Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Helvijo Keturakio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

D. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2020 m. balandžio 3 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį – 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, bausmė atlikta,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. 2021 m. liepos 1 d., apie 00.45 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia, suėmęs buvusią globėją R. M. už abiejų žastų, pastarąją pastūmė, dėl ko nuo pastūmimo ji suklupo ant sofos ir užsigavo skaudančią ranką, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai R. M. sukėlė fizinį skausmą.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

D. S., apklaustas įtariamuoju dėl pareikšto įtarimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad R. M. buvo jo globėja, pas globėją (duomenys neskelbtini), jis gyvena nuo 8 klasės, maždaug nuo 14 metų. 2021 m. liepos 1 d., nakties metu, tiksliai kiek buvo valandų, nepamena būdamas neblaivus grįžo namo. Alkoholį vartojo lauke su draugais. Grįžus namo, jo buvusi globėja R. M. tuo metu nemiegojo. Grįžęs pasiėmė telefono įkroviklį ir pasakė R. M., jog išeina nakvoti pas draugą. Tuo metu R. M. pasakė, kad jokių nakvojimų, ji iškvies policijos pareigūnus, o jeigu jis išeisi iš namų, ji jo į juos daugiau nebeįsileis. Jis jai atsakė, kad gali kviesti policiją. Žodinio konflikto metu rinkosi drabužius savo kambaryje, buvo pasilenkęs prie spintos stalčiaus, tuo metu R. M. priėjusi jį viena ranka pastūmė, po stūmimo jis nukrito ant žemės, savo tokiais veiksmais R. M. jam fizinio skausmo nesukėlė. Jis, atsistojęs nuo žemės, apėmęs abiem rankomis R. M. per rankų žastus, ją taip pat pastūmė atgal, dėl ko ji nuo pastūmimo atsisėdo ant sofos. Ar tokiais savo veiksmais galėjo sukelti R. M. fizinį skausmą, nežino, to tikrai nenorėjo, buvo neblaivus, tuo metu R. M. jį supykdė. Dėl girtumo nepamena, ar konflikto metu kažką negražaus galėjo sakyti R. M., bet to neneigia. Girdėjo, kaip R. M. skambino policijos pareigūnams, todėl jis nusprendė jų palaukti. Iki pareigūnams atvykstant, sėdėjo prieškambaryje. Konflikto metu namuose buvo R. M. sūnus D. M. ir senelis. Senelis buvo kitame buto kambaryje, miegojo, o D. M. visada buvo šalia savo mamos, daugiau kitų asmenų bute nebuvo. Atvykę policijos pareigūnai jam nustatė girtumą. Šiems bendraujant su R. M., pastaroji pradėjo verkti, jiems vis klausiant, ar jai buvo sukeltas fizinis skausmas, ši atsakė, kad taip. Netrukus pareigūnai jį informavo, jog bus sulaikytas, už ką tiksliai, nepamena. Būdamas blaivus, niekada su R. M. nekonfliktuoja, sutaria gerai, ji labai pyksta, kai jis grįžta namo išgėręs. Kitos gyvenamosios vietos, išskyrus (duomenys neskelbtini), jis neturi. Dėl įvykio labai gailisi, grįžęs būtinai atsiprašys savo globėjos dėl tokio elgesio. Daugiau apie įvykį nieko papasakoti negali (b. l. 85-86).

R. M., ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusiąja, parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo sūnumi D. M., gimusiu (duomenys neskelbtini), buvusiu globotiniu D. S., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir neįgaliu, gulinčiu lovoje, sergančiu dėde. 2021 m. liepos 1 d., apie 00.45 val., į namus grįžo neblaivus buvęs globotinis. Grįžęs į namus buvęs globotinis pareiškė, kad važiuos su namuose esančiu paspirtuku pas draugą. Ji jam to neleido, kadangi jis buvo neblaivus. Jis jai pareiškė, jog nėra girtas ir vis tiek važiuos su paspirtuku. Ji jam pasakė, jeigu jis išeis iš namų, ji jo nebeįleis į namus. Jai pasakius tokius žodžius, jis ant jos labai supyko ir pradėjo spardyti kambaryje esančius baldus, iškoneveikė necenzūriniais žodžiais. Ji, priėjusi prie jo, norėjo pastumti buvusį globotinį į šoną, kad jis nebespardytų baldų, bet jis abiem rankomis ją pastūmė ir ji suklupo ant sofos. Konfliktą matė jos sūnus D. M.. Kadangi jai yra kairės rankos uždegimas, todėl labai pradėjo skaudėti minėtą ranką. Stumdamas ją, jis sukėlė fizinį skausmą. Dešimt balų sistemoje skausmą įvertina septyniais balais. Po to ji paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie smurtą artimoje aplinkoje. Jos atžvilgiu globotinis nėra smurtavęs. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka baudžiamojoje byloje jai išaiškinta, civilinio ieškinio nereikš. Ji norėtų, kad Joniškio teismo rūmai iškeldintų buvusį globotinį iš namų (b. l. 37-38).

Motyvuojamoji dalis

D. S. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką be jo paties prisipažinimo, nukentėjusiosios parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

2021 m. liepos 1 d. R. M. protokolu – pareiškimu, kuriame R. M., pageidaujanti pranešti apie įvykį, nurodė, kad 2021 m. liepos 1 d., 00.45 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), įvykus žodiniam konfliktui, neblaivus globotinis D. S. iškoneveikė ją necenzūriniais žodžiais, spardė baldus ir rankomis ją pastūmė, dėl ko ji suklupo ant sofos ir patyrė fizinį skausmą (b. l. 28);

2021 m. liepos 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini), kur buvo smurtaujama prieš R. M., bei foto lentele, kurioje užfiksuotas buto patalpų bendras vaizdas (b. l. 19-20, 23-24);

2021 m. liepos 1 d. asmens apžiūros protokolu ir fotolentele, kuriame aprašyta ir nufotografuota R. M. kūno vietų apžiūra bei nurodyta, kad apžiūrėjus kairę ranką, smurto žymių nesimato (b. l. 46, 49-51);

alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2021 m. liepos 1 d., 01.02 val., kaltinamajam D. S. nustatytas 2,02 promilių neblaivumas (b. l. 10-12);

2021 m. liepos 1 d. šlapimo tyrimo atsakymu ir Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu, iš kurių matyti, kad D. S. šlapime aptikta narkotinių medžiagų: amfetamino (AMP) ir marihuanos (THC) (b. l. 15, 16-17);

2021 m. liepos 1 d. administracinio nusižengimo protokolu, iš kurio matyti, kad D. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl narkotinių medžiagų – amfetamino (AMP) ir marihuanos (THC) – vartojimo (b. l. 18);

2014 m. lapkričio 27 d. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AV-1049 „Dėl laikinosios rūpybos nustatymo D. S.“, iš kurio matyti, kad nuo 2014 m. lapkričio 26 d. likusiam be tėvų globos D. S. buvo nustatyta laikinoji rūpyba, laikinąja rūpintoja paskirta R. M., gyvenanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 45).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad D. S., būdamas neblaivus, namuose smurtavo prieš savo buvusią rūpintoją R. M., t. y. 2021 m. liepos 1 d., apie 00.45 val., asmeninio konflikto metu, tyčia, suėmęs buvusią globėją R. M. už abiejų žastų, pastarąją pastūmė, dėl ko nuo pastūmimo ji suklupo ant sofos ir užsigavo skaudančią ranką, tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą.

Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, kaltinamojo D. S. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios parodymais, kitais byloje esančiais dokumentais.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, nukentėjusioji nėra pareiškusi ieškinio dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo, pretenzijų įtariamajam neturi, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2021 m. liepos 1 d. buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 103-105).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Kaltinamojo D. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

D. S. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, laikomas neteistas (b. l. 59-60), administracine tvarka baustas, turi galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 65-68), dirbantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 72).

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką skiriant laisvės apribojimo bausmę, nustatant jos terminą tarp BK 48 straipsnio 2 dalyje numatyto bausmės minimumo ir vidurkio (BK 54, 61 straipsniai), įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu bei įvertinus tai, kad D. S. nusikalstamą veiką padarė neblaivus ir apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, ne kartą baustas administracine tvarka dėl narkotinių medžiagų vartojimo, D. S. nustatytinas draudimas keturis mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį ir narkotines medžiagas).

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis D. S. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. liepos 1 d. 1.05 val. iki 2021 m. liepos 1 d. 11.07 val. t. y. 1 para, ir laikytina, kad D. S. yra atlikęs 2 laisvės apribojimo bausmės dienas.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 70 straipsniu, D. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant juos atlikti per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo D. S. paliktina galioti kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. M., nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 m atstumu, nebendrauti ir neieškoti su ja ryšių, nesilankyti adresu: Melioratorių a. 6-3, Joniškis.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Kaltinamajam D. S. išaiškintina laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 6-8 dalyse.

Kaltinamajam D. S. išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

D. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimo bausme 9 (devyniems) mėnesiams.

Laisvės apribojimo bausmės metu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir 4 mėnesius, nuo bausmės pradžios, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį ir narkotines medžiagas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, D. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti viešųjų darbų bausmę 6 (šešiems) mėnesiams.

Laisvės apribojimo bausmės metu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir 4 mėnesius, nuo bausmės pradžios, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį ir narkotines medžiagas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti D. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. liepos 1 d. 1.05 val. iki 2021 m. liepos 1 d. 11.07 val. ir laikyti, kad D. S. yra atlikęs 2 laisvės apribojimo bausmės dienas.

Bausmės pradžią kaltinamajam skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, D. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo D. S. palikti galioti kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. M., nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 m atstumu, nebendrauti ir neieškoti su ja ryšių, nesilankyti adresu: (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti D. S., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

Išaiškinti D. S., jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti D. S., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

D. S. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.