Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Viktorija Teišerskienė išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokuroro Raimundo Galdiko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), išsituokęs, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, teistas Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021-05-04 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda, jam paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 3 metus ir turto (automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas. Bauda sumokėta 2022-06-09, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Š. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: jis 2025-05-18, apie 15.45 val., ties (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems, vairavo automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 3,10 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis R. Š. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai, parodė, kad 2025-05-18 prieš pietus, tiksliai laiko nepamena, pasiskolino iš pažįstamo K. G. automobilį „Renault Espace“, kurio valstybinių numerių neprisimena. Transporto priemonė stovėjo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme. Tame name gyvena ir K.. Automobilį pasiskolino norėdamas pervežti daiktus iš Palangos į Anykščius. Jis (kaltinamasis) neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Teisė vairuoti jam buvo atimta 2021 m. 3 metams dėl vairavimo esant neblaiviam. Jam buvo paskirta ir bauda, ji visiškai sumokėta. Pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, šios teisės nebeįgijo. Skolindamasis automobilį 2025-05-18, jis informavo K., kad transporto priemonę pasiims tik gegužės 21–22 dienomis. Pats vairuoti nesiruošė, nes neturi vairuotojo pažymėjimo. Automobilį turėjo vairuoti jo pažįstamas, turintis galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Automobilio raktelį-kortelę jis pasiėmė iš anksto, nes K. turėjo visai savaitei išvykti į komandiruotę. Pasiimdamas raktelį 2025-05-18 buvo truputį išgėręs, tačiau vairuoti tuo metu nesiruošė nei tą dieną, nei daiktų pervežimo dieną. K. žinojo, kad jis (kaltinamasis) neturi teisės vairuoti, bet manė, kad vairuos kitas asmuo, be to, prieš perduodamas automobilio raktelius ir dokumentus priminė, kad jis (kaltinamasis) jokiu būdu nevairuotų. Jis K. užtikrino, kad nevairuos. Perdavimo metu K. parodė, kaip užvesti automobilį ir naudotis rankiniu stabdžiu. Vėliau tą pačią dieną K. nuėjo namo, o jis (kaltinamasis) nuėjo į alaus barą, kur su pažįstamu, žinomu pravarde „M.“, išgėrė 0,5 l degtinės. Šio asmens tapatybės ir kontaktinių duomenų jis nežino. Išgėręs nusprendė anksčiau pasiimti jam paskolintą automobilį, šio savo sprendimo negali paaiškinti. Jis nuėjo į (duomenys neskelbtini), įsėdo į automobilį, jį užvedė ir nuvažiavo apie 300–400 metrų iki (duomenys neskelbtini), ten automobilį pastatė. Pripažįsta, kad jautėsi šiek tiek apsvaigęs, tačiau suvokė, ką daro. Pastatęs automobilį, į jį pasikvietė minėtą pažįstamą „M.“ ir toliau automobilyje vartojo alkoholį, turėjo dar vieną degtinės butelį bei kelis butelius alaus. Išgėrė dar apie pusę butelio degtinės. Sėdėdamas automobilyje sugalvojo jį užvesti, norėdamas patikrinti, kaip veikia sankaba, tačiau ji neveikė taip, kaip turėtų – atleidžiant sankabą, automobilis staigiai „šoko“ į priekį. Jis (kaltinamasis) tikrai nenorėjo niekur važiuoti, automobilio pajudėjimas buvo netyčinis. Kai užvedė automobilį ir atleido sankabą, jis pasistūmėjo ir šiek tiek atsitrenkė į priešais stovėjusį automobilį. Jis (kaltinamasis) sureagavo ir laiku spėjo nuspausti stabdį. Apžiūrėjęs kliudytą automobilį didesnių pažeidimų nepastebėjo. Ar automobilyje buvo žmonių, neprisimena, nes labai išsigando. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, patikrino jo (kaltinamojo) neblaivumą: pirmu pūtimu nustatyta 3,10 promilės alkoholio, antru – lyg 3,24 promilės, tiksliai neprisimena. Taip pat jam buvo atliekamas neblaivumo nustatymo testas. Jis su visais parodymais sutinka, jų neginčija. Turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šiuo metu laikinai nedirba, tačiau nuo birželio pradžios planuoja pradėti dirbti, šiuo metu aktyviai ieško darbo. Dėl savo poelgio labai gailisi ir sutinka atlyginti padarytą žalą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis:

2025-05-18 tarnybiniais pranešimais;

2025-05-18 įvykio vietos apžiūros protokolu ir jo priedais;

2025-05-18 neblaivumo nustatymo aktu;

2025-05-18 liudytojos U. Š. apklausos protokolu;

2025-05-19 liudytojo K. G. apklausos protokolu;

2025-05-19 AB „Regitra“ duomenų bazės išrašu, iš kurio matyti, kad automobilio „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas-valdytojas yra K. G.;

2025 m. gegužės mėn. VšĮ „Emprekis“ duomenimis.

Įvertinęs aptartų byloje surinktų duomenų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamasis R. Š. 2025-05-18, apie 15.45 val., ties (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 3,10 promilių neblaivumas. Tokia kaltinamojo nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. R. Š. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia – jis suvokė, kad vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti.

Kaltinamojo R. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BK 27 straipsnio 1 dalyje (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025-02-01) numatyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Teismas, įvertinęs byloje esančių tiek R. Š. asmenybę charakterizuojančių, tiek jo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį apibūdinančių duomenų visumą, t. y. kad kaltinamasis anksčiau teistas už analogišką nusikalstamą veiką, šioje byloje aptariamą nusikaltimą įvykdė neišnykus teistumui, sprendžia, kad yra pagrindas kaltinamąjį pripažinti recidyvistu. Tai pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, BK 61 straipsnyje įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025-02-01). Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis R. Š. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis anksčiau teistas už analogišką nusikaltimą, vėl nusikalto neišnykus teistumui, jis taip pat baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus, ne visas paskirtas baudas sumokėjęs, nedirba, kaip pats nurodo, nuo birželio mėn. ketina įsidarbinti, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja. Įvertinęs visus aptartus duomenis, teismas sprendžia, jog kaltinamajam skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, nustatant artimą minimaliam jos dydį (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Teismo nuomone, tokia bausmė atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bendrąją bausmės paskirtį. Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, R. Š. skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bei paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų, atsižvelgdamas į tai, kad R. Š. nusikalto vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 3,10 promilių neblaivumas, teismas sprendžia, kad kaltinamajam paskirtos bausmės paskirtį įgyvendinti padės baudžiamojo poveikio priemonė, reglamentuota BK 68 straipsnyje, – uždraudimas naudotis specialia teise. BK 68 straipsnyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Todėl kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 4 metus (BK 68 straipsnio 2 dalis), šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

BK 72 straipsnyje reglamentuota baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal šio straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kaip jau minėta, R. Š. nusikalto vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 3,10 promilių neblaivumas, todėl transporto priemonė „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turėtų būti konfiskuojama, kaip darant nusikalstamą veiką panaudota priemonė, kadangi be transporto priemonės panaudojimo išvis neįmanomas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas. Tačiau nustatyta, kad minėtas automobilis priklauso trečiajam asmeniui – K. G., nėra duomenų, kad K. G. būtų perdavęs jam priklausančią transporto priemonę kaltinamajam, žinodamas, kad šis vairuos būdamas neblaivus, todėl nėra pagrindo jos konfiskuoti. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš 2025 m. gegužės mėn. VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad vidutinė transporto priemonės „Renault Espace“, 2008 m. gamybos, kaina Lietuvoje yra 2 710 Eur su PVM, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, ši suma išieškotina iš kaltinamojo į valstybės biudžetą.

BK 72⁵ straipsnyje reglamentuota baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. Numatyta, jog teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Atsižvelgiant į tai, kad R. Š. vairavo automobilį būdamas neblaivus, anksčiau buvo teistas už analogišką nusikaltimą, teismas sprendžia, jog ši baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį, užkirs kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Todėl kaltinamajam skirtina ši baudžiamojo poveikio priemonė, įpareigojant ją įvykdyti per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam R. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 90 MGL (4 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu R. Š. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam paskirti 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad nurodytą baudą R. Š. savanoriškai privalo sumokėti per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą. Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsniu, R. Š. pripažinti recidyvistu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, R. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 4 (ketverius) metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 5 dalimi, R. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti iš jo konfiskuotino turto (automobilio „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 710 Eur (du tūkstančius septynis šimtus dešimt eurų 00 ct) – į valstybės biudžetą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 3 dalimi, 72⁵ straipsniu, R. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, įpareigojant ją įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.