Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos A. P. skundą dėl Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2009 m. lapkričio 30 d. nutarimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. 2009 m. kovo 10 d. pareiškimu kreipėsi į policiją ir nurodė, kad 2005 m. vasario 19 d. apie 24 val. savo namuose, esančiose (duomenys neskelbtini) Vilniuje, dukros Gi. P. gimtadienio šventės metu svečių ir vaikų akivaizdoje jos vyras G. P., būdamas neblaivus, sudavė kumščiu jai į veidą; 2008 m. birželio 11 d. G. P. neblaivus sumušė dukrą Gr. P., gim. 1994 m. (duomenys neskelbtini); 2009 m. vasario 3 d. G. P. užrakino namo katilinę, išjungė šildymą. Dėl tokių vyro veiksmų ji su vaikais 3 dienas gyveno nešildomose patalpose.

Dėl šio pareiškimo 2009 m. kovo 24 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos 145 str. 2 d.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorė 2009 m. birželio 15 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą nutraukė, nesant nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d., požymių.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 2009 m. liepos 24 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą atnaujino, nurodydamas tęsti tyrimą pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. dėl smūgio sudavimo mažametei Gr. P.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorė 2009 m. lapkričio 2 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą. Tokį savo sprendimą motyvavo tuo, jog nesurinkta pakankamai duomenų, kad G. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 2009 m. lapkričio 30 d. nutarimu pareiškėjos skundą dėl 2009 m. lapkričio 2 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą atmetė.

Nesutikdama su tokiu sprendimu pareiškėja A. P. skundu kreipėsi į Vilniaus miesto pirmąjį apylinkės teismą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2009 m. lapkričio 30 d. nutarimą.

Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 23 d. nutartimi pareiškėjos A. P. skundą atmetė.

Skunde A. P. prašo Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartį panaikinti ir atnaujinti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 17-1-00803-09, nes G. P. veiksmai sudaro nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 163 str., sudėtį. Pastarasis, suduodamas smūgį mažametei dukrai Gr. P., sukėlė jai fizinį skausmą, be to tyčiojosi iš abiejų dukrų, jas įžeidinėjo, smurtavo, tuo padarydamas didžiulę moralinę bei psichologinę žalą, taip fiziškai ir psichologiškai jas gniuždė. Dėl tokių įtariamojo veiksmų abiems pareiškėjos dukroms teko lankytis pas gydytojus, kreiptis psichologinės pagalbos į paramos vaikams centrą, vienai iš dukrų prasidėjo širdies negalavimai.

Pareiškėja teigia, jog šioje byloje ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai ir tendencingai, nepašalinti prieštaravimai, klaidingai įvertinti įrodymai, buvo stengiamasi nuslėpti kai kurias įvykio aplinkybes, o kai kurios jų teisiškai nebuvo įvertintos. Atnaujinus ikiteisminį tyrimą, jis praktiškai nebuvo atliktas, o tik pakartotas, nepilnametės dukros apklaustos netinkamai, stengtasi surinkti įtakingų įtariamojo giminaičių parodymus, pateisinančius G. P. nusikalstamus veiksmus. Prokuratūroje dirbančios liudytojos I. I., o taip pat liudytojos J. P., t.y. jos vyro sesers ir motinos, parodymai, A. P. manymu, yra aiškiai klaidingi ir šališki. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atkreiptas dėmesys į tai, jog G. P. teigė, kad dukra Gr. P. apie 24 val. ketino eiti pasivaikščioti ir namo grįžo po pusvalandžio, t.y. apie 00.00-00.30 val. Tuo tarpu faktinių aplinkybių protokolas tvirtina, jog pareiškėja SMS žinutę gavo 00-04 val., kai neblaivus įtariamasis jau senokai buvo įmigęs. Sesuo Gi. P. mėlynę matė apie 23 val. prausiantis. Nebuvo patikrintos telefoninių pokalbių išklotinės, nors I. I. ir J. P. skirtingai aiškino, kas skambino – viena teigė, jog skambino Gr. P., kita – kad A. P. Neatsižvelgta į tai, kad Gi. P. I. I. pasakė, jog sako ne visai taip kai buvo, tačiau jei ji pasakys, tai užpyks Gr. P. Apklausta dukters auklėtoja D. V. negalėjo matyti jos sumuštos, nes tuo metu buvo atostogų metas, o nurodyti Gr. P. bendraamžiai nebuvo apklausti.

A. P. teigia, jog nebuvo įvertintas jos skunde nurodytas 2009-04-09 nakties įvykis, kai neblaivus G. P. priekabiavo prie dukters. Pareiškėja mano, jog prokuratūra nepagrįstai atsisakė inicijuoti G. P. atžvilgiu administracinę teiseną dėl tėvų valdžios panaudojimo ir savo pareigų vykdymą priešingai vaikų interesams, nes pastarasis piktnaudžiavo savo teisėmis ir pareigomis, jomis naudojosi netinkamai, priešingai vaikų interesams, pažeidė pastarųjų asmens neliečiamybę ir laisvę, darė žalą vaikų psichologiniam ir socialiniam vystimuisi bei sveikatai, sistemingai naudodamas fizinę ir psichologinę prievartą, kurios tikslas – tenkinti savo poreikius. Tačiau nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nei teismas šių aplinkybių netyrė, taip pat neanalizavo faktinių aplinkybių konstatavimo medžiagos.

A. P. teigia, jog apylinkės teismas neįvertino visų faktinių bylos aplinkybių ir nepasisakė dėl jos skundo argumentų, be to nepagrįstai rėmėsi ta aplinkybe, kad tarp pareiškėjos, jos dukrų ir G. P. yra konfliktiški santykiai, nes bylos duomenys patvirtina, jog agresyvus ir konfliktiškas šeimos narių atžvilgiu yra G. P.. A. P. manymu, priežastis, dėl ko buvo smurtaujama (dukros bendravimas su vaikinu ar kas kita) neturi reikšmės ir negali būti pagrindu atleisti kaltą asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Pareiškėja pažymi, jog ji nepadavė ieškinio dėl skyrybų ir nėra jų iniciatorė, todėl procesiniuose dokumentuose nepagrįstai tvirtinama, jog vyksta skyrybų procesas.

Teismo posėdyje pareiškėja A. P. prašė skundą tenkinti.

Prokurorė prašė pareiškėjos A. P. skundą atmesti.

Pareiškėjos A. P. skundas tenkintinas, o Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis naikintina kaip nepagrįsta.

Apylinkės teismas, nagrinėdamas pareiškėjos A. P. skundą, neįvertino, jog ikiteisminis tyrimas šioje byloje atliktas nevisapusiškai ir nepilnai, todėl padarė klaidingą išvadą, jog Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorės 2009-11-02 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą bei Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2009-11-30 nutarimas atmesti pareiškėjos skundą yra teisėti ir pagrįsti.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, A. P. pareiškime nurodytas aplinkybes bei Gr. P. parodymus, kad 2008-06-11 G. P. sudavė smūgį savo mažametei dukrai Gr. P., gim. 1994 m. (duomenys neskelbtini), į veido sritį, patvirtina pačios pareiškėjos parodymai, kad 2009-06-12 ryte grįžusi iš darbo ji pamatė mėlynę dukros Gr. P. kairio žandikaulio srityje; liudytojos Gi. P. parodymai, kad 2008-06-11 apie 23 val. ji pas sesę ant veido pamatė mėlynę; antstolės I.Beliačic 2009-01-12 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, iš kurio matyti, jog 2008-06-11 00.04 val. A. P. gavo dukros Gr. P. žinutę, kad tėtis sudavė jai per veidą, ji jaučia, kad bus mėlynė; Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus pažyma apie tai, kad Gr. P. kreipėsi dėl apžiūros pas specialistą ir buvo užregistruota apžiūrai 2008-06-13 d. 9.00 val.; liudytojų I. I. bei J. P. parodymai apie tai, kad A. P., atvykusi iš karto po įvykio, joms pasakė, kad G. P. sudavė dukrai Gr. P. į veidą.

Nors liudytoja Gi. P. apklausų metų skirtingai nurodė Gr. P. padaryto sužalojimo buvimo vietą, t.y. vieną kartą nurodė, jog mėlynę matė ant dešinio žandikaulio, o kitą kartą – ant kairio žandikaulio, tačiau ikiteisminio tyrimo metu visiškai nebuvo aiškintasi, dėl kokios priežasties ši liudytoja supainiojo sužalojimo buvimo vietą, neužduoti klausimai, siekiant išsiaiškinti, ar ši liudytoja, pirmos apklausos metu teigdama, jog mėlynę matę ant dešinio žandikaulio, kraujosruvos buvimo vietą konstatavo pagal savo ar pagal sesers dešinę pusę. Neišsiaiškinus šių aplinkybių, ypač atsižvelgiant į liudytojos Gi. P. amžių (gimusi 1997 m. (duomenys neskelbtini)), nebuvo pagrindo teigti, jog pastarosios parodymai yra nenuoseklūs ir nepatikimi.

Liudytojų I. I. ir J. P. parodymai apie tai, kad kitą dieną po įvykio, t.y. 2008-06-12, Gr. P. veide kraujosruvos nebuvo, prieštarauja A. P., Gr. P. ir Gi. P. parodymams. Šie prieštaravimai tarp jų parodymų yra nepašalinti. Tai turėtų būti padaryta Lietuvos Respublikos BPK 190 straipsnio nustatyta tvarka, su jomis atliekant akistatas.

Be to atkreiptinas dėmesys į tai, jog nei A. P., nei Gr. P. bei Gi. P. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo detaliai apklaustos apie tai, koks buvo kraujosruvos Gr. P. veide pobūdis, dydis, išplitimo veide mastas, spalva. Nesiaiškinta, ar šis sužalojimas galėjo būti nepastebėtas tik pažvelgus į Gr. P. veidą, tačiau atidžiai jo neapžiūrėjus.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog liudytoja I. I. nurodė, kad A. P. jai persiuntė Gr. P. žinutę, kurioje nebuvo nurodyta, kad tėvas sudavė mergaitei smūgį į veidą. Tuo tarpu A. P. pateikė antstolės I.Beliačic faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame pastaroji, apžiūrėjusi A. P. pateiktą mobiliojo ryšio telefoną, konstatavo, kad pareiškėjai 2008-06-11 00.04 val. į telefoną buvo atsiųsta žinutė, kuria Gr. P. pranešė pareiškėjai, jog tėvas sudavė jai smūgį į veidą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 91 str., 92 str., 207 str. nuostatomis, tiek A. P. iniciatyva apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas, tiek ir liudytojos I. I. mobiliojo ryšio telefonas turėjo būti išimti ir apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai, tokiu būdu taip pat siekiant pašalinti prieštaravimus tarp liudytojų nurodytų aplinkybių.

Teismo posėdyje nagrinėjant pareiškėjos A. P. skundą, pastaroji nurodė, jog po įvykio ji skambino draugei N. Č., kuriai pasakė, kad vyras sumušė dukrą, o ji nežino kaip tokiu atveju elgtis. D. Č. jai paaiškino, ką tokiu atveju ji turėtų daryti. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, ikiteisminio tyrimo metu būtų tikslinga apklausti šias liudytojas, nustatant, kada A. P. bendravo su jomis telefonu ir apie ką kalbėjosi. Taip pat tikslinga apklausti liudytoją M. V., kuris tuo metu artimai bendravo su Gr. P., užduodant klausimus, ar jis buvo sutikęs ją iš karto po įvykio, ar matė sužalojimus. Jei taip – kurioje kūno srityje ir kokio pobūdžio jie buvo, ar kalbėjosi apie sužalojimo aplinkybes.

Taigi, tik atlikus šiuos veiksmus ir išsiaiškinus nurodytas aplinkybes, visapusiškai ištyrus byloje esančius įrodymus ir juos įvertinus, bus galima daryti išvadą, ar 2008-06-11 G. P. veiksmais dukros Gr. P. atžvilgiu buvo peržengta teisėtumo riba.

Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog iš tikrųjų, bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad A. P. ir G. P. tarpusavio santykiai yra konfliktiški. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu turi būti įvertina ne tik ši aplinkybė, bet ir tai, jog liudytojos I. I. ir J. P. yra G. P. sesuo ir motina. Todėl visų šių liudytojų parodymų patikimumas turi būti nustatomas vertinant visus byloje esančius, visapusiškai ištirtus įrodymus.

Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos A. P. skundas tenkintinas, Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis, kuria paliktas galioti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorės 2009 m. lapkričio 2 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2009 m. lapkričio 30 d. nutarimas atmesti pareiškėjos skundą, naikintina, priimant sprendimą panaikinti minėtus nutarimus.

Pareiškėjos A. P. skundo argumentai dėl G. P. nusikalstamo elgesio dukrų atžvilgiu jas, pareiškėjos tvirtinimu, fiziškai ir psichiškai gniuždant, įvertinti įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2009-06-15 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą G. P. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. Nesant kokių nors naujų faktinių duomenų, daryti priešingą išvadą ir konstatuoti, jog G. P. veiksmuose yra Lietuvos Respublikos BK 163 straipsnyje numatyto ar kokio kito nusikaltimo požymių, skundą nagrinėjantis teismas neturi jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pareiškėjos A. P. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorės 2009 m. lapkričio 2 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2009 m. lapkričio 30 d. nutarimą atmesti pareiškėjos A. P. skundą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.