- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-12
- Bylos Nr.
- 1N-31/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis (pirm.), Linas Šiukšta, Kęstutis Jucys
- Kategorijos
- 2.5.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio,
teismo posėdyje išnagrinėjo užstato davėjo advokato P. B. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 29 d. nutarties, kuria buvo atmestas užstato davėjo advokato P. B. prašymas dėl užstato grąžinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos prokuratūros 2012 m. balandžio 15 d. nutarimu įtariamajam T. L. paskirta kardomoji priemonė – 30 000 Lt užstatas. 2012 m. balandžio 15 d. užstato davėjas advokatas P. B. į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą įmokėjo 30 000 Lt užstatą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 6 d. baudžiamuoju įsakymu T. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 350 MGL, t. y. 45 500 Lt dydžio bauda. Į bausmės dydį įskaičius laikino sulaikymo laiką, T. L. paskirta galutinė 346 MGL, t. y. 44 980 Lt dydžio bauda. Tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu nuspręsta kardomąją priemonę – 30 000 Lt užstatą palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir jo įvykdymo – paskirtos baudos sumokėjimo.
Užstato davėjas advokatas P. B. teismo prašė grąžinti sumokėtą 30 000 Lt užstatą. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 29 d. nutartimi užstato davėjo advokato P. B. prašymą atmetė. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad kardomoji priemonė gali būti skiriama ne tik įtariamajam ar kaltinamajam, bet ir nuteistajam. Vienas iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsnyje numatytų tikslų yra užtikrinti netrukdomą nuosprendžio įvykdymą, šiuo atveju paskirtos baudos sumokėjimą. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 6 d. teismo baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs, jokių prieštaravimų dėl kardomosios priemonės klausimo išsprendimo teismui nebuvo pateikta.
Užstato davėjas P. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 29 d. nutartį ir grąžinti jam įmokėtą 30 000 Lt užstatą.
Skunde nurodoma, kad kardomosios priemonės – užstato taikymą reglamentuoja BPK 133 straipsnis. BPK 133 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu priimtas sprendimas nutraukti procesą, įsiteisėjo nuosprendis arba nuspręsta, kad taikyti užstatą kaip kardomąją priemonę netikslinga, užstatas grąžinamas užstato davėjui. BPK 421 straipsnio, reglamentuojančio teismo baudžiamojo įsakymo turinį, 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad be kitų duomenų teismo baudžiamajame įsakyme turi būti nurodyti sprendimai dėl kardomosios priemonės kaltinamajam, kol įsiteisės baudžiamasis įsakymas. Pareiškėjas teigia, kad nurodytos teisės normos nenumato teismo teisės palikti paskirtą kardomąją priemonę – užstatą iki teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo. Skunde taip pat nurodoma, kad teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo ir visi užstato skyrimo tikslai buvo pasiekti, todėl užstatas turi būti grąžintas jo davėjui. Užstato davėjas nurodo, kad sutiko duoti užstatą tik iki bylos išnagrinėjimo teisme ir nuosprendžio įsiteisėjimo. Pareiškėjo teigimu, užstato taikymas nesant tam teisinio pagrindo ir užstato davėjo sutikimo, pažeidžia jo turtines teises ir daro žalą turiniams interesams.
Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti, užstato davėjas P. B. prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Užstato davėjo P. B. skundas tenkinamas.
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 133 straipsnio 4 dalį, nutarime ar nutartyje skirti kardomąją priemonę – užstatą nurodoma, kad įtariamajam išaiškinta jo pareiga šaukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų ir kad jis pasižada šią pareigą vykdyti, o užstato davėjas įspėtas, kad jei įtariamasis nevykdys šios pareigos, užstatas pereis valstybei. Iš Vilniaus apygardos prokuratūros 2012 m. balandžio 15 d. nutarimo matyti, kad 30 000 Lt dydžio užstatas įtariamajam T. L. paskirtas siekiant užtikrinti, kad įtariamasis netrukdytų procesui, nebėgtų (nesislėptų) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų prokuroro ar teismo. Įtariamajam išaiškinta jo pareiga šaukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Įtariamasis ir užstato davėjas P. B. taip pat buvo įspėti, kad jei įtariamasis nevykdys šios pareigos, užstatas pereis valstybei. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad nutarime nurodytų įpareigojimų įtariamasis nepažeidė.
Lietuvos Respublikos BPK 133 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad užstatas grąžinamas užstato davėjui, jeigu priimtas sprendimas nutraukti procesą, įsiteisėjo nuosprendis arba nuspręsta, kad taikyti užstatą, kaip kardomąją priemonę, netikslinga. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, darytina išvada, kad užstato davėjas P. B. sutiko sumokėti užstatą būtent tokiomis sąlygomis, kokios nurodytos Vilniaus apygardos prokuratūros 2012 m. balandžio 15 d. nutarime ir įtvirtintos BPK 133 straipsnyje. Pareiškėjas skunde pagrįstai nurodo, kad sutiko duoti užstatą tik iki bylos išnagrinėjimo teisme ir nuosprendžio įsiteisėjimo, todėl nėra nei jo sutikimo, nei teisinio pagrindo palikti paskirtą kardomąją priemonę – užstatą iki teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo. T. L. atžvilgiu priimtas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 6 d. baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2012 m. liepos 5 d. Vadovaujantis BPK 133 straipsnio 6 dalimi baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus užstatas turi būti grąžintas užstato davėjui. Sumokėdamas užstatą, advokatas P. B. prisiėmė su užstato davimu susijusią riziką, tačiau įsiteisėjus teismo nuosprendžiui tikėjosi užstato grąžinimo. Nagrinėjamu atveju negrąžinus advokatui P. B. už įtariamąjį sumokėto užstato yra pažeidžiami užstato davėjo teisėti lūkesčiai ir turtiniai interesai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,
nutaria:
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 29 d. nutartį ir užstato davėjui P. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), grąžinti į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke Vilniaus filiale, 2012 m. balandžio 15 d. už įtariamąjį T. L. sumokėtą 30 000 (trisdešimt tūkstančių) litų užstatą.