- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-21
- Bylos Nr.
- e1S-11-491/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Petras Meidus
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Mindaugo Ražausko skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria P. L. baudžiamoji byla buvo perduota prokurorui nustatytiems pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu trūkumams pašalinti.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose 2024 m. gruodžio 9 d. su pareiškimu dėl teismo baudžiamojo įsakymo surašymo perduotoje baudžiamojoje byloje P. L. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį tuo, kad 2024 m. rugpjūčio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ir prie savęs laikė narkotines medžiagas – kanapes (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,864 g (delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 12,3 proc.), iki kol 2024 m. rugsėjo 12 d., (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai jį sulaikė ir šias narkotines medžiagas surado bei paėmė asmens apžiūros metu; be to, jis, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), kanapės augalą – 0,788 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminės dalys), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 8,7 proc., kol 2024 m. rugsėjo 13 d. kratos metu minėtu adresu kanapės augalas buvo surastas ir paimtas.
2. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 232 straipsnio 3 punktu ir 234 straipsnio 2 dalimi, nutarė baudžiamą bylą perduoti prokurorui, nes, pasak teismo, ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, šiuo atveju – pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, padaryta kitų esminių BPK pažeidimų ir tai trukdo nagrinėti bylą iš esmės. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė tokius trūkumus: 1) dėl 2024 m. rugsėjo 13 d. aplinkybių, dėl kurių P. L. traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, prokuroras nepriėmė jokio ikiteisminį tyrimą inicijuojančio procesinio sprendimo; 2) dėl šių aplinkybių nebuvo atliekama įvykio vietos apžiūra ir neatlikti kiti būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai; 3) P. L. 2024 m. rugsėjo 12 d. ir 2024 m. rugsėjo 13 d. galimai padarytos veikos yra savarankiškos, jos skiriasi vietos, laiko, būdo ir kitomis aplinkybėmis, tačiau P. L. kaltinamas vienos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymu, nors jo galimai padarytoje veikoje yra požymiai dviejų savarankiškų nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 2 dalyje.
3. Skundu Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroras M. Ražauskas prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir bylą perduoti apylinkės teismui procesinio sprendimo priėmimui pagal BPK 420 straipsnio 1 dalį.
Šalies argumentai
3.1. Prokuroras skunde nurodo, kad BPK 420 straipsnyje teismui nėra numatyta galimybė perduoti bylą prokurorui. Be to, tiek pagal BPK 423 straipsnį, tiek pagal teismų praktiką, teismas, nagrinėdamas bylą, neprivalo apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės. Taigi, jei, teismo nuomone, byloje dar turi būti atlikti tam tikri procesiniai veiksmai, tai nėra pagrindas bylą perduoti prokurorui.
3.2. Prokuroras nesutinka su teismu, kad 2024 m. rugsėjo 13 d. kratos metu surasto kanapės augalo aplinkybės yra nesusijusios su 2024 m. rugsėjo 12 d. įvykiu ir tai turi būti kvalifikuojama kaip atskira, savarankiška nusikalstama veika. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad P. L. narkotines medžiagas galimai neteisėtai laikė prie savęs ir savo gyvenamojoje vietoje, tai buvo tos pačios rūšies narkotinė medžiaga (kanapių antžeminės dalys), surastas jų kiekis abiem atvejais buvo nedidelis, P. L. neturėjo tikslo jų platinti, o laikė jas visas tikslu pačiam vartoti. Taigi, P. L. vienu metu, skirtingose vietose laikė tas pačias narkotines medžiagas be tikslo jas platinti, todėl jo veika buvo kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.
3.3. Prokuroro vertinimu, teismo motyvas, kad šiuo atveju dėl rasto kanapės augalo turėjo būti pradėtas atskiras ikiteisminis tyrimas, o jo nepradėjus, P. L. dėl šio augalo laikymo baudžiamojo proceso tvarka buvo persekiotas neteisėtai, taip pat nepagrįstas, neatitinkantis nei bylos aplinkybių, nei teismų praktikos dėl narkotinių medžiagų laikymo kaip trunkamosios nusikalstamos veikos ir tokių veiksmų kvalifikavimo pagal BK 259 straipsnį.
3.4. Prokuroras skunde nesutinka su teismu, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikti visi būtini procesiniai veiksmai dėl 2024 m. rugsėjo 13 d. aplinkybių. Kratos protokole yra aprašyta, iš kurios vietos surastas ir paimtas augalas, taip pat nurodyta, kad daugiau tyrimui reikšmingų daiktų ar dokumentų nebuvo paimta. Atskiras įvykio vietos apžiūros veiksmas tokiu atveju būtų perteklinis, nėra reikalingas ir pagal jokias BPK nuostatas.
3.5. Pažymi, kad teismo ir prokuroro nuomonė dėl veikos kvalifikavimo, procesinių veiksmų atlikimo apimties ne visada gali ar turi sutapti. Kvalifikavimo ypatumai BPK nuostatomis reguliuojami tiek teismui, tiek prokurorui turint procesinę galimybę spręsti tuos neaiškumus BPK 256 straipsnyje numatyta tvarka. Remiantis ja, pradinis kaltinimas kartais, esant pagrindui, gali skirtis nuo galutinio tiek prokuroro, tiek teisėjo iniciatyva. Svarbu, kad kaltinamasis būtų laiku apie tai informuotas ir turėtų laiko susipažinti su pakeistu kaltinimu, pasiruošti gynybai, jei to pageidauja. Taigi, teismui nesutinkant su kaltinimo formuluote, nurodyta prokuroro pareiškime dėl baudžiamojo proceso užbaigimo priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, teismas gali paskirti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje ir savo motyvus nurodyti priimant jam priimtiną procesinį sprendimą dėl pareikšto kaltinimo.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į skundą nebuvo gauta.
Motyvuojamoji dalis
5. Skundas tenkinamas.
6. Šioje byloje keliamas klausimas dėl bylos perdavimo prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK reikalavimų neatitinkantis pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Nors BPK normos, reglamentuojančios teismo baudžiamojo įsakymo surašymo procesą, tiesiogiai ir nenumato galimybės tokio supaprastinto proceso metu perduoti bylą prokurorui teismo nustatytiems trūkumams pašalinti, tačiau tokia galimybė teismui yra numatyta bylų procesą pirmosios instancijos teisme reglamentuojančiose nuostatose, kaip šiuo atveju skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas nurodė – tai BPK 232 straipsnio 3 punkte ir 234 straipsnio 2 dalyje.
7. Kita vertus, BPK 1 straipsnyje nustatyta baudžiamojo proceso paskirtis – greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą. Tai reiškia, kad teismas, vykdydamas teisingumą, taip pat turi prisidėti prie šios paskirties įgyvendinimo, pasinaudodamas BPK normose įtvirtintomis galimybėmis pagal teismo kompetenciją padaryti išvadas, ar surinkti įrodymai patvirtina kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes, jas paneigia arba patvirtina iš dalies, taip pat nustatyti kitokias aplinkybes, nei nurodyta kaltinamajame akte, jas tinkamai kvalifikuoti pagal baudžiamąjį įstatymą, ir, reikiamais atvejais laikydamasis kaltinimo pakeitimo procedūrai teisme nustatytų BPK reikalavimų (BPK 256, 303 straipsniai), priimti atitinkamą procesinį sprendimą. Tačiau, teismų praktikoje jau senokai yra susiformavusi nuostata, kad byla prokurorui perduodama tik nustačius ne bet kokius, o esminius kaltinamojo akto trūkumus, ir netgi ne bet kokius esminius trūkumus, o tokius, kurie trukdo teismui nagrinėti jam perduotą baudžiamąją bylą (BPK 234 straipsnio 2 dalis). Iš to akivaizdu, kad teismas priimdamas sprendimą perduoti bylą prokurorui turi ne tik nurodyti, bet ir motyvuoti, kodėl kaltinamojo akto trūkumai laikytini esminiais, ir kodėl jie trukdo išnagrinėti baudžiamąją bylą.
8. Skundą nagrinėjantis apygardos teismas, įvertinęs skundo argumentus, byloje surinktus duomenis, sutinka su prokuroru, kad teismo skundžiamoje nutartyje išvardinti bylos trūkumai, nurodyti šios nutarties 2 punkte, nesudaro pagrindo bylą grąžinti prokurorui pagal BPK 234 straipsnio 2 dalį. Tokią išvadą apygardos teismas daro dėl tokių priežasčių.
9. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nesutiko su prokuroro pareiškime dėl teismo baudžiamojo įsakymo surašymo P. L. inkriminuojamos nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Apylinkės teismo vertinimu, P. L. galimai padaryta veika turėjo būti kvalifikuota kaip dvi savarankiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje. Iš to apylinkės teismas kildina ir vieną esminį baudžiamojo proceso pažeidimą, kuris trukdo surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą, t. y. kad dėl P. L. inkriminuojamų 2024 m. rugsėjo 13 d. aplinkybių (kai kratos jo gyvenamojoje vietoje metu buvo surastas kanapės augalas) prokuroras nepriėmė jokio ikiteisminį tyrimą inicijuojančio procesinio sprendimo. Su tokiais apylinkės teismo motyvais apygardos teismas nesutinka.
10. Pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams generalinio prokuroro patvirtintos rekomendacijos ir kiti teisės norminiai aktai, formuojantys ikiteisminio tyrimo, valstybinio kaltinimo ir nuosprendžių pateikimo vykdyti kontrolės praktiką, yra privalomi. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos 49 ir 99 punktuose numatyta, kad kai ikiteisminio tyrimo metu nustatoma kitos nusikalstamos veikos, dėl kurios nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, požymių, priimamas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą. Taigi, pagal nurodytą teisinį reglamentavimą šiuo konkrečiu atveju dėl 2024 m. rugsėjo 13 d. kratos metu nustatytų aplinkybių prokuroras priimti sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo turėtų, jei šios aplinkybės sudarytų kitos nusikalstamos veikos sudėtį. Nagrinėjamu atveju taip tvirtinti nėra pagrindo.
11. Prokuroro skunde pagrįstai nurodoma, kad pagal teismų praktiką narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas – tai tokių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2012). Bylos duomenimis, baudžiamojon atsakomybėn traukiamas P. L. tiek iki 2024 m. rugsėjo 12 d., tiek iki 2024 m. rugsėjo 13 d. galimai disponavo tos pačios rūšies narkotine medžiaga – kanapių antžeminėmis dalimis, tik jas tuo pačiu metu laikė skirtingose vietose. Be to, 2024 m. rugsėjo 12 d. policijos pareigūnams jis pats pripažino savo gyvenamojoje vietoje ant palangės auginantis kanapės augalą. Tiek imant bendrai, tiek atskirai 2024 m. rugsėjo 12 ir 13 dienomis pas jį rastą narkotinių medžiagų (kanapių antžeminių dalių) kiekį, jos atitiktų nedidelį jų kiekį (nedidelis jų kiekis yra ne daugiau kaip 5 g – pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo 25 punktą). Visa tai leidžia spręsti, kad 2024 m. rugsėjo 13 d. kratos P. L. gyvenamojoje vietoje metu rastas kanapės augalas, iš kurio buvo pagaminta narkotinė medžiaga – 0,788 g kanapių antžeminių dalių, nekeičia jo galimai padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, o tik praplečia jo galimai padarytų neteisėtų veiksmų apimtį. Vadinasi, 2024 m. rugsėjo 13 d. kratos metu nebuvo nustatyta naujos nusikalstamos veikos aplinkybių, dėl kurių prokuroras turėjo priimti sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą. Kitaip būtų, jei, pavyzdžiui, kratos metu būtų rastas didelis ar labai didelis narkotinių medžiagų kiekis, jos būtų skirtos platinimui ir pan., kas jau sudarytų pagrindą spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 260 straipsnį, t. y. kitos nusikalstamos veikos buvimo baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens veikoje. Skundą nagrinėjantis apygardos teismas dėl kitų skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nurodomų aplinkybių, susijusių su konkrečiomis nusikalstamų veikų padarymo faktinėmis aplinkybėmis, kaltinamojo tyčios atskleidimu, išsamiau nepasisako, nes tai privalės nustatyti pirmos instancijos teismas, priimdamas byloje galutinį sprendimą.
12. Apylinkės teismas sprendimą perduoti bylą prokurorui taip pat motyvavo tuo, kad ikiteisminis tyrimas dėl 2024 m. rugsėjo 13 d. kratos metu nustatytų aplinkybių buvo neišsamus, t. y. nebuvo atlikta įvykio vietos apžiūra bei kiti būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai. Kokie dar be įvykio vietos apžiūros, teismo vertinimu, turėjo būti atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai, skundžiamoje nutartyje nėra nurodoma. Dėl ikiteisminio tyrimo metu neatliktos įvykio vietos apžiūros apygardos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas teismas. Teisinės valstybės, teisingumo principai suponuoja tokį teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, modelį, kad teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas ir kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta; teismas, siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (pareigūnams), inter alia (be kita ko) prokurorams (Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas). Tiek įstatymas, tiek susiformavusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą būti aktyviam, neapsiriboti vien tik ikiteisminio tyrimo stadijoje surinktų duomenų patikrinimu, bet prireikus tirti naujus įrodymus ir nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes. Iš to seka, kad apylinkės teismas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir P. L. baudžiamąją bylą, ruošdamasis surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą matydamas, kad kaltinime P. L. inkriminuojama nusikalstama veika buvo kvalifikuota neteisingai, kad dar reikalinga atlikti tam tikrus ikiteisminio tyrimo veiksmus teisingo ir pagrįsto procesinio sprendimo priėmimui, turėjo BPK numatytų teisinių instrumentų tai padaryti operatyviau bei ekonomiškiau, negu bylą perduoti prokurorui. Kaip prokuroras pagrįstai nurodo skunde, tokiais atvejais teismas turi teisę bei iš esmės pareigą, laikydamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 423 straipsnyje bei 256 straipsnio 1 dalyje nustatytų procedūrų, šias aplinkybes pakeisti. Tačiau apylinkės teismas to nepadarė, o ir skundžiamoje nutartyje motyvų, kas sutrukdė jam šiuos galimus bylos trūkumus ištaisyti pačiam, nenurodė.
13. Įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, apygardos teismas sprendžia, kad prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka BPK jam keliavimus reikalavimus, jokių esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, trukdančių nagrinėti bylą teisme, nenustatyta. Todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis naikinama kaip neteisėta ir nepagrįsta, o baudžiamoji byla perduodama nagrinėti tam pačiam apylinkės teismui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gruodžio 16 d. nutartį, kuria P. L. baudžiamoji byla buvo perduota prokurorui nustatytiems pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu trūkumams pašalinti, ir perduoti bylą nagrinėti tam pačiam teismui.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.