Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šeimyninė padėtis vedęs, dirba užsienyje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. 2023 m. sausio 6 d., apie 16 val. 25 min. gyvenamojo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu iš asmeninių paskatų tyčia koja įspirdamas du kartus nukentėjusiajai V. T. į dešinę šlaunį, padarė V. T. dvi kraujosruvas dešinėje šlaunyje ir taip sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. B. apklausiamas teisme dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino. Nurodė, kad buvo žiema, buvo daug sniego. Konfliktas su nukentėjusiąja buvo toks, kad jis jai pasakęs, kad ji eitų velniop. Tai buvo iškart po Naujųjų metų, galėjo būti sausio 6 d. pavakare. Kaip nurodė kaltinamasis, jis išėjo į lauką malkų parsinešti, nukentėjusioji kažką pradėjo šaukti ir jį kaltinti nulaužus žibintą. Kaltinamasis pasakęs jai, kad žiemą žibintus reikia išsitraukti, nes sniego daug. Vėliau išėjo jos draugas, irgi pradėjo pulti. Pasak kaltinamojo, jis pavaręs juos velniop ir parėjo namo parsinešęs malkas.

Vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą baudžiamojoje teisėje naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis, pagal kurį būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, t. y. faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. Ši teisės doktrinoje vyraujanti pozicija iš esmės įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2 straipsnio 4 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Iš 2023 m. sausio 11 d. asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrint nukentėjusiosios kūną ant dešinės kojos šlaunies išorinės pusės matomos dvi rudos spalvos ir vieną žalsvos spalvos sumušimo žymes (1t., b. l. 100-101).

Specialisto išvadoje Nr. G112/2023(04) nurodyta, kad V. T. nustatytos dvi kraujosruvos dešinėje šlaunyje, sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui, nustatyti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. (1 t., b. l. 108).

Specialisto išvada Nr. pG693/2023(04) patvirtina, kad dvi kraujosruvos dešinėje šlaunyje atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui (2023 m. sausio 6 d.), nors greitosios medicinos pagalbos darbuotojai pacientės kūno apžiūros metu sumušimo žymių nepastebėjo. Teismo medicinos literatūros duomenimis, kraujosruvos neretai išryškėja praėjus kelioms ar keliolikai valandų po sumušimo (1 t., b. l. 112-113).

Aplinkybę, kad šių sužalojimų priežastis buvo kaltinamajam inkriminuoti veiksmai, patvirtina pačios nukentėjusiosios teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai. Kaip nurodė nukentėjusioji, įvykis įvyko sausio 6 arba 7 dieną, vakare, gerai nepamena. Ji ėjau parsinešti malkų, buvo prisnigę daug sniego, o kaimynas prie jos pastato sukasė daug sniego, o ten buvo sukištos jos LED lempos. Pasak nukentėjusiosios, ji parodė jam į langą, kai jis pažiūrėjo pro jį, pasakė „ką tu padarei? Ir jis nusileido laiptais ir susiginčijo dėl tos priežasties. Kai kaimynas išėjo pro duris, susiginčijo, ji pasakė „kodėl tu man šitaip darai? Jis pradėjo mojuoti kumščiais, ji jam pasakiusi, kad jos negąsdintų, nes ji jo nebijanti. Tai jis spyrė jai į koją. Buvo dar jos draugas, ji kartu su juo ėjo malkų. Kaip nurodė nukentėjusioji, jis vieną kartą jai spyrė į koją, kad būtų spyręs du kartus - neprisimena. Vienas spyris buvo tikrai ir gana skausmingas, tą pačią dieną mėlynės nebuvo, ji išryškėjo tik po dienos ar dviejų. Draugas iškvietė policiją ir greitąją, nes jai labai kraujo spaudimas sukilo ir pasidarė bloga, silpna.

Nukentėjusiosios parodymus, kad ji patyrė fizinį smurtą patvirtino ir policijos pareigūnas A. T., kuris buvo atvykęs į įvykio vietą. Įvykio vietos metu nukentėjusioji taip pat nurodė, kad kaltinamasis jai spyrė į koją.

Apžiūros protokolas (2023 m. balandžio 12 d.), kuriame atsispindi perklausytas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro ir jame užfiksuotos reakcijos, patvirtina, kad nukentėjusioji patyrė fizinį smurtą.

Taip pat aplinkybę, kad kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusiąją patvirtino ir liudytoju apklaustas teisimojo posėdžio metu E. A., kuris buvo įvykio vietoje ir matė, kaip kaltinamasis spyrė nukentėjusiajai. Be to, jis ir pranešė apie įvykį.

Vien tik tai, kad įvykio aplinkybių, kaip kaltinamasis spyrė nukentėjusiajai į koją, nematė teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja, kaltinamojo sutuoktinė Ž. B., nereiškia, jog kaltinamasis šių veiksmų neatliko. Kaip matyti iš liudytojos parodymų, ji į konflikto vietą atėjo vėliau išgirdusi triukšmą, todėl smūgių nukentėjusiajai galėjo ir nematyti. Be to, kaip teisiamojo posėdžio metu patikslino liudytoja, ji mačiusi spyrimo judesį, tačiau kaltinamasis nukentėjusiajai nepataikė. Ši aplinkybė tik patvirtina, kad kaltinamasis ketino nukentėjusiajai įspirti su koja dar daugiau nei prieš tai, kad įspyrė.

Kaltinamojo kaltės ir paties nusikaltimo fakto neeliminuoja ir aplinkybė, kad teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad jai įspyrė vieną kartą, kad būtų daugiau kartų spyręs ji neprisimena, nors kaltinime nurodyti du smūgiai, kuriuos patvirtina ir apžiūros protokolas su dvejomis kraujosrūvomis. Konstatuotina, kad dėl patirto streso, nukentėjusioji galėjo ir neįsidėmėti jai suduotų smūgių skaičiaus.

Nurodytų įrodymų visuma patvirtina, kad A. B. padaryta veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytus nusikalstamos veikos subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, todėl jis pripažintinas kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis.

Pažymėtina, kad už nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje gali būti skiriami viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Administracine tvarka nebaustas, teisiamas pirmą kartą. Nusikalto dėl nuolat tarp kaimynų tvyrančios įtampos ir konfliktinių santykių. Esant nurodytoms aplinkybėms skirti griežtesnę nei viešųjų darbų bausmę asmeniui, kuris pirmą kartą nusikalta būtų neteisinga. Dėl to kaltinamajam skiriama pati švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – viešieji darbai.

Parenkant bausmės dydį teismas įvertina, konflikto priežastis ir aplinkybę, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nėra itin pavojinga, viena iš lengvesnių nusikalstamų veikų, kuri susijusi su žmogaus sveikata. Taip pat kaltinamojo veiksmuose nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nepaisant to, kad prokuroras prašė pripažinti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybę apsvaigimą nuo alkoholio ir kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tačiau vien tik aplinkybė, kad kaltinamasis, kaip pats pripažino, buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nereiškia besąlygiškai, jog tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Esant nurodytų aplinkybių visumai kaltinamajam skirtina dviejų mėnesių viešųjų darbų bausmė įpareigojant jį kiekvieną mėnesį neatlygintinai dirbti 15 valandų visuomenės labui.

Kaltinamajam paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktinas iki bausmės vykdymo pradžios (Baudžiamojo proceso kodeksas 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas

nusprendė:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam dviejų mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį kiekvieną mėnesį neatlygintinai dirbti 15 valandų visuomenės labui.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2023 m. balandžio 24 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.