Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde prašoma panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą. Su Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2005 m. gruodžio 20 d. nutarimu bei Vilniaus miesto l apylinkės teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimu nesutinkama. Nurodoma, kad Statybos konservavimo taisyklių 1.3. punktas numato, kad sustabdžius statybą ir nusprendus konservuoti statinius, jų konstrukcijas bei įrengimus, būtina numatyti ir konservavimo metu atlikti tam tikrus darbus, o šių taisyklių 1.4. punktas rekomenduoja kitų konservavimo darbų minimumą. Taip pat Statybos techninio reglamento VIII dalies (Statinio konservavimas) 31 - 32 punktai numato pareigą ir būtinumą atlikti konservavimo darbus, kai statybos darbai sustabdomi. Statybos inžinierius Š. G. (atestato Nr. 10186) 2005 m. spalio 6 d. sudarė konservavimo darbų sąrašą. Pažymėtina, kad 2005 m. spalio 4 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus pareigūnui sustabdžius darbus atsiranda ne teisė, bet pareiga ir būtinumas atlikti konservavimo darbus. Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2005 m. gruodžio 16 d. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad toliau vykdomi fasado apdailos darbai, tačiau buvo vykdomas Statybos konservavimo taisyklių 1.4. punkto rekomenduojamas konservavimo darbų minimumas bei minėtame Konservavimo darbų sąraše numatytas darbas: užglaistytos siūlės tarp fasado plytelių, kad oro temperatūros svyravimai nesugadintų fasado apdailos. Protokole taip pat nurodyta, kad pradėti montuoti šildymo prietaisai, bet buvo atvirkščiai, radiatoriai, kurių negalima apsaugoti nuo užšalimo ir galimo sugadinimo, buvo išmontuojami, kaip ir buvo numatyta Konservavimo darbų sąraše. Protokole taip pat nurodyta, kad pastato viduje atliktas grindų išlyginamasis sluoksnis. Tas yra tiesa, grindų išlyginamasis sluoksnis buvo atliktas dar 2005 m, rugpjūčio ar rugsėjo mėnesį. Atkreiptinas dėmesys, kad tokie betonavimo darbai nevykdomi esant žemai temperatūrai. Pažymėtina, kad visi konservavimo darbai buvo vykdomi griežtai laikantis minėto Konservavimo darbų sąrašo bei atsižvelgiant į Statybos konservavimo taisyklių 1.3, 1.4, 1.5 punktuose nurodytus privalomus ir būtinus konservavimo darbus bei rekomenduojamą konservavimo darbų minimumą. Trečia. Teismas nepagrįstai ir neteisingai nustatė, kad prie jo namo buvo privažiavęs krovininis automobilis, iš kurio buvo iškraunami ir po to montuojami šildymo radiatoriai, kadangi net teoriškai, kol pareigūnai buvo prie namo, taip greitai fiziškai radiatoriai negali būti iškrauti ir po to sumontuoti, atvirkščiai radiatoriai buvo išmontuojami ir išvežami sandėliuoti. Taip pat teismas padarė neteisingą išvadą, kad liudytojas S. M. , kuris 2005 m. spalio 4 d. pats buvo atlikęs namo patikrinimą, teigė, kad patalpose grindų išlyginamasis sluoksnis tuo metu nebuvo pradėtas, tuo tarpu jau 2005 m. gruodžio 16 d. patikrinimo metu šis sluoksnis jau buvo išlietas. Liudytojas S. M. sumaišė jo namą su tėvo namu, kuris yra šalia. Administracinio teisės pažeidimo protokole bei nutarime nurodyta, jog buvo pažeisti Statybos įstatymo 12 bei 23 straipsniai, STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas" IV skyrius, tačiau nenurodyti jokie konkretūs šių skyrių, straipsnių dalių ar punktų pažeidimai. Tokia formuluotė suponuoja, kad jis yra kaltinamas pažeidęs absoliučiai visus minėtuose skyriuose, straipsniuose nurodytus reikalavimus, kas savaime neatitinka realybės, nes kai kurių pažeidimų ar veiksmų jis net neturi teorinių galimybių padaryti. Tokiais veiksmais jam atimama teisė į gynybą, kadangi nėra tinkamai apibrėžtos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos, nesudaroma galimybė žinoti, kokiais konkrečiais teisės normų pažeidimais kaltinamas. Vadinasi, kada konkretūs teisės aktų pažeidimai, kada nesurašytas savavališkos statybos aktas, o tik nurodoma, kad toliau vykdomi statybos darbai, kurie buvo nustatyti 2005 m. spalio 4 d. savavališkos statybos akte, negalima sutikti, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta pažeidimo esmė, taigi, protokolas neatitinka visų jam keliamų reikalavimų. Tokie protokolo trūkumai laikomi esminiu administracinių bylų teisenos pažeidimu. Kadangi dėl šios priežasties nėra galimybių tinkamai realizuoti teisę į gynybą, todėl apylinkės teismo nutarimas naikintinas ir dėl šios priežasties. Pagal ATPK 284 straipsnio 2 dalį, t .y. pagal šios teisės normos turinį, administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Pagal ATPK 256 straipsnio 2 dalį administracinio teisės pažeidimo protokolas yra įrodinėjimo priemonė, įrodymai administracinėje byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais nustatoma, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl padarymo tas asmuo kaltas. ATPK 260 straipsnis įtvirtino būtiniausius reikalavimus, keliamus administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui. Jame turėjo būti be kaltinimo administracinio teisės pažeidimo padarymu, užfiksuoti įrodymai bei žinios, reikšmingos bylai. Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokolas, būdamas įrodinėjimo priemone, turi rimtų trūkumų. Jame nurodyta, kad jis pažeidė ATPK 159 straipsnį, tačiau toks konstatavimas nepakankamas, kad būtų padarytos neginčytinos išvados dėl jo kaltės už savavališką statybą. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė teisės norma, t. y. bendrojo pobūdžio, nes nukreipia į norminį aktą, reglamentuojantį tokią veiką. Teismo nutarime nurodyta, kad pažeisti Statybos įstatymo 12 bei 23 straipsniai, STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas" IV skyrius, tačiau, toks nurodymas apibrėžti pažeidimui ir traukiamojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltei nepakankamas, nes šie dokumentai yra palyginti didelės apimties ir todėl neaišku už kokį konkretų pažeidimą, numatytą teisės akte, kaltinamas. Todėl turėjo būti nurodyti pažeisti konkretūs įstatymo straipsniai, reglamento punktai. Dėl paminėtų trūkumų — administracinio teisės pažeidimo protokolo neatitikimo įstatymo reikalavimui — priimti nutarimai negali būti laikomas teisėtais ir pagrįstais, todėl turėtų būti panaikinti ir dėl šios priežasties. Pagal ATPK 256 straipsnį protokolas yra vienas iš įrodymų ir tai yra procesinis dokumentas, kuriuo remiantis nagrinėjama byla ir priimamas nutarimas. ATPK 259, 260 straipsniai numato, kad protokolas surašomas kai žinomas teisės pažeidimo padarymo faktas, pažeidimo esmė, motyvai, jį padaręs asmuo, kai galima konstatuoti teisės pažeidimo sudėties keturis elementus. Kadangi byla nagrinėjama tik protokole suformuluotų aplinkybių apimtimi, protokolas rašomas tik tada, kai žinomos visos fakto aplinkybės, surinkti ir užfiksuoti įrodymai ir tai leidžia teisiškai įvertinti veiką. Neatlikus tyrimo, protokolas neatliktų ATPK 256 straipsnyje numatytos įrodymo funkcijos, t. y. nebūtų tinkamas įrodymas. ATPK 257 straipsnis numato, kad įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas — tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta surinkus visus reikiamus įrodymus, išnagrinėjus reikšmingus faktus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, iškėlus ir ištyrus visas galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Teismas bylos fakto aplinkybes nustatė, vertino ir išaiškino netinkamai ir neteisingai, jų visų neištyrė, pilnai neišsiaiškino ir nenustatė. Teisminio nagrinėjimo metu išaiškintos ir nustatytos aplinkybės neatitinka išdėstytų teismo nutarime. Aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, kurias teismas laikė nustatytomis, yra neįrodytos, neaišku, kodėl vienas aplinkybes teismas laiko nustatytomis, o kitas — nenustatytomis. Teismas įrodymus vertino neteisingai, nėra įrodymų analizės. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Tai yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad aplinkybių tyrimas atliktas neišsamiai ir, kad priimtas nutarimas yra naikintinas ir ši administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.