- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-17
- Bylos Nr.
- e2-1048-1141/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03982-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Enrika Janušonienė
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- V. B., A. A.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Enrika Janušonienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovams V. B. (V. B.) ir A. A. (A. A.) dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė A. P. 2021 m. gruodžio 23 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) nustatyti, kad atsakovas V. B. (V. B.) nėra jos vaiko S. B. (gimimo data (duomenys neskelbtini)) biologinis tėvas ir panaikinti S. B. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie tai, kad jos tėvas yra V. B.; 2) nustatyti tėvystę, pripažįstant A. A. (A. A.) jos vaiko S. B. tėvu, o S. B. – atsakovo A. A. vaiku, įtraukiant į S. B. vaiko gimimo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, kad vaiko tėvas yra A. A., vaiko pavardę pakeičiant į A.; 3) nustatyti, kad atsakovas V. B. nėra vaiko E. P. (gimimo data (duomenys neskelbtini)) biologinis tėvas ir panaikinti E. P. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie tai, kad jos tėvas yra V. B.; 4) nustatyti tėvystę, pripažįstant A. A. jos vaiko E. P. (gimimo data (duomenys neskelbtini)) tėvu, o vaiką E. P. – atsakovo A. A. vaiku. Įtraukti į E. P. vaiko gimimo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, kad vaiko tėvas yra A. A., vaiko pavardę pakeičiant į A.. Ieškinys priimtas teismo 2021 m. gruodžio 27 d. rezoliucija.
2. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu V. B. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Nors teisiškai santuokos nutraukimas buvo atliktas (duomenys neskelbtini), su V. B. kaip šeima negyveno ir jokių santykių nepalaikė nuo 2014 m. Ieškovė nurodė, kad su A. A. yra pažįstama nuo 2014 m., o 2015 m. pradėjo gyventi kartu kaip šeima. Ieškovei (duomenys neskelbtini) gimė jos ir A. A. dukra S. B., o (duomenys neskelbtini) gimė antra dukra, E. P. Ieškovė nurodė, kad dukrų S. B. ir E. P. biologinis tėvas yra A. A., kuris pripažįsta savo tėvystę. Ieškovė paaiškino, kad S. B. gimė dar nenutraukus santuokos, o E. P. po santuokos nutraukimo nepraėjus 300 dienų iki vaiko gimimo, todėl į mergaičių gimimo liudijimus kaip tėvas buvo įrašytas buvęs sutuoktinis – V. B. Ieškovė nurodė, kad S. B., E. P. ir atsakovas V. B. vieni kitų nepažįsta, tarp jų nėra užsimezgusio tarpusavio tėvo ir vaiko ryšio. A. A. rūpinasi dukromis nuo jų gimimo, augina, auklėja ir jas išlaiko.
Atsiliepimas
3. Atsakovai atsiliepimų į ieškinį nepateikė, teismo organizuotuose posėdžiuose nedalyvavo. Į bylą pateikta atsakovo A. A. ant ieškinio ranka išreikšta pozicija, kad su ieškiniu visiškai sutinka, pripažįsta, kad S. B. ir E. P. yra jo biologinės dukros. Minėtas atsakovas taip pat prašė teismo, kad dukrų pavardės būtų pakeistos į A.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.149 straipsnio 1 dalį, duomenis gimimo liudijime apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka.
5. Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.
6. Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).
7. Nagrinėjamuoju atveju byloje nėra ginčo dėl tėvystės nuginčijimo, atsakovas A. A. pripažįsta, kad yra S. B. ir E. P. tėvas. Atsakovas V. B. prieštaravimų ieškinio reikalavimams nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo. Pripažintina, kad vaikų tėvas yra atsakovas A. A. (CK 3.148 straipsnio 1 dalis, CK 3.150 straipsnio 1 dalis). Reikalavimai tenkinami, atsižvelgiant ir į tai, kad vaikai turi teisę žinoti tikrus savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams (CK 3.161 straipsnio 2 dalis), o duomenų, kad tėvystės nuginčijimas nagrinėjamu atveju gali prieštarauti vaikų interesams, nėra. Priešingai – nustačius tėvystės socialinį ryšį tarp vaikų ir atsakovo A. A., pripažįstama, kad tėvystės nuginčijamas ir nustatymas nagrinėjamu atveju atitinka S. B. ir E. P. interesus. Pažymėtina, kad Vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. sausio 14 d. teismui pateiktoje išvadoje taip pat nurodyta, kad ieškinio patenkinimas nepilnamečių vaikų interesams nepakenks.
8. Iš į bylą pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. balandžio 26 d. patikslintos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojamos antrinės teisinė pagalbos iš viso už 464,85 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo patenkintas visiškai, šios išlaidos priteistinos valstybės naudai iš abiejų atsakovų lygiomis dalimis (po 232,43 Eur).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 259, 260 straipsniais, 268 straipsnio 2 dalimi, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 1 dalimi ir 310 straipsniu, 392 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškovės A. P. ieškinį tenkinti.
Nustatyti, kad atsakovas V. B. (V. B.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) nėra S. B. (gimimo data (duomenys neskelbtini)) biologinis tėvas.
Nustatyti tėvystę, pripažįstant atsakovą A. A. (A. A.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) S. B. (gimimo data (duomenys neskelbtini)) tėvu, o S. B. – atsakovo A. A. vaiku, S. B. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodant duomenis, kad vaiko tėvas yra A. A., o vaiko pavardė A.
Nustatyti, kad atsakovas V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) nėra E. P. (gimimo data (duomenys neskelbtini)) biologinis tėvas.
Nustatyti tėvystę, pripažįstant A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) E. P. (gimimo data (duomenys neskelbtini)) tėvu, o vaiką E. P. – atsakovo A. A. vaiku, E. P. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodant duomenis, kad vaiko tėvas yra A. A., o vaiko pavardė A.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovo A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 232,43 Eur (du šimtus trisdešimt du eurus 43 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5630).
Priteisti valstybės naudai iš atsakovo V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 232,43 Eur (du šimtus trisdešimt du eurus 43 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5630).
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, kad jis Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą ir nustatymą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.