- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-09
- Bylos Nr.
- 2A-902-492/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė, Tatjana Žukauskienė, Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- UAB „Rhenus svoris“, uždarosios akcinės bendrovės „Revival Svoris“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vileka“
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, uždaroji akcinė bendrovė „Vedautos autotransportas“, uždaroji akcinė draudimo bendrovė „ERGO Lietuva“
- Kategorijos
- 24.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Virginija Volskienė Civilinė byla Nr. 2A-902-40/2007
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2007 m. lapkričio 9 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vileka“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3236-653/2006 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Revival Svoris“ (dabar „Rhenus svoris“) ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vileka“, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, uždaroji akcinė bendrovė „Vedautos autotransportas“, uždaroji akcinė draudimo bendrovė „ERGO Lietuva“, dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Revival Svoris“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 7 632,72 Lt užmokestį už ekspedijavimo paslaugas; 3 957,07 Lt delspinigių; 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas- 1 666,78 Lt. Ieškovas prašė ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
2006-06-14 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo preliminariu sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Vileka“ pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, kuriuose nurodė, kad ieškovas, vykdydamas krovinio pervežimo užsakymą, pristatė krovinį atsakovui apgadintą, apie tai pažymėta važtaraštyje. Pagal CMR Konvencijos 8 str. l p. vežėjas privalėjo patikrinti krovinio ir pakuotės išorinę būklę, todėl vežėjui (ieškovui) tenka įrodinėjimo našta, kad jis neturėjo pakankamai galimybių patikrinti, kad krovinys ir pakuotė buvo išoriškai tinkami. Ieškovas neįvykdė tinkamai šios pareigos, todėl negali būti atleistas nuo atsakomybės. Tuo atveju, jei vežėjas matė, kad netinamas krivinio pakrovimas kelia grėsmę krovimo saugumui, bet ėmėsi tokį krovinį vežti, nepadaręs žymos važtaraštyje apie defektą, jis turi atsakyti už padarytą žalą. Ieškovas neįrodė, kad tarp krovinio netinkamo pakrovimo ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Atsakovo manymu priežastimi yra netinkamas transportavimas - padidinta vibracija ar išcentrinės jėgos. Siuntėjo raštas patvirtina, kad krovinys buvo tinkamai pakrautas; ekspertizę atliko ekspertė, neturinti kvalifikacinio ekspertės pažymėjimo; eksperto išvados visiškai nemotyvuotos, netinkamai nustatytas nuostolių dydis. Be to, atsakovas iki šiol negavo sąskaitos, nuo kurios gavimo skaičiuojami delspinigiai, o paskaičiuoti delspinigiai yra per dideli. Ieškovas išlaidas už vertimą grindžia banko sąskaitos internetiniais išrašais, kurie negali būti laikomi tinkamais įrodymais.
Ieškovas nesutiko su atsakovo prieštaravimais, prašė palikti preliminarų sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad, prieštaravimus pateikė neįgaliotas asmuo, todėl teismas turėjo atsisakyti juos priimti. Vežėjui tikrinant krovinio pakuotės būklę, būtina užfiksuoti tik paprastus, išoriškai matomus defektus, nes vežėjas nėra nei pakavimo specialistas, nei prekių žinovas. Šiuo atveju atsakovas pats pripažįsta, jog išorinių pakuotės pažeidimų ar trūkumų nebuvo, o ar konkreti siuntėjo paruošta konstrukcija yra kokybiška ir tinkama vežėjas negali nuspręsti. Ekspertizės išvada įrodo, kad krovinio sugadinimo priežastimi buvo du faktoriai - netinkamas krovinio įpakavimas ir netinkamas krovinio pakrovimas. Šie faktoriai laikytini ypatingos rizikos faktoriais, kuriems esant vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės pagal CMR konvencijos 18 str. 2 p., 17 str. a-f papunkčius. Įrodyti, kad krovinys buvo sugadintas transportavimo metu yra atsakovo pareiga. Atsakovui buvo pateikta sąskaita- faktūra, atitinkanti Lietuvos Respublikos įstatymus, jis ją gavo.
Tretieji asmenys UAB „Vedautos autotransportas“, AB „Lietuvos draudimas“, UAB „ERGO Lietuva“ ieškovo ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2006 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu pakeitė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006-06-14 preliminarų sprendimą dalyje dėl delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš atsakovo UAB „Vileka“ 2 500 Lt delspinigių bei 1 604,58 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Revival Svoris“ naudai, kitoje dalyje preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Teismas nurodė, jog vežėjas privalėjo patikrinti tik išorinę krovinio ir pakuotės būklę ir važtaraštyje pažymėti aiškiai matomus trūkumus. Kai krovinį pakrauna siuntėjas, vežėjui keliami minimalūs reikalavimai, tikrinant krovinio paruošimą pervežimui. Kad tokių akivaizdžių trūkumų nebuvo, įrodo siuntėjo raštas (l. 70-71). Įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes nėra, todėl teismas konstatavo, kad vežėjas buvo pakankamai rūpestingas priimdamas krovinį vežimui, tinkamai atliko CMR Konvencijos 8 str. numatytą pareigą - išoriškai patikrino krovinio ir įpakavimo būklę ir, nesant aiškiai matomų trūkumų, pastabų dėl krovinio ir jo įpakavimo važtaraštyje neįrašė. Ieškovas pateikė ekspertizės aktą (rašytinį įrodymą), kuriame nurodyta, kad „mechaniniai pažeidimai marmurinėse plytose susidarė dėl to, kad krovinio siuntėjas panaudojo sugedusį (nekokybišką) piramidinį stovą, ant kurio ir buvo sukauti 57 vienetai marmurinių plytų", apžiūrėjus krovinį, nustatyta, kad „visos marmurinės plytelės yra pasvirusios link dešiniojo autotransporto priemonės borto, nes sulūžęs piramidinio stovo medinis pagrindas" (l. 45-46). Todėl nėra pagrindo manyti, jog sugadinimų priežastimi yra ne įpakavimo defektas, o jo netinkamas transportavimas. Vertindamas ekspertizės aktą, atsižvelgė, kad tai yra rašytinis įrodymas byloje ir tokiu atveju netaikomi specialūs CPK 212 str. reikalavimai; be to, aktą pasirašė UAB „Impeksservis" direktorius J. J. , turintis vertintojo eksperto kvalifikacinį pažymėjimą. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas konstatavo, kad krovinio sugadinimų priežastis yra netinkamas jo įpakavimas ir pakrovimas. Atsižvelgiant į tai, kad krovinį pakrovė siuntėjas, vežėjas pagal 1956 Ženevos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties Konvencijos 17 str. 4 d. „b" ir „c" p.p., 18 str. 2 d., šiuo atveju atleidžiamas nuo atsakomybės už krovinio sugadinimą. Iš atsakovo paaiškinimų ir susirašinėjimo matyti, jog už pervežimo paslaugas atsakovas nemokėjo ne todėl, kad negavo sąskaitos, o todėl, kad laiko ieškovą atsakingu už krovinio sugadinimą. Tačiau tai neatleidžia atsakovo nuo prievolės vykdymo pagal 6.38 straipsnio nuostatas. Teismas konstatavo, kad atsakovui 2005-09-20 buvo pateikta PVM sąskaita-faktūra dėl 11 564 Lt apmokėjimo už suteiktas pervežimo paslaugas, laiku (per 10 dienų nuo sąskaitos gavimo, t.y. iki 2005-09-30) neatsiskaičius pagal krovinio pervežimo užsakymo sutartį (l. 7), jam atsirado pareiga mokėti 0,2 procento delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną. Sprendžiant delspinigių dydžio klausimą, turi būti atsižvelgta į sutarties šalis, prievolės pobūdį, skolininko elgesį. Atsakovas vienašališkai atsisakė apmokėti 7 632,72 Lt už pervežimo paslaugas, nesirūpindamas pagrįsti įrodymais prievolės nevykdymo priežastis, nors žinojo, kad dėl to kilo ginčas. Tačiau atsižvelgdamas į netesybų paskirtį, teismas pripažino, kad sutartyje numatyti delspinigiai yra per dideli, sudaro daugiau kaip pusę įsiskolinimo sumos, todėl sumažino iki 2500 Lt. Bylinėjimosi išlaidas paskirstė tarp šalių pagal CPK 93 str. 2 d. Kadangi ieškinys patenkintas 87 proc. reikalavimų dalyje, iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 151,99 Lt žyminio mokesčio (10132,72 Lt x 3 %/2), 1 314 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (1 333,40 Lt +177 Lt x 87 %) bei 138,59 Lt vertimo išlaidų (159,30 Lt x 87 %). Teismas pripažino, kad ieškovas pateikė tinkamus įrodymus, patvirtinančius patirtų išlaidų už vertimo paslaugas dydį.
Šalies argumentai
Apeliantas Bendra Lietuvos ir Rusijos įmonė uždaroji akcinė bendrovė „Vileka“ pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovui iš atsakovo priteisė 2 500 Lt delspinigių. Teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė, jog buvo pažeistas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl delspinigių pareikšti, numatytas Lietuvos Respublikos CK 1.125 straipsnyje, tuo pažeidė materialines teisės normas. Teismo priteista delspinigių suma yra aiškiai per didelė. Lietuvos Respublikos CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Ieškovas neįrodė, jog jis patyrė didesnius nei įstatyminio dydžio nustatytus nuostolius dėl atsakovo sutarties vykdymo termino praleidimo, todėl taikytinos CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytos 5 procentų metinės palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Šalių sutartyje nurodytas 0,2 procento dydžio delspinigių už sutarties vykdymo kiekvieną praleistą dieną yra aiškiai per didelis, todėl teismo sprendimas šioje dalyje turi būti pakeistas. Apeliantas taip pat nurodė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė atsakomybę už krovinių sugadinimą reglamentuojančias teisės normas, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Krovinio sugadinimas atsirado vežant krovinį, todėl visa atsakomybė dėl padarytų nuostolių tenka vežėjui. Pažymėtina, jog vežėjo kaltė dėl krovinio sugadinimo pagal CMR 17 ir 18 straipsnius yra preziumuojama ir ji prasideda nuo to momento, kai vežėjas priėmė krovinį vežti, ir pasibaigia krovinio perdavimo gavėjui momentu. Pastarasis neįrodė aplinkybių, kurioms esant, vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės, todėl teismo sprendimas yra nepagrįstas, dėl to naikintinas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovui iš atsakovo priteisė vertimo išlaidas, nes jos nėra nurodytos Lietuvos Respublikos CPK 88 straipsnyje tarp išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Revival Svoris“ atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė teismą jį atmesti, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad delspinigiai paskaičiuoti už 6 mėnesius iki ieškinio pareiškimo teisme dienos, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos CK 1.125 straipsnio nuostatų. Šalys yra laisvos susitarti dėl kitokių, nei nurodytą įstatyme, delspinigių dydžio. Jei šalys susitarė dėl netesybų (jų dydžio), nuostolių dydžio įrodinėti nereikia, nebent ieškovo patirti nuotoliai viršija netesybų sumą. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, sumažino netesybų dydį, todėl teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir taikė CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c. papunktį. Tai, jog krovinys buvo netinkamai įpakuotas ir pakrautas, patvirtina atlikta ekspertizė. Teismas teisingai taikė CPK 88 straipsnį ir CPK 93 straipsnio nuostatas ir priteisė iš atsakovo ieškovo patirtas rašytinių įrodymų vertimo į lietuvių kalbą išlaidas, nes šie dokumentai susiję su ginčo objektu, ieškovas, vadovaudamasis išverstais dokumentais, formavo savo poziciją dėl ieškinio pagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovo UAB „Vileka“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Ieškovas UAB „Rhenus svoris“ (buvusi UAB „Revival svoris“) 2006-06-06 pareiškė ieškinį dokumentinio proceso tvarka atsakovui UAB „Vileka“ dėl 7 632,72 Lt užmokesčio už suteiktas ekspedijavimo paslaugas, 3 957,07 Lt delspinigių ir 6 procentų metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad atsakovas UAB „Vileka“ 2005-09-12 faksu ieškovui pateikė užsakymą dėl krovinio pervežimo iš Ispanijos į Lietuvą. Užsakymui įvykdyti buvo pasitelktas vežėjas UAB „Vedautos transportas“, kuris atgabeno marmuro plokščių krovinį, tai patvirtina pateiktas CMR važtaraštis Nr. 0008569 (l. 10), vežėjui ieškovas sumokėjo 2005-11-18 mokėjimo nurodymu (l. 19). Pareiškime ieškovas taip pat nurodė, kad krovinio transportavimo važtaraštyje atsiimdamas krovinį atsakovas pažymėjo, jos „krovinys pristatytas pažeistas, skilusi viena plokštė“, ieškovui 2005-09-28 pateikė pretenziją dėl sugadinto krovinio – sudužusių plokščių (l. 14). Vežėjo UAB „Vedautos autotransportas“ draudėjas UAB „ERGO Lietuva“ užsakė nepriklausomą prekių ir krovinių ekspertizę, kurią atliko UAB „Impeksservis“ ir 2005-09-29 aktu Nr. 312 pateikė išvadą dėl krovinio sugadinimo, priežastimi nurodė siuntėjo panaudotą nekokybišką piramidinį stovą (l. 43). Tokios ieškinyje nurodytos ir dokumentais pagrįstos aplinkybės patvirtina, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl tinkamo prievolės pagal pervežimo sutartį įvykdymo – užsakovas nesutinka atlyginti visų krovinio pervežimo išlaidų, nes krovinys pristatytas sugadintas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieškinį, turėjo įvertinti, ar nagrinėjant dokumentinio proceso tvarka, bus galimybė teisingai išnagrinėti bylą remiantis tik vienos šalies pateiktais leistinais rašytiniais įrodymais, ar nebus pažeista kitos šalies lygybė prieš įstatymą ir teismą (CPK 6 str.), apribotos jos rungimosi procese galimybės (CPK 12 str.), nes atsakovas negalės pareikšti priešieškinio. Atsakovas UAB „Vileka“, pateikdamas prieštaravimus, byloje nurodė, kad krovinys galėjo būti sugadintas pervežimo metu, ir už tai yra atsakingas vežėjas, padarytų nuostolių suma turėtų būti mažinamas atlyginimas už pervežimą. Dokumentinis procesas, kaip jau buvo minėta aukščiau, riboja atsakovo galimybę reikšti priešieškinį ir reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo. Tuo tarpu nuostolių dydžio ir atsiradimo aplinkybių įrodinėjimas peržengia pareikšto ieškinio ribas, todėl teismas dokumentinio proceso tvarka nagrinėjamoje byloje jų svarstyti negalėjo. Kita vertus, jei liktų neįvertinti atsakovo UAB „Vileka“ argumentai dėl krovinio sugadinimu patirtų nuostolių, pilnas atlyginimas už pervežtą krovinį ieškovui UAB „Rhenus svoris“ galėtų būti priteistas nepagrįstai.
Atsakovo UAB „Vileka“ interesą gauti krovinio sugadinimu patirtų nuostolių atlyginimą patvirtina Vilniaus m. 2 apylinkės teisme 2006-09-16 iškelta civilinė byla Nr. 2-1236-580/2007, kurioje reiškiamas iš esmės priešinis reikalavimas nagrinėjamam šioje byloje – dėl 7 632,72 Lt priteisimo iš UAB „Rhenus svoris“, būtent šioje civilinėje byloje turi būti įrodinėjamas nuostolių dydis ir jų atsiradimo aplinkybės, nes yra pareikšto ieškinio dalykas ir pagrindas.
Nagrinėdamas tarp šalių kilusį ginčą dokumentinio proceso tvarka pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė civilinio proceso įstatymą (CPK 428 str. 7 d.), dėl to galėjo būti neteisingai išnagrinėta civilinė byla (CPK 329 str. 1 d. 1 p.). Padarytų pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, todėl priimti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 18 d. sprendimas ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. birželio 14 d. preliminarus sprendimas naikintini, o civilinė byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 428 str. 7 d.). Remdamasis Civilinio proceso kodekso 428 str. 7 d., pirmosios instancijos teismas turėtų ieškovui UAB „Rhenus svoris“ nustatyti terminą trūkstamam žyminiam mokesčiui sumokėti. Aplinkybę, kad ieškovas yra sumokėjęs vežėjui už ginčo krovinio pervežimą, turėtų patvirtinti pateiktą banko sąskaitos išrašą pagrindžiantys buhalterinės apskaitos pirminiai dokumentai. Dėl reikalaujamų delspinigių dydžio ir pareigos juos mokėti turėtų būti sprendžiama tik įvertinus ar pagrįstai atsakovas sulaikė mokėjimą už pervežimą dėl krovinio sugadinimu patirtų nuostolių.
Nagrinėjant civilinę bylą iš naujo, svarstytina, ar nėra tikslinga sujungti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-3236-653/2006 pagal ieškovo UAB „Revival Svoris“ (dabar UAB „Rhenus svoris“) ieškinį atsakovui UAB „Vileka“, tretieji asmenys AB „Lietuvos draudimas“, UAB „Vedautos autotransportas“, UADB „ERGO Lietuva“, dėl skolos už krovinio pervežimą priteisimo ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-1236-580/2007 pagal UAB „Vileka“ ieškinį atsakovui UAB „Rhenus svoris“ dėl krovinio sugadinimu padarytų nuostolių atlyginimo (CPK 136 str. 4 d.), nes bylų šalys yra tos pačios, reikalavimai yra susiję, kartu būtų ginčai išnagrinėti greičiau ir teisingai. Remiantis teisingumo ir protingumo kriterijumi (CPK 3 str.), atsižvelgiant į vėliau iškeltos civilinės bylos pagal UAB „Vileka“ ieškinį priešinį reikalavimų pobūdį, bylas sujungus pastaroji būtų laikoma priešieškiniu, o šalių procesinė padėtis patikslinta teismo nutartimi.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 4 p., 428 str. 7 d., 331 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. birželio 14 d. preliminarų sprendimą panaikinti, perduoti civilinę bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.