglamento 12, 17.3, 17.5, 21.2, 22.1.1, 22.2 punktai, kadangi prieš tarybos posėdį buvo paskelbtas tik vienas įregistruotas sprendimo projektas, kuriame nurodyta įsigaliojimo data 2012-07-15, tačiau buvo priimtas sprendimas su įsigaliojimo data 2012-08-01.

Pagal Tarybos veiklos reglamento 10 punktą Savivaldybės tarybos posėdyje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais merui pateikia komitetai, komisijos, tarybos nariai, tarybos narių frakcijos ir grupės, savivaldybės kontrolierius, Savivaldybės administracijos direktorius; savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių Reglamento nustatyta tvarka yra pateikti sprendimų projektai; pateikti sprendimų projektai yra registruojami Savivaldybės tarybos sekretoriate (toliau – sekretoriatas) atitinkamame dokumentų registre ir ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną po registracijos paskelbiami savivaldybės interneto tinklalapyje; Sprendimo projektas sekretoriate registruojamas tik gavus elektroninę dokumentacijos versiją.

Pagal Tarybos veiklos reglamento 17.5 punktą gavęs įregistruotą sprendimo projektą meras nusprendžia, su kokiais komitetais ir institucijomis turi būti derinamas sprendimo projektas, taip pat nusprendžia, ar paskirti pagrindinį komitetą išvadoms dėl sprendimo projekto teikti; prireikus meras savo iniciatyva, sprendimo projekto rengėjo ar komiteto siūlymu gali pavesti Savivaldybės administracijai pateikti savo išvadas dėl sprendimo projekto.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012-06-08 tarybos sekretoriate buvo gautas teikėjos administracijos direktorės sprendimo projektas (I t., b. l. 66), suderintas su investicijų ir ekonomikos departamento direktoriumi, teisės skyriaus vedėjo pavaduotoja, licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriaus vyriausiuoju specialistu, atliekančiu skyriaus vedėjo funkcijas bei dokumentų valdymo skyriaus vyriausiąja specialiste, su įsigaliojimo data nuo 2012-07-15. Ant šio sprendimo projekto yra rezoliucija, kuria pavesta suderinti sprendimo projektą su socialinių reikalų komitetu.

Pagal Tarybos veiklos reglamento 17.7 punktą komitetui ar komitetams nepritarus sprendimo projektui, turi būti raštu nurodomi motyvai prie sprendimo projekto pridedamame komiteto protokolo išraše; sprendimą dėl šio klausimo nagrinėjimo gali priimti tik Savivaldybės taryba. Pagal Tarybos veiklos reglamento 17.14 punktą (redakcija galiojusi sprendimo priėmimo metu) sprendimo projekto derinimo ar nederinimo faktas patvirtinamas atitinkamo asmens parašu arba parašu su pastaba.

Tarybos socialinių reikalų komiteto 2012-06-15 posėdžio protokolas (I t., b. l. 70) patvirtina, kad sprendimo projektui pritarta su pastaba, jog sprendimo įsigaliojimo terminas būtų pratęstas nuo rugpjūčio 1 dienos.

Pagal Tarybos veiklos reglamento 21.4 punktą Savivaldybės tarybos posėdyje svarstant sprendimo projektą vyksta diskusija sprendimo projektui aptarti (21.4.5 punktas), baigiamasis sprendimo projekto teikėjo (jo atstovo) ir alternatyvių projektų teikėjų (jų atstovų) žodis, pataisų, išbraukymų ir papildymų apibendrinimas, suredaguoto sprendimo projekto pristatymas (21.4.6 punktas). Pagal 22.1.1 punktą po sprendimo projekto svarstymo Savivaldybės taryba gali pritarti sprendimo projektui ar vienam iš alternatyvių projektų ir pradėti sprendimo priėmimo procedūrą tame pačiame posėdyje arba paskirti kitą sprendimo priėmimo datą; jei reikia, projekto teikėjui pavedama pagal diskusijoje išsakytas pastabas padaryti pataisas ir papildymus. Pagal 22.4 punktą prieš teikdamas sprendimą balsuoti, posėdžio pirmininkas pasiūlo balsavimo dėl sprendimo ir pataisų tvarką, išklausomos tarybos narių pastabos dėl siūlomos balsavimo tvarkos, jų pasisakymai dėl balsavimo motyvų bei procedūros ir, jeigu tarybos narių nuomonės skiriasi, siūlo balsuoti dėl sprendimo bei pataisų priėmimo tvarkos. Pagal 22.7 punktą užbaigus balsavimo procedūrą ir suskaičiavus balsavimo rezultatus, posėdžio pirmininkas juos paskelbia ir praneša apie sprendimo priėmimą arba nepriėmimą.

Išanalizavus minėtas Tarybos veiklos reglamento nuostatas, darytina išvada, jog svarstant sprendimo projektą gali būti teikiamos pastabos, papildymai, dėl kurių vėliau pasiūloma balsavimo tvarka, o prabalsavus už pataisas, papildymus ir pritarus sprendimo projektui, balsuojama dėl galutinio sprendimo. Todėl pareiškėjos argumentai, jog kad tam, kad būtų priimtas sprendimas su kitokia įsigaliojimo data, nei nurodyta sprendimo projekte, turėjo būti įregistruoti ir paskelbti alternatyvūs sprendimo projektai, nepagrįsti, juolab, kad prie sprendimo projekto buvo pridėtas ir paskelbtas tarybos socialinių reikalų komiteto 2012-06-15 posėdžio protokolas, kuriame siūloma pakeisti sprendimo įsigaliojimo datą.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, priimdama 2012-06-28 sprendimą Nr. T2-171 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo bare (duomenys neskelbtini)“ nepažeidė įstatymų ar kitų teisės aktų, neviršijo kompetencijos, be to, sprendimas neprieštarauja tarybos tikslams bei uždaviniams, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalimi pareiškėjos UAB „Gintaro krantas“ skundas dėl reikalavimo panaikinti šį sprendimą atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-09-03 įsakymo Nr. AD1-2046 „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo sustabdymo“ ir 2012-10-30 įsakymo Nr. AD1-2514 „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimo“ panaikinimo.

Bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2012-09-03 priėmė įsakymą Nr. AD1-2046 „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo sustabdymo“ (II t., b. l. 26) (toliau – ir įsakymas dėl licencijos sustabdymo), kuriuo sustabdė UAB „Gintaro krantas“ išduotos licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais Nr. 27/11A bare, adresu (duomenys neskelbtini) galiojimą nuo 2012-09-05 iki 2012-10-04, o 2012-10-30 priėmė įsakymą Nr. AD1-2514 „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimo“ (II t., b. l. 31) (toliau – ir įsakymas dėl licencijos panaikinimo), kuriuo panaikino UAB „Gintaro krantas“ išduotos licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais Nr. 27/11A bare, adresu (duomenys neskelbtini), galiojimą ir nustatė, kad nauja licencija nebus išduodama vienerius metus nuo licencijos galiojimo panaikinimo dienos.

Įsakyme dėl licencijos sustabdymo nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-20 nutarimu Nr. 618 (toliau – ir Licencijavimo taisyklės) 48, 54.1, 55 punktais, Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse licencijų išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Licencijų išdavimo tvarkos aprašas), patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2009-05-29 sprendimu Nr. T2-237, 28 punktu.

Licencijavimo taisyklių 48 punkte numatyta, kad turinti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais įmonė, kuriai savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi, apribojo prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, registruotu laišku gavusi savivaldybės vykdomosios institucijos rašytinį pranešimą apie savivaldybės tarybos nustatytą apribojimą, per 5 darbo dienas privalo kreiptis į licenciją išdavusią instituciją dėl licencijos patikslinimo. Pagal tų pačių taisyklių 52 punktą licencijos turėtojas įspėjamas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, jeigu pažeidė šių taisyklių 46 ar 48 punkto reikalavimus, o pagal 54.1 punktą licencijos galiojimas sustabdomas, jeigu įmonė, kuri įspėta apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, per nustatytą laiką nepašalina licencijuojamos veiklos pažeidimų, nurodytų šių taisyklių 52 punkte. Pagal Licencijavimo taisyklių 55 punktą apie sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą licencijos galiojimą sustabdanti institucija per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo raštu (registruotu laišku) praneša įmonei ir nurodo licencijos galiojimo sustabdymo motyvus; sustabdžius licencijos galiojimą pagal šių taisyklių 54.1 punkto reikalavimus, įmonė turi pašalinti nurodytus pažeidimus, dėl kurių sustabdytas licencijos galiojimas, ne vėliau kaip per mėnesį nuo licencijos galiojimo sustabdymo; konkretų terminą, atsižvelgdama į pažeidimų pobūdį, nustato licencijos galiojimą sustabdžiusi institucija.

Licencijų išdavimo tvarkos aprašo 28 punktas numato, kad už licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus įmonės, turinčios licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, įspėjamos apie galimą licencijų galiojimo sustabdymą ar panaikinimą, taip pat jų licencijų galiojimas sustabdomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintose Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklėse nustatytais atvejais ir tvarka.

Įsakyme dėl licencijos panaikinimo nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Alkoholio kontrolės įstatymo 18² straipsnio 3 dalies 1 punktu, 34 straipsnio 20 dalies 2 punktu, Licencijavimo taisyklių 57 punktu, Licencijų išdavimo tvarkos aprašo 27 punktu.

Alkoholio kontrolės įstatymo 18² straipsnio 3 dalies 1 punktas numato, kad be šio Įstatymo 18¹ straipsnyje nustatytų atvejų, licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais neišduodamos ir kai licencijos prašytojui buvo panaikintas licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimas šio Įstatymo 34 straipsnio 19 dalies 1, 2 ir (ar) 5 punktuose nustatytais atvejais (licencijos neišduodamos vienus metus nuo anksčiau turėtos licencijos galiojimo panaikinimo dienos). To paties įstatymo 34 straipsnio 20 dalies 2 punktas numato, kad leidimai pirkti nedenatūruoto etilo alkoholio ir leidimai pirkti ir (ar) naudoti denatūruotą etilo alkoholį panaikinami, jeigu įmonė, Europos juridinis asmuo ar jo filialas neturi juridinę galią turinčių privalomų nedenatūruoto etilo alkoholio ir (ar) denatūruoto etilo alkoholio įsigijimo arba gabenimo dokumentų egzemplioriaus. Tačiau įsakyme dėl licencijos panaikinimo nurodyta Alkoholio kontrolės įstatymo redakcija galiojus iki 2012-09-01, pagal kurią 34 straipsnio 20 dalies 2 punktas numatė, kad licencijos gaminti alkoholio produktus, verstis didmenine prekyba jais ar verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimas panaikinamas, jeigu įmonė, kuriai buvo sustabdytas licencijos verstis didmenine prekyba alkoholio produktais ar mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimas, per nustatytą terminą nepašalina nurodytų licencijuojamos veiklos pažeidimų.

Licencijavimo taisyklių 57 punktas numato, kad licencijos galiojimas panaikinamas Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17, 18, 19, 20 dalyse nustatytais atvejais. Licencijų išdavimo tvarkos aprašo 27 punktas numato, kad licencijos galiojimas panaikinamas Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo nustatytais atvejais.

Pareiškėja teigia, kad apie įsakymą dėl licencijos panaikinimo sužinojo tik 2012-11-23, t. y. po Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojų 2012-11-20 atlikto operatyvaus patikrinimo, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, o apie įsakymą dėl licencijos sustabdymo sužinojo tik gavusi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atsiliepimą šioje administracinėje byloje ir negavo jokių reikalavimų patikslinti licenciją bei įspėjimų apie licencijos sustabdymą ar panaikinimą, todėl ji negalėjo patikslinti licencijos.

Byloje pateikti dokumentai (II t., b. l. 20-32) patvirtina, kad administracija pareiškėjai registruotais laiškais adresu (duomenys neskelbtini), siuntė tarybos sprendimą bei pranešimą, kad per 5 dienas ji privalo kreiptis į administraciją dėl licencijos patikslinimo, o nesilaikant šio reikalavimo licencijos galiojimas bus sustabdomas; pakartotinai informaciją apie tarybos sprendimo priėmimą, pranešimą dėl reikalavimo kreiptis į administraciją dėl licencijos patikslinimo bei įspėjimą apie licencijos galiojimo sustabdymą; įsakymą dėl licencijos sustabdymo bei pranešimą apie galimą licencijos panaikinimą; įspėjimą dėl licencijos panaikinimo; įsakymą dėl licencijos panaikinimo, tačiau visi registruoti laiškai grįžo su nuoroda „neatsiėmė“.

Teisingas savivaldybės administracijos priimamų dokumentų, kurie turi būti siunčiami pareiškėjai, įteikimas nagrinėjamų atveju yra svarbus prekybos alkoholiniais gėrimais licencijavimo veiksmas, nes nuo tokio įteikimo teisingumo priklauso tiek įsakymų dėl licencijos sustabdymo ir panaikinimo teisėtumas, tiek terminų skaičiavimas. Tik teisingai įteikiant pareiškėjai dokumentus galėjo būti sudaryta galimybė susipažinti su jai skirta korespondencija ir tuo pačiu sudaryta galimybė įgyvendinti savo teises licencijuojant savo veiklą ir ginant šias teises inicijuojant ar nagrinėjant teisminį ginčą. Todėl sprendžiant klausimą dėl įsakymų dėl licencijos panaikinimo ir sustabdymo teisėtumo ir pagrįstumo, svarbu patikrinti, ar savivaldybės administracijos veiksmai įteikiant pareiškėjai dokumentus atitiko teisės aktų reikalavimus.

Pastebėtina, kad nei Alkoholio kontrolės įstatymas, nei Licencijavimo taisyklės, nei Viešojo administravimo įstatyme nėra nustatyti bendrieji reikalavimai, kuriuos turi atitikti bet kuris asmens, norinčio užsiimti prekyba alkoholiniais gėrimais paduodamas savivaldybės administracijai rašytinis pareiškimas, todėl nėra reikalavimo, jog dokumentuose būtų nurodomas juridinio asmens adresas, kuris gali būti suprantamas kaip juridinio asmens registre nurodyta buveinė, ar kitas korespondencijai pateikiamas adresas, jeigu jis nesutampa su registre nurodytais duomenimis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad savivaldybės administracijai buvo žinomi kiti adresai, nei yra įregistruota įmonės buveinė juridinių asmenų registre, tačiau dokumentai buvo siunčiami tik pareiškėjos UAB „Gintaras“ buveinės adresu. Kaip minėta, savivaldybės administracija pareiškėjai yra išdavusi licenciją Nr. 27/11A verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais bare adresu J. (duomenys neskelbtini), be to, nuo 2012-07-25 Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjos skundą, kurioje atsakovu yra savivaldybės taryba, vėliau ir savivaldybės administracija ir kurioje nuo pradžių dalyvauja pareiškėjos atstovas advokatas S. S., procesiniuose dokumentuose nurodantis savo buveinės adresą. Tačiau tiek įmonės vienos iš veiklos vykdymo vietų adresu – (duomenys neskelbtini), tiek pareiškėjos atstovo adresu savivaldybės administracija neišsiuntė nei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimo dėl prekybos alkoholiu laiko apribojimo, nei įspėjimų apie galima licencijos sustabdymą ar panaikinimą, nei įsakymų dėl licencijos panaikinimo ar sustabdymo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad tokiais savo veiksmais savivaldybės administracija neįvykdė tinkamai savo pareigos įteikti dokumentus pareiškėjai ir pernelyg formaliai taikė Licencijavimo taisyklių nuostatas, kuriose numatoma dokumentus siųsti registruotu laišku. Byloje nėra duomenų, kad savivaldybės administracija, net ir žinodama kad pareiškėjos buveinės adresu siunčiami dokumentai neįteikiami, būtų bandžiusi siųsti dokumentus kitais adresais. Dėl nurodytų motyvų, savivaldybės administracija, kuriai buvo grąžinta neįteikta pareiškėjai siųsta korespondencija procesiniuose dokumentuose nurodytu buveinės adresu ir neišsiuntusi šios korespondencijos kitais jai žinomais – pareiškėjos veiklos buveinės ar atstovo administracinėse byloje adresais, padarė nepagrįstą išvadą, kad siųsti dokumentai laikomi tinkamai įteiktais.

Netinkamas dokumentų įteikimas ir dėl to galimas pareiškėjos nežinojimas apie savivaldybės administracijos reikalavimus yra svarbi priežastis prekyba alkoholiu reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų nevykdymo priežastis, dėl kurios savivaldybės administracijos ginčijami įsakymai turi būti pripažinti neteisėtais. Nustačius, kad pareiškėjos galimybė tinkamai vykdyti prekybos alkoholiu reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, galėjo būti apribota savivaldybės administracijos veiksmais jai neįteikiant dokumentų, turėtų tenkinti pareiškėjos prašymą dėl licencijos patikslinimo.

Konstatavus, jog ginčijami įsakymai turi būti pripažinti neteisėtais dėl pareiškėjos neinformavimo, kiti pareiškėjos argumentai, tokie kaip licencijos tikslinimo prasmė ir kt. nenagrinėjamos kaip neturinčios esminės reikšmės.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius, priimdamas 2012-09-03 įsakymą Nr. AD1-2046 „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo sustabdymo“ ir 2012-10-30 įsakymą Nr. AD1-2514 „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimo“ ir laikydamas kad jo priimti dokumentai tinkamai įteikti pareiškėjai, pažeidė Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-20 nutarimu Nr. 618, 48, 52, 54.1, 55 punktus, Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse licencijų išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2009-05-29 sprendimu Nr. T2-237, 28 punktą, todėl pareiškėjos skundas dėl šių reikalavimų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktu, tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais,

nusprendė:

atmesti pareiškėjos UAB „Gintaro krantas“ skundą dėl reikalavimo panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012-06-28 sprendimą Nr. T2-171 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo bare (duomenys neskelbtini)“;

tenkinti pareiškėjos UAB „Gintaro krantas“ patikslintą skundą dėl reikalavimų panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-09-03 įsakymą Nr. AD1-2046 „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo sustabdymo“ ir 2012-10-30 įsakymą Nr. AD1-2514 „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimo“.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Laimutė JokubauskaiteVida StonkuvienėEglė Kiaurakytė