- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-10
- Bylos Nr.
- 2A-869-259/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė (pirm.), Algimantas Kukalis, Arvydas Žibas (pran.)
- Trečiasis asmuo
- D. R.
- Ieškovas
- R. R.
- Atsakovas
- J. R.
Pirmos instancijos teismo teisėjas Antanas Vincas Pilipčikas
Procesinio dokumento kategorija 43.2, 63.1, 118.5, 121.14, 121.21
2012 m. gegužės 10 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė), Arvydo Žibo (pranešėjas) ir Algimanto Kukalio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens D. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-719-59/2011 pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovui J. R. dėl santuokos nutraukimo, pagal atsakovo J. R. priešieškinį ieškovei R. R. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir turto padalijimo bei pagal trečiojo asmens D. R. patikslintą ieškinį ieškovei R. R., atsakovui J. R. dėl skolos priteisimo iš nepagrįsto praturtėjimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. R. ieškiniu (t.2, b.l.2-7) ir atsakovas J. R. priešieškiniu (t.2, b.l.148-154) prašė jų santuoką nutraukti, padalinti santuokos metu įgytą turtą bei išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus.
Tretysis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, D. R. patikslintu ieškiniu (t.4, b.l.178-180) prašė priteisti jam solidariai iš ieškovės R. R. ir atsakovo J. R. 97 800 Lt, įgytų dėl nepagrįsto praturtėjimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei visas bylinėjimosi išlaidas.
2011-08-12 ieškovė R. R. ir atsakovas J. R. sudarė taikos sutartį (t.5, b.l.19-21) ir 2011-08-29 pateikė teismui ją tvirtinti (t.5, b.l.18).
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2011-12-28 sprendimu (t.5, b.l.102-107) patvirtino ieškovės R. R. ir atsakovo J. R. sudarytą taikos sutartį ir bylą šioje dalyje nutraukė, įpareigojo Alytaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovei ir atsakovui 75 proc. jų sumokėto žyminio mokesčio; trečiojo asmens D. R. ieškinį atmetė, priteisė iš D. R. 2280 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui J. R. ir 19,98 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Teismas nustatė, jog šalių sudaryta taikos sutartis niekieno interesams neprieštarauja ir ją patvirtino, o bylą šioje dalyje nutraukė. Spręsdamas trečiojo asmens pareikšto ieškinio pagrįstumo klausimą, teismas nustatė, jog trečiajam asmeniui D. R. išvykus uždarbiauti į užsienį, jo tėvai ieškovė R. R. ir atsakovas J. R. atidarė sąskaitas, kad Airijoje uždirbtus pinigus sūnus galėtų pervesti į Lietuvą. Tokiu būdu į R. R. sąskaitą (duomenys neskelbtini) 2003 m. buvo pervesta 6 700 eurų (23 115 Lt), o 2004 m. - 2020 eurų (6 969 Lt), iš viso – 8 720 eurų (30 084 Lt). Teismas nustatė, jog tretysis asmuo už 5000 Lt nupirko motinai Hyundai Accent. Tai buvo sūnaus dovana, ką patvirtino liudytoja D. S.. Visus kitus pinigus ieškovė trečiajam asmeniui grąžino: dalį padėjo į terminuotą indėlį, kurį vėliau nuėmė ir atidavė sūnui, 2004-03-06 2000 Lt pervedė į jo sąskaitą. Teismas taip pat nustatė, jog ieškovės kortele naudojosi pats D. R., kuris nusiimdavo pinigų sumas, ką patvirtina išrašas iš ieškovės sąskaitos. Iš išrašo matyti, jog 2004 m. pinigai iš ieškovės sąskaitos nuimti bankomatuose Noreikiškių kaime Kauno rajone, Maironio g. Kaune, Raudondvaryje, Vokiečių g. Vilniuje. Tais metais tretysis asmuo mokėsi LŽŪU Agronomijos fakultete ir gyveno Kauno rajone Noreikiškėse. Pinigai buvo nuiminėjami trumpais intervalais. Teismas pažymėjo, jog yra neįrodyta, kad pinigų nuimti nuo sąskaitos iš Alytaus į Noreikiškes ar kitas vietoves vykdavo pati ieškovė. Ieškovė ir atsakovas paneigė, jog pinigus iš sūnaus skolinosi ar naudojo namo remontui. Teismas nustatė, jog gyvenamasis namas 2004-04-19 valstybinės komisijos buvo priimtas ir pripažintas tinkamu naudoti (t.2, b.l.160-161), todėl sprendė, jog remontas tik priimtam naudoti namui nebuvo reikalingas. Teismas taip pat nustatė, jog tretysis asmuo, 2002 m. vasarą išvykdamas dirbti į Airiją, iš savo senelių (atsakovo tėvų) skolinosi 5 000 dolerių, kuriuos dalimis vėliau grąžino, pervesdamas į atsakovo sąskaitą, o šis juos perduodavo savo tėvams, ką patvirtino liudytoja M. R.. Teismas nustatė, jog už pervestus pinigus pagal 2004-05-27 trečiojo asmens įgaliojimą (t.4, b.l.149) atsakovas nupirko trečiojo asmens išsirinktą žemės sklypą, rūpinosi nuosavybės įforminimu, darė sklypo topografines nuotraukas, geodezinius planus, sklypo ribas suderino su kaimyniniais sklypais, rūpinosi namo projekto užsakymu. Tam iš sąskaitos buvo panaudota apie 25 258,43 Lt, sąskaitoje liko tik apie 1200 Lt. 2005-01-05 trečiojo asmens pareiškimu atsakovui išduotas įgaliojimas buvo panaikintas (t.4, b.l.1150), todėl teismas sprendė, jog atsakovas neturėjo jokių galimybių naudotis trečiojo asmens sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis. Teismas konstatavo, jog tretysis asmuo neįrodė, kad jis skolino pinigus savo tėvams, kad šie susiremontuotų savo namą ar juos naudotų kitiems asmeniniams reikalams, juo labiau, kad ieškovė ir atsakovas gyvena pasiturimai, yra išsilavinę, skriausti savo sūnų, ginčijant jo jiems suteiktas lėšas, jiems nėra jokio reikalo. Tuo tarpu tretysis asmuo šiuo metu turi finansinių problemų. Teismas taip pat pažymėjo, jog paskolos sutarties, kaip tai numato CK 6.871 str. 1 d., tretysis asmuo su ieškove ir atsakovu nėra pasirašę, pateiktų su ieškiniu atsiskaitomųjų sąskaitų nuorašų laikyti paskolą patvirtinančiais dokumentais negalima, nes juose nenurodyta, jog pinigai pervesti kaip paskola.
Apeliaciniu skundu (t.5, b.l.115-119) tretysis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, D. R. su teismo sprendimu iš dalies nesutiko, prašė teismo sprendimo dalį, kuria atmestas trečiojo asmens ieškinys, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - trečiojo asmens ieškinį patenkinti, priteisti iš ieškovės ir atsakovo solidariai 97800 Lt iš nepagrįsto praturtėjimo bei visas bylinėjimosi išlaidas, dėl šių motyvų:
1) patikslintu ieškiniu tretysis asmuo reiškė reikalavimą ieškovei ir atsakovui dėl 97800 Lt lėšų, įgytų iš nepagrįsto praturtėjimo, solidaraus grąžinimo. Faktiniu ieškinio pagrindu tretysis asmuo nurodė aplinkybes, kad jis iš Airijos į ieškovės sąskaitą (duomenys neskelbtini), atsakovo sąskaitą (duomenys neskelbtini) ir savo sąskaitą (duomenys neskelbtini), kurioje esančiomis lėšomis turėjo teisę pagal trečiojo asmens įgaliojimą naudotis atsakovas, pervedė 97800 Lt, ieškovė ir atsakovas pinigus panaudojo savo reikmėms (namo remontui ir asmeniniams poreikiams), o atsisakydami juos trečiajam asmeniui grąžinti, nepagrįstai praturtėjo pastarojo sąskaita, nes tretysis asmuo šių lėšų ieškovei ir atsakovui nedovanojo. Šioje byloje tretysis asmuo turėjo įrodyti vienintelį faktą - kad pinigus ieškovei ir atsakovui pervedė į sąskaitas. Tretysis asmuo byloje esančiais sąskaitų išrašais įrodė, kad pinigus į minėtas sąskaitas pervedė. Ginčo dėl to byloje nėra. Ieškovė ir atsakovas, nesutikdami su trečiojo asmens reikalavimu, turėjo įrodyti, kad pinigai jiems buvo dovanoti, arba kad jie pinigus trečiajam asmeniui grąžino, arba kad juos panaudojo trečiojo asmens interesais;
2) teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176-185 str. str.). Teismas nepagrįstai vadovavosi tik ieškovės paaiškinimais ir suinteresuotos liudytojos (ieškovės dukters), kuri tikisi turtinės paramos iš tėvų (ieškovės ir atsakovo), parodymais ir visiškai nevertino trečiojo asmens paaiškinimų, kad automobilio Huyndai Accent, kainavusio 5000 Lt, tretysis asmuo ieškovei nedovanojo. Trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, paaiškinimų reikšmė yra lygiavertė ieškovės paaiškinimams. Todėl teismas negalėjo ignoruoti trečiojo asmens paaiškinimų. Suteikdamas nevienodą įrodomąją galią bylos šalių paaiškinimams, teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo bei įrodymų lygiavertiškumo principus, įrodinėjimo taisykles. Pinigus automobilio įsigijimui nuo savo sąskaitos nusiėmė pati ieškovė. Nesant byloje jokių kitų duomenų, kad pinigai automobilio įsigijimui ar pats automobilis ieškovei buvo dovanotas, teismas turėjo pripažinti, kad ieškovė nepaneigė aplinkybės, jog automobilis ar 5000 Lt jai nebuvo dovanoti (CPK 178 str.). Teismas ignoravo aplinkybę, jog ieškovė bylos eigoje keitė savo paaiškinimus ir poziciją dėl automobilio įsigijimo. Tuo metu, kai tretysis asmuo dar nebuvo pareiškęs savarankiškų reikalavimų byloje, ieškovė laikėsi pozicijos, kad automobilio įsigijimui ir namo remontui pinigus davė tretysis asmuo, kuris jų ieškovei ir atsakovui nedovanojo. Tai matyti iš Kauno apygardos teismo 2010-12-22 sprendimo motyvuojamosios dalies (t.3, b.l.208-209). Todėl, vadovaujantis CPK 182 str. 5 p. ir 187 str., trečiajam asmeniui šioje byloje nebereikėjo įrodinėti fakto, kad jo pinigai, pervesti į ieškovo ir atsakovo sąskaitas, buvo naudojami pastarųjų reikmėms;
3) byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė nuo savo sąskaitos nuimtus pinigus trečiajam asmeniui grąžino. Todėl trečiajam asmeniui įrodžius, kad jis į ieškovės sąskaitą pinigus pervedė, o ieškovei nepateikus įrodymų, kad pinigus trečiajam asmeniui grąžino, teismas turėjo pripažinti, jog ieškovė neįrodė aplinkybių apie pinigų trečiajam asmeniui grąžinimą (CPK 178 str.);
4) teismo išvados, jog 2004 m. pinigus iš ieškovės sąskaitos bankomatuose, esančiuose Noreikiškių km. Kauno rajone, Maironio g. ir Raudondvario pl. Kaune, Vokiečių g. Vilniuje, nuėmė tretysis asmuo, yra neteisingos. Ieškovė neįrodė, kad ji trečiajam asmeniui buvo perdavusi naudotis savo banko sąskaitos banko kortele. Be to, vien ta aplinkybė, kad tretysis asmuo 2004 m. mokėsi LŽŪU, neleidžia spręsti, kad Kauno rajone, Kaune ar Vilniuje esančiuose bankomatuose nuo ieškovės sąskaitos pinigus nuėmė tretysis asmuo, nes ieškovė taip pat atvykdavo į Kauną aplankyti sūnaus. Iš ieškovės sąskaitos išrašo už 2004 m. matyti, kad didžiausios pinigų sumos nuo sąskaitos buvo nuimamos Alytuje, kuriame gyvena ieškovė (t.4, b.l.161-162).
5) tretysis asmuo ieškinį reiškė ne dėl paskolos priteisimo, o dėl nepagrįsto praturtėjimo. Tai reiškia, kad tretysis asmuo turėjo įrodyti tik pinigų pervedimo į atsakovo sąskaitą faktą ir aplinkybę, kad atsakovas, veikdamas pagal trečiojo asmens įgaliojimą, panaudojo trečiojo asmens sąskaitoje buvusius pinigus, o atsakovas, atsikirsdamas į reikalavimą, turėjo įrodyti ne tai, kad pinigų iš trečiojo asmens nesiskolino, o tai, jog pinigus trečiajam asmeniui grąžino arba panaudojo trečiojo asmens interesais. Todėl aplinkybė, jog byloje neįrodyta, kad atsakovas pinigus iš trečiojo asmens skolinosi, nėra pagrindas konstatuoti, kad trečiojo asmens reikalavimas atsakovui dėl nepagrįsto praturtėjimo yra nepagrįstas;
6) teismo išvada, jog gyvenamasis namas valstybinės komisijos priimtas ir pripažintas tinkamu naudoti tik 2004-04-19, todėl 2002-2004 m. jis negalėjo būti remontuojamas, yra nemotyvuota ir prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad gyvenamasis namas buvo pradėtas statyti 1988 m., o pripažintas tinkamu naudoti 2004-04-19 aktu (t.2, b.l.160-161). Vadinasi, gyvenamojo namo statyba užtruko daugiau kaip 15 metų. Toks ilgas gyvenamojo namo statybos laikotarpis leidžia daryti išvadą, kad ieškovei ir atsakovui trūko lėšų namo statybai. Ieškovė ir atsakovas patvirtino, kad nebaigtame statyti gyvenamajame name pradėta gyventi 1993-1994 m. Akivaizdu, kad gyvenamajam namui, kuriame buvo gyvenama apie 10 metų, 2002-2004 m. buvo reikalingas remontas. Be to, tik tada, kai tretysis asmuo 2002-2004 m. pervedinėjo dideles pinigų sumas į ieškovės ir atsakovo sąskaitas, jie, pasinaudoję gautais pinigais, sugebėjo namą remontuoti, užbaigti statybą ir jį priduoti. Tai, jog tretysis asmuo ieškinyje nurodė, kad jo pervestus pinigus ieškovė ir atsakovas naudojo namo remontui, bet nenurodė, kad pinigai buvo naudojami ir gyvenamojo namo statybos užbaigimui, yra tik lingvistinis netikslumas, kuris esmės, jog trečiojo asmens pinigai buvo naudojami ieškovės ir atsakovo gyvenamojo namo pagerinimui ir gerbūviui, nekeičia. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovės ir atsakovo, kuris nuo 1994 m. buvo neįgalus ir gaudavo tik VSDFV išmokas, pajamos namo statybos metais buvo akivaizdžiai per mažos, kad jie, be kita ko, dar išlaikydami nepilnametę dukrą, galėtų pasistatyti 605 000 Lt vidutinės rinkos vertės gyvenamąjį namą (t.3, b.l.39-40). Todėl neaišku, kokiais įrodymais vadovaudamasis teismas konstatavo, kad ieškovė ir atsakovas gyvena pasiturinčiai. Be to, pati ieškovė pripažino, jog trečiojo asmens pinigai buvo naudojami gyvenamojo namo pagerinimui. Todėl teismas nepagrįstai sprendė, jog 2004-04-19 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas patvirtina, kad trečiojo asmens į atsakovo sąskaitą pervesti pinigai nebuvo naudojami gyvenamojo namo pagerinimui;
7) teismo išvada, jog išvažiuodamas į Airiją, tretysis asmuo iš savo senelių pasiskolino 5000 dolerių, kuriuos dalimis vėliau grąžino, pervesdamas juos į tėvo sąskaitą, nepagrista. Byloje nėra jokių įrodymų, kad 5000 dolerių suma trečiajam asmeniui būtų buvusi perduota (CK 6.870 str.);
8) teismo išvada, jog atsakovas trečiojo asmens sąskaitoje esančius pinigus panaudojo trečiojo asmens interesais, nepagrįsta. Žemės sklypas, kurį atsakovas, veikdamas pagal trečiojo asmens įgaliojimą, 2004-06-16 įgijo trečiojo asmens vardu, buvo įgytas ne iš sąskaitoje buvusių pinigų, o trečiojo asmens atsakovui grynaisiais duotų pinigų. Šią aplinkybę patvirtina tai, jog trečiojo asmens sąskaitoje, kurioje esančiais pinigais pagal įgaliojimą galėjo disponuoti atsakovas, nebuvo tokios pinigų sumos, kiek kainavo įsigytas žemės sklypas. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis darė sklypo topografines nuotraukas, geodezinius planus, sklypo ribas suderino su kaimynais, rūpinosi namo projekto užsakymu ir dėl to turėjo papildomų išlaidų, kurias padengė iš trečiojo asmens sąskaitoje buvusių lėšų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (t.5, b.l.123-127) ieškovė R. R. prašė apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimo dalį, kuria trečiojo asmens ieškinys atmestas, palikti nepakeistą, dėl šių motyvų:
1) skundo teiginiai, jog tretysis asmuo turėjo įrodyti vienintelį faktą - kad jis pinigus ieškovei bei atsakovui pervedė į sąskaitas, o ieškovė ir atsakovas turėjo įrodyti, kad pinigai jiems buvo dovanoti, arba kad pinigus jie grąžino, arba kad pinigus panaudojo trečiojo asmens interesais, nepagrįsti. Vadovaujantis CPK 178 str., tretysis asmuo objektyviais įrodymais turėjo paneigti ieškovės nuoseklius teiginius bei įrodyti savo teiginių pagrįstumą. Tretysis asmuo buvo apklaustas savo tėvų santuokos nutraukimo ir turto padalijimo byloje liudytoju, tačiau nenurodė, kad skolino tėvams pinigų, juos siųsdamas iš Airijos, ir kad tėvai įsipareigojo jam gautus pinigus grąžinti, į teismo procesą kaip kreditorius neįstojo. Tokia pasyvi trečiojo asmens pozicija rodo, kad ieškovė ir atsakovas pinigus jam grąžino;
2) skundo teiginiai, jog teismas netinkamai įvertino trečiojo asmens parodymus, kad jis automobilio Hyundai Accent, kainavusio 5000 Lt, ieškovei nedovanojo, o pati ieškovė neva nusiėmė nuo savo sąskaitos pinigus ir nusipirko šį automobilį, nepagrįsti. Ieškovės, atsakovo ir liudytojos D. S. parodymai patvirtina, jog tretysis asmuo automobilį Hyundai Accent už 5000 Lt ieškovei nupirko dovanų;
3) ieškovės banko kortele, grįžęs iš užsienio, naudojosi tik tretysis asmuo, nusiimdamas bankomatuose jam reikiamą grynų pinigų sumą Alytuje, Kaune, Vilniuje. Tai, kad 2004-04-30 iš ieškovės sąskaitos nuimta 320 Lt Noreikiškių k. Kauno rajone, 2004-05-17 - 200 Lt Noreikiškių k. Kauno raj., 2004-05-18 - 200 Lt Raudondvaryje, Kaune, 2004-05-24 - 150 Lt Maironio g. Kaune, 2004-05-27 – 400 Lt Noreikiškių k. Kauno raj., rodo, kad ieškovės kortele disponavo tretysis asmuo, nes jis tuomet mokėsi LŽŪU, gyveno Kauno rajone Noreikiškėse. Vertinimas, jog ieškovė kasdien ar kas kelios dienos važinėjo iš Alytaus į Kauną nusiimti kelių šimtų litų nuo savo sąskaitos, būtų nelogiškas. Be to, ieškovė niekada nelankydavo studijuojančio sūnaus Kaune, nes jis namo grįždavo kelis kartus per savaitę, o ji visą savaitę dirbdavo pardavėja Alytaus universalinėje parduotuvėje. Ieškovė visą gyvenimą buvo darbinga, dirbo ir dirba (duomenys neskelbtini) ir niekad nebuvo reikalinga sūnaus materialinės paramos. Trečiojo asmens pervestus pinigus ieškovė sūnaus prašymu savo vardu padėdavo į terminuotą indėlį, kad augtų palūkanos. Iš ieškovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad ji 2003-10-17 iš savo sąskaitos į indėlį pervedė 3299,64 eurų, kuriuos su priaugusiomis palūkanomis (bendra suma 3362,14 eurų) 2004-11-16 iš indėlio sąskaitos grąžino į savo sąskaitą. 2003-10-24 iš sąskaitos į indėlį pervedė 1799,80 eurų, o 2004-04-24 indėlio sumą su palūkanomis (1816,77 eurų) grąžino į sąskaitą. 2004-04-24 į indėlį pervedė 1000 eurų, kurie 2004-05-08 iš indėlio grąžinti į sąskaitą. Pinigus tretysis asmuo nusiimdavo bankomatuose.
4) trečiojo asmens pozicija yra nenuosekli. Patikslintas ieškinys pareikštas dėl nepagrįsto praturtėjimo, tačiau patikslinto ieškinio pirmame lape teigiama, kad „tėvai paprašė manęs jiems pervesti namo remontui pinigų ir šiuos pinigus pažadėjo grąžinti, kai grįšiu iš užsienio, man pareikalavus“; antrame lape teigiama, kad „ieškovė ir atsakovas skolinosi iš manęs pinigus bendram šeimos turtui, t. y. gyvenamajam namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Alytuje, remontuoti“, teismo posėdyje tretysis asmuo teigė, kad pinigus tėvams skolino, skolos raštelio nerašė. Iš tokių trečiojo asmens paaiškinimų galima daryti išvadą, kad jis ieškovei ir atsakovui skolino pinigus namo remontui, tačiau jokių įrodymų, kad tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, nepateikė. Kadangi jokios paskolos sutarties su trečiuoju asmeniu ieškovė ir atsakovas nėra pasirašę, laikytina, kad paskolos sutartis tarp jų sudaryta nebuvo (CK 1.93 str. 2 d., 6.871 str. 1 d.);
5) tretysis asmuo neįrodė, kad jo atsiųsti pinigai buvo naudojami tėvų namo pagerinimui. Gyvenamasis namas iš trečiojo asmens atsiųstų pinigų nebuvo remontuojamas, taip pat nebuvo užbaigiama jo statyba. Namas buvo pradėtas statyti 1988 m., į namą ieškovės ir atsakovo šeima įsikėlė 1993 m., 2-as aukštas iki šiol nesuremontuotas ir neįrengtas. Tretysis asmuo nepagrįstai teigia, kad ieškovės ir atsakovo pajamos namo statybos metais buvo per mažos, kad galėtų pasistatyti 605 000 Lt vertės namą. Namo statybai 1988 m. atsakovas iš darbovietės gavo 10 000 rublių negrąžinamą paskolą, kas sudarė 40 procentų namo sąmatinės vertės, namas buvo statomas ūkio būdu, padėjo tėvai. Santuokos nutraukimo byloje ieškovė pateikė VĮ Registro centro duomenimis nurodytą namo rinkos vertę 605 000 Lt, o atsakovas pateikė kitokį namo vertinimą - 232 000 Lt.
Atsiliepime į apeliacinį skundą (t.5, b.l.128-130) atsakovas J. R. prašė apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimo dalį, kuria trečiojo asmens ieškinys atmestas, palikti nepakeistą, dėl šių motyvų:
Šalies argumentai
1) aplinkybę, kad atsakovas gavo pinigus be teisinio pagrindo, turėjo įrodyti ieškovas (CPK 178 str.). Trečiojo asmens pozicija šioje byloje yra nenuosekli: iš pradžių jis pateikė ieškinį dėl skolos priteisimo, o pateikus atsiliepimus į ieškinį, pareiškė patikslintą ieškinį dėl skolos priteisimo iš nepagrįsto praturtėjimo. Patikslintame ieškinyje ir tolimesnio bylos nagrinėjimo metu tretysis asmuo teigė, kad ieškovė ir atsakovas skolinosi iš jo pinigus bendram gyvenamajam namui remontuoti. Taigi, trečiojo asmens nurodomas faktinis ir juridinis ieškinio pagrindas skiriasi;
2) savo teiginių, kad jo atsiųsti pinigai buvo naudojami tėvų namo pagerinimui, tretysis asmuo neįrodė. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų, darytų kai tretysis asmuo dar buvo vaikas, matyti, jog namo vidaus patalpos jau buvo įrengtos, su pilna apdaila, sutvarkytas gerbūvis. Jei trečiojo asmens nurodoma 97 800 Lt suma būtų buvusi panaudota namo remontui, už tokią sumą būtų atliktas ne tik remontas, bet ir pilnai įrengtas namo antrasis aukštas;
3) skunde nurodyta aplinkybė, jog žemės sklypą atsakovas, veikdamas pagal įgaliojimą, nupirko trečiojo asmens vardu ne už sąskaitoje buvusius pinigus, o už grynuosius trečiojo asmens duotus atsakovui pinigus, yra visiškai nauja, anksčiau nebuvo nurodyta. CPK 306 str. 2 d. draudžia apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Jokių įrodymų, patvirtinančių, jog sklypo pirkimui tretysis asmuo atsakovui davė 22 000 Lt, kartu su skundu nepateikta. Be to, ši naujai nurodyta aplinkybė prieštarauja trečiojo asmens tolimesniems veiksmams. Nesuprantama, kam reikėjo įgaliojime nupirkti trečiojo asmens vardu turtą, jį valdyti, tvarkyti ir naudotis dar įrašyti teisę pilnai disponuoti ir trečiojo asmens piniginėmis lėšomis banko sąskaitoje. Skundo argumentas, jog trečiojo asmens sąskaitoje, kurioje esančiais pinigais pagal įgaliojimą galėjo disponuoti atsakovas, nebuvo tokios pinigų sumos, kiek kainavo įsigytas žemės sklypas, neatitinka faktinių aplinkybių. Iš įgaliojime nurodytos trečiojo asmens banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, jog 2004-05-24 į šią sąskaitą pervesta 8000 Eur. 2004-05-25 šioje sąskaitoje buvo 27 558,00 Lt, iš kurių 2004-05-26 nuimta Noreikiškių k., Kaune per du kartus 2 300 Lt. Sąskaitoje 2004-05-27, įgaliojimo surašymo dieną, buvo likę 25 256,35 Lt, kas patvirtina, jog ši suma buvo pakankama žemės sklypui nupirkti (žemės sklypas 2004-06-16 nupirktas už 22 000 Lt) (t.4, b.l.151-152; t.5, b.l.9);
4) skundo teiginys, esą atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad darė topografinę nuotrauką, geodezinius planus, sklypo ribas derino su kaimynais, rūpinosi namo projekto užsakymu ir dėl to turėjo papildomų išlaidų, kurias padengė iš trečiojo asmens sąskaitoje buvusių lėšų, nepagrįstas. Byloje atsakovas pateikė topografines nuotraukas, geodezinių dviejų žemės sklypų planų kopijas, kurias atsakovo užsakymu padarė specialistai (t.4, b.l.196-198). Bylos nagrinėjimo teisme metu tretysis asmuo šių aplinkybių neginčijo;
5) tretysis asmuo, nesutikdamas su teismo išvada, kad išvažiuodamas į Airiją, per tėvą iš senelių pasiskolino 5000 dolerių, kuriuos nedidelėmis sumomis dalimis vėliau grąžino, pervesdamas juos į tėvo sąskaitą, o pastarasis juos perduodavo savo tėvams, nepateikė jokių įrodymų apie jo 2002 m. turėtas pinigines lėšas, reikalingas kelionės išlaidoms apmokėti bei pragyvenimui užsienio valstybėje. Iš byloje esančių trečiojo asmens banko sąskaitų akivaizdu, kad 2002 m., prieš išvykstant į Airiją, jis piniginių lėšų, reikalingų kelionės išlaidoms apmokėti ir pirminiam pragyvenimui užsienio valstybėje, neturėjo. Į atsakovo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) tretysis asmuo pervedinėjo pinigus iš Airijos, grąžindamas skolą savo seneliams, bei dalį pinigų pervedė terminuotam indėliui padėti. Atsakovas pinigus padėjo į terminuotą indėlį, o trečiajam asmeniui sugrįžus iš Airijos, 2004-04-07 nuo savo sąskaitos pinigus - 6500 Lt nuėmė ir trečiajam asmeniui grąžino (t.4, b.l.106, 109, 111, t.5, b.l.38). 2004-04-07 tretysis asmuo už 12 000 Lt pirko automobilį BMV 316 (t.4, b.l.157). Atsakovas pats dalyvavo trečiajam asmeniui perkant automobilį. Po automobilio pirkimo tretysis asmuo jokių turtinių pretenzijų atsakovui neturėjo ir iki pat ieškinio pateikimo teismui nereiškė;
6) trečiojo asmens sąskaitoje buvusias pinigines lėšas pagal 2004-05-27 įgaliojimą atsakovas naudojo, vykdydamas trečiojo asmens pavedimą. 2004-06-16 pirkimo-pardavimo sutartimi už 22000 Lt atsakovas nupirko žemės sklypą, jo užsakymu buvo padaryta žemės sklypo topografinė nuotrauka, geodezinis žemės sklypo planas, namo projektas ir kiti su tuo susiję darbai. Visa tai atsakovas atliko pagal pavedimo sutartį ir dėl to tretysis asmuo jokių pretenzijų atsakovui nereiškė (CK 6.756 str., 6.757 str., 6.763 str.).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje tretysis asmuo ginčija Alytaus rajono apylinkės teismo pagrįstumą atmesti jo ieškinį atsakovams, apeliacinio skundo motyvuose iš esmės nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai byloje įvertino įrodymus ir to pagrindu nustatytas faktines aplinkybes.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka nustatė, kad D. R. yra R. ir J. R. sūnus. Jis patikslintu ieškiniu (t.4, b.l.178-180) prašė priteisti jam solidariai iš ieškovės R. R. ir atsakovo J. R. 97 800 Lt sumą, įgytą dėl nepagrįsto praturtėjimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, ieškinį grindė tomis faktinėmis aplinkybėmis, jog jis 2003-2007 metais pervedė keletą kartų pinigus uždirbtus Airijoje savo tėvams, jų poreikių tenkinimui-gyvenamojo namo remontui ir kitoms reikmėms, suteikė įgaliojimą tėvams naudotis jo kreditine kortele, dėl to tėvai nepagrįstai praturtėjo gautomis sumomis, ieškinio teisiniu pagrindu nurodė LR CK 6.237 straipsnį. R. su trečiojo asmens ieškiniu nesutiko, ieškovė ir atsakovas paneigė, jog pinigus iš sūnaus skolinosi ar pervestus naudojo namo statybai ir remontui, nes namas buvo baigtas statyti ir pripažintas tinkamu naudoti jau 2004 metais, sūnaus pervestus pinigus jam įvairiais būdais grąžino ar jo vardu pirko žemės sklypus.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2011-12-28 sprendimu (t.5, b.l.102-107) trečiojo asmens D. R. ieškinį atmetė.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, sprendžia, kad Alytaus rajono apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų rinkimo, įrodinėjimo pareigos paskirstymo ir įrodymų vertinimo principus (LR CPK 178 str., 185 str.), materialinės teisės normas, reguliuojančias nepagrįsto praturtėjimo sąlygas ir dėl to atsirandančias prievoles (LR CK 6.237 str.-6.242 str.), dėl teismas priėmė pagrįstą ir teisingą teismo sprendimą atmesti ieškinį.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo motyvais, kuriuose teigiama, jog Alytaus rajono apylinkės teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, suteikė vieniems įrodymams didesnę įrodomąją vertę, nei kitiems (skundo 1 p., 2 p. 3p.). Skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime Alytaus rajono apylinkės teismas išsamiai aptarė surinktus byloje įrodymus, juos aptarė ir įvertinęs padarė pagrįstas išvadas, jog tretysis asmuo savo noru pervedė pinigus ieškovei ir atsakovui, o šie pervestus pinigus arba grąžino jam atgal arba pervestus pinigus panaudojo pagal įgaliojimą trečiajam asmeniui įsigyjant savo vardu nekilnojamąjį turtą. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė padėjo terminuotą indėlį banke, leido šiuo indėliu sūnui naudotis faktiškai, R. R. pervedė trečiajam asmeniui 2004 03 06 2000 litų į jo sąskaitą bake (4 t. b.l. 147). Byloje esantis įgaliojimas (4 t. b.l. 149) įrodo, jog D. R. suteikė J. R. teisę valdyti, tvarkyti, naudotis ir pilnai disponuoti jo lėšomis, esančiomis banke. Vykdydamas įgaliojimą atsakovas trečiojo asmens vardu už jo pravestus pinigus nupirko žemės sklypus (4 t. b.l. 187-198). Byloje yra rašytiniai įrodymai, kad dalį pinigų J. R. grąžino sūnui (4 t. b.l. 147). Taip pat byloje yra įrodymai, kad atsakovas pinigus padėjo į terminuotą indėlį, o trečiajam asmeniui sugrįžus iš Airijos, 2004-04-07 nuo savo sąskaitos pinigus - 6500 Lt nuėmė ir trečiajam asmeniui grąžino (t.4, b.l.106, 109, 111, t.5, b.l.38).). Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su ieškovo nurodomomis aplinkybėmis, jog jis perdavė pinigus tėvui ir motinai, o šie pinigus įsipareigoję grąžinti, to nepadarė. Ieškovas iš viso byloje neįrodinėjo susitarimo, jog ieškovo pervesti pinigai turėjo būti jam vienokiu ar kitokiu būdu grąžinti ar iki tam tikro laiko jam atiduoti. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, tretysis asmuo neįrodė, jog R. tyčia ar dėl neatsargumo įgijo jiems nepriklausančius D. R. pinigus ir privalo jam atlyginti pervestų sumų dydžio nuostolius (LR CK 6.237 str. 1 dalis, 6.242 str. 1 dalis). Dėl to teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, jog ieškovė ir atsakovas neįrodė, kad gautus pinigus grąžino trečiajam asmeniui (skundo 4 p, 8 p.).
Ieškovas taip pat nepateikė byloje įrodymų, kad visus ar dalį pinigų R. panaudojo savo gyvenamojo namo remontui. Byloje nustatyta, kad R. gyvenamasis namas buvo pripažintas tinkamu naudoti 2004 metais, todėl teisėjų kolegija sutinka su Alytaus rajono apylinkės teismo išvada, jog jo nei statyti nei remontuoti 2003-2007 metais nereikėjo. Dėl to apeliacinio skundo motyvai (skundo 6 p.), kuriuose nurodomos aplinkybės, jog namas buvo pradėtas statyti 1988 metais, baigtas 2004 metais, todėl buvo susidėvėjęs, reikalaujantis remonto, jog tam panaudoti trečiojo asmens pinigai, yra niekuo nepagrįsti.
Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apeliacinio skundo motyvų, kur keliamas trečiojo asmens 5000 litų skolos jo seneliams turėjimo klausimas, nes ši aplinkybė nėra šios bylos nagrinėjimo ir pareikšto ieškinio dalykas.
Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (LR CPK 178 str.), o skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys).
Atmetus apeliacinį skundą, valstybei iš D. R. priteistina 2934 lt žyminio mokesčio suma (5 t. b.l. 115, 120) , kurios mokėjimas paduodant apeliacinį skundą buvo atidėtas (LR CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-12-28 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2934 Lt (du tūkstančius devynis šimtus trisdešimt keturis litus) žyminio mokesčio valstybei, šią sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Atlikus mokėjimą, kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti teismui, išnagrinėjusiam bylą pirmąja instancija.