Utenos apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Z. ieškinį atsakovui T. Z. dėl laikino tėvo valdžios apribojimo; išvadą teikianti institucija, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. rugsėjo 21 d. atsakovas sudavė sūnui E. smūgį, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Po šio įvykio nėra jokio atsakovo bendravimo su vaikais jau pusmetis laiko. Atsakovas skambino vaikams, bet buvo apsvaigęs, todėl vaikai nenorėjo su juo bendrauti. Jam buvo rekomenduoti tėvystės įgūdžių kursai, tačiau jų nelankė. Atsakovas nepasveikino sūnaus E. su gimimo diena, nesidomėjo vaikų dovanėlėmis Šv. Kalėdų proga, nesilankė vaikų ugdymo įstaigose organizuotose šventėse. Atsakovui visiškai nerūpi vaikų pasiekimai, užimtumas, laisvalaikis, sveikatos būklė. Visa tai yra pagrindas tėvo valdžios ribojimui. Mano, kad laikinai apribojus tėvo valdžią, atsakovas galimai pradės stengtis pasikeisti ir susigrąžinti ryšį su vaikais.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė motyvais, išdėstytais ieškinyje, papildomai paaiškino, kad su atsakovu turi du bendrus vaikus. Tėvas nuo (duomenys neskelbtini) metų (duomenys neskelbtini) mėnesio nerodo jokio noro bendrauti su vaikais, bendravimas nutrūko po ikiteisminio tyrimo dėl smurto vaiko atžvilgiu. Dėl šio įvykio ji pati buvo įtraukta į rizikos grupę, kad patikėjo vaiką tėvui. Buvo sudarytas planas, kurį ji vykdė, o atsakovas atsisakė pagalbos ir su socialiniais darbuotojais nebendrauja. Su vaikais jis nebendrauja, tik O. parašė sms su sveikinimu gimtadienio proga, o E. išvis nepasveikino. O. net bijo sutikti tėvą gatvėje, nes jis dažnai būna girtas, vaikas džiaugiasi, kad jie išsiskyrė su atsakovu. E. diagnozuotas emocijų ir elgesio sutrikimas, jis lankosi pas gydytojus ir yra viltis šiuos sutrikimus išaugti, tačiau tėvo elgesys blogina sūnaus būklę. Atsakovo draugė pasakojo, kad E. svečiuojantis pas juos, tėvas pastoviai ant jo rėkdavo. Atsakovas visiškai nesidomi vaikų pasiekimais. 2019 m. rugsėjo 25 d. bus 3 mėnesiai, kaip nemoka išlaikymo vaikams.

Institucija teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovės ieškinys pagrįstas. Pagrindas apriboti tėvo T. Z. valdžią jo nepilnamečių vaikų atžvilgiu yra, tai atsakovo vengimas atlikti savo pareigą auklėti sūnus bei jais rūpintis, dėl ko yra pažeidžiamos vaikų teisės ir interesai. (duomenys neskelbtini) skyrius gavo pranešimą iš Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato apie smurtą artimoje aplinkoje, kad tėvas T. Z., būdamas neblaivus, sudavė vieną smūgį nepilnamečiui E. Z., taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Vaikas specialistams paaiškino, kad tėtis dažnai būna girtas ir nebe pirmą kartą jam suduoda. Nuo (duomenys neskelbtini) pradėtas taikyti atvejo vadybos procesas, buvo suorganizuoti du posėdžiai. L. Z. geranoriškai, aktyviai ir savalaikiai bendravo su specialistais, priėmė teikiamą pagalbą, įvykdė plane numatytus įsipareigojimus. T. Z. siūlomos pagalbos nepriėmė, nusiteikęs priešiškai, nesupranta pagalbos poreikio ir reikalingumo, nededa pastangų ir nekeičia savo elgesio, vengia atlikti pareigas, nesirūpina vaikų auklėjimu. Skyriaus surinkta informacija patvirtina, kad atsakovas šiuo metu nusišalinęs nuo tėvo pareigų vykdymo, tai yra nevykdo savo kaip tėvo pareigų vaikams, neauklėja vaikų, nebendrauja su jais, nesidomi nei vaikų poreikiais, nei laisvalaikiu ar sveikata, vartodamas alkoholį rodo blogą pavyzdį vaikams, nevykdo (nesilaiko) nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos, nededa pastangų, kad situacija pasikeistų.

Institucijos atstovė posėdžio metu palaikė išvadą ir nurodė, kad išklausius šalių paaiškinimus matyti, kad tėvas visiškai nusišalinęs nuo savo pareigų vaikams, todėl yra pagrindas ieškinį tenkinti ir laikinai apriboti tėvo valdžią vaikų atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad O. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. Z., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės L. Z. ir atsakovo T. Z. vaikai. Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-607-356/2017 ieškovės L. Z. ir atsakovo T. Z. santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią nepilnamečių vaikų O. Z. ir E. Z. gyvenamoji vieta nustatyta su L. Z., o T. Z. įsipareigojo mokėti išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 110 EUR kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki vaikų pilnametystės, nustatyta atsakovo T. Z. bendravimo su vaikais tvarka.

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. lapkričio 2 d. nutartimi patvirtintas Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimas, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtas dėl to, kad T. Z. (duomenys neskelbtini) apie 17.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), ranka sudavė mažamečiui sūnui E. Z., gim. (duomenys neskelbtini), vieną smūgį į sėdmenis, taip sūnui sukeldamas fizinį skausmą, t.y. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir T. Z. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal minėtą straipsnį kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju.

Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnis). Tuo atveju, jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005 ir kt.).

Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-95/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-7-114/2013). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant įvardintų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Taigi, esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (O. v. Švedija (nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas, p. 33-34 §72). EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (J. v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09). Sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurtinės veikos, padarytos prieš mažametį sūnų. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad po santuokos nutraukimo atsakovas norėdavo matytis su vaikais, tačiau būdamas su vaikais vartodavo alkoholį. Vaiko nuomonės išklausymo aktuose nurodyta, kad abu berniukai su tėvu nebendrauja, tačiau tėvo jiems netrūksta, kadangi jis dažnai geria, mušasi, skambina tik būdama girtas, bendrauti su juo nenori dėl jo tokio elgesio. Nepilnamečiui E. Z. yra nustatytas elgesio ir emocijų sutrikimas ir tėvo elgesys neigiamai veikia vaiką. Pats atsakovas posėdžio metu nurodė, kad nerodys iniciatyvos bendrauti su vaikais, nebeteiks jiems išlaikymo ir specialiai nedirbs oficialiai, nelaiko vaikų savo šeima. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad toks atsakovo elgesys daro žalingą įtaką vaikams, yra priešingas vaikų interesams ir sudaro sąlygas taikyti tėvo valdžios apribojimą. Tačiau taip pat atsižvelgtina į tai, kad vaikai išreiškė nuomonę, kad bendrautų su tėvu, jei jis nustotų vartoti alkoholį, į tai, kad anksčiau (iki 2018 metų spalio mėnesio) vaikai su tėvu bendravo noriai, todėl siekiant nepažeisti vaikų teisės į šeimos ryšius, taikomas terminuotas tėvo valdžios ribojimas.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, ieškinys tenkintinas, laikinai apribotina atsakovo T. Z. tėvo valdžia vaikų E. Z. ir O. Z. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 1, 3 dalys).

Atsakovui laikinai apribojus tėvo valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaikais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaikų interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Atsakovui išaiškintina, jog vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi tėvų valdžios laikinas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvo (mamos) valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo (CK 3.183 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad pirminis laikino tėvų valdžios apribojimo terminas yra nustatytas įstatymu, teismo procesiniame sprendime jis nenurodomas.

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo vykdoma skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 496 straipsnis).

O. Z. ir E. Z. išlaikymo klausimas išspręstas Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. sprendimu, todėl klausimas iš naujo nenagrinėjamas. Iš atsakovo kiekvienam vaikui priteistas kasmėnesinis 110 EUR dydžio išlaikymas iki vaikų pilnametystės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2019 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. 2.4-(NTP-2)-19-T-271-2400 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovė 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Patenkinus ieškinį iš atsakovo T. Z. priteisiama į valstybės biudžetą 75 EUR žyminio mokesčio (100 EUR x 75 proc.) už neturtinį reikalavimą dėl tėvo valdžios apribojimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis, 88 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). Pagal valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2019 m. rugsėjo 11 d. pažymą Nr. NTP-7-5023 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 293,40 EUR advokato užmokestis. Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistina 293,40 EUR teisinės pagalbos išlaidų.

Teismas šioje byloje patyrė 8,83 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atsižvelgiant į tai, iš atsakovo valstybei priteistina 8,83 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 268 str., 270 str.,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Laikinai apriboti atsakovo T. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią jo nepilnamečių vaikų O. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. Z., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovo T. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 75 EUR (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio ir 8,83 EUR (aštuonis eurus ir 83 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbanke, AB įmokos kodas 5660, įmokos kvitas pateiktas teismui.

Priteisti iš atsakovo T. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 293,40 EUR (du šimtus devyniasdešimt tris eurus ir 40 ct) bylinėjimosi išlaidų (už antrinę teisinę pagalbą) valstybės naudai, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630.

Sprendimo dalį dėl laikino tėvo valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.