- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-20
- Bylos Nr.
- 2A-187-567/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- D. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Muitinės kriminalinės tarnybos
- Kategorijos
- 44.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-13371-863/2013 pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir Muitinės kriminalinės tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas D. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 90000 Lt neturtinės žalos. Nurodė, kad 2010-02-03 priimtas Vilniaus apygardos prokuratūros reikalavimas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo, išvengiant 22978 Lt turtinės prievolės, muitinei pateikiant neteisingą informaciją apie automobilio Mercedes R350 sužalojimus, dėl ko neteisingai apskaičiuota deklaruoto automobilio vertė ir neteisingai paskaičiuoti bei sumokėti importo mokesčiai. 2010-12-22 surašytas pranešimas apie įtarimą, kuris ieškovui buvo įteiktas 2011-02-02, apklaustas 2011-02-03. Ieškovas teigia, jog buvo persekiojamas, todėl patyrė nervinę įtampą. Jam neteisėtai buvo pareikštas įtarimas nusikaltimo padarymu, nebuvo leista susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, o ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas, truko nepagrįstai ilgai. Pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo vykdomas nepagrįstai, nes pradėtas, nesurinkus pakankamai įrodymų apie galimą nusikaltimo padarymą, teisėsaugos institucijų pareigūnai ignoravo jo prašymus, tyrimas buvo organizuojamas ir atliekamas vangiai, dėl ko ieškovas patyrė didelius emocinius išgyvenimus. Tyrimo eigoje ieškovą ištiko insultas, kurio pasekmes ieškovas jaučia iki šiol, nes yra tik 60 procentų darbingas. Jaučiasi pažemintas ir įžeistas (LR CK 6.250 str., 6.251 str., 6.272 str., 6.273 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LR Teisingumo ministerijos, pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių procesinių dokumentų, kurie jo nuomone buvo neteisėti ir nepagrįsti. Ikiteisminio tyrimo teisėjai pagrįstai atmetė ieškovo skundus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, kadangi ikiteisminio tyrimo nutraukimas yra galimas išimtinai prokuroro iniciatyva. Suvaržymai ieškovo atžvilgiu atsirado nuo įtarimų jam pateikimo, o ne nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, tuo tarpu ieškovo negalavimai ir ligos atsirado dar iki įtarimų pareiškimo, todėl laikytina, jog ieškovas neįrodė patirtos žalos (LR CK 6.249 str. - 6.250 str., 6.272 str.).
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LR Generalinės prokuratūros, pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti. Pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimas arba bylos nutraukimas savaime nereiškia tos aplinkybės, kad baudžiamasis persekiojimas yra neteisėtas ir visi baudžiamojo persekiojimo metu atlikti veiksmai yra neteisėti. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai patvirtina, kad reikia ieškoti asmens, kuris galimai padarė nusikalstamą veiką, vienas iš tokių asmenų buvo ieškovas D. P.. Ikiteisminio tyrimo trukmei įtakos turėjo ir objektyvus su ieškovu susijęs veiksnys, dėl kurio valstybės institucijos neatsakingos, t.y. jo liga, dėl kurios procesiniai veiksmai buvo atidedami. Ieškovas per visą ikiteisminio tyrimo laikotarpį nesikreipė į teismą dėl tyrimo nutraukimo dėl pernelyg ilgos jo trukmės, tik siekė, kad teismas vertintų ikiteisminio tyrimo faktinį pagrįstumą. Ieškovo prašoma 90000 Lt dydžio kompensacija už patirtą neturtinę žalą yra nereali, nes, teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiu (LR CK 6.250 str.).
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Muitinės kriminalinės tarnybos, pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas pagrįstai ir teisėtai, nes buvo gautas Vilniaus teritorinės muitinės raštas dėl galimai įvykdytos nusikalstamos veikos, kuriame nurodyta, kad UAB „Baltieva“ aktas galimai yra netikras. Tuo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, siekiant išsiaiškinti visas aplinkybes. Pradedant ikiteisminį tyrimą, galutinis variantas nėra žinomas, o įstatymas įpareigoja ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir prokurorus reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. Ieškovas neįrodė, jog jo sveikatos sutrikimus sukėlė būtent 2009 metais pradėtas ikiteisminis tyrimas. Priešingai, byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad ieškovas daug metų serga koronarine anamneze, nuo vaikystės diagnozuotas MV prolapsas, pastoviai gydomas ir vartoja vaistus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-09-03 sprendimu nusprendė ieškinį atmesti. Teismas iš ikiteisminio tyrimo Nr. Nr. 04-1-130-09 medžiagos nustatė, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2009-12-01, gavus pranešimą, jog 2009-11-28 Vilniaus teritorinės muitinės Žirmūnų krovinių poste buvo įforminta importo po laikino įvežimo perdirbti automobilio Mercedes R 350, kėbulo Nr. 4JGCB65E56A033749, procedūra, nurodant, jog ši transporto priemonė yra remontuojama, nors iš tikrųjų yra geros būklės, buvo išleista į laisvą apyvartą, tokiu būdu siekta išvengti didelės vertės mokesčių, t. y. galimai buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 182 str. 2 d. Vilniaus teritorinės muitinės viršininko pavaduotojas A. B. pranešime Muitinės kriminalinei tarnybai dėl galimai įvykdytos nusikalstamos veikos nurodė, jog pareigūnams sukėlė įtarimų prie importo deklaracijos pridėtas UAB „Baltieva“, oficialaus Škoda atstovo Kauno regione, 2008-04-17 išduotas defektinis aktas, kuriame nurodyta, jog automobilis buvo apžiūrėtas ir nustatyta, kad jis apsemtas vandens, variklis, pavarų dėžė, el. instaliacija tolimesnei eksploatacijai netinkami, kilus klausimams, kreiptis telefonu 869996651. Pranešime nurodyta, jog, susisiekus su UAB „Baltieva“ direktoriumi R. P., gautas atsakymas, kad bendrovėje ginčo automobilis nebuvo tikrintas, aktas nebuvo surašytas, parašas netikras, o nurodytas pasiteiravimui telefonas nežinomas. Paaiškėjus tokioms aplinkybėms, jog galimai buvo suklastotas dokumentas – defektinis aktas, kurio pagrindu buvo siekiama išvengti didelės vertės mokesčių, remiantis LR BPK 2 str., Muitinės kriminalinė tarnyba turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą imtis įstatymo numatytų veiksmų turėtai informacijai patikrinti. Teismas konstatavo, jog ikiteisminis tyrimas Nr. 04-1-130-09 buvo pradėtas teisėtai ir pagrįstai. Pranešimas apie įtarimą ieškovui įteiktas 2010-12-22, įtarimas pareikštas LR BK 182 str. 1 d. pagrindu, t. y. dėl to, jog jis 2009-11-28 krovinių poste „Žirmūnai“, importuodamas po laikino įvežimo perdirbti automobilį Mercedes R 350, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), iš JAV kompanijos „Boronex LLC“ pateikė muitinei automobilio vertinimo ataskaitą, išduotą UAB „Pajūrio autorika“, nurodyti neatitinkantys tikrovės duomenys apie tai, kad minėta transporto priemonė skendusi ir turi variklio, greičio dėžės bei elektros instaliacijos defektus, nors šis automobilis buvo techniškai tvarkingas ir be techninių trūkumų, dėl ko buvo neteisingai apskaičiuota deklaruoto automobilio muitinė vertė ir neteisingai apskaičiuoti ir sumokėti importo mokesčiai, taip išvengdamas savo naudai 22978 Lt turtinės prievolės. Pradėjus ikiteisminį tyrimą ir apklausus UAB „Baltieva“ direktorių R. P. liudytoju, pastarasis patvirtino, jog muito procedūrai pateiktas defektinis aktas jo bendrovėje niekada nebuvo pasirašytas, o ginčo automobilis Mercedes R 350, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), bendrovėje niekada nebuvo apžiūrėtas. Automobilio importo deklaracijoje, prie kurios pridėtas galimai suklastotas defektinis aktas, (ikiteisminio tyrimo medžiaga, 1 t., b. l. 30) deklarantu nurodytas ieškovas D. P.. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad ginčo automobilis pargabentas iš JAV UAB „Batspeda Auto“ užsakymu, tačiau, pastarajai bendrovei automobilio atsisakius, jis buvo parduotas ieškovui D. P. (ikiteisminio tyrimo medžiaga, 1 t., b. l. 31, 76-77). Apklausus liudytojais UAB „Pajūrio autorika“ darbuotojus A. Z. ir R. R. (ikiteisminio tyrimo medžiaga, 2 t. I, b. l. 63-65), pastarieji negalėjo nurodyti aplinkybių, kas pateikė automobilį vertinimui. A. Z. nurodė, jog automobilio vertinimą atliko, remiantis UAB „Baltieva“ defektiniu aktu, kuriame nurodyta, kad automobilio variklis, pavarų dėžė bei elektros instaliacija eksploatacijai netinkami (ikiteisminio tyrimo medžiaga, 2 t., b. l. 97-98). Atlikus automobilio tyrimą, 2010-10-22 specialisto išvadoje nurodyta, kad automobilio variklis, pavarų dėžė, spalva, elektros instaliacija yra nepakeisti, transporto priemonės negalima buvo eksploatuoti, esant sugadinimams, nurodytiems vertinimo ataskaitoje, jų nepašalinant. Teismas konstatavo, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo pakankamai duomenų pareikšti ieškovui įtarimą dėl nusikalstamos veikos padarymo. Įtarimai jam buvo pareikšti ne iš karto, pradėjus ikiteisminį tyrimą, bet po liudytojų apklausų ir atlikus automobilio tyrimą ir gavus atitinkamas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad pranešimas apie įtarimą ieškovui buvo pareikštas neteisėtai ar nepagrįstai. Ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu pradėtas, laikantis įstatymo reikalavimų, atitinkamai nėra pagrindo atsakovo civilinei atsakomybei kilti šiuo pagrindu. Teismas nurodė, jog, reikšdamas ieškinį, ieškovas pažymėjo, kad teismai kelis kartus atmetė ieškovo skundus dėl prokuroro veiksmų, nenutraukiant ikiteisminio tyrimo bei neleido susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Bylą nagrinėjant teismo posėdžio metu, ieškovo įgaliota atstovė D. P. pripažino, kad teismas leido ieškovui susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir patikslino, kad teismų neteisėti veiksmai ieškovo atžvilgiu pasireiškė tik ieškovo skundų dėl prokuroro veiksmų, nenutraukiant ikiteisminio tyrimo, atmetimu. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-02-17 nutartimi, 2011-03-15 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi ir 2011-03-24 Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo netenkinti ieškovo skundai dėl prokurorų nutarimų netenkinti ieškovo prašymų nutraukti ikiteisminį tyrimą. Skųsdamas prokurorų veiksmus, ieškovas teigė, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas nepagrįstai ir prašė jį nutraukti. Teismai atmetė ieškovo skundus, nurodydami, jog ikiteisminis tyrimas pradėtas pagrįstai, dar nėra atlikti visi procesiniai veiksmai, todėl nutraukti ikiteisminio tyrimo nėra pagrindo. Klausimas, ar prokuroras pagrįstai 2012-09-17 nutraukė ikiteisminį tyrimą, nėra šios bylos dalykas ir teismas šių aplinkybių nevertino, nes ikiteisminio tyrimo metu šis klausimas priklauso išimtinai prokuroro kompetencijai, tačiau ieškovas turėjo teisę kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo. Pastarąja teise ieškovas nesinaudojo. Teismas pažymėjo, kad nenustatyta jokių teismų neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo veiksmų, nenutraukiant ikiteisminio tyrimo ieškovo atžvilgiu ir nėra būtinosios sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti šiuo pagrindu. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. įtvirtinta pareiga klausimus, susijusius su asmeniui pareikštu kaltinimu, išnagrinėti per įmanomai trumpiausią laiką. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatos aiškinamos ir taikomos, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 19 str., 32 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-02-06 nutartis byloje Nr. 3K-7-7/2007; 2007-05-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2007). Europos Žmogaus Teisių Teismas procesą vertina, kaip jo stadijų visumą, todėl reikalavimas baudžiamąjį procesą atlikti per įmanomai trumpesnį laiką reiškia laiką nuo oficialaus kompetentingos institucijos pranešimo asmeniui apie įtarimą, kad jis padarė nusikalstamą veiką, iki galutinio sprendimo procese priėmimo (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Šleževičius prieš Lietuvą). Kriterijai, kuriais remiantis turi būti vertinama baudžiamojo proceso trukmė, nustatyti Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje - konkrečios bylos sudėtingumas; asmens, dėl kurio taikytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; valdžios institucijų elgesys, organizuojant bylos procesą. Nacionalinis teismas, spręsdamas, ar buvo pažeista asmens teisė į įmanomai trumpą procesą, bei vertindamas, ar proceso trukmė atitiko Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimus, turi atsižvelgti į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuotus kriterijus. Konkrečios bylos aplinkybės, faktų gausa bei įvairovė, galimos jų kombinacijos lemia teismo diskrecijos ribas konkrečiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-02-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-7/2007). Teismas nurodė, kad ikiteisminis tyrimas Nr. Nr. 04-1-130-09 pradėtas 2009-12-01, pranešimas apie įtarimą ieškovui įteiktas 2010-12-22, ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2012-09-07. Ieškovo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas trūko nepilnus 2 metus. Toks laiko tarpas iki 2 metų paprastai Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nėra vertinamas, kaip pažeidžiantis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį. Vertinant ikiteisminio proceso trukmę pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo nustatytus kriterijus, teismas konstatavo, kad ikiteisminiame tyrime buvo gautos kelios specialistų išvados: sumokėtų ir mokėtinų muito mokesčių skirtumo (ikiteisminio tyrimo medžiaga, 1 t., b. l. 100-101), rašysenos tyrimas (ikiteisminio tyrimo medžiaga, 1 t., b. l. 157-171), automobilio tyrimas (ikiteisminio tyrimo medžiaga, 1 t., b. l. 105-107), automobilio apžiūra (ikiteisminio tyrimo medžiaga, 1 t., b. l. 118-128, 132-146), atliekami dokumentų vertimai (ikiteisminio tyrimo medžiaga, 1 t., b. l. 116-117), apklausiami užsienyje gyvenantys liudytojai, pats ieškovas sirgo ir prašė jo ligos metu neatlikinėti procesinių veiksmų (ikiteisminio tyrimo medžiaga, 2 t., b. l. 124), ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo perdavinėjama ieškovo skundams tirti (ikiteisminio tyrimo medžiaga, 3 t., b. l. 10-35). Nors baudžiamajame procese įtariamasis neprivalo įrodyti savo nekaltumo ir stengtis nustatyti tiesą byloje, tačiau ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, kad ieškovas negalėjo ir nepadėjo išaiškinti automobilio įsigijimo ir remonto aplinkybių, t. y. nepavyko nustatyti, kas surašė UAB „Baltieva“ defektinį aktą, kur buvo suremontuotas automobilis po pargabenimo iš JAV į Lietuvą. Pareiškęs valstybei ieškinį dėl žalos atlyginimo, ieškovas taip pat negalėjo paaiškinti automobilio įsigijimo aplinkybių. Ieškovo įgaliota atstovė, duodama paaiškinimus teismui, pirma nurodė, jog ieškovas automobilį nusipirko aukcione JAV ir susimokėjo internetu, vėliau nurodė, jog automobilis pirktas Lietuvoje, kokiu būdu ir kokiam asmeniui buvo mokėta, neprisimena, banko užklausti dėl pavedimo išrašo atsisakė. Atsižvelgiant į tai, jog teismas nenustatė atsakovo sąmoningo ir nepagrįsto proceso vilkinimo ir ieškovo teisės į greitą ir operatyvų procesą pažeidimo, o prie ikiteisminio tyrimo trukmės prisidėjo ir pats ieškovas, teismas padarė išvadą, kad proceso trukmė nuo 2010-12-22 iki 201-09-17 nebuvo per ilga ir atitiko Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinto įmanomai trumpiausio laiko reikalavimą, todėl nėra pagrindo atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu, nėra pagrindo atsakovo civilinei atsakomybei (LR CK 6.272 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas D. P. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-03 sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti, priteisti 90000 Lt neturtinės žalos, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal LR CK 6.272 str. 1 d. žala atlyginama nepriklausomai nuo to, ar nustatyta atitinkamo pareigūno kaltė. Tinkamai suvokdamas atitinkamų institucijų darbą, jų veikla nebuvo teisingai ir objektyviai įvertinta. Pirmosios instancijos teismas ignoravo teisės normas, reglamentuojančias žalos atlyginimą dėl neteisėto baudžiamojo persekiojimo. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad, priimant sprendimą, buvo vadovaujamasi prieštaringais apklaustų liudytojų R. P., A. Z., R. R. parodymais. Nebuvo tinkamai įvertinta aplinkybė, jog visi ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami, nesilaikant jokių įstatymo įtvirtintų terminų, kurie laikomi protingais, siekiant nevilkinti ikiteisminio tyrimo. Nebuvo atsižvelgta į aplinkybę, jog buvo siekiama ištirti įtariamojo dokumento suklastojimą. 2010-07-14 specialisto išvadoje Nr. 11-1402(10) patvirtinta aplinkybė, jog nėra galimybės nustatyti, ar pasirašė R. P., ar kitas asmuo. Liudytojas R. P. tik patvirtino aplinkybes, kad UAB „Baltieva“ niekada nebuvo atlikta automobilio Mercedes R 350 apžiūra. Teismai neleido apeliantui susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, ir tik po pakartotinių skundų Vilniaus miesto apylinkės teismas leido susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, tačiau ši aplinkybė liko neįvertinta, priimant teismo sprendimą. Taip pat nebuvo vertinamos aplinkybės dėl ieškovo sveikatos būsenos. Dėl pradėto baudžiamojo persekiojimo, dėl pastovios nervinės įtampos ieškovą ištiko insultas, kurio pasekmės liks visam gyvenimui. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad apelianto sveikata nėra pagerėjusi, ieškovas turi 60 % darbingumo (LR CK 6.272 str. 1 d.).
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LR Generalinės prokuratūros, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką teismo proceso ilgumo pagrįstumas turi būti vertinamas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, bylos sudėtingumą ir pareiškėjo bei valdžios institucijų elgesį. Nagrinėjant bylą, pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 04-1-130-09 trukmė buvo sąlygojama objektyvių faktorių, todėl pagrįsta teismo išvada, kad nėra nustatyta, jog atsakovas sąmoningai ir nepagrįstai vilkino procesą, juolab, kad prie ikiteisminio tyrimo trukmės prisidėjo ir pats ieškovas. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu pripažino, jog nėra įrodymų, kad atsakovas būtų atlikęs neteisėtus veiksmus ieškovo atžvilgiu, todėl nesvarstė neturtinės žalos atsiradimo pagrindo ir dydžio.
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LR Teisingumo ministerijos, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nėra jokio pagrindo pripažinti, jog pranešimas apie įtarimą D. P. buvo pareikštas neteisėtai ar nepagrįstai. Teisingai nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 04-1-130-09 pradėtas 2009-12-01, pranešimas apie įtarimą D. P. įteiktas 2010-12-22, ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2012-09-17. D. P. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas trūko nepilnus 2 metus. Toks laiko tarpas Europos Žmogaus Teisių teismo praktikoje nėra vertinamas, kaip pažeidžiantis Konvencijos 6 str. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu, nėra pagrindo atsakovo civilinei atsakomybei kilti.
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Muitinės kriminalinės tarnybos, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. nustatyta, kad asmeniui pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas turi būti išspręstas per įmanomai trumpiausią laiką, įgyvendinamas nacionalinėje teisėje. Pagal LR BPK 44 str. 5 d. kiekvienas nusikalstamos veiklos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo byla būtų išnagrinėta per trumpiausią laiką. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia teisės, kuri yra ginama teismine tvarka, apimtis, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl ikiteisminio tyrimo dalies, kuri tęsėsi iki to momento, kai ieškovui dar nebuvo pareikšti įtarimai, reiškia ginčą dėl viešojo intereso gynimo. Tuo tarpu įstatymai privatiems fiziniams asmenims tokios teisės nesuteikia, be to, asmenys, jei baudžiamasis procesas nevyksta jų atžvilgiu ir nėra įtariamieji, paprastai nepatiria neigiamų pasekmių, o liudytojo statusas negali pakenkti asmens įprastai savijautai bei reputacijai (LR CK 6.272 str.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal civilinių bylų nagrinėjimo teismuose principus nagrinėjimo dalyką nustato ginčo šalys. Šis principas galioja nagrinėjant bylas instancine tvarka – pirmosios instancijos teisme ginčo šalys nustato ieškinio dalyką, apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo dalykas yra apibrėžiamas apeliacinio skundo nustatytomis ribomis. Tai paaiškinama rungimosi, dispozityvumo ir šalių lygiateisiškumo civiliniame procese principais (CPK 5, 12, 13, 17 straipsniai). Priklausomai nuo pasirinkto nagrinėjimo dalyko, šalys nurodo teisinius faktus ir pateikia juos patvirtinančius įrodymus.
CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta valstybės pareiga atlyginti žalą yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis. Įstatymo nustatyta, kad valstybės atsakomybė atsiranda, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryšio.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra įrodyta nė viena iš minėtų būtinų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų. Byloje nėra duomenų, kad dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ar teismo veiksmų buvo padaryta neturtinė žala ieškovui.
Byloje nėra duomenų dėl neteisėto baudžiamojo persekiojimo vykdymo. Tai, kokie buvo apklaustų liudytojų R. P., A. Z., R. R. parodymai, neturi teisinės reikšmės atsakovo civilinei atsakomybei. Teisėjų kolegija pažymi, kad visi ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami, nevilkinant ikiteisminio tyrimo. Aplinkybė, jog buvo siekiama ištirti dokumento suklastojimą, kad 2010-07-14 specialisto išvadoje Nr. 11-1402(10) nurodyta, jog nėra galimybės nustatyti, ar pasirašė R. P., ar kitas asmuo, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, kad ieškovui buvo padaryta neturtinė žala. Aplinkybės, kad teismai neleido apeliantui susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, ir tik po pakartotinių skundų Vilniaus miesto apylinkės teismas leido susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, savaime neįrodo priežastinio ryšio tarp teismo ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų ir ieškovo prašomos priteisti neturtinės žalos.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimas pats savaime nėra pagrindas preziumuoti, kad visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Nagrinėjamu atveju taikytinas įrodinėjimo standartas, kuriuo buvo pradėtas asmens baudžiamasis persekiojimas, pagal kurį pakako pagrįsto įtarimo, kad asmuo galėjo padaryti nusikaltimą, nes nagrinėjamu atveju egzistavo teisėtas valstybės interesas tinkamai vykdyti baudžiamąjį procesą, kuriame turi būti įvertintas užtikrintas sklandus ikiteisminio tyrimo procesas ir eiga, siekiant išnaudoti visas realiai įmanomas ikiteisminio tyrimo priemones ir nustatyti objektyvius duomenis. Ikiteisminio tyrimo atlikimas yra įstatymais numatyta valstybės organų veikla, siekiant šalyje įtvirtinti ir palaikyti įstatymais grindžiamą tvarką. Ikiteisminis tyrimas ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai yra valstybėje ir bet kurioje žmonių visuomenėje būtina teisėta veikla. Ji negali būti vertinama kaip neteisėta vien dėl to, kad proceso numatytais pagrindais pasibaigė, nutraukus ikiteisminį tyrimą. Vadinasi, tyrimo pabaigimo faktas savaime nedaro ikiteisminio tyrimo ir teismo veiksmų neteisėtų. Ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo teisėti tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme numatytus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos.
Sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindas, nurodytas 2012-09-17 nutarime dėl ikiteisminio tyrimo Nr.04-1-130-09 nutraukimo. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes buvo išnaudotos visos realiai įmanomos priemonės, siekiant nustatyti, ar buvo siekiama išvengti mokėtinų didesnių importo mokesčių. Ta aplinkybė, kad atlikus visus įmanomus ikiteisminio tyrimo veiksmus, buvo konstatuota, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, savaime nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieškinį ir konstatuoti, kad tarp atlikto ikiteisminio tyrimo ir ieškovo sveikatos pablogėjimo yra priežastinis ryšys, kad ieškovas patyrė neturtinę žalą. Taigi ieškovas, reikalaudamas atlyginti neturtinę žalą, nėra atleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Ieškovas neįvykdė procesinės pareigos įrodyti tris būtinąsias valstybės civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir neturtinę žalą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju neįrodžius paminėtų būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes ieškovo nurodytai neturtinei žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Byloje nėra duomenų, kad, atliekant ikiteisminį tyrimą Nr.04-1-130-09, buvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos ar atlikti neteisėti procesiniai veiksmai ieškovo atžvilgiu.
Ta aplinkybė, kad ieškovas pateikė nuomonę, kad ieškovo sveikatos būsena pablogėjo dėl pradėto baudžiamojo persekiojimo, kad dėl pastovios nervinės įtampos ieškovą ištiko insultas, savaime neįrodo priežastinio ryšio tarp ikiteisminio tyrimo metu atliktų procesinių veiksmų ir ieškovo sveikatos pablogėjimo ir insulto pasekmių, sudarančių teisinį pagrindą konstatuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltę dėl ieškovo nurodytos neturtinės žalos. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą pripažinti, kad dėl atlikto ikiteisminio tyrimo buvo pažeistos ieškovo teisės ir padaryta neturtinė žala. Teisėjų kolegija nenustatė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimo ir neturtinės žalos padarymo ieškovui. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė ir išaiškino LR Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Tai, kad apeliantui nepatinka pirmosios instancijos teismo sprendimo surašymo stilius, savaime nereiškia, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė ieškovo teises, nes ieškovui nebuvo užkirstas kelias patikrinti sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą šalyje įtvirtinta instancine teismų sistema.
Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui. Kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, visapusiškai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės.
Europos žmogaus teisių teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti byloje pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Teismo pareiga pagrįsti priimamą sprendimą nereiškia pareigos detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos žmogaus teisių teismo Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.
Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Kadangi skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas išsamiai ir teisingai motyvuotas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, vadovaudamasi pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais, kurių nekartoja, priima nutartį skundžiamo teismo sprendimo nekeisti.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., 6.245 str. – 6.250 str., 6.272 str. 1 d.; LR CPK 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. sprendimą nepakeistą.