- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-23
- Bylos Nr.
- 2YT-245-880/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-01098-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Pareiškėjas
- R. S.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo R. S. skundą dėl antstolės veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. S. skundu dėl antstolės veiksmų kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą prašydamas vykdomąsias bylas nutraukti suėjus vykdymo senaties terminui. Nurodė, kad vykdymo procese baudos išieškojimui administracinėse bylose yra taikomas vykdymo senaties terminas pagal analogiją su BK 96 straipsnyje nustatytu apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminu, t. y. baudai administracinėje byloje negali būti taikomas ilgesnis vykdymo senaties terminas, nei areštui baudžiamojoje byloje. Bet kokie vykdymo veiksmai pasibaigus išieškojimo senaties terminui yra neteisėti. Antstolė siekia įvykdyti vykdomąjį dokumentą ir išsireikalauti vykdymo išlaidas pagal kažkada galimai vykdytą vykdomąjį dokumentą. Sprendžiant iš pateiktos bylos numeracijos (2013 metai), vykdomasis dokumentas galėjo būti įvykdytas prieš 4 metus, o antstolė per praėjusius 4 metus jokių veiksmų išsireikalauti skolos nesiėmė. Antstolės patvarkymas yra neteisėtas, nes ginčytinas vykdomasis dokumentas surašytas prieš beveik 5 metus, ir yra suėję visi įmanomi vykdymo senaties terminai. Atliekant laisvės atėmimo bausmes tardymo izoliatoriuje ir pataisos namuose, gal ir galima būtų kvestionuoti išieškojimo senaties terminą vengimo vykdyti teisėtą sprendimą aspektu, tačiau tik tuo atveju, jei apie vykdytiną sprendimą jis būtų buvęs tinkamai informuotas. Taigi bet kuriuo atveju išieškojimo senaties terminas yra seniai pasibaigęs.
Antstolė Dalia Kaniauskienė nurodė, kad pareiškėjo R. S. skundo netenkino. Jos kontoroje yra vykdomos 2 vykdomosios bylos (duomenys neskelbtini) dėl baudų išieškojimo iš R. S.. LR Gyventojų registro duomenimis gyvenamąją vietą skolininkas buvo deklaravęs (duomenys neskelbtini), teritorijoje, todėl vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 p. raginimai įvykdyti sprendimą buvo paskelbti interneto svetainėje www.antstoliai.lt. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenimis R. S. atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose, kur buvo išsiųstas 2017-11-21 antstolės patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio. Patvarkymo kopija dėl išskaitų iš darbo užmokesčio įteikta skolininkui 2017-11-28. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teigtina, kad baudų priverstinio vykdymo dvejų metų senaties terminas yra išimtis vykdymo procese ir negali būti taikomas nagrinėjamu atveju. Akcentuotina, jog siekiant surasti skolininko turtą bei lėšas, esančias bankuose, nuo vykdomųjų bylų užvedimo, periodiškai buvo tikrinama ar nepasikeitė skolininko turtinė padėtis (buvo užklausiami bankai bei kiti viešieji registrai: NTR, VSDFV, Regitra, ir kt.). Akcentuotina, kad antstolė buvo aktyvi ir ėmėsi reikalingų veiksmų nuolat tikrinant skolininko turtinę padėtį, siekiant išieškoti baudas.
Abu nutarimus skolininkas yra pasirašęs, o vienos baudos dalį sumokėjęs. Skolininko argumentai, jog turi būti nutrauktas vykdomasis procesas pasibaigus vykdymo senaties terminams nėra pagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad antstolė Dalia Kaniauskienė vykdo Utenos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono Policijos komisariato (toliau - PK) (duomenys neskelbtini) išduotą nutarimą dėl 17,38 Eur baudos išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) nutarimą dėl 57,92 Eur baudos išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iš skolininko R. S. išieškotojo valstybės naudai.
2017-12-18 antstolės kontoroje gautas skolininko skundas dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašoma nutraukti vykdomąsias bylas suėjus 2 metų administracinės nuobaudos išieškojimo senaties terminui.
Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007).
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra pasisakęs, kad pagal CPK 584 straipsnio 2 dalį institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimu, vykdomi pagal Lietuvos Respublikos CPK VI dalyje įtvirtintas taisykles. Civilinio proceso kodekse ir Administracinių teisės pažeidimų kodekse administracinės nuobaudos (baudos) vykdymo senaties terminai nenustatyti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant Administracinių teisės pažeidimo kodekso 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 312-316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009).
Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (Lietuvos Respublikos ATPK 308 str. 1 d.) bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009-12-22 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Taip pat reikia išsiaiškinti, ar vykdymo laikotarpiu nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi, t. y. ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, ar jis ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos sumokėjimo. Administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senatis taikytina tik esant abiem aukščiau nurodytoms sąlygoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007, 2007m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vykdomieji dokumentai, pagal kuriuos buvo užvestos vykdomosios bylos, antstolei vykdyti buvo pateikti nepraleidus 3 mėnesių vykdomojo dokumento pateikimo terminų. Iš vykdomųjų bylų medžiagos matyti, kad Utenos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono Policijos komisariato (duomenys neskelbtini) išduotas nutarimas pateiktas vykdyti 2013-07-22 (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)), o Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) nutarimas – 2014-01-17 (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi nurodyti vykdomieji dokumentai antstoliui buvo pateikti vykdyti, nepraleidus įstatymo nustatyto trijų mėnesių vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti termino (ATPK 308 str. 1 d., 313 str., 314 str.).
Be to, antstolė, gavusi minėtus vykdomuosius dokumentus, vykdomosiose bylose atliko aktyvius veiksmus, siekdama išieškoti paskirtas baudas iš pareiškėjo: nuolatos periodiškai tikrino ar nepasikeitė skolininko turtinė padėtis – teikė paklausimus kredito įstaigoms dėl duomenų apie skolininko piniginių lėšų ir vertybinių popierių sąskaitas, viešiesiems registrams (Nekilnojamojo turto registrui, Gyventojų registrui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos registrui, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registrui ir kt.), tikrino duomenis apie skolininko turimas transporto priemones, taip pat priėmė reikiamus antstolio procesinius dokumentus. Iš vykdomosiose bylose esančių duomenų matyti, kad vykdomųjų dokumentų vykdymo laikotarpiu nebuvo dvejų metų laikotarpio, per kurį antstolė dėl aplaidumo ar kitų priežasčių butų nevykdžiusi išieškojimo (t. y. neatlikusi jokių veiksmų dėl nuobaudų išieškojimo minėtose vykdomosiose bylose). Pažymėtina, kad antstolė atlikdavo užklausas apie skolininko turtinę padėtį ne kiekvienoje byloje, o apsiribodavo viena užklausa. Būtų neracionalu ir neekonomiška iš antstolės, vykdančios kelias vykdomąsias bylas to paties skolininko atžvilgiu, reikalauti kiekvienoje byloje atlikti analogiškas užklausas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad priverstinis turto išieškojimas reiškia ne tik turto realizavimą, bet ir apima kitas vykdymo veiksmų procedūras: turto paiešką, turto aprašo sudarymą, areštą, varžytynių paskelbimą ir kt., todėl pripažintina, kad antstolio atlikti veiksmai vykdomosiose bylose laikytini tinkamu išieškojimo veiksmų atlikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-637/2006). Kadangi antstolis vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose atliko nepraėjus 2 metams nuo vykdomųjų dokumentų gavimo, bei vykdymo laikotarpiu nėra 2 metų laikotarpio, kai antstolis būtų neatlikęs vykdymo veiksmų, nagrinėjamu atveju taikyti senaties termino nėra teisinio pagrindo.
Teismas, ištyręs vykdomosiose bei civilinėje bylose esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad vykdomieji dokumentai antstolei buvo pateikti vykdyti laikantis įstatymų nustatytų terminų, o antstolė ėmėsi visų priemonių tinkamai įvykdyti vykdomąjį dokumentą bei vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nuostatų, taip pat periodiškai atliko reikalingus išieškojimo veiksmus. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, jog antstolės Dalios Kaniauskienės veiksmai nagrinėjamu atveju buvo teisėti, o vykdomąsias bylas nutraukti nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos CPK 176 – 179 str.).
Kiti byloje esantys argumentai ir rašytiniai įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 513 straipsniu, teismas
nutaria:
R. S. skundą atmesti.
Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas nuo jos įteikimo Vilniaus apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.