- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-23
- Bylos Nr.
- 1K-280-312/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Advokatai
- Albertas Kęstutis Mikšys
- Kategorijos
- 2.1.16.1.2.1.1Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 p., 2 d. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.2.1.3Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis darys BPK 122 str. 4 dalyje nurodytus nusikaltimus (BPK 122 str. 3 p., 4 d. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.2.2Skundų dėl suėmimo skyrimo, nepaskyrimo; suėmimo termino pratęsimo, nepratęsimo; suimtojo paleidimo į laisvę išsprendimas (BPK 130, 131 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė - Tamošiūnaitė,
teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Elektrėnuose, Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, nevedusio, pagrindinio išsilavinimo, nedirbančio, gyv. (duomenys neskelbtini), Elektrėnų sav., teisto, įtariamo padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 178 str. 2 d. skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. nutarties, kuria įtariamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir jos terminas pratęstas vienam mėnesiui nuo 2013 m. kovo 26 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. G. įtariamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 18 d. iki 2013 m. kovo 24 d., iš V. G. priklausančio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Elektrėnų sav., pavogė nardymo kostiumą „Scubapro“, povandeninės medžioklės šautuvą ir veido kremą, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2d.
Įtariamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 140 str. tvarka buvo sulaikytas 2013 m. kovo 24 d. Skundžiama Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartimi įtariamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nustatant jos terminą vienam mėnesiui nuo 2013 m. kovo 26 d. Savo sprendimą žemesnės instancijos teismas motyvavo tuo, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo bei daryti naujus nusikaltimus (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 p.).
Šalies argumentai
Skundu aukštesnės instancijos teismui įtariamasis prašo pasigailėti jo, nes visus tyrimo tikslus galima pasiekti ir be griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo.
Skunde įtariamasis nurodo, kad mirė jo tėvas V. G.. Dėl nusikalstamos veikos įtariamasis yra prisipažinęs ir gailisi. Nežada niekur bėgti, slėptis ar daryti ką nors neteisėto. Šiuo metu jam ir jo šeimai reikia paramos. Nurodo, kad būdamas suimtas jis pats negaus ir negalės suteikti mamai bei savo devyniasdešimt devynerių metų seneliui paramos. Teigia, kad taip pat liko didelis namas, todėl mama viena ūkyje neišsivers, o brolis gyvena Norvegijoje. Įtariamasis skunde nurodo, kad prieš tėvo mirtį gavo jo laišką, kuriame jis rašė, kad įtariamajam atleidžia. Šį laišką, reikalui esant, įtariamasis galėtų pateikti teismui. Skunde įtariamasis pasižada keisti savo gyvenimą, įsipareigoja įsidarbinti.
Teismo posėdyje įtariamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 7 ir 8 d., ir bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. ar 5 d. numatytų pagrindų.
Pažymėtina, kad suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga (conditio sine qua non) yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 2 d.). Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga, daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje esantys faktiniai duomenys leidžia manyti, jog įtariamasis M. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Minėti duomenys yra nukentėjusiojo V. G. parodymai, įtariamojo M. G. parodymai, kita ikiteisminio tyrimo medžiaga. Būtina pabrėžti, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės - suėmimo skyrimo, nevertina medžiagoje surinktų duomenų dėl kaltės bei nesprendžia įtariamojo kaltės klausimo, nes tai bus padaryta bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Šiuo metu tam, kad taikyti kardomąją priemonę - suėmimą, užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis galimai padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tiek, kiek įrodymai yra patikrinti nagrinėjant suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrįstumo klausimą, minėtuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas įtarti M. G. jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymu ir leidžia taikyti jam griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.
Pažymėtina, kad už galimai padarytą nusikalstamą veiką M. G. gresia didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė. Esant abiems įstatyme numatytoms sąlygoms, Trakų rajono apylinkės teismas galėjo paskirti įtariamajam kardomąją priemonę – suėmimą vienam mėnesiui, jeigu būtų konstatuota, kad yra bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. ar 5 d. numatytų pagrindų.
Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, skundžiamą nutartį priėmęs teismas teisingai konstatavo, kad yra Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyta sąlyga paskirti įtariamajam M. G. kardomąją priemonę – suėmimą, nes švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytų tikslų. Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas) atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 p. išaiškinta, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu.
Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, M. G. įtariamas apysunkio nusikaltimo padarymu, už kurį numatyta ir reali laisvės atėmimo bausmė iki šešerių metų. Todėl, šiuo atveju, jau vien gresiančios bausmės dydis, pagal teismų praktiką, yra pakankamas pagrindas pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymui. Kita vertus, šio pagrindo buvimą patvirtina ir kitos aplinkybės, į kurias žemesnės instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė, paskirdamas įtariamajam kardomąją priemonę – suėmimą Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, t. y. įtariamasis nevedęs, iki sulaikymo niekur nedirbo. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, jis turi ryšių užsienyje, praeityje teistas, šiuo metu jam pateikti įtarimai pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir kitame ikiteisminiame tyrime. Skirtingai nei konstatavo žemesnės instancijos teismas, teistumas įtariamajam dar nėra išnykęs, nes paskutinį kartą pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. įtariamasis pripažintas kaltu Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu. Taigi, ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) inkriminuota nusikalstama veika padaryta turint neišnykusį teistumą, kas taip pat neigiamai charakterizuoja įtariamąjį. Nors įtariamojo tėvo mirtis ir laikytina didžiule asmenine tragedija, tačiau vien šia aplinkybe remiantis naikinti paskirtos kardomosios priemonės nėra pagrindo, be to, suėmimo skyrimo įtariamajam metu, ši aplinkybė dar neegzistavo. Todėl konstatuotina, kad žemesnės instancijos teismas pagrįstai paskyrė įtariamajam kardomąją priemonę – suėmimą vienam mėnesiui, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p.
Kardomoji priemonė – suėmimas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. nurodytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo įtariamas padaręs bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų. Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. numatyta nusikalstama veika, kurios padarymu įtariamas M. G., patenka į nurodytame straipsnyje išvardintų veikų sąrašą. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Kaip buvo minėta, M. G. praeityje teistas kelis kartus, nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, iki sulaikymo niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, yra priklausomas nuo narkotikų, nusikalstamą veiką padarė siekdamas gauti pinigų narkotinėms medžiagoms įsigyti, todėl šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis būdamas laisvėje, vėl gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Įvertinus tai, kas išdėstyta, laikytina, kad Trakų rajono apylinkės teismas pagrįstai įtariamajam skyrė kardomąją priemonę – suėmimą ir nustatė jos terminą vienam mėnesiui, remdamasis ir Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p.
Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. nutarties įtariamojo skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
įtariamojo M. G. skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.