- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-06-25
- Bylos Nr.
- 1-1060-1072/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10265-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Kaltinamasis
- R. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 1.2.22.9.2Neteisėtas nešaunamojo ginklo įgijimas ir nešiojimas (BK 258 str. 2 d.)
- 2.12.1Teismo baudžiamojo įsakymo procesas
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje
R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, neteistas,
kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 258 straipsnio 2 dalyje
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis, 2019 m. kovo 12 d. apie 08 val. 30 min., nuosavo namo, esančio (duomenys neskelbtini), konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia ne daugiau kaip du kartus nunčiakais sudavė M. G. į dešinę koją ir dešinės pusės dubens sritį ir tokiu būdu nukentėjusiajam M. G. sukėlė fizinį skausmą.
Be to, R. M. neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu, o būtent:
jis, 2014 m. birželio mėnesio pradžioje apie 06 val. 00 min. ryto, (duomenys neskelbtini), ant suoliuko rado ir paėmė, t. y. neteisėtai įgijo, šaltąjį nešaunamąjį ginklą – nunčiakus, kuriuos laikė savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), koridoriuje, medinėje dėžėje, iki tol, kol 2019 m. kovo 12 d. 15 val. 00 min. šį nešaunamąjį ginklą – nunčiakus pats savanoriškai pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūnams.
Kaltinamasis R. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad pripažįsta savo kaltę dėl to, kad sukėlė fizinį skausmą M. G. ir dėl to, kad neteisėtai įgijo, savo namuose laikė nešaunamąjį ginklą – nunčiakus. 2019 m. kovo 12 d., ryte apie 08 val. 30 min. prie savo namų durų, esančių (duomenys neskelbtini), norėdamas iš savo kiemo išvyti K. V. ir M. G. jis mosavosi nunčiakais. Gali būti, kad jis M. G. nunčiakais sudavė du kartus. Jis gerai neatsimena, kad nunčiakais jam sudavė per jo dešinę šlaunį, nunčiakais duodamas iš šono stovėdamas priešais M. G.. Tuo metu K. V. buvo už M. G., po to spruko iš kiemo. Gali būti, kad M. G. nunčiakais sudavė dar vieną kartą per jo sėdmenis dešinėje pusėje. Daugiau nei du kartus M. G. tikrai nesudavė. Dėl šių savo smūgių nunčiakais M. G. galbūt sukėlė fizinį skausmą, dėl ko gailisi ir savo kaltę pripažįsta. Jis M. G. atsiprašė, jie susitaikė. Jis savanoriškai atlygino žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai dėl M. G. gydymo išlaidų. Nunčiakus jis yra įgijęs 2014 metų vasaros metu, berods birželio mėnesio pradžioje, anksti ryte, apie 06 val. 00 min. radęs (duomenys neskelbtini) maudykloje, esančioje pačiame miestelio centre. Nunčiakai buvo kažkieno palikti ant suoliuko. Radęs juos jis pasiėmė. Kam jie priklausė nežino, iki šiol nematė, kad kažkas juos miestelyje būtų turėjęs. Negali paaiškinti kam, kokiu tikslu tuos nunčiakus pasiėmė, bet juos parsinešė į savo namus miestelyje, pasidėjo namuose, koridoriuje medinėje dėžėje tarp įvairių namų ūkio daiktų ir įrankių. Niekur tų nunčiakų iki šio įvykio nėra naudojęs, nėra jų kam rodęs, nebent kas atsitiktinai lankydamasis jo namuose galėjo juos pamatyti dėžėje tarp kitų daiktų. Pats apie rastus nunčiakus niekam nepasakojo ir jie jo namuose prabuvo iki pat 2019 m. kovo mėnesio, iki įvykio, apie kurį pasakojo. Nunčiakus buvo matęs filmuose, žinojo, kad tai yra nešaunamas ginklas. Supranta, kad negalima jais disponuoti ir juos laikė neteisėtai. Jei 2019 m. kovo 12 d. ryte į jo namus nebūtų atėję neblaivus K. V. ir M. G., jis nunčiakų matyt net nebūtų ištraukęs iš dėžės koridoriuje ir kam rodęs jų. Tiesiog norėjo apsiginti, kad jie neitų į jo namus, norėjo juos abu išvyti iš kiemo. Jei būtų atėjęs vienas M. G. to nebūtų daręs (b. l. 89-90, 98-99, 104-105).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. M. kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Nukentėjusysis M. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. kovo 12 d., apie 08 val. 30 min. jis su K. V. nuėjo pas kaimyną R. M., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). K. V. pasibeldė į duris, kurias atidarė R. M.. Įvyko žodinis konfliktas, kurio metu R. M. rankose laikydamas nunčiakus jais užsimojo ir jam, t. y. M. G., sudavė į dešinę šlaunį ir dubenį. Iš viso sudavė ne daugiau nei 10 smūgių ir tokiu būdu jam sukėlė fizinį skausmą (b. l. 1-3).
Akistatos su R. M. metu nukentėjusysis M. G. parodė, kad jam R. M. nunčiakais galėjo suduoti du kartus jais suduodamas per dešinę šlaunį ir sėdmenis dešinėje pusėje. Tai patvirtino ir R. M. (b. l. 93-95).
Liudytojas V. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. kovo 12 d. antradienį ryte apie 07 val. 00 min. – 08 val. 00 min. jis nuėjo pas R. M. į jo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Pas R. M. namuose buvo A. B. ir K. V.. Jie visi dideliame kambaryje gėrė alų ir degtinę. Jis pamena, kad R. M. atėjusį K. V. iš namų išprašė, sakydamas jam išeiti, nes K. V. netyčia numetė nuo stalo ir sudaužė butelį degtinės. Kai išėjo K. V., jis pas R. M. liko kartu su juo ir A. B.. Kažkuriuo metu jiems būnant didžiajame kambaryje pas R. M. išgirdo triukšmą namų prieangyje. Tas triukšmas vyko iki 10 minučių, po ko pas juos į kambarį grįžo vienas R. M.. Jis nepasakojo, dėl ko su M. G. barėsi, bet sakė, kad viskas gerai, kad M. G. išėjo. R. M. atėjo tuščiomis rankomis. Kažkada pernai yra matęs R. M. namuose, kažkuriame kambaryje gulinčius nunčiakus rudos spalvos su smėline virvute. Niekada R. M. neklausė, kam jam tie nunčiakai reikalingi. Kad R. M. sumušė M. G., kada girdėjo triukšmą R. M. namų prieangyje, jis sužinojo po dienos ar dviejų iš kalbų kaime (b. l. 55-56).
Liudytojas A. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. kovo mėnesio pradžioje iš vakaro jis nuėjo pas savo draugą R. M. į jo namus, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuose kartu su R. M., K. V. ir V. K. šventė, gėrė alų ir degtinę. Buvo labai girtas, todėl nieko neprisimena. Gal po poros dienų girdėjo kalbas kaime, kad R. M. kažkaip sumušė M. G. mušdamas nunčiakais M. G. per kelius (b. l. 59-60).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. U. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2019 m. kovo 12 d. gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) kaimynas nunčiakais sudavė pranešėjui. Nuvykus minėtu adresu namuose rastas neblaivus R. M., kuris parodė alkoholį vartojantis antrą parą. Kambaryje ant fotelio buvo matyti nunčiakai, kuriuos R. M. teigė jam buvo atidavęs draugas (b. l. 65).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad specialistas R. L. susipažinęs su M. G. medicininiais dokumentais bei ikiteisminio tyrimo bylos aplinkybėmis padarė išvadą, kad M. G. objektyvių sužalojimo požymių nenustatyta (b. l. 26-35, 38-39).
Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. gegužės 15 d. Specialisto išvados Nr. 140-(1296)IS1-2502 nustatyta, kad R. M. savanoriškai pateikti nunčiakai yra savadarbiu būdu pagamintas šaltasis nešaunamasis ginklas, kuris priskiriamas D kategorijos ginklams (b. l. 113-114).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.
Vadovaujantis BK 258 straipsnio 2 dalimi, tas, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba areštu. Neribotas nešaunamųjų ginklų nešiojimasis kelia pavojų, kad ginklai gali būti neatsakingai naudojami įvairiose konfliktinėse situacijose, taip sukeliant grėsmę visuomenės saugumui, o ginklo panaudojimo atveju kyla padidinta rizika padaryti žalą žmogaus gyvybei ar sveikatai.
Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamasis R. M., panaudodamas neteisėtai įgytą nešaunamąjį ginklą – nančiakus, t. y. suduodamas nukentėjusiajam M. G. į dešinę koją ir dešinės pusės dubens sritį, dėl ko M. G. patyrė fizinį skausmą, padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 258 straipsnio 2 dalyje. Tokią išvadą leidžia daryti baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visuma – tarnybiniai pranešimai, specialisto išvada, apžiūros protokolas, liudytojų parodymai.
Kaltinamasis R. M. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūlomomis paskirti bausmės rūšimis bei jų dydžiais (b. l. 136-139).
Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.
Teismas, skirdamas kaltinamajam R. M. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, jog kaltinamasis padarė vieną nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, kaltės formą ir rūšį, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas (b. l. 128), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 132-135), bedarbis (b. l. 129), neregistruotas darbo biržoje (b. l. 130), duomenų apie psichiatrinį gydymą ir priklausomybės ligų gydymą nėra; jo atsakomybę lengvina tai, kad visiškai pripažįsta kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atlygino nusikalstama veika padarytą žalą, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas ir galėjo nulemti jo teisei priešingą elgesį.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje – laisvės apribojimas ir siūloma bausmės rūšis, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje – bauda, šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis bus pakankamai efektyvios ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalimi, bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, R. M. skirtinos bausmės, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintinos vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, R. M. taikytas laikinas sulaikymas nuo 2019 m. kovo 12 d. 15 val. 00 min. iki 2019 m. kovo 13 d. 14 val. 51 min. (b. l. 120), t. y. viena diena, įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms ir 2 MGL dydžio baudai.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 5 dalies 2 punktu, R. M. skirtini įpareigojimai: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; neieškoti ryšių ir nebendrauti su K. V. ir M. G..
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nunčiakai, kurie pagal kvitą BBB Nr. OVS003941 perduoti saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriui (b. l. 115-117), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato galimybę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, teisę baudžiamajame procese pareikšti ieškinį.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 41,37 eurų sumai, kadangi tokio dydžio žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondas patyrė dėl nukentėjusiojo M. G. gydymo sveikatos priežiūros įstaigoje (b. l. 45-46).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog R. M. civilinį ieškinį yra atlyginęs (b. l. 119), sprendžia, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys atmestinas.
Proceso išlaidų byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pripažinti R. M. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Pripažinti R. M. kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 21 MGL (1 050,00 (vienas trūkstantis penkiasdešimt) eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. M. skirtas bausmes sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutines bausmes – 4 (mėnesius) laisvės apribojimą ir 14 MGL (700,00 (septyni šimtai) eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, R. M. į bausmės laiką įskaityti taikytą laikiną sulaikymą nuo 2019 m. kovo 12 d. 15 val. 00 min. iki 2019 m. kovo 13 d. 14 val. 51 min. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms ir dvejų MGL dydžio baudai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 5 dalies 2 punktu, per visą bausmės vykdymo laiką įpareigoti:
- be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
- neieškoti ryšių ir nebendrauti su K. V. ir M. G..
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nunčiakus, kurie pagal kvitą BBB Nr. OVS003941 perduoti saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriui, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.
Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB Citadelė banko Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900; AB SEB banko Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440; AB Šiaulių banko Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800; AB Swedbank Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000; Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas) Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100; Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius) Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400; UAB Medicinos banko Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300; įmokos kodas 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis).
Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda ir jos dydžiu, jis turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę.
Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnyje nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.