Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2021-12-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1506-1079/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-12-21
Bylos Nr.
1-1506-1079/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27610-2021-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Rozgaitė
Kaltinamasis
M. R.
Nukentėjusysis
Ž. G.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-1506-1079/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27610-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.2.26.2; 2.1.8; 2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 21 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai Mikalajūnienei,

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorui Helvijui Keturakiui,

kaltinamajam M. R.,nukentėjusiajai Ž. G., jos atstovei advokatei Vidai Povilaitienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. R., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas – 2020 m. lapkričio 3 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį – subendrinta viešųjų darbų bausme 9 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta viešųjų darbų bausmė 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį. Paskirta bausmė 2021 m. gegužės 24 d. nutartimi pakeista 26 parų laisvės apribojimo bausme, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. R. 2021 m. rugpjūčio 12 d., apie 22.00 val., prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), t. y. viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia iš chuliganiškų paskatų vieną kartą kumščiu smogė dviračiu važiavusiai Ž. G. į nugaros sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai Ž. G. sukėlė fizinį skausmą ir tokiu įžūliu savo elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkai, aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Kaltinamasis M. R. teisiamajame posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies. Nurodė nepripažįstantis aplinkybės, kad kumščiu trenkė nukentėjusiajai į nugarą. Sutiko paaiškinti dėl kaltinimo ir nurodė, kad tiksliai visų detalių neatsimena, žino, kad nukentėjusioji važiavo su seserimi dviračiais, jis tiesiog ją pastūmė. Tą dieną buvo išgėręs alkoholio, du alaus ir 3 taureles degtinės. Neatsimena ką nukentėjusioji darė, ji tiesiog važiavo keliu dviračiu. Nukentėjusiąją pastūmė gal alkoholio poveikyje, o ne dėl to, kad kažkas būtų buvę. Nepamena, ar pastūmė abiem rankomis, ar viena ranka. Neprisimenu, nes tai buvo senai ir tada buvo šiek tiek vartojęs alkoholio. Nežino dėl kokios priežasties taip pasielgė, tuo metu buvo susipykęs su drauge, gal tai iššaukė agresiją. Nukentėjusioji važiavo dviračiu priešais jį ir jis prasilenkdamas ją pastūmė į nugaros sritį. Ne visas tos dienos aplinkybes gerai atsimena. Pasakoja ką atsimenu ir ką yra pasakęs ankstesniuose savo parodymuose. Galimai buvo apklaustas pas tyrėją N. V. rugpjūčio 16 d. Tyrėjai buvo sakęs, kad netrenkė nukentėjusiai, o tiesiog pastūmė, gal tyrėja tiesiog taip parašė. Blogai vertina tokį savo poelgį. Pastūmė nukentėjusiąją be jokios konkrečios priežasties, nėra su ja turėjęs konfliktų ir pan. Pabaigus ikiteisminį tyrimą nesusipažino su bylos medžiaga, nežino koks pareikštas civilinis ieškinys. Po įvykio nebendravo su nukentėjusiąja, neatsiprašė. Nemano, kad nuo pastūmimo nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusioji nenukrito nuo dviračio. Negali atsakyti, kodėl nukentėjusiosios tokie parodymai, kad jis smūgiavo. Kaltinimą pripažįsta, yra kaltas, kad priėjo prie nukentėjusios ir ją pastūmė. Neigia tik tą aplinkybę, kad trenkė. Pripažino, jog negalima taip elgtis viešoje vietoje, dėl to savo kaltę pripažįsta. Galimai sukėlė fizinį skausmą. Sutinka kas parodymuose parašyta, jeigu sako, kad jis trenkė, tebūnie taip. Po pastūmimo nematė ką darė nukentėjusioji, nežino kokia buvo jos būsena, jis pastūmė ir nuėjo. Sutinka su nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu dėl 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Negali pasakyti per kiek laiko galėtų atlyginti. Dirbo Latvijoje prie statybų, šiuo metu neturi paso todėl nedirba. Dirbdamas galėtų per dvi savaites atlyginti žalą.

Nukentėjusioji Ž. G. duodama parodymus teisiamajame posėdyje nurodė, kad tą dieną su sese nuvažiavo prie ežero, ten pabuvo, ir kad pravažiuoti didesniu ratu važiavo pro miestą, pro stotį. Kaltinamasis ėjo su savo drauge, jie buvo priekyje, jos juos pasivijo. Abu ėjo šaligatviu, o jos važiavo važiuojamąja kelio dalimi. Jos sesė važiavo pirma, ji iš paskos. Labai neskubėjo, kadangi jai skaudėjo koją, negalėjo greitai važiuoti. Priartėjo prie einančių ir M. R. pradėjo rėkti, šaukti „Aaa“, pribėgo prie sesės, pasižiūrėjęs, kad ne ji, pribėgo prie jos ir trenkė į nugarą. Atrodo, kad trenkė su dešine ranka. Smūgį sudavė į nugaros vidurį (parodė). Skausmą įvertina 8-9 balais dešimtbalėje skaičiavimo sistemoje. Smūgis buvo ganėtinai stiprus, nes kai policijos pareigūnai surašė protokolą, atsigulusi į lovą dar jautė nugaros skausmą. Ji turiu problemų su nugara, dažnai ją skauda. Po suduoto smūgio ji atsitrenkė į sesės dviračio ratą, o sesė vos neatsitrenkė į stulpą, gerai, kad spėjo pasukti dviratį, ji būtų kritusi tiesiai jam po kojomis. Tada ji pradėjo šaukti, kad sesė važiuotų greičiau. Kai R. sudavė smūgį, jis nuėjo prie savo draugės, o ji nuvažiavo, nes buvo labai išsigandusi. R. nieko nesakė, nes išsigando dėl sesės ir sakė jai greičiau važiuoti. Netoli namų pradėjo verkti, išsikvietė brolį, klausė ar dėl tokių dalykų galima kviesti policiją, tada iškvietė policiją. Sesuo taip pat išsigando dėl tokio R. elgesio, gal kiek mažiau, bet labai bijojo, nes ji verkė po patirto streso, šoko, kol atvažiavo policija. Buvo pažeminta viešoje vietoje. Kitų pašalinių žmonių aplinkui nebuvo. Anksčiau nebuvo pažįstama su R., tik žinojo, kad yra toks žmogus, jokių ryšių neturėjo. Po įvykio, kai gavo šaukimą į teismą, iš kaltinamojo gavo žinutę su tekstu, kad atsibodo, susitariam be teismo ir iš jo draugės gavo žinutę su tekstu, kada baigsis ta nesąmonė. Nežino, kodėl R. sudavė smūgį ir taip elgesį. Su F. A. jos pažįstamos, mokėsi toje pačioje klasėje, konfliktų neturėjo. Palaiko savo ieškinį. Neturinės žalos suma – 300 Eur, jos manymu yra per maža suma, palyginus ką patyrė ir dabar dar kenčia. Juto fizinį skausmą. Rugsėjo, spalio mėnesiais blogai miegojo, bijojo išeiti į (duomenys neskelbtini), nes nesijautė saugi. Net dabar gyvendama (duomenys neskelbtini), vakare eidama iš darbo žiūri, ar niekas neina iš paskos. Toks įvykis buvo pirmas jos gyvenime. Kaltinamasis jos neatsiprašė. Gavusi iš jo žinutę, neatsakė, užblokavo jį.

Liudytoja A. G., duodama parodymus teisiamajame posėdyje nurodė, kad jos su sese važiavo namo iš (duomenys neskelbtini) link centro. Važiavo vorele, matė kairėje pusėje einančius žmones, kurie jas pamatė ir kai jos priartėjo, kaltinamasis pradėjo sparčiu žingsniu eiti link jų šaukdamas ir mosikuodamas. Šaukė tiesiog „aaaaa“ ir mosikavo rankomis. Pirmiausia jis priėjo prie jos, pasižiūrėjo į ją, po to greitesniu žingsniu nuėjo prie sesės. Ji išsigando, atsisuko pasižiūrėti, kad sesei nieko nenutiktų ir kai atsisuko, kaltinamasis trenkė sesei. Trenkė į nugarą. Ji tuo metu buvo atsisukusi ant dviračio. R. nieko nesakė sesei. Sesuo susvirduliavo ir dviračiu trenkėsi į jos dviračio galą. Ji čiupo vairą, kad išlaikyti pusiausvyrą. Tada sesė pasakė, kad ji greičiau važiuotų, nes nežinia ką kaltinamasis gali dar padaryti, ir jos nuvažiavo namo. Sesuo buvo labai išsigandusi, verkė, jai skaudėjo. Nežino kodėl R. ėjo mosikuodamas rankomis ir šūkaudamas, nesitikėjo tokio elgesio, galvojo ramiai parvažiuos namo, jis iš niekur nieko pradėjo rėkti, mosikuoti rankomis. Ji išsigando, labai blogai jautėsi ne tik dėl savęs, bet ir dėl sesės, kad jai nieko nenutiktų.

Liudytoja F. A., duodama parodymus teisiamajame posėdyje parodė, kad jie ėjo iš M. senelio namo. Ėjo (duomenys neskelbtini) link centro. Neprisimena kuri valanda buvo, bet buvo vakaras, prietema. Nežino kiek R. buvo išgėręs alkoholio, ji buvo kartu su juo, bet nežiūrėjo kiek jis išgėrė. Tą dieną ji nebuvo vartojusi alkoholio. Kartu ėjo su R. šaligatviu, jis ėjo šalia, buvo apsipykę. Nepamena kaip jis atsidūrė prie nukentėjusiosios, nes ji žiūrėjo į telefoną ir nežiūrėjo kas vyksta, tik matė, kad iš galo kažkas važiuoja su dviračiais. Naršė telefone ir kai atsisuko M. jau buvo vidury kelio, tada matė kaip viskas įvyko. Kadangi ji buvo toliau, tai negirdėjo ar jie kalbėjo, matė tik tiek, kad R. stumtelėjo nukentėjusiajai už peties, už rankos, jos pradėjo greičiau minti ir nuvažiavo. Stumtelėjo delnu. Atstumas nuo jos iki įvykio centro buvo maždaug per pusę teismo salės. R. nukentėjusiąją tik stumtelėjo, jokio smūgio nebuvo, daugiau nieko nebuvo, R. nieko nesakė, jos nuvažiavo į priekį ir jie nuėjo savo keliais. Nežino kodėl R. taip elgėsi, jie buvo truputį apsipykę, o prie ko Ž., nežino. R. elgesiu nepasipiktino, nes jis tik pastūmė Ž. G., taip nurodė ir policijos pareigūnams. Jeigu prie jos būtų priėjęs svetimas vyras ir ją pastūmęs, ji tokiu atveju kaip šis, nebūtų pasipiktinusi, nes stumtelėjimas nebuvo stiprus. Jeigu būtų suduotas smūgis, tai pasipiktintų, bet dėl tokio stumtelėjimo, ne. Negalėjo atsakyti kodėl nukentėjusioji sako, kad jai sudavė kumščiu į nugarą, nes ji to nematė. Eidama ir naršydama telefone ji visą laiką nežiūrėjo ką R. veikia.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. R. kaltė įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką taip pat įrodoma ir kita byloje esančia medžiaga:

2021 m. rugpjūčio 13 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuota, jog Ž. G. pranešė, kad 2021 m. rugpjūčio 12 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), kitų žmonių akivaizdoje ją sumušė M. R., dėl M. R. elgesio patyrė fizinį skausmą. Prašo M. R. nubausti įstatymo nustatyta tvarka; protokole ir fotolentelėje užfiksuotas įvykio vietos vaizdas ir nukentėjusiosios apklausa (b. l. 13-15, 20-21);

Roik (duomenys neskelbtini) pranešimu, kuriame užfiksuota, kad Ž. G. bendrajam pagalbos centrui pranešė, kad važiuojant dviračiu pro autobusų stotį, einantis šaligatviu pažįstamas vyras pasivijo ir trenkė į nugarą (b. l. 25-28);

2021 m. rugsėjo 14 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota CD-R diske esančio garso įrašo iš BPC apžiūra. Protokole aprašytas pokalbis tarp BPC operatorės ir pranešėjos, kuri nurodo, kad norėtų policijos pagalbos, kad važiavo su sese dviračiais ir jas užpuolė M. R., trenkė jai į nugarą, jos vos nenukrito, dabar jau grįžo namo, yra labai išsigandusi (b. l. 32-33; CD-R diskas prie bylos viršelio);

2021 m. rugpjūčio 13 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog nukentėjusiosios kūne, jos nurodytose vietose, išorinių sužalojimų žymių nėra (b. l. 58);

2021 m. rugpjūčio 24 d. akistatos, atliktos tarp nukentėjusiosios Ž. G. ir liudytojos F. A., protokolu, kuriame nurodyti nukentėjusiosios ir liudytojos parodymai, kurių akistatoje dalyvaujantys asmenys nepatvirtino (b. l. 65-66).

Teismas,

konstatuoja:

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-242/2011, 2K-303/2014, 2K-141/2015, 2K-310-942/2016, 2K-160-697/2019).

Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus duomenis, daro išvadą, kad iš esmės kaltinamasis M. R. prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, t. y. jis pripažino, kad viešoje vietoje, būdamas neblaivus, nukentėjusiajai važiuojant dviračiu priėjo prie jos ir be jokios priežasties stūmė ją, ir tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Kaltinamasis neigė sudavęs kumščiu nukentėjusiajai į nugarą, nurodė tik ją pastūmęs, nors tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausiamas teisme negalėjo tiksliai nurodyti visų įvykio aplinkybių bei jo atliktų veiksmų prieš nukentėjusiąją.

Tai, kad M. R. sudavė smūgį nukentėjusiajai į nugarą, patvirtino teisiamajame posėdyje apklausta pati nukentėjusioji ir šalia buvusi liudytoja A. G.. Liudytoja A. G. nurodė, kad M. R. priėjęs šaukdamas prie jų sudavė vieną smūgį jos sesei į nugarą, po ko ši dviračiu atsitrenkė į jos dviratį. Nors liudytoja F. A. teigė, jog M. R. nesudavė smūgio, o tik stumtelėjo nukentėjusiąją, tačiau tokių liudytojos teiginių nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai. Pats kaltinamasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme negalėjo tiksliai nurodyti kokį veiksmą atliko prieš nukentėjusiąją, ją stūmė ar sudavė smūgį į nugarą, nes ne visas įvykio aplinkybes prisimena, tačiau rėmėsi savo draugės F. A. teiginiai, jog tik pastūmė. Teismas liudytojos F. A. parodymus vertina kritiškai, kaip nepatikimus, nes liudytoja teigė, jog eidama gatve su M. R. buvo su juo apsipykusi, naršė telefone ir nežiūrėjo ką jis daro. Be to, kaip teisme tvirtino liudytoja F. A. ji konflikto metu buvo nutolusi nuo įvykio centro apie penkis metrus, lauke buvo prietema, todėl teismo vertinimu galėjo tiksliai nematyti kokį veiksmą M. R. atliko prieš nukentėjusiąją. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios ir liudytojos A. G. parodymais, kad kaltinamasis trenkė Ž. G. į nugarą. Be to, nukentėjusioji iš karto po įvykio skambindama bendrajam pagalbos centrui nurodė, kad jai buvo suduotas smūgis į nugarą.

Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamojo M. R. padaryti veiksmai atlikti viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini). Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-506/2013). Kaip jau minėta, veika buvo padaryta beveik miesto centre, ši vieta yra atvira, į ją netrukdomai ir iš anksto neįspėję gali patekti bet kokie asmenys. Taigi, šiuo atveju tiek pats M. R., tiek bet kurie kiti asmenys įvykio metu turėjo galimybę netrukdomi patekti į įvykio vietą. Teismui nekyla abejonių, kad M. R. nepagarbą aplinkiniams demonstravo viešoje vietoje. Kaltinamasis M. R. viešoje vietoje būdamas apsvaigęs nuo alkoholio dėl neaiškių priežasčių šaukdamas priėjo prie dviračiais važiuojančių merginų, iš kurių viena, įvykio metu, buvo nepilnametė, ir panaudojo fizinį smurtą prieš merginą, sudavė jai smūgį ranka į nugaros sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. šiuos veiksmus atliko matant nukentėjusiosios nepilnametei sesei ir savo draugei. Tokie veiksmai teismo vertinami kaip įžūlus elgesys, kuriuo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai.

Teismas, išanalizavęs tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus, kitus rašytinius įrodymus, garso Bendrajam pagalbos centrui įrašą, sprendžia, kad kaltinamojo nusikalstami veiksmai yra įrodyti, byloje surinkti įrodymai gauti leistinais būdais, jie patvirtina byloje nustatytas faktines aplinkybes. Tiek nukentėjusioji, tiek liudytoja A. G. parodymus teismui davė būdamos įspėtos dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jų duoti parodymai analogiški jų parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, bei sugretinus juos tarpusavyje, taip pat ir su kaltinamojo parodymais bei kitais rašytiniais įrodymais atitinka teismo nustatytas faktines aplinkybes.

Bausmės skyrimas

BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

Kaltinamasis M. R. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos iš esmės pripažino, tačiau nesigailėjo dėl padarytos nusikalstamos veikos, kritiškai nevertino savo elgesio, nukentėjusiosios atsiprašė tik teismo salėje. Teismo vertinimu kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, bei tai, kad naują nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas ir neišnykus ankstesniam teistumui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Bylos medžiaga patvirtina, jog kaltinamasis teistas (b. l. 79-82, 84-88, 89-90), administracine tvarka baustas, duomenų apie baudų sumokėjimus nėra (b. l. 91-99), Sodros duomenimis yra nedirbantis (b. l. 100), neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 101).

Teismas atsižvelgęs į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamos veikos padarymo stadiją – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas viešajai tvarkai, tuo pačiu nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas; į kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikalstama veika padaryta dėl neaiškių priežasčių; į kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes nebuvimą, sprendžia, kad už BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą skirtina straipsnio sankcijoje nurodyta bausmė – laisvės apribojimas, bausmės dydį nustatant artimą BK 48 straipsnio 2 dalyje nurodytam bausmės vidurkiui (BK 54, 61 straipsniai).

Laisvės apribojimo laikotarpiu, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktais, M. R. skirtini įpareigojimai – dalyvauti elgesio pataisos programoje ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ta aplinkybė įtakojo jo nusikalstamą elgesį, M. R. bausmės atlikimo laikotarpiu nustatytinas draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas – alkoholį (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Teismo įsitikinimu, bausmės atlikimo metu paskirti įpareigojimai ir draudimai leis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus ir užtikrins teisingo nubaudimo principo įgyvendinimą.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam M. R. paliktinos galioti 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutarimais paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo Probacijos tarnyboje dienos.

Civiliniai ieškiniai ir kiti klausimai

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis). (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis numato, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį ar jį atmeta.

Nukentėjusioji Ž. G. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, prašydama iš kaltinamojo M. R. priteisti 300 Eur neturtinės žalos (b. l. 48-49). Ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo Ž. G. grindė tuo, kad smurtiniai veiksmai prieš ją buvo padaryti be jokios priežasties, viešoje vietoje. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas, po įvykio ji labai išsigando, patyrė stresą, nerimą, nebesijaučia saugi viešose vietose, bijo kaltinamojo. Kaltinamasis M. R. sutiko su tokiu nukentėjusiosios reikalavimu, neginčijo prašomos priteisti iš jo neturtinės žalos sumos.

Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (LAT nutartys Nr. 3K-3-604/2005, Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, jog sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau pagal formuojamą teismų praktiką, šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

Nagrinėjamoje byloje jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad nukentėjusioji Ž. G. dėl kaltinamojo M. R. smurtinio veiksmo ir jai sukelto fizinio skausmo patyrė neturtinę žalą, nekyla. Nukentėjusiajai buvo suduotas smūgis į nugarą, todėl neabejotina, kad ji jautė fizinį skausmą, nepatogumus. Prieš nukentėjusiąją viešoje vietoje smurtavo neblaivus vyresnis jaunuolis, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai baimę, nesaugumo jausmą. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusioji dėl jos atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos patyrė fizinius ir dvasinius nepatogumus, dėl kurių gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, yra pablogėjusi dėl streso ir nesaugumo jausmo. Kita vertus byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusiajai būtų nustatyti kūno sužalojimai ar sveikatos sutrikdymas, kad nukentėjusioji būtų kreipusis į specialistus dėl patiriamo psichinio diskomforto ar baimių.

Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgdamas į padarytos veikos pavojingumą, kaltinamojo atliktų veiksmų intensyvumą (suduotas vienas smūgis į nugarą), nukentėjusiosios lytį ir amžių, t. y. kad nukentėjusioji yra mergina, prieš kurią smurtavo neblaivus vyras, skirtingų nukentėjusiosios ir kaltinamojo interesų pusiausvyros užtikrinimo reikalavimą, teismų praktiką bylose dėl nusikaltimų, numatytų BK 284 straipsnyje, kuriose asmenys nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas, sprendžia, kad teisinga kompensacija už nukentėjusiosios patirtą fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste yra 250 Eur. Kaltinamasis M. R. yra pakankamai jauno amžiaus, turi galimybę dirbti ir užsidirbti bei atlyginti neturtinę žalą. Šiuo atveju priteistina suma geriausiai atitinka nukentėjusiosios Ž. G. ir nusikalstamą veiką padariusio asmens interesų pusiausvyrą, nukentėjusiosios patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir mažintinas iki 250 Eur.

Nukentėjusiajai Ž. G. pagal 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), buvo teikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, dėl ko susidarė 247,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 159-161). Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš M. R. į valstybės biudžetą.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1 DVD-R diskas su nepilnametės apklausa ir 1 CD-R diskas su pranešimo BPC įrašu – paliktini prie bylos kaip bylos medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kaltinamajam M. R. išaiškintina laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 6-8 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94, 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 7 dalimis,

nusprendžia:

M. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktais, bausmės atlikimo laikotarpiu M. R. įpareigoti – dalyvauti elgesio pataisos programoje ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, bausmės atlikimo laikotarpiu uždrausti M. R. vartoti psichiką veikiančias medžiagas – alkoholį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. R. palikti galioti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės Ž. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti Ž. G. iš M. R. 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti iš M. R. 247,50 Eur (du šimtus keturiasdešimt septynis eurus 50 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Surenkamosios sąskaitos: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300; AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151; AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038; Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870; UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025; Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius) LT12 2140 0300 0268 0220; Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas) LT74 4010 0510 0132 4763.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1 CD-R diską garso įrašu ir 1 DVD-R diską su nepilnamečio apklausa – palikti prie bylos kaip bylos medžiagą.

Išaiškinti M. R., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

Išaiškinti M. R., jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Sigita Rozgaitė