Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 1A-508-107-2013

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-11-18
Bylos Nr.: 1A-508-107-2013
Teisminio proceso Nr.: 1-30-2-00279-2010-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Stasys Valužis (pirm.), Dalius Jocys, Eduardas Maškevičius
Kaltinamasis: V. R.

Kategorijos

1.2.17.12Skolininko nesąžiningumas (BK 208 str.)

Pranešėjas Stasys Valužis Baudž. byla Nr. 1A-508-107/2013

Teisėja Violeta Balčiūnienė Teisminio proceso Nr. 1-30-2-00279-2010-7

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.17.12.; 1.2.17.13. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2013 m. lapkričio 18 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,

teisėjų Daliaus Jocio, Eduardo Maškevičiaus,sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei,dalyvaujant prokurorei Erikai Laukineitienei,gynėjui Sauliui Zakarevičiui,išteisintajam V. R.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Erikos Laukineitienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. nuosprendžio, kuriuo V. R., gim. (duomenys neskelbtini) , pagal Lietuvos Respublikos BK 208 straipsnio 2 dalį, 209 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

E. P. IĮ civilinis ieškinys dėl 20407,16 Lt ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl 24619 Lt palikti nenagrinėti, paliekant teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. buvo kaltinamas, bet išteisintas dėl to, kad dėl savo sunkios ekonominės padėties ir nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik keleto iš jų reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams bei, sąmoningai blogai valdydamas įmonę, nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams, o būtent:

jis, būdamas „UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , registruotos (duomenys neskelbtini) , direktoriumi, pagal 2000-07-13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 19 straipsnio 6 dalį „Bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas“ ir pagal 37 straipsnio 10 dalies 1 punktą „Bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą“, būdamas atsakingu už UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos organizavimą ir tikslų įgyvendinimą, tyčia, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekonominė padėtis yra sunki, ji yra nemoki, akivaizdžiai gresiant bankrotui – 2008 m. sausio 1 dieną balanse užregistruoti įsipareigojimai – 8 979 180 Lt – viršijo pusę 6 812 554 Lt (13 625 107/2) turto vertės 2 166 626 Lt (8 979 180-6 812 554), 2009 m. vasario 2 dieną turto dokumentinių likučių 4 066 784,84 (10 594 641,71-6 527 856,87) Lt daugiau negu įsipareigojimų dokumentinių likučių, t. y. įsipareigojimai sudaro 61,61% turto vertės, 2009 m. kovo 9 dieną turto dokumentinių likučių 3 875 172,28 (8 989 617,83-5 114 445,55) Lt daugiau negu įsipareigojimų dokumentinių likučių, t. y. įsipareigojimai sudaro 56,89% turto vertės, 2009 m. gegužės 13 dieną turto dokumentinių likučių 582 232,61 (4 871 426,63-4 289 194,02) Lt daugiau negu įsipareigojimų dokumentinių likučių, t. y. įsipareigojimai sudaro 88,05% turto vertės, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 1999 m. gruodžio 2 d. Laikinojo mokėjimo eilės tvarkos įstatymo Nr. VIII-1463 3 straipsnio l dalį, kurioje nurodyta „Kai mokėtojas visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti neturi pakankamai pinigų mokėjimai vykdomi tokia eilės tvarka: l) su darbo santykiais susijusios išmokos; <...>; 2) valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos; 3) mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai į valstybės biudžetą <...>; 4) kiti mokėjimai pinigų gavėjams“, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, žinodamas apie likusį nesumokėtą pridėtinės vertės mokesčio įsiskolinimą 134 254,67 Lt į valstybės biudžetą 2009-01-25 dieną, laikotarpiu nuo 2009-01-05 iki 2009-01-23, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų: AB „DnB Nord“ (duomenys neskelbtini), AB „SEB“ (duomenys neskelbtini), AB „Snoras“ (duomenys neskelbtini) pagrindė mokėjimus kitiems 118 ūkio subjektų už gautas prekes ir suteiktas paslaugas, iš viso 340 503,62 Lt sumą.“

„Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, V. R., žinodamas apie likusį nesumokėtą pridėtinės vertės mokesčio įsiskolinimą 97 260,90 Lt į valstybės biudžetą 2009-02-25, laikotarpiu nuo 2009-02-02 iki 2009-02-25, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų: AB „DnB Nord“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (EUR), AB SEB (duomenys neskelbtini), AB „Snoras“ (duomenys neskelbtini) pagrindė mokėjimus kitiems 188 ūkio subjektams už gautas prekes ir suteiktas paslaugas bei grąžino AB „DnB Nord“ bankui paskolą, iš viso 1 375 750,68 Lt sumą.“

„Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, V. R., žinodamas apie likusį nesumokėtą pridėtinės vertės mokesčio įsiskolinimą 334 809,68 Lt į valstybės biudžetą 2009-03-25, laikotarpiu nuo 2009-03-02 iki 2009-03-25, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų: AB „DnB Nord“ (duomenys neskelbtini), AB SEB (duomenys neskelbtini), AB „Snoras“ (duomenys neskelbtini) pagrindė mokėjimus kitiems 148 ūkio subjektams už gautas prekes ir suteiktas paslaugas, iš viso 317 130,67 Lt sumą.“

„Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, V. R., žinodamas apie likusį nesumokėtą pridėtinės vertės mokesčio įsiskolinimą 281 290,30 Lt į valstybės biudžetą 2009-04-25, laikotarpiu nuo 2009-04-01 iki 2009-04-24, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų: AB „DnB Nord“ (duomenys neskelbtini), AB SEB (duomenys neskelbtini), AB „Snoras“ (duomenys neskelbtini) pagrindė mokėjimus kitiems 140 ūkio subjektų už gautas prekes ir suteiktas paslaugas, iš viso 296 519,52 Lt sumą.“

„Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. R., žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekonominė padėtis yra sunki, ji yra nemoki, akivaizdžiai gresiant bankrotui, perleido bendrovei priklausantį turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, o būtent: 2009-03-09 (bendrovių atskyrimo dieną) įstatinio kapitalo suformavimui į UAB „(duomenys neskelbtini)“ perkėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikio turto iš viso 3 218 000 Lt, iš jų: žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3,5295 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini) , įvertintą 2 272 000,00 Lt ir žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1,4705 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini), įvertintą 946 000 Lt.“

„Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. R., žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekonominė padėtis yra sunki, ji yra nemoki, akivaizdžiai gresiant bankrotui, nepateisinamai pigiai pardavė bendrovei priklausantį turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, o būtent:

2009-02-02 PVM sąskaita faktūra ARS Nr. 1089333 pagrindė pastato–parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) , pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 1 000 000 Lt, t. y. mažesne kaina nei ilgalaikio turto likutinė vertė 2009-02-02 – 3 889 723,89 Lt;

2009-02-27 PVM sąskaita faktūra ARS Nr. 1089339 pagrindė automobilio TOYOTA LAND CRUISER pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 75 000 Lt, t. y. mažesne kaina nei ilgalaikio turto likutinė vertė 2009-02-27 – 108 247,83 Lt;

2009-03-31 reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 74 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 12 786,02 Lt perleido turimą reikalavimą į skolininką UAB „(duomenys neskelbtini) “ už 13 385,51 Lt sumą.

2009-03-24 PVM sąskaita faktūra ARS Nr. 1089345 pagrindė automobilio „BMW 530“ pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 25 000 Lt, t. y. mažesne kaina nei ilgalaikio turto likutinė vertė 2009-03-24 – 37 033,63 Lt;

2009-03-24 PVM sąskaita faktūra ARS Nr. 1089346 pagrindė automobilio „BMW 745“ pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 24 000 Lt, t. y. mažesne kaina nei ilgalaikio turto likutinė vertė 2009-03-24 – 32 899,34 Lt;

Tokiu būdu V. R., žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekonominė padėtis yra sunki, ji yra nemoki, akivaizdžiai gresiant bankrotui, nesilaikydamas mokėjimų eilės tvarkos, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik keleto iš jų reikalavimus, perleido ir nepateisinamai pigiai pardavė bendrovei priklausantį turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti ir dėl to padarė 4 289 494,02 Lt turtinės žalos kreditoriams, iš jų: Klaipėdos AVMI – 244 049,07 Lt, G. P. įmonei „(duomenys neskelbtini)“ – 20 107,10 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 24 186 Lt.“

Be to, V. R. buvo kaltinamas, bet išteisintas ir už tai, kad sąmoningai blogai valdydamas įmonę, nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams:

„V. R., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , registruotos (duomenys neskelbtini) , direktoriumi ir akcininku, turinčiu 33,33% UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinio kapitalo, tyčia, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekonominė padėtis yra sunki, ji yra nemoki – 2008 m. sausio 1 dieną balanse užregistruoti įsipareigojimai – 8 979 180 Lt – viršijo pusę 6 812 554 Lt (13 625 107/2) turto vertės 2 166 626 Lt (8 979 180-6 812 554), 2009 m. vasario 2 dieną turto dokumentinių likučių 4 066 784,84 (10 594 641,71-6 527 856,87) Lt daugiau negu įsipareigojimų dokumentinių likučių, t. y. įsipareigojimai sudaro 61,61% turto vertės, vykdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, priėmė sprendimą, sąlygojusį bendrovės visišką nemokumą bei didelės žalos kreditoriams padarymą, o būtent:

V. R., kaip bendrovės direktorius, būdamas atsakingu už UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos organizavimą ir tikslų įgyvendinimą, 2009 m. vasario 2 d. priėmė sprendimą parduoti bendrovei priklausančią parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančią (duomenys neskelbtini), ir perleisti nuomos teisę į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) , kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 1 190 000 Lt su atpirkimo teise ir tą pačią dieną pasirašė sutartį, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus V. R., pardavė parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančią (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) , kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai direktoriaus G. R., iš viso už 1 190 000 Lt. Tokiu būdu bendrovei priklausančio turto pardavimas mažesne nei likutine verte (3 889 723,89-1 000 000) Lt sąlygojo bendrovei 2 889 723,89 Lt nuostolį.“

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2009 m. kovo 9 d. V. R. „priėmė sprendimą reorganizuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri tęs savo veiklą, ir kurios dalis bus atskiriama ir šiai daliai priskirto turto, teisių bei pareigų pagrindu bus kuriama nauja bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir po to tą pačią dieną patvirtino UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskyrimo sąlygas, pagal kurių 4 punktą, 2009-03-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ po reorganizavimo sukuriamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinio kapitalo suformavimui perkėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikio turto, iš viso už 3 218 000 Lt, iš jų: žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; 3,5295 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini) , įvertintą 2 272 000 Lt ir žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1,4705 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini) , įvertintą 946 000 Lt, todėl po reorganizacijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo perduotos tos teisės ir pareigos, kurios buvo susijusius su perduotu turtu, t. y. žemės sklypais, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ liko visi kreditoriniai įsipareigojimai.“

„Dėl tokių V. R. veiksmų, 2009-05-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ užregistravo turto, iš viso 4 871 426,63 Lt, įsipareigojimų 4 289 194,02 Lt, t. y. bendrovės įsipareigojimai sudarė 88,05% turto vertės ir dėl to Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. gegužės 13 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlė bankroto bylą, o kreditoriams padaryta iš viso 4 289 194,02 Lt žala, iš jų Klaipėdos AVMI – 244 049,07 Lt, G. P. įmonei „(duomenys neskelbtini)“ – 20 107,10 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 24 186 Lt.“

Apeliaciniame skunde Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė E. Laukineitienė tvirtina, kad apylinkės teismas padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, išsamiai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus. Kai kurių byloje esančių duomenų nevertino bei nevertino jų kaip įrodymų visumos, o byloje esančius faktinius duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas, nesusiejo tarpusavyje, nagrinėjo atsietai vienus nuo kitų ir todėl padarė nepagrįstas ir klaidingas išvadas, kurios neatitinka byloje nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Šios priežastys sukliudė teismui priimti teisingą nuosprendį, todėl skundžiamas nuosprendis naikintinas.

Skundžiamame nuosprendyje, vertindamas surinktus įrodymus ir kaltinamojo V. R. parodymus dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 208 straipsnio 2 dalyje, teismas nurodė, kad šiuo nuosprendžiu nenustatyta, jog V. R. sąmoningai, t. y. veikdamas tyčia, žinodamas, jog jo vadovaujamai bendrovei akivaizdžiai gresia bankrotas, nesilaikė mokėjimų tvarkos eiliškumo ir nepateisinamai pigiai pardavė bendrovės turtą ir tuo padarė turtinės žalos bendrovės kreditoriams. Nustatant šią aplinkybę, t. y., ar V. R. veikė esant tyčinei kaltės formai, turėdamas tikslą pakenkti bendrovei ar jos kreditoriams, teismas rėmėsi tik V. R. teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais.

Žemesnės instancijos teismas

Apylinkės teismas išsamiai ir visapusiškai neįvertino 2011-08-17 FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvados Nr. 5-3/77, kurioje konstatuota, kad, vadovaujantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-03-09 atskyrimo sąlygų 4 punktu, „UAB „(duomenys neskelbtini)“ po reorganizavimo sukuriamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinio kapitalo suformavimui perduoda į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-03-09 (bendrovių atskyrimo dieną) įstatinio kapitalo suformavimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikio turto (materialaus turto) iš viso už 3 218 000 (2 272 000+ 946 000) Lt, t. y. žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; 3,5295 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini) ., įvertintą 2 272 000 Lt ir žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1,4705 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini), įvertintą 946 000 Lt. Laikotarpiu nuo 2008-09-29 iki 2009-05-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius V. R.), nuo 2008-01-01 būdama nemoki, perkėlė (3 218 000 Lt) ilgalaikį materialųjį turtą ūkio subjektui. UAB „(duomenys neskelbtini)“, perdavusi ilgalaikį materialųjį turtą, iš viso už 3 218 000 Lt, žymiai sumažino UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. Dėl šio turto perkėlimo, neperimant UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų, buvo pažeisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių interesai.“

Kad reorganizuojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir po reorganizavimo sukūrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pažeisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių interesai, patvirtina liudytojo bankroto administratoriaus P. P. parodymai bei 2010-04-06 Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, kuriuo 2009-01-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskyrimo sąlygos dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ir žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) , esančių (duomenys neskelbtini), perdavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažintos negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento, taikyta restitucija (t. 3, b. l. 100–101). Dėl šio liudytojo parodymų teismas nepasisakė taip pat.

Apeliantė pažymi, kad teisiamojo posėdžio metu liudytojai G. P. ir A. G. neigė, kad gavo pranešimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskyrimo, reorganizavimo, tačiau kad toks pranešimas jų įmonei buvo išsiųstas registruotu paštu, nepatvirtina byloje V. R. pateiktas „Registruotųjų pašto korespondencijos siuntų sąrašas“, kadangi iš 2012-11-27 AB „Lietuvos pašto“ pažymos Nr. 3-8083 matyti, kad informacija apie 2009 m. siųstas registruotas korespondencijos siuntas saugoma 18 mėnesių. Byloje jokių duomenų, kad visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriai, tarp jų G. P. įmonė „(duomenys neskelbtini) “ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskyrimo sąlygas ir joms neprieštaravo, nėra.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas klaidingai pažymėjo tik V. R. tyčią neatsiskaityti su dviem kreditoriais – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir G. P. įmone „(duomenys neskelbtini)“, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad buvo pažeisti ir kitų kreditorių interesai, jiems buvo padaryta bendra 4 289 494,02 Lt turtinė žala, tarp jų – Klaipėdos apskrities VMI, G. P. įmonei „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šias aplinkybes patvirtina 2011-08-17 specialisto išvada Nr. 5-3/77.

Skundžiamame nuosprendyje teismas neįvertino ir V. R. parodymų dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Kad jis netikėjo, jog teismas priims sprendimą iškelti bankroto bylą, vertintina kritiškai. Iš 2009-05-13 Klaipėdos apygardos teismo nutarties matyti, kad pagal ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-05-05 ieškinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškeltoje bankroto byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į ieškinį sutiko, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla, ir nurodė, jog vykdyti sutartinių įsipareigojimų neturi galimybių (t. 3, b. l. 97).

Be to, teisminio nagrinėjimo metu liudytoja P. Š., UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė, parodė, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta tam, kad gautų banko kreditą, o po to būtų likviduota bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.

Prokurorė pažymi, kad V. R. dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ reorganizavimo nurodė, jog dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ sunkios ekonominės padėties buvo nuspręsta pradėti kitą veiklą, t. y. vystyti logistiką ir tam įkurti naują bendrovę „(duomenys neskelbtini)“. Bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ naujai veiklai pradėti bankas nebūtų suteikęs paskolos, nes bendrovės balansas buvo nuostolingas, todėl teko steigti naują bendrovę „(duomenys neskelbtini)“. Naujai įkurta bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skolų neperėmė. Apeliantės nuomone, toks turto perleidimas rodo V. R. tyčią, neturint pakankamai turto, patenkinti visų kreditorių reikalavimus, perleisti turtą UAB „(duomenys neskelbtini)“, neperimant UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolų, tokiu būdu, žinodamas apie bendrovės sunkią finansinę padėtį, sąmoningai siekė išvengti mokesčių sumokėjimo biudžetui bei atsiskaityti su kreditoriais. Be to, V. R. yra vienas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų.

Apeliantės tvirtinimu, skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas neteisingai įvertino V. R. teiginius, jog valstybei laiku nesumokėjo PVM mokesčio dėl sunkios bendrovės finansinės padėties, tačiau kreipėsi į Mokesčių inspekciją su prašymu leisti sumokėti PVM mokestį dalimis pagal pasiūlytą grafiką ir, kaip rodo VMI raštas, esantis byloje (t. 7, b. l. 111), tai padaryti Mokesčių inspekcija sutiko. Apeliantė nurodo, kad įmonės nemokumu laikoma tokia įmonės būklė, kai ji neatsiskaito su kreditoriais praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas, ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 5 dalis). Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje numatyti įsipareigojimai yra bet kokie įsipareigojimai, nustatyti tiek teisės aktuose, tiek sutartyse, įskaitant baudas, palūkanas, delspinigius.

Žemesnės instancijos teismas

Apylinkės teismas išsamiai ir visapusiškai neįvertino 2011-08-17 FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvados Nr. 5-3/77, kurioje konstatuota, kad laikotarpiu nuo 2008-09-29 iki 2009-05-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius V. R.), nuo 2008-01-01, būdama nemoki, pardavė (1 368 875,48 Lt), perleido (13385,51 Lt), išnuomojo, perkėlė (3 218 000 Lt) ilgalaikį materialųjį turtą ūkio subjektams. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius V. R.) nesilaikė Lietuvos Respublikos 1999 m. gruodžio 2 d. Laikinojo mokėjimo eilės tvarkos įstatymo Nr. VIII–1463 3 straipsnio reikalavimų: „kai mokėtojas visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti neturi pakankamai pinigų, mokėjimai vykdomi tokia eilės tvarka: 3) mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai į valstybės biudžetą“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ eilės tvarka „mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai į valstybės biudžetą“ nepagrindė privalomų mokėjimų, t. y. iki 2009-01-25 nesumokėjo likusio mokėtino PVM įsiskolinimo – 134 254,67 Lt – į valstybės biudžetą, tačiau laikotarpiu nuo 2009-01-05 iki 2009-01-23 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų: AB „DnB Nord“ (duomenys neskelbtini), AB SEB (duomenys neskelbtini), AB „Snoras“ (duomenys neskelbtini) pagrindė mokėjimus kitiems 118 ūkio subjektų už gautas prekes ir suteiktas paslaugas, iš viso 340 503,62 Lt sumą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ eilės tvarka „mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai į valstybės biudžetą“ nepagrindė privalomų mokėjimų, t. y. iki 2009-02-25 nesumokėjo likusio mokėtino PVM įsiskolinimo – 97 260,90 Lt – į valstybės biudžetą, tačiau laikotarpiu nuo 2009-02-02 iki 2009-02-25 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų: AB „DnB Nord“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (EUR), AB SEB (duomenys neskelbtini), AB „Snoras“ (duomenys neskelbtini) pagrindė mokėjimus kitiems 188 ūkio subjektams už gautas prekes ir suteiktas paslaugas bei grąžino AB „DnB Nord“ bankui paskolą, iš viso 1 375 750,68 Lt sumą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ eilės tvarka „mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai į valstybės biudžetą“ nepagrindė privalomų mokėjimų, t. y. iki 2009-03-25 nesumokėjo likusio mokėtino PVM įsiskolinimo – 334 809,68 Lt – į valstybės biudžetą, tačiau laikotarpiu nuo 2009-03-02 iki 2009-03-25 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų: AB „DnB Nord“ (duomenys neskelbtini), AB SEB (duomenys neskelbtini), AB „Snoras“ (duomenys neskelbtini) pagrindė mokėjimus kitiems 148 ūkio subjektams už gautas prekes ir suteiktas paslaugas, iš viso 317 130,67 Lt sumą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ eilės tvarka „mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai į valstybės biudžetą“ nepagrindė privalomų mokėjimų, t. y. iki 2009-04-25 nesumokėjo likusio mokėtino PVM įsiskolinimo – 281 290,30 Lt – į valstybės biudžetą, tačiau laikotarpiu nuo 2009-04-01 iki 2009-04-24 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų: AB „DnB Nord“ (duomenys neskelbtini), AB SEB (duomenys neskelbtini), AB „Snoras“ (duomenys neskelbtini) pagrindė mokėjimus kitiems 140 ūkio subjektų už gautas prekes ir suteiktas paslaugas, iš viso 296 519,52 Lt sumą. Dėl šio mokėjimų eilės tvarkos pažeidimo buvo pažeisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių interesai, t. y. Klaipėdos apskrities VMI. Prokurorės teigimu, aplinkybę, kad bet kuriuo atveju turi būti išlaikytas kreditorių atsiskaitymo eiliškumas, patvirtina ir teisminio nagrinėjimo metu apklausta kaip liudytoja specialistė R. B..

Šalies argumentai

Apeliantės įsitikinimu, apylinkės teismas klaidingai nurodė, jog formaliai galbūt ir galima įžvelgti mokėjimo tvarkos eiliškumo pažeidimą, tačiau ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam buvo neleista pateikti visų duomenų, kurie paneigtų jo kaltę, padarius nusikaltimus. Skunde tvirtinama, kad byloje duomenų apie tai, kad V. R. ir jo gynėjui būtų apribota teisė teikti dokumentus ir duomenis, prašyti atlikti papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus, nėra. Pažymima, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas leisti mokestinę nepriemoką sumokėti dalimis Klaipėdos apskrities VMI buvo pateiktas tik 2009-03-31, o Klaipėdos apskrities VMI sprendimas patenkinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą buvo priimtas 2009-04-22. Tačiau iš 2011-08-17 specialisto išvados Nr. 5-3/77 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius V. R.) nesilaikė Lietuvos Respublikos 1999 m. gruodžio 2 d. Laikinojo mokėjimo eilės tvarkos įstatymo Nr. VIII–1463 3 straipsnio reikalavimų iki šio sprendimo priėmimo, t. y. iki 2009-01-25 nesumokėjo likusio mokėtino PVM įsiskolinimo – 134 254,67 – Lt į valstybės biudžetą, tačiau laikotarpiu nuo 2009-01-05 iki 2009-01-23 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų pagrindė mokėjimus kitiems 118 ūkio subjektų už gautas prekes ir suteiktas paslaugas, iš viso 340 503,62 Lt sumą; t. y. iki 2009-02-25 nesumokėjo likusio mokėtino PVM įsiskolinimo – 97 260,90 Lt – į valstybės biudžetą, tačiau laikotarpiu nuo 2009-02-02 iki 2009-02-25 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų pagrindė mokėjimus kitiems 188 ūkio subjektams už gautas prekes ir suteiktas paslaugas bei grąžino AB „DnB Nord“ bankui paskolą, iš viso 1 375 750,68 Lt sumą; iki 2009-03-25 nesumokėjo likusio mokėtino PVM įsiskolinimo – 334 809,68 Lt – į valstybės biudžetą, tačiau laikotarpiu nuo 2009-03-02 iki 2009-03-25 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų pagrindė mokėjimus kitiems 148 ūkio subjektams už gautas prekes ir suteiktas paslaugas, iš viso 317 130,67 Lt sumą; iki 2009-04-25 nesumokėjo likusio mokėtino PVM įsiskolinimo – 281 290,30 Lt – į valstybės biudžetą, tačiau laikotarpiu nuo 2009-04-01 iki 2009-04-24 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų pagrindė mokėjimus kitiems 140 ūkio subjektų už gautas prekes ir suteiktas paslaugas, iš viso 296 519,52 Lt sumą.

Prokurorės nuomone, tai patvirtina, kad kaltinamasis V. R. tyčią sąmoningai ir savo valia, esant kreditorių daugetui, bet, negalėdamas patenkinti visų kreditorių reikalavimų, pasirinktinai ir likusių kreditorių nenaudai, įvykdė savo prievoles visiškai ar iš dalies tik išskirtinių kreditorių naudai, tuo panaikindamas savo skolas išskirtiniams kreditoriams arba šias skolas sumažindamas, tokiu būdu, žinodamas apie bendrovės sunkią finansinę padėtį, sąmoningai siekė išvengti mokesčių sumokėjimo valstybės biudžetui bei atsiskaityti su kreditoriais.

Žemesnės instancijos teismas

Prokurorė nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad kaltinimas, jog V. R. perleido ir nepateisinamai pigiai pardavė bendrovei priklausantį turtą, yra nepagrįstas. Apylinkės teismas išsamiai ir visapusiškai neįvertino 2011-08-17 FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvados Nr. 5-3/77, kurioje konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius V. R.) laikotarpiu nuo 2009-02-02 iki 2009-03-24 4 atvejais PVM sąskaitomis faktūromis pagrindė ilgalaikio turto pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš viso už 1 124 000 (1 000 000+75 000+25 000+24 000) Lt, iš jų: 2009-02-02 PVM sąskaita faktūra, serija ARS Nr. 1089333, pagrindė pastato–parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 1 000 000 Lt, t. y. mažesne kaina nei ilgalaikio turto (pastatas–parduotuvė) likutinė vertė 2009-02-02 – 3 889 723,89 Lt; 2009-02-27 PVM sąskaita faktūra, serija ARS Nr. 1089339, pagrindė automobilio „TOYOTA LAND CRUISER“ pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 75 000 Lt, t. y. mažesne kaina nei ilgalaikio turto (automobilis „TOYOTA LAND CRUISER“) likutinė vertė 2009-02-27 – 108 247,83 Lt; 2009-03-24 PVM sąskaita faktūra, serija ARS Nr. 1089345, pagrindė automobilio BMW 530 pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 25 000 Lt, t. y. mažesnė kaina nei ilgalaikio turto (automobilis BMW 530) likutinė vertė 2009-03-24 – 37 033,63 Lt; 2009-03-24 PVM sąskaita faktūra, serija ARS Nr. 1089346, pagrindė automobilio BMW 745 pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 24 000 Lt, t. y. mažesnė kaina nei ilgalaikio turto (automobilis BMW 745) likutinė vertė 2009-03-24 – 32899,34 Lt; 2009-03-31 reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 74 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 12 786,02 Lt perleido turimą reikalavimą į skolininką UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 13 385,51 Lt sumą (t. 3 b. l. 119–150). Dėl šio turto pardavimo mažesne kaina nei ilgalaikio turto likutinė vertė buvo pažeisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių interesai.

Prokurorės nuomone, svarbu pažymėti, kad toks bendrovės turto pardavimas asmenims (UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius – brolis G. R., o akcininkai – V. R. ir G. R.) rodo V. R. asmeninį suinteresuotumą ir tyčią, neturint pakankamai turto, patenkinti visų kreditorių reikalavimus, parduoti turtą savo valdomai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pigiau, tokiu būdu, žinant apie bendrovės sunkią finansinę padėtį, sąmoningai sudarydamas nuostolingus sandorius, siekė, kad būtų išvengti atsiskaitymai su kreditoriais.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad teisiamojo posėdžio metu P. Š., UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė, parodė, jog dėl parduotuvės pastato, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, pardavimo už 1 mln. Lt ji ir jos advokatas nesutiko, tačiau, nepaisant to, parduotuvė buvo parduota už labai žemą kainą. Parduotuvės rinkos kaina tuo metu buvo 6 mln. Lt, o likutinė balansinė vertė – 3 900 000 Lt. Nepardavus parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) , broliai R. nebūtų galėję padengti 1 mln. Lt banko paskolos, nes bendrovė buvo nemoki. Be to, parduotuvė buvo parduota kitai R. įmonei – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Abu broliai R. kartu turėjo akcijų daugiau nei ji, todėl valdė akcijų paketą ir sprendimus galėjo priimti be jos. Tačiau apylinkės teismas dėl šių liudytojos parodymų nepasisakė.

Prokurorės nuomone, teismas klaidingai nurodė, kad pastato pardavimas už mažesnę kainą tuo metu bendrovei buvo naudingas. Juo labiau, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kokia tuo laikotarpiu buvo pastato rinkos kaina, jokio turto vertinimo byloje nėra.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2011-07-14 nutartimi patvirtino tarp šalių – ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ – sudarytą taikos sutartį, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo sumokėti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 600 000 Lt per 3 mėnesius nuo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos. Visos šios aplinkybės rodo, kad pastato–parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), ir kito ilgalaikio turto (automobilių „TOYOTA LAND CRUISER“, BMW 530, BMW 745) pardavimas mažesne kaina nei ilgalaikio turto likutinė vertė tuo metu bendrovei buvo tikrai ne naudingas, bet nuostolingas. Juo labiau, vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymu, Buhalterinės apskaitos įstatymu, Verslo apskaitos standartais, norint parduoti turtą mažesne kaina nei ilgalaikio turto likutinė vertė, pačiam įmonės vadovui kyla pareiga atlikti šio turto nepriklausomą vertinimą. Byloje jokių duomenų, kad bendrovės buhalterinėje apskaitoje minėtas turtas būtų buvęs įvertintas ir perkainotas rinkos verte, kaip numatyta Verslo apskaitos standartuose, nėra. Prokurorė pažymi, kad, vadovaujantis 2011-12-20 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymu Nr. IX-675, ilgalaikio turto pardavimas susijusiems asmenims (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkais ir vadovais turto pardavimo metu buvo V. R., G. R.) mažesne kaina nei ilgalaikio turto likutinė vertė gali būti vertinamas kaip nesąžiningas sandoris. Toks turtas gali būti parduodamas tikrąja rinkos kaina tik tarp nepriklausomų asmenų.

Apeliantės nuomone, toks bendrovės turto pardavimas rodo V. R. tyčią, neturint pakankamai turto, patenkinti visų kreditorių reikalavimus, parduoti turtą susijusiai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, tokiu būdu, žinant apie bendrovės sunkią finansinę padėtį, sąmoningai buvo siekiama išvengti mokesčių sumokėjimo biudžetui bei atsiskaityti su kreditoriais.

Nepaisant to, kaltinamasis, neinformavęs kitų kreditorių, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekonominė padėtis yra sunki, kad ji yra nemoki, jai gresia bankrotas ir ji negalės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, ėmėsi veiksmų, kad patenkintų išskirtinių kreditorių reikalavimus, perleistų ir nepateisinamai pigiai parduotų bendrovės turtą, prarado galimybę toliau tęsti savo veiklą ir bent iš dalies atsiskaityti su likusiais kreditoriais ir tai suprato.

Kaltinamasis V. R. veiksmus atliko per pakankamai trumpą laikotarpį, t. y. laikotarpiu nuo 2009-01-05 iki 2009-04-24, nesilaikydamas mokėjimų eilės tvarkos, vykdė mokėjimus kitiems ūkio subjektams, 2009-03-09 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ perkėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikio turto už 3 218 000 Lt, laikotarpiu nuo 2009-02-02 iki 2009-03-24 nepateisinamai pigiai (mažesne kaina negu ilgalaikio turto likutinė vertė) pardavė bendrovei priklausantį turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti. Kaltinamojo veiksmai rodo jo tyčią, neturint pakankamai turto patenkinti visų kreditorių reikalavimų, atsiskaityti tik su išskirtiniais kreditoriais, perleisti ir nepateisinamai pigiai parduoti turtą.

Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad, išteisindamas V. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 209 straipsnio 1 dalį, teismas, vertindamas V. R. veiksmų pobūdį, iš esmės rėmėsi tik jo parodymais ir nevertino 2011-08-17 specialisto išvados Nr. 5-3/77, kurioje konstatuota, kad laikotarpiu nuo 2008-09-29 iki 2009-05-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2008-01-01 būdama nemoki, pardavė (1368875,48 Lt), perleido (13385,51 Lt), išnuomojo, perkėlė (3218000 Lt) ilgalaikį materialųjį turtą ūkio subjektams. Dėl šio turto pardavimo, perleidimo, perkėlimo buvo pažeisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių interesai. Teismas nuosprendyje nepasisakė, ar ši specialisto išvados dalis atmestina, o jeigu taip, tai kodėl.

Žemesnės instancijos teismas

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. R., žinodamas, kad įmonės ekonominė padėtis yra sunki, kad ji yra nemoki, nepaisydamas to, 2009-02-02 pardavė bendrovei priklausančią parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini) , mažesne kaina nei likutinė vertė, sąlygodamas bendrovei 2 889 723,89 Lt nuostolį. Taip pat 2009-03-09 priėmė sprendimą reorganizuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atskirti bei sukurti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios įstatinio kapitalo suformavimui perkėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikio turto už 3 218 000 Lt, t. y. du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), po reorganizacijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo perduotos tos teisės ir pareigos, kurios buvo susijusios su perduotu turtu – žemės sklypais, o visi kreditiniai įsipareigojimai liko UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tokie V. R. sprendimai lėmė bendrovės turto sumažėjimą.

Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad bylos duomenimis nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau 2008 m. sausio 1 d. buvo nemoki. Todėl V. R., kaip vienas iš akcininkų, bendrovės vadovas, vadovaujantis 2001-03-20 Įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 5 straipsniu, turėjo teisę ir galimybę pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, taip apsaugodamas kreditorių turtinius interesus, tačiau to nepadarė. Nuo 2009-01-05, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki, sudarė kaltinime išvardytus bendrovei nenaudingus sandorius, sąmoningai atliko rizikingas finansines operacijas bei priėmė sprendimus, kurių visuma sąlygojo turimo turto sumažėjimą, bendrovės nuostolių padidinimą, bendrovės visišką nemokumą, bendrovės bankrotą bei didelės žalos kreditoriams padarymą, t. y. buvusi sudėtinga bendrovės finansinė padėtis dėl visumos priimtų V. R. sprendimų tapo kritinė, o bendrovė bankrutavo. Tai patvirtina Klaipėdos apygardos teismo 2009-05-13 nutartis, kurioje nurodyta, kad pagal ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-05-05 ieškinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla. Atsiliepime į ieškinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutiko, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla, ir nurodė, kad galimybių vykdyti sutartinius įsipareigojimus neturi (t. 3, b. l. 97). Dėl įmonės bankroto bendrovės kreditoriams buvo padaryta didelė 4289194, 02 Lt dydžio turtinė žala.

Žemesnės instancijos teismas

Nepateisinamai pigiai parduodamas bendrovės turtą mažesne nei likutinė vertė bei perleisdamas turtą, V. R., kaip bendrovės direktorius, neabejotinai neefektyviai naudojo bendrovės veiklos metu sukauptą turtą. Šią aplinkybę patvirtina Klaipėdos apygardos teismo 2011-07-14 nutartis, kuria tarp šalių – ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ – patvirtinta taikos sutartis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ per 3 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos sumokėti 600000 Lt (t. 3, b. l. 104–105).

2009-03-03 sprendimas reorganizuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atskirti bei sukurti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai įstatinio kapitalo suformavimui perkelta UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikio turto už 3218000 Lt (du žemės sklypai), UAB „(duomenys neskelbtini)“ palikus visus kreditinius įsipareigojimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nepalankus. Tai patvirtina Klaipėdos apygardos teismo 2010-04-06 sprendimas už akių, kuriuo tenkintas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus civilinis ieškinys dėl žemės sklypų susigrąžinimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 3, b. l. 100–101).

V. R., kaip bendrovės direktorius, priimdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį apsunkinančius sprendimus, kai įmonės finansinė padėtis buvo sudėtinga, įmonė buvo nemoki, negalėjo nesuvokti, kad savo veika kelia pavojų kreditorių interesams gauti savo turtinių reikalavimų patenkinimą už įmonei suteiktą turtą, prekes, paslaugas, numatė, kad dėl jo veikos gali kilti didelė turtinė žala kreditoriams, ir tokių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Prokurorė konstatuoja, kad V. R. BK 208 straipsnio 2 dalyje, 209 straipsnio 1 dalyje numatytas ir jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė E. Laukineitienė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-22 nuosprendį, kuriuo V. R. išteisintas, panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį. Pripažinti V. R. kaltu pagal BK 208 straipsnio 2 dalį, 209 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmes: pagal BK 208 straipsnio 2 dalį – 50 MGL (6500 Lt) dydžio baudą, pagal BK 209 straipsnio 1 dalį – nuteisti laisvės atėmimu keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtas bausmes visiškai sudėti ir nustatyti galutinę bausmę – laisvės atėmimą keturiems mėnesiams ir 50 MGL (6500 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, V. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Tenkinti G. P. IĮ „Elektra“ pareikštą civilinį ieškinį dėl 20 407,16 Lt bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą civilinį ieškinį dėl 24 186 Lt sumų ir priteisti šias sumas iš V. R.. Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, – UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, grąžinti bankroto administratoriui.

Apeliaciniame teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą patenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos BK 208 straipsnio 1 dalies dispozicija reikalauja tyčinės kaltės nustatymo, t. y. suvokimo, kad kaltininko įmonei esant sunkios ekonominės padėties ar nemokiai, kai akivaizdžiai gresia bankrotas, kaltininkas neturi galimybių patenkinti visų kreditorių reikalavimų, sąmoningai patenkina tik vieno ar kelių kreditorių reikalavimus, nors numato, kad dėl to likusieji kreditoriai patirs turtinę žalą, tačiau tokių padarinių nori arba nenori, bet sąmoningai leidžia jiems kilti. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 208 straipsnio 2 dalį kyla tam, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, paslėpė, iššvaistė, perleido, pervedė į užsienį ar nepateisinamai pigiai pardavė turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė turtinės žalos kreditoriams. Nusikalstama veika, numatyta BK 208 straipsnio 2 dalyje, padaroma tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai. Esant tiesioginei tyčiai, įmonės vadovas (savininkas) supranta, kad įmonei gresia bankrotas, supranta, kad nesąžiningai slepia, iššvaisto, perleidžia ar pigiai parduoda įmonės turtą, numato, kad esant bankroto procedūroms kreditoriai patirs dėl to žalos, ir to nori.

BK 209 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už sąmoningai blogą įmonės valdymą, kuris nulėmė jos bankrotą, kai dėl to padaryta didelės turtinės žalos kreditoriams. Taigi, taikant BK 209 straipsnį, turi būti nustatyti objektyvieji veikos (sąmoningas blogas įmonės valdymas), jos padarinių (bankrotas, didelė žala kreditoriams) ir priežastinio ryšio požymiai. Turi būti nustatyta ir tai, kad asmuo, turintis įgalinimų valdyti įmonę, veikė tyčia, t. y. suprato, kad blogai valdo įmonę, numatė bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti (netiesioginė tyčia).

Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai ji neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas, ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 punktas).

Bankroto grėsmė suprantama kaip didelė tikimybė, kad dėl įmonės nemokumo ar sunkios padėties bus pradėtos bankroto procedūros. Bankroto grėsmės sampratą atskleisti padeda Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punktas, nustatantis pagrindus teismui iškelti bankroto bylą: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė daugiau kaip tris mėnesius vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.

Pasirinkto kreditoriaus reikalavimų patenkinimas – tai turtinės prievolės jam įvykdymas. Reikalavimų patenkinimas gali būti visiškas arba dalinis. Reikalavimo užtikrinimas – tam tikras sandoris, sumažinantis kreditoriaus riziką patirti žalą dėl gresiančio bankroto (pvz., labai palankiomis sąlygomis nekilnojamojo turto perleidimas arba prekių pardavimas, tokiu būdu kompensuojant dėl prievolės nevykdymo atsirasiančią žalą ir panašiai).

Teisiamajame posėdyje liudytojas IĮ „(duomenys neskelbtini) “ savininkas G. P. parodė, kad su bendrove „(duomenys neskelbtini)“ dirbo apie 10 metų, viskas klostėsi gerai. Pristatomų prekių limitas buvo už 10 000 Lt, santykiai su bendrove buvo geri, todėl prekių palikdavo ir už didesnę sumą, nes bendrovė buvo moki ir už parduotas prekes buvo tvarkingai atsiskaitoma. 2009 m. sausio mėnesį, penktadienį, į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę atvežė prekių už 20 000 Lt, o pirmadienį sužinojo, kad įmonė bankrutavo. Bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pateikė ieškinį dėl 20 400 Lt už neatsiskaitytas prekes. Bankroto administratoriui „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje pateikė savo kreditinius reikalavimus. Apie tai, kad bendrovė reformavosi, sužinojo tik tada, kai prasidėjo bankroto procedūra. Dėl prekių tiekimo kalbėdavosi su bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriumi G. R. (t. 7, b. l. 55–56).

Teisiamajame posėdyje liudytoja A. G. parodė, kad ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, bendradarbiavo su bendrove „(duomenys neskelbtini)“, kuri su jais neatsiskaitė už prekes ir liko skolinga 25 000 Lt. Likusių neparduotų prekių taip pat negrąžino. Kad bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ grėsė bankrotas, net nenumanė (t. 7, b. l. 74).

Teisiamajame posėdyje V. R. parodė, kad jis sukūrė bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ nuo nulio, bendrovė prekiavo statybinėmis medžiagomis visame Klaipėdos regione ir užėmė lyderio pozicijas. Valstybei per visą darbo laikotarpį sumokėjo apie 40 mln. litų mokesčių. Didelės įtakos įmonės bankrotui turėjo šalia atsidaręs prekybos centras „(duomenys neskelbtini)“, prekybos centro „(duomenys neskelbtini) “ veikla. Prekybos centrui „(duomenys neskelbtini)“ reikėjo sumokėti 300 000 Lt draudimo, už bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ tiekiamas prekes reikėjo sumokėti iš karto, o ne prekes pardavus, be to, prekybos centras „(duomenys neskelbtini)“ nerealizuotų prekių atgal nepriėmė. Bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iškėlus bankroto bylą, prekių likutis sandėlyje buvo už 4 mln. litų, todėl kiekvienas tiekėjas, kuriam bendrovė buvo skolinga, galėjo atsiimti savo prekes, nes, esant sunkiai finansinei padėčiai, bendrovė atsiskaityti pinigais su tiekėjais negalėjo. Be to, tiekėjai, kuriems bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ liko skolinga, nesilaikė sutarties sąlygų ir teikė prekes ne už 10 000 Lt sumą, kaip numatyta sutarties sąlygose, o už 20 000 ir 25 000 litų. Sutartis su tiekėjais sudarydavo bendrovės direktoriai, o jis į direktorių darbą nesikišo. Iškėlus bankroto bylą, dėl prekių grąžinimo tiekėjai galėjo kreiptis į bankroto administratorių, tačiau dabar tiekėjai reikalauja atlyginti žalą, kai patys nieko nepadarė, kad ta žala sumažėtų. Iki 2008 m. bendrovė dirbo pelningai ir skolų neturėjo. Iš bankrutuojančios bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atleidus 150 darbuotojų, su jais atsiskaičius, atsirado mokestinė skola „Sodrai“ ir valstybei, nes įmonė tuo metu jau dirbo nuostolingai, pinigų mokesčiams sumokėti neturėjo. 2008–2009 metais bendrovė naujų darbuotojų nepriiminėjo, darbuotojų skaičių mažino, jokių akcijų tuo metu nepirko, patalpų neremontavo. Iš kreditorių nepaėmė nė vieno lito, visos nerealizuotos statybinės medžiagos buvo sandėlyje ir kreditoriai jas galėjo atsiimti. Išsaugoti bendrovę buvo bandoma visokiais būdais. 2009 m. gegužės mėnesį buvo sužinota, kad teismui pateiktas ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, tačiau, kad teismas priims sprendimą iškelti bankroto bylą, netikėjo. Bankroto byla bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį. Visi bendrovės reikalai buvo sprendžiami akcininkų susirinkime, jis, kaip vadovas, vienas svarbių sprendimų nepriimdavo. Susidarius sunkai padėčiai, buvo nuspręsta pradėti kitą veiklą, t. y. vystyti logistiką ir tam įkurti naują bendrovę „(duomenys neskelbtini)“. Todėl buvo pradėta bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ reorganizacija, t. y. įmonių atskyrimas. Bendrovių atskyrimui buvo pasamdyta audito kompanija bei teisininkai, jie ir paruošė atskyrimo sąlygas. Iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buvo atskirti žemės sklypai, kuriuos bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pirko už 250 000 Lt, ir perduoti naujai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ įstatiniam kapitalui suformuoti. Dėl žemės atskyrimo iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir perdavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pritarė bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriai, jiems buvo išsiųstos auditorių ir teisininkų pasiūlytos atskyrimo sąlygos. Žemės sklypus bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pirko bendrovės veiklai plėtoti, konkrečiai – logistikos centrui steigti. Bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ naujai veiklai pradėti bankas nebūtų suteikęs paskolos, nes bendrovės balansas buvo nuostolingas, todėl teko steigti naują bendrovę „(duomenys neskelbtini)“. Banko turto vertintojai, prieš suteikdami paskolą, žemės sklypus įvertino rinkos kaina ir tokia kaina žemės sklypai iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buvo perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Naujai įkurta bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skolų neperėmė, nes tokios buvo atskyrimo sąlygos. Teismas priėmė nutartį, kuria pritaikius restituciją, žemės sklypai buvo grąžinti bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Bendrovė vykdė veiklą, t. y. prekiavo statybinėmis medžiagomis jai priklausančiame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), kurį bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsigijusi ir suremontavusi anksčiau. Susidarius bendrovėje sunkiai padėčiai, bankas, kuris suteikė paskolą logistikos verslui pradėti, pareikalavo paskolą grąžinti. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ tokių pinigų neturėjo, todėl buvo nuspręsta parduoti pastatą–parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), ir taip padengti banko kreditą. Dėl pardavimo buvo tartasi su keliomis kompanijomis, buvo derinamos pardavimo sąlygos, derybos vyko apie metus laiko. Bankas, suteikęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditą, sutiko, kad pastatas būtų parduotas su sąlyga, jog, pagerėjus bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ finansinei padėčiai, jį būtų galima atpirkti ir pardavus grąžinti skolas bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams. Tačiau su tokiomis pardavimo sąlygomis nesutiko bankroto administratorius. V. R. bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų susirinkime pasiūlė akcininkams įnešti po 30 000 Lt asmeninių lėšų bendrovės reikalams, tačiau akcininkai nesutiko, todėl teko parduoti pastatą tam, kad būtų galima padengti banko paskolą. Tuo metu buvo prasidėjusi krizė, pastatų niekam nereikėjo, todėl parduotuvė buvo parduota gana pigiai – už 1 mln. litų. Naujai įsteigtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai buvo G. R., V. R. ir P. Š.. Pardavę pastatą, padengė banko kreditą ir papildomai sumokėjo 65 000 Lt kitiems kreditoriams, pasirašė taikos sutartį – UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo sumokėti per 3 mėnesius 600 000 Lt bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Iki bankroto iškėlimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ skolų valstybei neturėjo, skolos buvo padengtos, tačiau, prasidėjus ekonominei krizei, negalėjo sumokėti PVM mokesčio valstybei, todėl 2009-03-31 parašė prašymą Mokesčių inspekcijai, kad leistų PVM mokėti dalimis. Mokesčių inspekcija sutiko ir leido PVM skolą padengti dalimis. 2009-02-27 bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis automobilis „Land Cruizer“ rinkos kaina buvo parduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininku yra ir jis pats. 2009-03-02 buvo parduotas ir automobilis BMW 745. Automobilius pardavė, nes trūko pinigų sumokėti valstybei PVM mokestį. Visus klausimus spręsdavo akcininkų susirinkime, ar akcininkų susirinkime dalyvaudavo ir akcininkė P. Š., V. R. neprisiminė. Įmones atskyrė norėdamas įkurti logistikos centrą, ties (duomenys neskelbtini) pastatyti naujus sandėlius, dėl to buvo paimta banko paskola naujai įsteigtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. V. R. parodė, kad nė vienas kreditorius dėl to, kad įmonės būtų atskirtos, neprieštaravo, jis turi šią aplinkybę patvirtinančius dokumentus, kurių ikiteisminio tyrimo metu prokurorė pateikti neleido, šiuos dokumentus pateikė teismui (t. 7, b. l. 75–80).

Iš prekių tiekimo sutarties Nr. K-01/01/23, sudarytos tarp individualios G. P. įmonės „(duomenys neskelbtini) “ ir (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“, matyti, kad pirkėjo kreditinis įsiskolinimas už gautas prekes neturi viršyti 10 000 Lt (t. 2, b. l. 19), tačiau G. P. pats patvirtino, kad prekių pristatydavo už daug didesnę sumą.

Teisiamajame posėdyje liudytoja P. Š. parodė, kad ji nuo įmonės susikūrimo dienos, t. y. nuo 1994 metų, iki 2008-11-28 bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo vyr. finansininke. Tuo metu bendrovė dirbo pelningai, tačiau veiklos rezultatai buvo banguoti. Finansinė sėkmė priklausė nuo įmonės vadovų veiksmų, iš dalies ir nuo darbuotojų. Neigiamos įtakos bendrovės finansams turėjo ir pasaulio ekonomikos krizė. 2006–2007 metais buvo didelis pakilimas. 2006 m. lapkričio mėnesį, mirus jos vyrui, paveldėjo vyro akcijas, tapo bendrovės akcininke. V. R. priklausė 33,33 proc. bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, G. R. – 31,34 proc. akcijų, jai – 33,33 proc. akcijų. Tuo metu bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ turėjo laisvų pinigų, 2006 metais už 250 000 litų nupirko 5 ha žemės logistikos verslui vystyti. Prasidėjus krizei, sklypuose niekas vykdoma nebuvo. Po to buvo nuspręsta bendrovę atskirti ir įsteigti naują įmonę logistikos verslui vystyti. Pasitarusi su savo advokatu, akcininkų susirinkime ji bendrovės atskyrimui pritarė, pasirašė akcininkų susirinkimo dokumentus, tačiau, vykdant bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atskyrimą, ji įmonėje jau nebedirbo. Tuo metu bendrovėje buvo atliekamas auditas. Bendrovės atskyrimas vyko 2009 m. kovo mėnesį. Tuo metu buvo kalbama, kad nauja bendrovė vykdys logistikos verslą, tačiau apie bendrovės sunkią situaciją niekas nekalbėjo, ji pati suprato, kad, šalia atsidarius prekybos centrui „(duomenys neskelbtini) “, bendrovė prarado žymią dalį klientų, dėl to sumažėjo apyvartos. Konkurencija buvo didelė. Naujai įsteigtai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ bankas suteikė paskolą logistikos verslui vykdyti. Įregistravus naują bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, 5 ha žemės iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buvo perduota naujai sukurtai bendrovei, o bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ buvo paskelbtas bankrotas. Bankrutuojančios bendrovės likimas niekam iš akcininkų nerūpėjo. Vėliau teismo sprendimu žemės sklypas buvo grąžintas bankrutuojančiai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ turėjo įsiskolinimų, tačiau skolų naujoji UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperėmė. Jei nauja bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ būtų perėmusi bankrutuojančios bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimus, tai bankas jai kredito nebūtų suteikęs. P. Š. nuomone, nauja bendrovė buvo įsteigta tam, kad būtų galima gauti banko kreditą, o po to likviduoti bendrovę „(duomenys neskelbtini)“. Kad parduotuvė (duomenys neskelbtini) , būtų parduota už 1 mln. litų, ji nesutiko. Parduotuvė buvo parduota už tokią sumą, koks buvo suteiktas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ kreditas, įskaitant PVM. Parduotuvės rinkos kaina tuo metu buvo 6 mln. litų, o likutinė balansinė vertė 3 900 000 Lt. Nepardavus parduotuvės, broliai R. nebūtų galėję padengti 1 mln. litų banko paskolos, nes bendrovė buvo nemoki. Akcininkų susirinkime ji dalyvaudavo ne visada, kartais dalyvaudavo tik jos advokatas. Po bendrovės atskyrimo vyko akcininkų susirinkimas dėl finansinės įmonės padėties. Ar ji jame dalyvavo ir ar buvo siūlymas į bendrovę įnešti asmeninių lėšų, liudytoja neprisiminė. Abu broliai R. kartu turėjo akcijų daugiau nei ji, todėl valdė akcijų paketą ir sprendimus galėjo priimti be jos. Liudytojos nuomone, įmonę prie bankroto privedė konkurencija (t. 7, b. l. 57–58).

Teisiamajame posėdyje liudytoja I. S. parodė, kad 2008–2009 m. bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo vyresniąja buhaltere, o nuo 2009 m. – vyr. buhaltere. Bendrovės akcininkais buvo broliai R. ir P. Š.. Iš pradžių bendrovė dirbo pelningai, tačiau, kai šalia atsidarė prekybos centras „(duomenys neskelbtini)“, bendrovės apyvartos žymiai sumažėjo. Bendrovės vadovai bandė atgaivinti prekybą – sumažino sąnaudas, atleido dalį darbuotojų, tačiau norimo rezultato nebuvo. Bendrovėje vyko reorganizacija. Naujai įsteigtai UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skolininkai perduoti nebuvo. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ turėjo kreditorių, ji kreditorių sąrašus matė. Tuo metu, kai bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ buvo padalyta, ji buvo nemoki. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo paėmusi iš banko 1 mln. paskolą, laisvų lėšų paskolai grąžinti neturėjo. Tuo metu buvo kritusios nekilnojamojo turto kainos, todėl pardavė pastatą–parduotuvę, esantį (duomenys neskelbtini), už sumą, kurią buvo pasiskolinę iš banko (t. 7, b. l. 74–75).

Liudytojos P. Š., I. S. patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo pelningai, skolų neturėjo, bendrovės finansinė padėtis pablogėjo atsidarius prekybos centrui „(duomenys neskelbtini)“. Bendrovės vadovai bandė atgaivinti prekybą – sumažino sąnaudas, atleido dalį darbuotojų, tačiau norimo rezultato nebuvo. Bylos duomenimis nepaneigta, kad, esant sunkiai bendrovės finansinei padėčiai, tam, kad ji pagerėtų, būtų išvengta bankroto, V. R. ėmėsi kai kurių priemonių verslui gelbėti, siūlė akcininkams įnešti į bendrovės sąskaitą savo asmeninių lėšų.

Specialisto išvadoje Nr. 5-3/77 konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-12-31 balanse, kurį pasirašė direktorius V. R. (pateikimo data valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui nenurodyta), nurodyta:

„2007-12-31 (praėję finansiniai metai) UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimai – 8 979 180 Lt, turtas – 1 362 5107 Lt, tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimai 8 979 180 Lt viršijo pusę į balansą įrašyto turto 6 812 554 Lt (13 625 107:2) vertės;

2008-12-31 (finansiniai metai) UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimai – 6 620 316 Lt, turtas – 3 227 974 Lt, tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimai 6 620 316 Lt viršijo pusę į balansą įrašyto turto 6 613 987 Lt (13227974:2) vertės.

Remiantis 2008-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanse nurodytais duomenimis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" (direktorius V. R.) nuo 2008-01-01 buvo nemoki, neatsižvelgus į pradelstus įsipareigojimus, „nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vyr. finansininkė P. Š., vyr. finansininkė V. B., vyr. buhalterė I. S.) apskaitos registruose neužregistravo įsipareigojimų pradelstumo.“ Tokiu būdu laikotarpiu nuo 2008-09-29 iki 2009-05-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius V. R.), būdama nemoki, pardavė (1 368 875,48 Lt), perleido (13 385,51 Lt), išnuomojo, perkėlė (3 218 000,00 Lt) ilgalaikį materialųjį turtą ūkio subjektams.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kasoje ir bankų sąskaitose) nustatyti dokumentiniai pinigų likučiai: 2009-02-02 (pastato, (duomenys neskelbtini), pardavimo dieną) – 113 081,27 Lt, 2009-02-28 – 90195,03 Lt, 2009-03-09 (bendrovės atskyrimo dieną) – 52961,03 Lt, 2009-03-31 – 52 092,53 Lt, 2009-05-13 (bankroto bylos iškėlimo dieną) – 44 844,63 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterė I. S. apskaitos registruose „Ataskaita B00122“ „Ataskaita B00730“, „Ataskaita B00122“, Ataskaita B00723“ užregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų dokumentinius likučius:

2009-02-02 (pastato, (duomenys neskelbtini), pardavimo dieną) turto iš viso 10 594 641,71 Lt, 2009-02-02 įsipareigojimų iš viso 6 527 856,87 Lt, tai yra turto dokumentinių likučių 4 066 784,84 (10594641,71 – 6527856,87) Lt daugiau negu įsipareigojimų dokumentinių likučių arba įsipareigojimai sudaro 61,61% (6527856,87 : 10594641,71 x 100) turto vertės;

2009-03-09 (bendrovės atskyrimo dieną) turto iš viso 8 989 617,83 Lt, 2009-03-09 įsipareigojimų iš viso 5 114 445,55 Lt, tai yra 2009-03-09 turto dokumentinių likučių 3 875 172,28 (8989617,83 – 5114445,55) Lt daugiau negu įsipareigojimų dokumentinių likučių arba įsipareigojimai sudaro 56,89% (5114445,55 : 8989617,83 x 100) turto vertės;

Žemesnės instancijos teismas

2009-05-13 (bankroto bylos iškėlimo dieną) turto iš viso 4 871 426,63 Lt, 2009-05-13 įsipareigojimų iš viso 4 289 194,02 Lt, tai yra turto dokumentinių likučių 582 232.61 (4871426,63 – 4289194,02) Lt daugiau negu įsipareigojimų dokumentinių likučių arba įsipareigojimai sudaro 88,05% (4289194,02 : 4871426,63 x 100) turto vertės.“

„Laikotarpiu nuo 2008-09-29 iki 2009-05-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius V. R.), nuo 2008-01-01 būdama nemoki, pardavė (1 368 875,48 Lt), perleido (13 385,51 Lt), išnuomojo, perkėlė (3 218 000,00 Lt) ilgalaikį materialųjį turtą ūkio subjektams.“

Žemesnės instancijos teismas

„UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius V. R.) nesilaikė Lietuvos Respublikos 1999 m. gruodžio 2 d. Laikinojo mokėjimo eilės tvarkos įstatymo Nr. VIII-1463, 3 straipsnio reikalavimų: „kai mokėtojas visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti neturi pakankamai pinigu, mokėjimai vykdomi tokia eilės tvarka: 3) mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai į valstybės biudžetą“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ eilės tvarka „mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai į valstybės biudžetą“ nepagrindę privalomų mokėjimų, t. y. iki 2009-01-25 nesumokėjo likusio mokėtino PVM įsiskolinimo 134 254,67 į valstybės biudžetą, tačiau laikotarpiu nuo 2009-01-05 iki 2009-01-23 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų: AB „DnB Nord“ (duomenys neskelbtini), AB „SEB“ (duomenys neskelbtini), AB „Snoras“ (duomenys neskelbtini) pagrindė mokėjimus kitiems 118 ūkio subjektų už gautas prekes ir suteiktas paslaugas, iš viso už 340 503,62 Lt sumą.“

„UAB „(duomenys neskelbtini)“ eilės tvarka „mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai į valstybės biudžetą“ nepagrindę privalomų mokėjimų, t. y. iki 2009-02-25 nesumokėjo likusio mokėtino PVM įsiskolinimo 97 260,90 Lt į valstybės biudžetą, tačiau laikotarpiu nuo 2009-02-02 iki 2009-02-25 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų: AB „DnB Nord“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (EUR), AB SEB (duomenys neskelbtini), AB „Snoras“ (duomenys neskelbtini) pagrindė mokėjimus kitiems 188 ūkio subjektams už gautas prekes ir suteiktas paslaugas, bei grąžino AB „DnB Nord“ bankui paskolą, iš viso 1 375 750,68 Lt sumą.“

„UAB „(duomenys neskelbtini)“ eilės tvarka „mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai į valstybės biudžetą“ nepagrindę privalomų mokėjimų, t. y. iki 2009-03-25 nesumokėjo likusio mokėtino PVM įsiskolinimo 334 809,68 Lt į valstybės biudžetą, tačiau laikotarpiu nuo 2009-03-02 iki 2009-03-25 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų: AB „DnB Nord“ (duomenys neskelbtini), AB SEB (duomenys neskelbtini), AB „Snoras“ (duomenys neskelbtini) pagrindė mokėjimus kitiems 148 ūkio subjektams už gautas prekes ir suteiktas paslaugas, iš viso už 317 130,67 Lt sumą.“

„UAB „(duomenys neskelbtini)“ eilės tvarka „mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai į valstybės biudžetą“ nepagrindę privalomų mokėjimų, t. y. iki 2009-04-25 nesumokėjo likusio mokėtino PVM įsiskolinimo 281 290,30 Lt į valstybės biudžetą, tačiau laikotarpiu nuo 2009-04-01 iki 2009-04-24 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų: AB „DnB Nord“ (duomenys neskelbtini), AB SEB (duomenys neskelbtini), AB „Snoras“ (duomenys neskelbtini) pagrindė mokėjimus kitiems 140 ūkio subjektams už gautas prekes ir suteiktas paslaugas, iš viso už 296 519,52 Lt sumą.“

„UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius V. R.) laikotarpiu nuo 2009-02-02 iki 2009-03-24, 4 atvejais PVM sąskaitomis faktūromis pagrindė ilgalaikio turto pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso 1 124 000,00 (1 000 000,00 + 75 000,00+ 25 000,00+ 24 000,00) Lt, iš jų:

2009-02-02 PVM sąskaita faktūra, serija ARS Nr. 1089333, pagrindė pastato–parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 1 000 000 Lt, t. y. mažesnė kaina nei ilgalaikio turto (pastatas–parduotuvė) likutinė vertė – 2009- 02-02 buvo 3 889 723,89 Lt;

2009-02-27 PVM sąskaita faktūra, serija ARS Nr. 1089339, pagrindė automobilio TOYOTA LAND CRUISER pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 75 000 Lt, t. y. mažesnė kaina, nei ilgalaikio turto (automobilis TOYOTA LAND CRUISER) likutinė vertė – 2009-02-27 buvo 108 247,83 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

2009-03-24 PVM sąskaita faktūra, serija ARS Nr. 1089345, pagrindė automobilio BMW 530 pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 25 000 Lt, t. y. mažesnė kaina nei ilgalaikio turto (automobilis BMVV 530) likutinė vertė – 2009-03-24 buvo 37 033,63 Lt.

2009-03-24 PVM sąskaita faktūra, serija ARS Nr. 1089346, pagrindė automobilio BMW 745 pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 24 000 Lt, t. y. mažesnė kaina nei ilgalaikio turto (automobilis BMW 745) likutinė vertė – 2009-03-24 buvo 32 899,34 Lt;

2009-03-31 reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 74 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 12 786,02 Lt perleido turimą reikalavimą į skolininką UAB „(duomenys neskelbtini)“ 13 385,51 Lt sumą.“

„Vadovaujantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-03-09 atskyrimo sąlygų 4 punktu „UAB „(duomenys neskelbtini)“ po reorganizavimo sukuriamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinio kapitalo suformavimui perduoda į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-03-09 (bendrovių atskyrimo dieną) įstatinio kapitalo suformavimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikio turto (materialaus turto) iš viso 3 218 000 (2 272 000+ 946 000) Lt, t. y. 3,5295 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) , įvertintą 2 272 000 Lt, ir 1,4705 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) , įvertintą 946 000 Lt.“

„Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius V. R.) apskaitos registrus: „Ataskaita B00122“, „Ataskaita B00730“, „Ataskaita B00122“, „Ataskaita B00723“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, „Kasa“, „Sąskaitų suvestinė už laikotarpį“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų išrašus: (duomenys neskelbtini) DnB NORD banko (Lt, EUR, USD), (duomenys neskelbtini) AB banko „Snoras“ (Lt, EUR, USD), (duomenys neskelbtini) EUR AB banko „Snoras“, (duomenys neskelbtini) AB SEB banko (Lt, USD), (duomenys neskelbtini) AB SEB banko (USD) nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius V. R.) tiriamuoju laikotarpiu atsiskaitė su kai kuriais kreditoriais, tai yra mokėjimo dokumentais pagrindė mokėjimus:

laikotarpiu nuo 2008-05-01 iki 2009-04-30 išmokėjo darbo užmokestį darbuotojams, iš viso 1 855 094,06 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vyr. buhalterė I. S.) apskaitos registre „Ataskaita B00122“, sąskaita Nr. 4712 „Mokėtinas darbo užmokestis“, užregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinį įsipareigojimą 2009-05-13 – 35009,38 Lt (mokėtinas darbo užmokestis už 2009 m. balandžio mėn.);

laikotarpiu nuo 2008-05-01 iki 2009-04-30 sumokėjo socialinio draudimo įmokų į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, iš viso 837 679,71 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vyr. buhalterė I. S.) apskaitos registre „Ataskaita B00122“, sąskaita Nr. 4720 „Mokėtinos socialinio draudimo įmokos“, užregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinį įsipareigojimą 2009-05-13 – 45 812,28 Lt. Pagal Lietuvos Respublikos 2004 m. lapkričio 4 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 9 straipsnio 2 dalies reikalavimus: „Apskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“, tai yra apskaičiuotas socialinio draudimo įmokas 45 812,28 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sumokėti iki 2009-05-15;

laikotarpiu nuo 2008-05-01 iki 2009-04-30 sumokėjo gyventojų pajamų mokestį į valstybės biudžetą, iš viso 428 592,93 Lt;

laikotarpiu nuo 2008-05-01 iki 2009-04-30 sumokėjo garantinio fondo įmokas į valstybės biudžetą, iš viso 3 218,94 Lt;

laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-04-30 sumokėjo privalomojo sveikatos draudimo įmokas į valstybės biudžetą, iš viso 243,80 Lt;

sumokėjo nekilnojamojo turto mokestį į valstybės biudžetą iš viso 26 168,00 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke mokėjimo dokumentu 2009 m. vasario mėn. pagrindė 26 168,00 Lt mokėjimą;

laikotarpiu nuo 2008-05-01 iki 2009-04-30 sumokėjo muito mokesčių į valstybės biudžetą, iš viso 207 478,00 Lt.“

„UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterė I. S. apskaitos registre „Sąskaitų suvestinė“, sąskaita Nr. 47011 „Mokėtinas PVM biudžetui“ užregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimus valstybės biudžetui ir sąskaita Nr. 401 „Įvairūs mokėjimai“, sąskaita Nr. 45 „Skolos tiekėjams“, užregistravo įsipareigojimus ūkio subjektams 2009-01-05 (atskyrimo sąlygų surašymo dieną), 2009-02-02 (pastato, (duomenys neskelbtini) , pardavimo dieną), 2009-03-09 (bendrovės atskyrimo dieną), 2009-05-13 (bankroto bylos iškėlimo dieną):

2009-01-05 sąskaita Nr. 47011 „Mokėtinas PVM biudžetui“ užregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimus valstybės biudžetui – 164 254,67 Lt ir įsipareigojimus ūkio subjektams: sąskaita Nr. 401 „Įvairūs mokėjimai“ – 1 721 386,72 Lt, sąskaita Nr. 45 „Skolos tiekėjams“ – 4 523 696,02 Lt, iš viso 6 409 337,4 Lt (164 254,67 + 1 721 386,72 + 4 523 696,02). Nustatytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitose ir kasoje dokumentinis pinigų likutis 2009-01-05 106487,63 Lt (77 245,50 + 29 242,13). Tai yra 57 767,04 (164254,67 - 106487,63) Lt mažesnis už įsipareigojimą atlikti mokėjimą į valstybės biudžetą. Dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-01-05 iš dalies turėjo galimybę piniginėmis lėšomis (106 487,63 Lt) atsiskaityti su valstybės biudžetu, tačiau neturėjo galimybės piniginėmis lėšomis atsiskaityti su ūkio subjektais – 6 245 082,74 (1 721 386,72 + 4 523 696,02) Lt;

2009-02-02 sąskaita Nr. 47011 „Mokėtinas PVM biudžetui“ užregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimus valstybės biudžetui 214 443,90 Lt ir įsipareigojimus ūkio subjektams: sąskaita Nr. 401 „Įvairūs mokėjimai“ – 1 724 114,68 Lt, sąskaita Nr. 45 „Skolos tiekėjams“ – 4 449 736,90 Lt, iš viso 6 388 295,48 (214 443,90 + 1 724 114,68 + 4 449 736,90) Lt. Nustatytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitose ir kasoje dokumentinis pinigų likutis 2009-02-02 – 113 081,27 Lt (85 958,32 + 27 122,95). Tai yra 101 362,63 (214 443,90 – 113 081,27) Lt mažesnis už įsipareigojimą atlikti mokėjimą į valstybės biudžetą. Dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-02-02 iš dalies turėjo galimybę piniginėmis lėšomis (113 081,27 Lt) atsiskaityti su valstybės biudžetu, tačiau neturėjo galimybės piniginėmis lėšomis atsiskaityti su ūkio subjektais – 6 173 851,58 (1 724 114,68 + 4 449 736,90) Lt. Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. vasario mėn. vykdė kitus mokėjimus pinigų gavėjams, dengė paskolą, tačiau nemokėjo PVM;

2009-03-09 sąskaita Nr. 47011 „Mokėtinas PVM biudžetui“ užregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimus valstybės biudžetui – 380 809,68 Lt ir įsipareigojimus ūkio subjektams: sąskaita Nr. 401 „Įvairūs mokėjimai“ – 730 516,72 Lt, sąskaita Nr. 45 „Skolos tiekėjams“ – 3 859 939,90 Lt, iš viso 4 971 266,00 (380 809,68 + 730 516,72 + 3 859 939,90) Lt. Nustatytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitose ir kasoje dokumentinis pinigų likutis 2009-03-09 – 52 961,03 (48 781,98 + 4 179,05). Tai yra 327 848,65 (380 809,68 – 52 961,03) Lt mažesnis už įsipareigojimą atlikti mokėjimą į valstybės biudžetą. Dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“2009-03-09 iš dalies turėjo galimybę piniginėmis lėšomis (52 961,03 Lt) atsiskaityti su valstybės biudžetu, tačiau neturėjo galimybės piniginėmis lėšomis atsiskaityti su ūkio subjektais – 4 590 456,62 (730 516,72 + 3 859 939,90) Lt;

2009-05-13 sąskaita Nr. 47011 „Mokėtinas PVM biudžetui“ užregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimus valstybės biudžetui – 335 228,58 Lt ir įsipareigojimus ūkio subjektams: sąskaita Nr. 401 „Įvairūs mokėjimai“ – 18 298,96 Lt, sąskaita Nr. 45 „Skolos tiekėjams“ – 3 139 992,79 Lt, iš viso 4 193 520,33 (335 228,58 + 718 298,96 + 3 139 992,79) Lt. Nustatytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitose ir kasoje dokumentinis pinigų likutis 2009-05-13 – 44 844,63 Lt (10 657,39 + 34 187,24). Tai yra 290 383,95 (335228,58 - 44844,63) Lt mažesnis už įsipareigojimą atlikti mokėjimą į valstybės biudžetą. Dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-05-13 iš dalies turėjo galimybę piniginėmis lėšomis (44 844,63 Lt) atsiskaityti su valstybės biudžetu, tačiau neturėjo galimybės piniginėmis lėšomis atsiskaityti su ūkio subjektais – 3 858 291,75 (718 298,96 + 3 139 992,79) Lt (t. 3, b. l. 119–150).“

Iš specialisto išvadų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltinime nurodytu laikotarpiu galėjo iš dalies ar visiškai atsiskaityti su valstybės biudžetu, tačiau bendrovė vykdė kitus mokėjimus pinigų gavėjams, grąžino banko paskolą. 2009-03-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prašymą dėl 334 889 Lt mokestinės nepriemokos atidėjimo, pateikė mokestinės nepriemokos mokėjimo grafiką (t. 7, b. l. 65).

Teisiamajame posėdyje specialistė R. B. parodė, kad ji yra FNTT Klaipėdos apygardos valdybos skyriaus vedėja ir pati tos medžiagos netyrė, tyrimą atliko specialistas V. V., kuris skyriuje nebedirba. Susipažinusi su specialisto išvada, neatitikimų nepastebėjo, specialistas V. V. išsamiai atsakė į visus klausimus. Apie konkrečią bylos medžiagą R. B. pasakyti negalėjo. Kiek jai buvo žinoma, raštas su prašymu Mokesčių inspekcijai dėl mokestinės priemokos atidėjimo paminėtas nebuvo. Pagal praktiką, jei įmonė kreipiasi dėl mokėtinų sumų atidėjimo, tai dar nereiškia, kad tas atidėjimas bus suformuotas, kadangi Mokesčių inspekcija pati atlieka savo tyrimą. Ne visais atvejais Mokesčių inspekcija suteikia tokią teisę. Tai yra tam tikra Mokesčių inspekcijos procedūra, įvertinami visi duomenys, apskaita, visi padaryti mokėjimai, vertinama, ar įmonė galėjo susimokėti laiku, ar negalėjo, ar nebuvo mokesčiai nemokami piktybiškai, ir tik po to sprendžiama, ar suteikti atidėjimo ir mokėjimo dalimis galimybę (t. 7, b. l. 107).

Žemesnės instancijos teismas

Apeliaciniame teismo posėdyje specialistė R. B. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo atsiskaityti su kreditoriais laikydamasis Laikino mokėjimo eiliškumo tvarkos įstatymo. Specialisto išvadoje buvo konstatuota, kad įmonė atliko nemaža kitų mokėjimų kitiems ūkio subjektams neatsiskaitydama su pirmesnės eilės mokėtojais. Specialistė parodė, kad dėl aptiktų trūkumų, organizuojant buhalterinę apskaitą, nustatyti įmonės veiklą, turtą, įsipareigojimų dydžius ir struktūrą buvo galima (t. 7, b. l. 181).

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ir atlikus įrodymų tyrimą, buvo apklausta kaip liudytoja ir mokesčių inspekcijos atstovė D. D., kuri parodė, kad dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo mokesčius sumokėti dalimis buvo sudaryta darbo grupė. Įmonė prašė išdėstyti PVM mokesčio sumokėjimą per tris mėnesius, mokant nurodytu grafiku. Kovo 25 d. įmonė konstatavo, kad skola yra 334 889 litai. Prašymo padavimo dieną įmonė dalį įsiskolinimo – apie 170 000 litų – jau buvo sumokėjusi, kitų skolų neturėjo. Skolą mokėjo pagal grafiką. Gegužės 11 d. įmokos nesumokėjo. D. D., pamačiusi, kad gegužės 11 d. įmoka sumokėta nebuvo, paskambino įmonės finansininkei, paprašė padengti įsiskolinimą, paaiškino, kad bus priimtas sprendimas išieškojimą nukreipti į lėšas. Gegužės 21 d. PVM įsiskolinimas (nepriemoka) sudarė 246 226 litus (t. 7, b. l. 180).

Valstybinės mokesčių inspekcijos 2013-01-17 raštas patvirtina, kad Klaipėdos apskrities valstybinės Mokesčių inspekcijos sudaryta darbo grupė 2009-04-22 susirinkimo protokolu patenkino UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą leisti 334 889 Lt mokestinę nepriemoką sumokėti dalimis pagal prašyme nurodytą grafiką (t. 7, b. l. 111). Ši aplinkybė leidžia manyti, kad prašymas Valstybinei mokesčių inspekcijai leisti mokestinę nepriemoką sumokėti dalimis buvo pateiktas tam, kad būtų palengvintas atsiskaitymas su ūkio subjektais – kreditoriais. Esant sunkiai finansinei bendrovės padėčiai, pinigines lėšas buvo stengiamasi paskirstyti taip, kad kuo mažiau nukentėtų kiekvienas iš kreditorių. Tyręs bendrovės veiklą specialistas duomenų apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo pateikęs prašymą leisti mokestinę nepriemoką sumokėti dalimis, neturėjo, šią aplinkybę patvirtino ir specialistė R. B., todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės veiklos tyrimą atlikęs specialistas tų duomenų įvertinti negalėjo, šie duomenys ikiteisminio tyrimo metu nebuvo vertinami iš viso.

Specialisto išvada nepaneigia aplinkybės, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitinėjo ne tik su ūkio subjektais, bet mokėjo ir darbo užmokestį darbuotojams, gyventojų pajamų mokestį, Garantinio fondo įmokas, privalomojo sveikatos draudimo įmokas, nekilnojamojo turto mokestį, muito mokesčius į valstybės biudžetą, todėl šios aplinkybės neįvertinus kartu su ta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija leido mokestinę nepriemoką sumokėti dalimis, vienareikšmiškai daryti išvadą, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyčia pažeidė Laikinajame mokėjimų tvarkos įstatyme numatytą mokėjimų eilės tvarką, kad tam neturėjo svarbių ir pateisinamų priežasčių, negalima. Liudytoja – Mokesčių inspekcijos atstovė D. D. –patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki pat 2009 m. gegužės 11 d. mokestinės nepriemokos įmokas Valstybinei mokesčių inspekcijai mokėjo. Šios aplinkybės parodo, kad V. R. vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąmoningai mokesčių valstybei išvengti nesiekė. 2009 m. gegužės 11 d. bendrovė mokestinės nepriemokos įmokos Valstybinei mokesčių inspekcijai nesumokėjo, nebegalėjo atsiskaityti ir su kitais kreditoriais, nes Klaipėdos apygardos teismas 2009-05-13 nutartimi pagal ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlė bankroto bylą (t. 3, b. l. 97).

Specialisto išvadoje konstatuota, kad ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuojamą (direktorius V. R.) ir tvarkomą (vyr. finansininkė P. Š., vyr. finansininkė V. B., vyr. buhalterė I. S.) buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2008-05-01 iki 2009-05-13 pažeidimai, dėl kurių nebūtų galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, nebuvo nustatyti. Klaipėdos apygardos teismo 2009-08-11 nutartimi į bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąrašą Klaipėdos apskrities VMI, G. P. įmonė „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įtrauktos (t. 1, b. l. 64–70).

2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 62 straipsnyje numatyta, kad sprendimą dėl reorganizavimo priima kiekvienos reorganizuojamos ir reorganizavime dalyvaujančios bendrovės visuotiniai akcininkų susirinkimai. Kai bendrovėje yra skirtingų klasių akcijų, sprendimas priimamas, jei jam balsuodami atskirai pritaria kiekvienos klasės akcijų savininkai (taip pat ir akcijų, nesuteikiančių balsavimo teisės, savininkai). Sprendimas dėl reorganizavimo gali būti priimtas ne anksčiau kaip praėjus 30 dienų nuo viešo paskelbimo apie parengtas reorganizavimo sąlygas įstatuose nurodytame dienraštyje. Sprendimu dėl reorganizavimo turi būti patvirtintos reorganizavimo sąlygos ir pakeisti tęsiančių veiklą bendrovių įstatai ar priimti po reorganizavimo sukuriamų naujų bendrovių įstatai. Dokumentas, patvirtinantis visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą reorganizuoti bendrovę, ne vėliau kaip per 5 dienas turi būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Reorganizuojamų ir reorganizavime dalyvaujančių bendrovių valdybos (jei valdybos nesudaromos ? bendrovių vadovai), gavusios visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą, privalo parengti bendrovės reorganizavimo sąlygas, kuriose, be kitų sąlygų, turi būti numatyta: 1) informacija, nustatyta Civilinio kodekso 2.44 straipsnyje, apie kiekvieną reorganizuojamą ir reorganizavime dalyvaujančią bendrovę bei kiekvienos po reorganizavimo sukuriamos naujos bendrovės pavadinimas, teisinė forma, buveinė; 2) reorganizavimo būdas (prijungimas, sujungimas, išdalijimas, padalijimas); 3) po reorganizavimo pasibaigiančios bendrovės ir po reorganizavimo veiksiančios bendrovės; 4) po reorganizavimo pasibaigiančių bendrovių akcijų keitimo į po reorganizavimo veiksiančių bendrovių akcijas santykis, jo pagrindimas, po reorganizavimo veiksiančių bendrovių akcijų skaičius pagal klases bei jų nominali vertė, taip pat akcijų skirstymo akcininkams taisyklės; 5) po reorganizavimo veiksiančių bendrovių akcijų išdavimo jų akcininkams tvarka ir terminai; 6) akcininkams priklausančių ir gaunamų po reorganizavimo veiksiančių bendrovių akcijų kainos skirtumas, išmokamas pinigais; 7) momentas, nuo kurio po reorganizavimo pasibaigiančios bendrovės akcininkams suteikiama teisė į bendrovės, kuri veiks po reorganizavimo, pelną, ir visos su šios teisės suteikimu susijusios sąlygos; 8) momentas, nuo kurio po reorganizavimo pasibaigiančios bendrovės teisės ir pareigos pereina po reorganizavimo veiksiančiai bendrovei; 9) momentas, nuo kurio po reorganizavimo pasibaigiančios bendrovės teisės ir pareigos pagal sandorius pereina po reorganizavimo veiksiančiai bendrovei ir sandoriai įtraukiami į šios bendrovės buhalterinę apskaitą; 10) teisės, kurias po reorganizavimo veiksianti bendrovė suteikia atskirų klasių akcijų, obligacijų bei kitų vertybinių popierių savininkams; 11) skaidymo atveju – tikslus skaidomos bendrovės turto, teisių ir prievolių aprašymas ir jų paskirstymas po reorganizavimo veiksiančioms bendrovėms; 12) reorganizuojamų ir reorganizavime dalyvaujančių bendrovių organų nariams ir reorganizavimo sąlygas vertinantiems ekspertams suteikiamos specialios teisės. Reorganizavimo sąlygos turi būti įvertintos audito įmonės, su kuria sutartį sudaro kiekviena reorganizavime dalyvaujanti ir reorganizuojama bendrovė. Jei norima sudaryti sutartį su bendra audito įmone, tokiai audito įmonei turi pritarti Juridinių asmenų registro tvarkytojas. Audito įmonė turi parengti reorganizavimo sąlygų vertinimo ataskaitą, kurioje, be kita ko, turi būti: 1) išvados dėl akcijų keitimo santykio teisingumo ir pagrįstumo; 2) metodai, panaudoti akcijų keitimo santykiui nustatyti, ir išvados dėl šių metodų tinkamumo bei įtakos nustatant akcijų vertę; 3) kilusių vertinimo sunkumų aprašymas. Reorganizavimo sąlygų vertinimo ataskaita turi būti parengta ir pateikta bendrovei ne vėliau kaip likus 30 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo, kurio darbotvarkėje numatyta priimti sprendimą dėl bendrovės reorganizavimo. Kartu su reorganizavimo sąlygomis turi būti parengti pakeisti tęsiančių veiklą bendrovių įstatai ar po reorganizavimo sukuriamų naujų bendrovių įstatai. Pasiūlymus dėl reorganizavimo sąlygų gali teikti stebėtojų taryba, valdyba, bendrovės vadovas ir akcininkai, kuriems nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominali vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 įstatinio kapitalo. Reorganizavimo sąlygos turi būti pateiktos Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo apie jų sudarymą dieną įstatuose nurodytame dienraštyje. Kartu su reorganizavimo sąlygomis Juridinių asmenų registro tvarkytojui turi būti pateikta reorganizavimo sąlygų vertinimo ataskaita. Nuo viešo paskelbimo apie reorganizavimo sąlygų sudarymą dienos bendrovė, kuri po reorganizavimo pasibaigia, įgyja reorganizuojamos bendrovės statusą, o bendrovė, kuri po reorganizavimo tęsia veiklą ? dalyvaujančios reorganizavime bendrovės statusą (Akcinių bendrovių įstatymo 63 straipsnis).

Akcinių bendrovių įstatymo 65 straipsnyje numatyta, kad kiekviena reorganizuojama ir dalyvaujanti reorganizavime bendrovė apie parengtas reorganizavimo sąlygas turi viešai paskelbti įstatuose nurodytame dienraštyje tris kartus ne mažesniais kaip 30 dienų intervalais arba ne vėliau kaip likus 30 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo dėl bendrovės reorganizavimo viešai paskelbti įstatuose nurodytame dienraštyje vieną kartą ir pranešti visiems bendrovės kreditoriams raštu. Skelbime ar pranešime turi būti nurodyti 63 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 8 ir 9 punktuose išvardyti duomenys ir nurodyta, kur ir kada galima susipažinti su šio straipsnio 2 dalyje išvardytais dokumentais. Ne vėliau kaip likus 30 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo, kurio darbotvarkėje numatyta priimti sprendimą dėl bendrovės reorganizavimo, kiekvienam bendrovės akcininkui ir kreditoriui turi būti sudaryta galimybė kiekvienos reorganizuojamos ir reorganizavime dalyvaujančios bendrovės buveinėje susipažinti su: 1) reorganizavimo sąlygomis; 2) tęsiančių veiklą bendrovių pakeistais įstatais ar po reorganizavimo sukuriamų naujų bendrovių įstatais; 3) reorganizuojamų ir dalyvaujančių reorganizavime bendrovių 3 paskutinių metų metine finansine atskaitomybe. Jei reorganizavimo sąlygos buvo sudarytos praėjus 6 mėnesiams po nors vienos dalyvaujančios reorganizavime bendrovės finansinių metų pabaigos, pagal tas pačias taisykles kaip ir prieš tai sudaryta metinė finansinė atskaitomybė turi būti sudaroma ir akcininkams pateikiama tarpinė finansinė atskaitomybė. Ji neturi būti sudaryta anksčiau nei likus 3 mėnesiams iki reorganizavimo sąlygų sudarymo; 4) reorganizavimo sąlygų vertinimo ataskaitomis; 5) reorganizuojamų ir dalyvaujančių reorganizavime bendrovių valdybų (jeigu valdyba nesudaroma ? bendrovės vadovo) parengtomis reorganizavimo ataskaitomis apie numatomą reorganizavimą. Akcininko ir kreditoriaus reikalavimu bendrovė privalo pateikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų kopijas. Akcininkui dokumentų kopijos pateikiamos nemokamai. Reorganizuojamos ir dalyvaujančios reorganizavime bendrovės vadovas turi pranešti bendrovės akcininkams (rašytinį pranešimą pridėti prie šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų bei pranešti žodžiu visuotiniame akcininkų susirinkime) apie esminius turto, teisių ir prievolių pasikeitimus laikotarpiu tarp reorganizavimo sąlygų sudarymo ir visuotinio akcininkų susirinkimo, kurio darbotvarkėje numatyta priimti sprendimą dėl bendrovės reorganizavimo. Kiekvienos reorganizuojamos ir dalyvaujančios reorganizavime bendrovės vadovas apie esminius turto, teisių ir prievolių pasikeitimus bendrovėje turi informuoti kitų dalyvaujančių reorganizavime bendrovių vadovus, kad šie apie tai galėtų pranešti tų bendrovių akcininkams.

Prievolių įvykdymo papildomam užtikrinimui reorganizuojamų ir dalyvaujančių reorganizavime bendrovių kreditoriams numatyta, kad kiekviena reorganizuojama ir dalyvaujanti reorganizavime bendrovė privalo papildomai užtikrinti prievolių įvykdymą kiekvienam to reikalaujančiam jos kreditoriui, kurio teisės atsirado ir nepasibaigė iki viešo paskelbimo apie sudarytas reorganizavimo sąlygas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl reorganizavimo, atsižvelgiant į reorganizuojamos ar dalyvaujančios reorganizavime bendrovės bei po reorganizavimo veiksiančios bendrovės, kuriai pagal reorganizavimo sąlygas pereina įsipareigojimai, finansinę būklę, prievolės įvykdymas pasunkės. Bendrovės kreditoriai savo reikalavimus gali pateikti nuo reorganizavimo sąlygų paskelbimo pirmos dienos iki visuotinio akcininkų susirinkimo, kurio darbotvarkėje numatyta priimti sprendimą dėl bendrovės reorganizavimo. Bendrovė gali neteikti prievolių įvykdymo papildomo užtikrinimo, jei jos įsipareigojimų kreditoriui įvykdymas yra pakankamai užtikrintas įkeitimu, hipoteka, laidavimu ar garantija. Ginčus dėl prievolių įvykdymo papildomo užtikrinimo sprendžia teismas. Juridinių asmenų registro tvarkytojui negali būti teikiami dokumentai dėl bendrovių, kurios veiks po reorganizavimo, ar jų įstatų įregistravimo bei dokumentai dėl bendrovių, kurios po reorganizavimo pasibaigs, išregistravimo, jeigu nėra papildomai užtikrintas prievolių įvykdymas to reikalaujančiam kreditoriui, kaip nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, taip pat iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, jeigu teisme nagrinėjamas ginčas dėl prievolių įvykdymo papildomo užtikrinimo. Reorganizuojamos ar dalyvaujančios reorganizavime bendrovės obligacijų savininkai turi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas kreditorių teises, o bendrovė obligacijų savininkų atžvilgiu turi šio straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nurodytas teises ir pareigas (Akcinių bendrovių įstatymo 66 straipsnis).

Teisiamajame posėdyje liudytojas bankroto administratorius P. P. visų aplinkybių neprisiminė, teigė, kad teisingus parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu. Šiuos parodymus teismas perskaitė (t. 3, b. l. 43–44), liudytojas perskaitytus parodymus patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. P. parodė, kad 2009-05-13 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)‘ buvo iškelta bankroto byla. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo paskirtas bankroto administratoriumi, o jis buvo paskirtas įgaliotu atstovu. Į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi vienas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių – ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“. Tikrinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorius buvo nustatyta, kad 2009-02-02 bendrovės nekilnojamasis turtas pastatas–parduotuvė, esanti (duomenys neskelbtini) , gavus kreditoriaus AB „DnB Nord“ banko sutikimą, buvo parduotas už 1,19 mln. litų UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininkai pardavimo metu buvo V. ir G. R.. Minėto turto balansinė vertė pardavimo dieną buvo 4 mln. litų. Kiek jam žinoma, artėjo termino pabaiga, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo grąžinti bankui „DnB Nord“ suteiktą 1 mln. litų kreditą, todėl buvo priimtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų sprendimas parduoti bankui įkeistą parduotuvę, kad būtų galima grąžinti kreditą bankui. Akcininkė P. Š. parduoti pastatą-parduotuvę už 1,19 mln. litų nesutiko, šį akcininkų susirinkimo protokolą apskundė teismui. Jis taip pat 2010-03-15 pateikė teismui ieškinį dėl 2009-02-02 pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Tikrinant sandorius taip pat buvo nustatyta, kad 2009-03-09 neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime buvo nuspręsta reorganizuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, sukuriant naują bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė įstatiniam kapitalui suformuoti 1,4705 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įvertintą 946 000 Lt, ir 3,5295 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) , įvertintą 2 272 000 Lt. Naujai įkurtos bendrovės akcininkais tapo V. R., R. R. ir P. Š.. Jis kreipėsi į teismą dėl šio akcininkų sprendimo pripažinimo negaliojančiu. 2010-04-06 teismas priėmė sprendimą už akių grąžinti žemės sklypus UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuo pagrindu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo palikti tik kreditiniai įsipareigojimai, o nuosavybė perleista naujai bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tai sumažino galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Žemės sklypai buvo grąžinti bankrutuojančiai įmonei. Dėl parduotuvės pardavimo byla baigta taikos sutartimi (t. 7, b. l. 59).

Liudytojas P. P. iš esmės paminėjo tas aplinkybes, kurios buvo nustatytos byloje surinktais įrodymais.

2009-01-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepriklausomas auditorius direktorius A. B. įvertino UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskyrimo sąlygas, padarė išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ reorganizavimo sąlygos, padalijant teises ir perduodant jas tuo pačiu momentu vienai esamai ir vienai naujai kuriamai bendrovei be likvidavimo procedūros, yra pagrįstos ir tikslingos. Atsiskyrimo vykdymas atitinka Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 8 skirsnį „Bendrovės reorganizavimas, atsiskyrimas, pertvarkymas ir likvidavimas“. Atsiskyrimo sąlygos kitų asmenų interesų nepažeidžia (t. 1, b. l. 51–54).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-03-09 protokolas Nr. 9 patvirtina, kad, dalyvaujant akcininkams G. R., V. R. ir P. Š., vienbalsiai buvo priimtas sprendimas reorganizuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri tęs savo veiklą ir kurios dalis bus atskiriama, ir šiai daliai priskirto turto, teisių bei pareigų pagrindu bus kuriama nauja bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo patvirtintos UAB „(duomenys neskelbtini)“ reorganizacijos sąlygos, kuriose buvo numatyta po reorganizavimo sukuriamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinio kapitalo suformavimui perduoti: žemės sklypą, kurio unikalus (duomenys neskelbtini); 3,5295 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini) , įvertintą 2 272 000 Lt, ir žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1,4705 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini), įvertintą 946 000 Lt (t. 1, b. l. 43, 44, 45–50).

Aptarti duomenys patvirtina, kad V. R. vienašališkai sprendimų reorganizuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, sukuriamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinio kapitalo suformavimui perkelti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikio turto, iš viso už 3 218 000 Lt, iš jų: žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3,5295 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini), įvertintą 2 272 000 Lt, ir žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; 1,4705 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini) , įvertintą 946 000 Lt, parduoti bendrovei priklausančią parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančią (duomenys neskelbtini) , nepriėmė, o ar sprendimas skelbti bankroto procedūrą būtų buvęs geresnis pasirinkimas nei bendrovės skaldymas į „gerą“ ir „blogą“ (tokį variantą Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlė ir „Snoro“ banko veiklai gelbėti – skaldyti į „gerą“ ir „blogą“ bankus), nuspręsti, kai tai reikia padaryti per trumpą laiką, nelengva.

Iš byloje esančių 2009-02-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimų kreditoriams – G. P. įmonei „(duomenys neskelbtini) “ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ – matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešė, kad bus vykdoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskyrimo procedūra, kad bus sukuriama nauja UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad po atsiskyrimo procedūros pabaigos veiks dvi įmonės. Po atsiskyrimo veiksiančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės ir pareigos pereis ir sandoriai bus įtraukiami į šios bendrovės apskaitą nuo įstatų įregistravimo Juridinių asmenų registre, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriai savo reikalavimus gali pateikti nuo atsiskyrimo sąlygų paskelbimo dienraštyje „Klaipėda“ dienos, kiekvieną darbo dieną gali susipažinti su atsiskyrimo sąlygomis, steigimo dokumentais, atsiskyrimo vertinimo ataskaita ir panašiai (t. 7, b. l. 63, 64).

Nors Lietuvos pašto pažymoje nurodyta, kad dokumentų saugojimo terminas yra 18 mėnesių, todėl apie registruotos pašto siuntos įteikimą duomenų pateikti neturėjo galimybės, tačiau Registruojamų pašto korespondencijos sąrašo K6 formoje užfiksuoti duomenys nepaneigia aplinkybės, kad 2009-02-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimai kreditoriams G. P. įmonei „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išsiųsti (t. 7, b. l. 66).

Neeiliniame visuotiniame UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų susirinkime, dalyvaujant akcininkams G. R., V. R., P. Š. įgaliotam atstovui E. R., 2008-12-22 protokolu Nr. 7 kvalifikuotos balsų daugumos sprendimu (P. Š. atstovui balsuojant prieš) buvo nutarta parduoti bendrovės nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), už 1 000 000 Lt su atpirkimo teise, už atpirkimo kainą, ne mažesnę negu 1 000 000 Lt. Už pastato pardavimą gautomis lėšomis 1 000 000 Lt grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB DnB banko suteiktą kreditą. Direktorius V. R. buvo įpareigotas sudaryti pirkimo–pardavimo sandorį (t. 4, b. l. 33–36).

Iš 2009-02-02 pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini) , pardavė už 1 190 000 Lt (190 000 Lt PVM mokestis) su atpirkimo teise (t. 4, b. l. 38–40).

V. R. veiksmų, kurie būtų draudžiami, prieštaraujantys įstatymams, nepadarė, reorganizuojant UAB „(duomenys neskelbtini)“, Akcinių bendrovių įstatymo reikalavimus siekė įvykdyti. Vien dėl to, kad turto balansinė vertė buvo didesnė negu ta, už kurią buvo parduotas turtas, neištyrus ir neįvertinus realios padėties, tuo metu buvusios ekonominės krizės ir nekilnojamojo ir kilnojamojo turto kainų kritimo, V. R. kaltinti tuo, kad jis sąmoningai priiminėjo sprendimus parduoti turtą už mažesnę kainą tam, kad privestų įmonę prie tyčinio bankroto, nėra jokio pagrindo. Akivaizdu, kad rinkos kainai įtakos darė ir objekto ekonominės naudos kriterijus jo pardavimo momentu ir tai, kad objektas buvo įkeistas bankui. Kolegija negali nesutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad byloje duomenų apie tikrąją turto rinkos vertę byloje nėra, tačiau ikiteisminio tyrimo metu, prieš pareiškiant V. R. įtarimus tam, kad būtų galima įsitikinti, kokia iš tikrųjų buvo turto vertė – ne tik formaliai balanse, bet ir realiai, tokių duomenų gavimu turėjo pasirūpinti ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pardavimo sandorių palaikymas nesąžiningais tėra tik formaliais buhalterinės apskaitos dokumentų duomenimis pagrįstos prielaidos.

Klaipėdos apygardos teismas 2010-04-06 sprendimu už akių pripažino negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento 2009-01-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskyrimo sąlygas dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) , ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini), perdavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taikė restituciją (t. 3, b. l. 100–101).

Tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2010-04-06 sprendimu už akių 2009-01-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskyrimo sąlygos dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini), perdavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pripažintos negaliojančiomis, kaltinti tuo V. R. nėra jokio pagrindo. Kad atsiskyrimo sąlygos kitų asmenų interesų nepažeidžia, tokią išvadą davė „(duomenys neskelbtini) “ nepriklausomas auditorius direktorius A. B., atsiskyrimo sąlygos vienbalsiai buvo patvirtintos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų susirinkime.

Klaipėdos apygardos teismo 2011-07-14 nutartimi pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos bankroto administratoriaus P. P. pareikštą ieškinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia buvo sudaryta ir patvirtinta taikos sutartis, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 600 000 Lt per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos (t. 3, b. l. 104). Kaip jau buvo paminėta, ikiteisminio tyrimo metu duomenų apie realią rinkos kainą surinkta nebuvo. Nenustatyta ir aplinkybė, kad pastatą–parduotuvę būtų norėję pirkti ir kiti fiziniai ar juridiniai asmenys už didesnę negu parduotas turtas vertę.

Teismų priimti sprendimai parodo, kad akcininkė P. Š., kreditoriai, nesutikdami su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskyrimo sąlygomis, P. Š. su bendrovės priimtu sprendimu parduoti parduotuvę už, jos manymu, netinkamą kainą, galėjo apskųsti teismui iškart po šių sprendimų priėmimo, jų teisės ginti savo interesus civilinio proceso tvarka pažeistos nebuvo.

Kad nuteistasis V. R. dėl sunkios UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekonominės padėties ir nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino tik keleto iš jų reikalavimus, perleido ir nepateisinamai pigiai pardavė bendrovei priklausantį turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė didelės žalos kreditoriams, taip sąmoningai blogai valdė įmonę, nulėmė jos bankrotą, dėl to padarė didelės žalos kreditoriams, teigti nėra jokio pagrindo, V. R. pagal BK 208 straipsnio 2 dalį, 209 straipsnio 1 dalį išteisintas pagrįstai.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas ir nenaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Erikos Laukineitienės apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Stasys ValužisTeisėjai Dalius JocysEduardas Maškevičius