Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. J. (T. J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 16 d. nutarimo T. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Fabijoniškių policijos nuovados (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė T. J. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. birželio 14 d., apie 17.00 val., iš parduotuvės „Iki“, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vagystės būdu pagrobė 4,99 Lt vertės pakuotę arbatos. Šiais veiksmais T. J. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 50 straipsnyje.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu apeliantas T. J. buvo pripažintas kaltu dėl ATPK 50 straipsnyje numatyto pažeidimų padarymo. ATPK 50 straipsnyje įtvirtinta, kad smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, – užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki septynių šimtų litų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nevisiškai išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad T. J. pripažino pažeidimą, o jo kaltę patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad T. J. pirmosios instancijos teismo posėdyje nedalyvavo, nes šaukimas jam nebuvo įteiktas (b. l. 11), administracinio teisės pažeidimo protokole minėtas asmuo nurodė, kad, apsiperkant minėtame prekybos centre, savitarnos kasoje pamiršo ištraukti ir sumokėti už vieną arbatos pakelį, tai padarė netyčia, t. y. jis neigia pažeidimą padaręs tyčia (b. l. 3). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad svetimo turto pagrobimas gali būti padarytas tik tyčia, tad šio subjektyviojo administracinio teisės pažeidimo sudėties elemento konstatavimas yra būtinas, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal minėtą ATPK 50 straipsnį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N62 –507/2010, 2010 m. spalio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2799/2010). Matyti, kad pirmosios instancijos teismas apelianto kaltės formos netyrė ir nevertino, o byloje nėra pakankamai duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų, jog T. J. veika pasireiškė kaip tyčinis svetimo turto pagrobimas. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime nenurodė, išsamiai netyrė ir nevertino jokių rašytinių įrodymų. Prekybos centro „Iki“, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administratorės J. P. 2009 m. birželio 14 d. pareiškime nurodyta, kad T. J. piktybiškai neišmušė arbatos „Gold“ pakuotės savitarnos kasoje, prekė buvo paslėpta krepšyje po kitomis prekėmis, įvykis užfiksuotas vaizdo kameromis, asmenį sulaikė apsaugos darbuotojas L. S. (b. l. 4). Institucijos pareigūno M. Š. (M. Š.) 2009 m. birželio 14 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2009 m. birželio 14 d., apie 17.15 val., minėto prekybos centro apsaugos darbuotojai policijos pareigūnams perdavė sulaikytą T. J. (b. l. 5). Įvertinusi šiuos rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija pažymi, kad bylos medžiagoje nėra minėtame pareiškime minimo vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotas įvykis, jis pirmosios instancijos teisme nebuvo ištirtas ir įvertintas, teismo posėdžio metu nebuvo apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, taip pat apsaugos darbuotojas L. S., sulaikęs T. J., o policijos pareigūno tarnybinis pranešimas patvirtina tik sulaikymo faktą, tačiau neatskleidžia jokių esminių įvykio aplinkybių. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nerinko galimų papildomų įrodymų.

Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, teismo nutarimą panaikinant ir bylos nagrinėjimą grąžinant pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

T. J. (T. J.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 16 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.