- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-07-02
- Bylos Nr.
- 1-379-344/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-53861-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edita Gailienė
- Nukentėjusysis
- R. S.
- Kaltinamasis
- E. P.
- Kategorijos
- 1.2.4.6.8pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorei Olgai Alibajevai,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 54 MGL bauda, kuri BK 64¹ straipsnio pagrindu bausmė sumažinta 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirta 36 MGL bauda, BK 68 straipsnio pagrindu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas įgyti ir naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus;
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį areštu 60 (šešiasdešimčiai) parų. BK 64¹ straipsnio pagrindu bausmė sumažinta 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirtas areštas 40 parų. Pagal BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalių taisykles paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2017 m. birželio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 40 parų arešto ir 36 MGL dydžio bauda. BK 72 straipsnio 1, 2 dalių pagrindu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė –1 100 Eur vertės turto konfiskavimas;
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį galutine 40 (keturiasdešimties) parų, ir 36 MGL, (BBND) – 1 355,76 Eur dydžio bauda, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas įgyti ir naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 (dvejiems) metams ir turto už 1 100,00 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų), konfiskavimas, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. P. 2018 m. lapkričio 10 d., apie 6.35 val., viešoje vietoje – prekybos centro „IKI“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu Mažeikiai, Sedos g. 18, pribėgęs prie nesaugojamoje automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusio automobilio „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešine koja spyrė į automobilio kairės pusės galinį stiklą, ko pasėkoje dūžtantis stiklas pataikė automobilio gale sėdėjusiam R. S. į akį, po to, atsidaręs automobilio kairės puses galines dureles, vieną kartą dešine koja spyrė R. S. į veidą, taip padarydamas nukentėjusiajam R. S. kraujosruvą dešinės akies vokuose, viršutinio žandikaulio dešinės pusės pirmo ir antro danties vainiko lūžius, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, taip viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.
Apklaustas kaip kaltinamasis, E. P. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Jis paaiškino, kad tą dieną prie Draugystės g. 22 esančio bendrabučio jis ketino sėsti į taksi automobilį, kai prie jo priėjo 4 asmenys, reikalaudami vežti juos į Akmenę. Jam atsisakius, jaunuoliai jį sumušė. Matė, kad jaunuoliai nubėgo prie „Maximos“, todėl jis pasikvietė draugus ir norėjo atsilyginti mušeikoms. Prie parduotuvės „IKI“ pamatęs juos stovinčius prie automobilio, spyrė į galinį vairuotojo pusės lango stiklą, atidaręs dureles, 1-2 kartus spyrė ten buvusiam asmeniui. Atvažiavus policijos pareigūnams bei greitajai medicinos pagalbai, jis buvo išvežtas į ligoninę, jam buvo sulaužytas delnakaulis. Jis atsiprašė nukentėjusiojo, bandė su juo susitarti dėl žalos atlyginimo, tačiau nepavyko, nes nukentėjusysis prašė 2 000 Eur, o jis sutiko mokėti tik 1 000 Eur. Dėl jo veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu pradėta kita byla.
Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio tvarka, kadangi kaltinamasis kaltę pripažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokurorė. Minėti asmenys pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo E. P. prisipažinimo, jo kaltę įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai:
Nukentėjusysis R. S. parodė, kad 2018 m. lapkričio mėn., dienos nepamena, savaitgalį, jis, kartu su M. Ž., E. G. ir Silvestru, kurio pavardės nežino, apie 22.00 val. iš N. A. atvyko į Mažeikiuose esantį klubą „Pegasas“. Visi vartojo alkoholį. Apie 5- val. išėjo iš klubo Pegaso“, ėjo į viešbutį „Valina, tačiau viešbutyje nakvoti nepasiliko. Tada E. G. paskambino žmogui, kad tas atvažiuotų jų paimti iš Mažeikių ir parvežtų į N. A., sakė, kad jiems reikia nueiti iki prekybos centro „IKI“ esančios aikštelės. Einant, jis vienas ėjo priekyje, skubėjo, nes lauke buvo šalta, o draugai nuo jo buvo atsilikę apie 5-10 metrų. Eidamas priešais parduotuvę „Maxima“ pastebėjo, kad taksi automobilių stovėjimo aikštelėje stovi taksi automobilis. Matė, kad prie jo kairės, priekyje stovi du jam nepažįstami vaikinai. Priėjęs prie aikštelės, išgirdo rėkavimus, suprato, kad tarp su juo kartu buvusių asmenų ir tų asmenų, kurie buvo prie taksi automobilio įvyko žodinis konfliktas, nes jie vieni ant kitų rėkavo, tai yra vienas iš vaikinų kažką sakė, po to, kažkas iš jo kompanijos taip pat kažką atsakė, tačiau, nepamena, kuris konfliktavo ir kalbėjo su mažeikiškiu. Jis nematė, kas įvyko prie taksi automobilio, lauke buvo tamsu, ar Mantas jam sakė, kad susimušė su kuo nors prie taksi, nepamena. Jie nuėjo į prekybos centro „IKI“ automobilių stovėjimo aikštelės. Lauke buvo šalta ir reikėjo laukti, kol atvažiuos automobilis iš N. A., tada Silvestras jam pasakė, kad šoktų į mašiną, jis atsisėdo automobilio gale už vairuotojo pusės, už automobilio vairo sėdo Silvestras, o priekinėje keleivio sėdynėje Erikas. Kur buvo Mantas, nežino. Kadangi buvo pavargęs, prisnūdo. Prabudo ir išgirdo lauke triukšmą, tada per langą pamatė, kad kažkoks jam nepažįstamas vaikinas spardo automobilį. Iš automobilio vidaus, bandė užspausti durelių užraktą, tačiau pajuto, kaip išdužo kairės pusės galinių durelių stiklas ir dūžtantys stiklai pataikė jam į akį, į kurią tiksliai nepamena, bet atrodo į dešinę. Su kuo, buvo išdaužtas automobilio stiklas, pasakyti negali, koja ar pagaliu. Tada nepažįstamas vaikinas pradarė automobilio kairės pusės galines dureles ir jis koja gavo vieną smūgį į veidą, dėl ko neteko sąmonės. Atsipeikėjęs, išlipo iš automobilio ir pamatė, kad jo draugai ir dar trys mažeikiškiai vaikinai kalbasi tarpusavyje. Tuo metu pamatė, kad iš abiejų pusių prie jų atvažiuoja policijos pareigūnai, jis prie visos kompanijos nebuvo priėjęs. Jis buvo šoko būsenoje, juto, kad yra sutinusi dešinė akis, nes negalėjo pilnai atmerkti, burnoje juto kraujo skonį, skaudėjo lūpą. Prie jo priėjo policijos pareigūnai, pašvietė prožektoriumi ir apžiūrėjo jo sužalojimus ir iškvietė greitąją pagalbą, Jis buvo pristatytas į Mažeikių ligoninę, vėliau išvežtas į Klaipėdos ligoninę. Kas sudavė smūgį į veidą pasakyti negali, nes lauke buvo tamsu ir jis vaikinų neatpažintų. Dėl nuskeltų dantų į medikus daugiau nesikreipė, ar kreipsis, pasakyti tiksliai negali, gal ir kreipsis. Su įtariamuoju E. P. buvo susitikęs, tačiau jo siūlytos sąlygos susitaikymui jo netenkino, tai eis į teismą. Jam išaiškintos teisės dėl civilinio ieškinio pareiškimo, jas suprato, civilinį ieškinį reikš (1 t., b. l. 98-99).
Nukentėjusysis G. B. parodė, kad 2018 m. žiemą, ryte 7.20 val. išėjo iš namų ir nuėjo į prekybos centro „IKI“ automobilių stovėjimo aikštelę, kur nakčiai buvo palikęs savo automobilį. Priėjęs prie automobilio, pamatė, kad yra atidarytos vairuotojo pusės galinės durelės, išdaužtas minėtų durelių stiklas, daugiau automobilis nebuvo apgadintas. Automobilį iš vakaro buvo pamiršęs užrakinti. Prie automobilio jokių asmenų nebuvo. Kadangi turėjo vykti į darbą ir neturėjo laiko, paskambino savo tėvui A. B., kad šis paskambintų į policiją ir sužiūrėtų dėl automobilio. Sulaukęs tėvo, taksi automobiliu išvažiavo į darbą. Vaikinas, išdaužęs stiklą, jo atsiprašė, žala dėl išdaužto stiklo nepadaryta, civilinio ieškinio nereiškia ir nereikš ateityje, vaikinui jokių pretenzijų neturi ( 1 t. b. l. 38-39).
Liudytojas M. Ž. parodė, kad 2018 m. gruodžio mėn., dienos nepamena, apie 23.00-24.00 val., jis, R. S., Erika ir Silvestras, kurių pavardžių nežino, iš N. A. atvyko į Mažeikių mieste esantį barą „Pegasas“. Po to ėjo viešbutį „Valina“, kuriame nepavykus gauti kambario, apie 3.00 val. ėjo pro taksi automobilių stovėjimo aikštelę, kur įvyko muštynės su jam nepažįstamu asmeniu (E. P.), dėl ko yra pradėtas atskiras ikiteisminis tyrimas, kuriame jis yra įtariamasis. Po to kažkokio tarpo nepamena, galimai dėl girtumo, bet pamena kad jis atsirado prekybos centro „IKI“ automobilių stovėjimo aikštelėje, priešais prekybos centrą „RIMI“. Draugai Rokas, Erikas ir Silvestras buvo nuo jo atsilikę. Į prekybos centro aikštelę turėjo atvažiuoti iš N. A. E. pažįstamas ar giminaitis ir juos parvežti į N. A.. Kalbėdamas telefonu ir pasukęs galvą į šoną, pamatė, kad netoli jo, apie 10-15 metrų atstumu parbėga du jam nepažįstami vaikinai, vienas iš jų rankoje laikė šakalį, vienas jų buvo Egidijus. Jis bandė kalbėtis su vaikinais, tačiau E. P. be jokios priežasties spyrė jam į koją ir į šoną, abu kartus pataikė, tada jis, gindamasis, sudavė vieną smūgį ranka jam į galvą. Netrukus į įvykio vietą atvažiavo policijos pareigūnai. Kas ir kaip išmušė automobilio langą, nematė ir nežino. Apie tai sužinojo daug vėliau, kas ir kaip sužalojo R. S., pasakyti negali, nematė. Tik kai atvažiavę policijos pareigūnai pašvietė R. S. į akis, jis pamatė, kad pastarajam yra patinusi akis. Daugiau sužalotų asmenų jis nematė. Dėl to, kad E. P. jam spyrė į koją ir į šoną jis fizinio skausmo nepajuto, nes buvo susijaudinęs, buvo vartojęs alkoholio (1 t., b. l. 171-172).
Liudytojas A. B. parodė, kad tą rytą Mažeikių m. Sedos g. vedžiojo šunį ir išgirdo triukšmą aikštelėje. Priėjęs arčiau, pamatė besimušančių 4-5 jaunuolių grupę. Matė, kaip vienas vaikinas lazda buvo užsimojęs ir kažkam trenkė, ar pataikė, nematė. Atvykus policijos pareigūnams matė kaip du vaikinai nubėgo link Naftininkų gatvės, kiti vaikinai liko stovėti vietoje. Vaikinų atpažinti negalėtų, kadangi lauke buvo tamsu ir jis stovėjo toli. Jį labai papiktino toks vaikinų elgesys. Grįžus namo, jam paskambino sūnus G. B. ir pasakė, kad išdaužtas jo automobilio galinio lango stiklas. Sūnus paprašė iškviesti policiją, ką jis ir padarė. Sūnus automobilį laikė Sedos gatvėje „IKI“ automobilių stovėjimo aikštelėje. Priėjęs prie sūnaus automobilio, pastebėjo, kad išdaužtas kairės pusės galinių durelių stiklas, kurio vertė apie 10 Eur. Mano, kad automobilio stiklą galėjo išdaužti vaikinai, kurie mušėsi toje pačioje aikštelėje (1 t., b. l. 174-175).
Liudytojas M. L. parodė, kad 2018 m. lapkričio mėn., dienos pasakyti negali, apie 4.00 val. ryto, jis Mažeikių mieste, Žemaitijos gatvėje, prie prekybos centro „Maxima“ susitiko su savo draugu V. D.. Jie nuėjo pas Vytautą į namus, kur vartojo alkoholį, prieš tai jis irgi buvo vartojęs alkoholį. Maždaug po 1-2 val. Vytautui į mobilų telefoną paskambino kažkas, ir Vytautas, baigęs kalbėti telefonu, pasakė, kad E. P., prie prekybos centro „Maxima“ lipantį į taksi, automobilį, sumušė 3-4 vaikinai ir jis prašė ateiti padėti surasti tuos vaikinus. Nuėję, pamatė, kad E. P. yra neblaivu, jo veidas buvo kruvinas, sakė, kad skauda ranką, su juo buvo nepažįstamas vaikinas. Tada jis, E. P. ir Vytautas nuėjo iki kitos taksi automobilių stovėjimo aikštelės, kuri taip pat yra prie prekybos centro „Maxima“, tačiau iš Žemaitijos gatvės pusės. Su Egidijumi buvęs vaikinas išėjo namo, sakydamas, kad nesikiš. Tada jie taksi automobilių vairuotojų pradėjo klausinėti apie vaikinų būrį, kurie turėjo vykti, kiek jam žinoma, į Akmenę. Egidijus buvo sakęs, kad pastarieji prieš prasidedant muštynėms prie taksi automobilio, sakė, jog jiems reikia vykti į Akmenę. Vienas iš taksi vairuotojų, pasakė, kad vaikinus nuvežė ir paleido prie parduotuvės „IKI“, esančios Sedos gatvėje, Mažeikių mieste, nes jie neturėjo pinigų susimokėjimui iki Akmenės. Tada visi trys nusprendė eiti iki parduotuvės „IKI“. Eidamas Žemaitijos gatve, ant žemės jis rado du pagalius. Vieną pasiėmė jis, o kitą pasiėmė Vytautas. Tuos pagalius pasiėmė dėl to, kad nežinojo, kiek asmenų ten bus, ir kad apsigintų. Nuėjus iki minėtos parduotuvės „IKI“, Egidijus pasakė, kad ji sumušę asmenys stovi automobilių aikštelėje prie automobilio. Jis priėjo prie vieno iš nepažįstamų vaikinų, klausė, už ką užpuolė Egidijų. Tas vaikinas atsakė, kad Egidijus jiems kažką atsakė, kad pradėjo šakotis, dėl to ir gavo. Kol jis bendravo su tuo vaikinu, ką darė Egidijus, pasakyti negali, Vytautas, atrodo, nusivijo kažkurį iš ten tos buvusios kompanijos vaikinų. Kadangi su tuo vaikinu jis bendravo normaliai, tai pagalį numetė. Matė, kad netoliese buvo dar vienas vaikinas iš Akmenės kompanijos, kuris stovėjo atokiau ir nieko nedarė bei nesakė. Po kelių minučių visi susirinko prie automobilių plovyklos kampo, visi pradėjo normaliai bendrauti, aiškinosi, už ką sumušė Egidijų. Kol atvažiavo policijos pareigūnai, daugiau nei vieno, išskyrus Egidijų, nematė kruvino ar kaip nors sužaloto. Jis pats nebuvo sužalotas, nei su vienu nesimušė, tik rankoje laikė pagalį, tačiau su juo niekam netrenkė. Kada Egidijus išmušė kažkokiam automobiliui langą, nematė. Ar Vytautas konflikto metu gavo kokį smūgį, pasakyti negali, nematė. Visas konfliktas vyko labai greitai. Kai pamatė, kad atvažiuoja policijos pareigūnai, ekipažų buvo keli, jis su dar vienu jam nepažįstamu vaikinu, su kuriuo kalbėjosi, stovėjo vietoje, dar vienas vaikinas iš Akmenės taip pat stovėjo, o Egidijus, Vytautas ir dar vienas ar du vaikinai pradėjo bėgti, policijos pareigūnai nuvažiavo paskui juos. Po kelių minučių privažiavo policijos automobilis, kuriame buvo Vytautas ir Egidijus. Policijos pareigūnai užsirašė jo ir Vytauto anketinius duomenis ir juos paleido namo, o Egidijus pasiliko įvykio vietoje su policijos pareigūnais, dar prieš tai, Egidijui sakė, kad jis pasižiūrėtų dėl tos rankos, nes Egidijus vis sakė, kad ją skauda. Jis Egidijui sakė, kad kviestųsi greitąją ar važiuotų į ligoninę. Po to, kitą dieną buvo susitikęs su Egidijumi, matė, kad sutinęs jo veidas ir subintuota ranka. Konkrečiai visų detalių nepamena, nes buvo vartojęs alkoholio ir viskas vyko jau paryčiais. Jis nėjo su tikslu muštis, tik norėjo išsiaiškinti, dėl ko vaikinai sumušė Egidijų (1 t., b. l. 177-179).
Liudytojas V. D. parodė, kad 2018 m. lapkričio mėn. pabaigoje, būnant namuose su draugu M. L. vartojo alkoholį. Apie 6.00 val. paskambino draugas E. P. ir pasakė, kad jį sudaužė ir prašė su Mantu ateiti ir padėti, nes žino kur nuvažiavo tie asmenys. Susitikus su E. P., matė ant jo kraują, Egidijus sakė, kad jam skauda dešinę ranką, nes jį sumušė prie taksi automobilio, kuris stovėjo prie Žemaitijos g. namo Nr. 22. Sakė, kad jis nori surasti tuos asmenis ir išsiaiškinti, dėl ko jį užpuolė, nes vienas bijo eiti ir prašė padėti. Einant prie prekybos centro „IKI“, esančio Sedos gatvėje, Mažeikiai, Mantas, eidamas Žemaitijos gatve, paėmė ir nulaužė vieną pagalį, kuris buvo prie medelio. Tada jis su Mantu jį perlaužė per pusę ir vieną dalį pasiėmė pats. Kai visi trys nuėjo prie „IKI“ parduotuvės, Egidijus pradėjo žiūrėti, kur yra tie asmenys, su kuriais sukonfliktavo prie taksi automobilio. Pamatęs, pradėjo eiti link jų, ėjo ir jie. Pribėgęs prie automobilio, Egidijus norėjo atidaryti kairės pusės automobilio dureles, tačiau, jos buvo užrakintos. Tada kartą ar du kartus E. P. spyrė į automobilio kairės pusės galinių durelių stiklą, pažiro stiklas. Automobilio viduje buvę nepažįstami vaikinai pradėjo bėgti iš automobilio, jis pradėjo vytis vaikiną, kuris sėdėjo automobilio gale, dešinėje pusėje, stambesnį, bet nepavijo. Po to grįžo atgal prie to automobilio, žiūrėjo, su kuriuo galėtų normaliai pakalbėti. Sakė, kad nori normaliai pabendrauti, išsiaiškinti, dėl ko Egidijų sumušė. Šakalį numetė, nes nebereikėjo. Vienas vaikinas, iš Akmenės, kuris buvo žemesnio ūgio, ant kaklo buvo tatuiruotė, pasiėmė tą numestą pagalį ir dar norėjo ant jo pulti, tačiau nurimo. Kai atėjo atgal prie automobilio, Egidijus stumdėsi su vienu iš jam nepažįstamu vaikinu. Tas vaikinas, kuris buvo su tatuiruote, kalbėjo su Mantu, buvo dar vienas vaikinas, kuris buvo labai ramus ir niekur nesikišo, o tas, kurį vijosi, nebegrįžo. Tada jis su tuo ramiausiu jam nepažįstamu asmeniu pradėjo kalbėtis, vaikinas sakė, kad Egidijus pats kaltas, kad pačiam reikėjo būti ramiam ir nieko nebūtų buvę, kad pats dėl kalbų čia gavo, tačiau, ką konkrečiai Egidijus pasakė ir dėl ko vaikinai įsižeidė, jam nesakė. Taip pat nepasakė, kuris pradėjo pirmas muštynės prie taksi automobilio. Bekalbant, pamatė, kad atvažiuoja policijos du ekipažai. Kadangi jis buvo neblaivus ir bijojo, kad jo nesulaikytų viešoje vietoje girto, jis, Egidijus ir dar vienas vaikinas iš Akmenės, tačiau, kuris, konkrečiai, pasakyti negali, pradėjo bėgti, tačiau policijos pareigūnai juos pasivijo, buvo įsodinti į policijos automobilį. Egidijų išvežė į Mažeikių ligoninę. Kitą dieną, buvo susitikęs su Egidijumi, jis sakė, kad normaliai neatsimena, dėl ko įvyko tas konfliktas, nes buvo neblaivus. Apie tai, kas pirmas pradėjo muštynes prie taksi automobilio, nesakė. Į policiją neskambino, nes Egidijus nenorėjo jokių reikalų su policija, norėjo išsiaiškinti pats, o jis su Mantu ėjo vien dėl to, kad išsiaiškintų, dėl ko, jie sumušė Egidijų. Šakalius pasiėmė, dėl to, nes Egidijus tiksliai nebuvo pasakęs, kiek asmenų jį sumušė, galvojo, kad ten bus suaugę vyrai, taip pat pasiėmė tikslu, kad jei reikės, kad turėtų su kuo apsiginti, jis muštis neketino. Kol bendravo su visais asmenimis, matėsi, kad vienintelis Egidijus yra nukentėjęs. Ar kiti vaikinai nukentėjo, buvo kaip nors sužaloti, akivaizdžiai nesimatė ir niekas nesiskundė sveikata, jis taip pat nebuvo sužalotas (1 t., b. l. 181-183).
2018 m. lapkričio 10 d. informacijoje ROIK Nr. 0118000612891 fiksuojama, kad automobilių aikštelėje 4 asmenys konfliktuoja su beisbolo lazdomis. Nuvykus, nurodytoje vietoje pastebėti M. Ž., nustatytas 1,02 prom. girtumas, jis sulaikytas ir pristatytas į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatą; R. S.(r)kovas, E. P., M. L.. Asmenys vieni kietiems pretenzijų neturi. Gautas pranešimas iš VšĮ Mažeikių ligoninės priėmimo skyriaus, kad atvyko R. S.(r)kovas, kuriam diagnozuotas akies voko sumušimas, priekinių dviejų dantų lūžimas, skruostikaulio lūžimas, asmuo išvežtas tolimesniam gydymui į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Gautas pranešimas iš VĮ Mažeikių ligoninės priėmimo skyriaus, jog pristatytas E. P., kuriam diagnozuotas dešinės rankos delnakaulio lūžimas išleistas gydytis ambulatoriškai. 2019 m. lapkričio 10 d. informacijoje ROIK Nr. 0118000612918 pranešama, kad po nakties prekybos centro „IKI“ aikštelėje rado savo sūnaus automobilį „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išdaužtu langu. Iš automobilio niekas nepavogta, išdaužtas automobilio langas, pareiškimo negauta, nes automobilio savininkas išvykęs, įvykis galimai susijęs su muštynėmis. Pranešėjas A. B. (1 t. b. l. 8-9).
Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. lapkričio 10 d., apie 6.35 val., Mažeikių mieste prekybos centro „IKI“ automobiliu stovėjimo aikštelėje, adresu Sedos g. 18, M. Ž., E. P., M. L., V. D., R. S. ir kiti nenustatyti asmenys, viešoje vietoje, demonstruodami nepagarbą aplinkai, sukėlė muštynes, taip sukeldami kitų asmenų pasipiktinimą ( 1 t., b. l. 7-9). 2019 m. kovo 22 d. priimtas nutarimas atskirti ikiteisminius tyrimus (1 t. b. l. 17-18).
Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota įvykio vieta, esanti Mažeikiuose, Sedos g. 18, stebimas neužrakintas automobilis „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra kairės pusės galinių durelių stiklo, automobilio salone ir lauke šalia durelių stebimos stiklo šukės. Netoliese ant vejos stebimi du mediniai kuoleliai, 6 cm skersmens, 105 cm ir 83 cm ilgio (1 t., b. l. 21-27). Šių daiktų apžiūra užfiksuota Daiktų apžiūros protokole su fotolentele (1 t., b. l. 28-34). Daiktai perduoti saugoti į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių policijos komisariatą (1 t., b. l. 35, 36).
2019 m. vasario 5 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 152/2019(04), nurodyta, kad R. S. padaryti kūno sužalojimai – kraujosruva dešinės akies vokuose, viršutinio žandikaulio dešinės pusės pirmo ir antro danties vainiko lūžiai. Rasti sužalojimai padaryti, suduodant smūgius bukais daiktais į veidą. R. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 115).
2019 m. sausio 14 d. apžiūrėtas vaizdo įrašas, gautas 2018 m. gruodžio 18 d. iš UAB „B. H.“, vaizdo įrašas filmuoja prekybos centro „IKI“ automobilių stovėjimo aikštelę ( 1 t., b. l. 190-93). Kompaktinė plokštelė su vaido įrašu, esanti voke, prisegtame prie 1 tomo galinio viršelio.
Kaltinamasis E. P. laikinai sulaikytas 2018 m. lapkričio 10 d., 16.55 val., iš laikinojo sulaikymo paleistas 2018 m. lapkričio 12 d., 13.37 val., ( 2 t., b. l. 84, 85), paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( 2 t., b. l. 86-87).
Nukentėjusysis R. S. pareiškė 1 500 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 118-120), ir pateikė Teisinių paslaugų sutartį su advokate, kurios paslaugos, kaip nurodyta Pinigų priėmimo kvite, sudaro 150 Eur (1 t., b. l. 118-12, 121, 122, 123).
Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 198,71 Eur civilinį ieškinį už nukentėjusiajam R. S. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b. l. 13-131, 134-136).
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Šio nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai – veika, jos padariniai, priežastinis ryšys, veikos padarymo būdas ir vieta. Veika pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas. Padariniai – realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas.
Kasacinio teismo praktikoje vandališki, įžūlūs veiksmai asmeniui inkriminuojami paprastai tada, kai jie susiję su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-563/2009). Įžūlus elgesys, grasinimai, patyčios arba vandališki veiksmai visada rodo nepagarbą aplinkiniams, tačiau nebūtinai sukelia padarinius, t. y. visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Pažymėtina, jog sprendžiant veikos nusikalstamumo klausimą būtina atsižvelgti į konkrečios veikos pobūdį ir įvertinti kaltininko veiksmų ypatybes, intensyvumą, trukmę, nukentėjusiųjų asmenybę, viešosios vietos specifiką (pvz., dėl susiklosčiusių tradicijų rimties ir tvarkos laikymosi reikalavimai būna griežtesni oficialių iškilmių, ceremonijų, kulto apeigų ir pan. vietose, tuo tarpu sporto renginiuose, buitinio bendravimo vietose, neformaliuose susibūrimuose elgesio normos nėra tokios griežtos) ir kt. (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2013, 2K-171/2015, 2K-198/2015).
Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141/2015).
Byloje nustatytų aplinkybių visetas leidžia pripažinti, kad įvykio vieta yra viešoji vieta, šiuo atveju fizinio smurto naudojimas viešoje vietoje laikytinas įžūliu elgesiu (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-159/2009, 2K-445/2013), dėl tokių kaltinamojo veiksmų kilo padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis. Kilusius padarinius patvirtina šios aplinkybės – liudytojas V. D. matė, kaip E. P. du kartus spyrė į automobilio kairės pusės galinių durelių stiklą, pažiro stiklas, o automobilio viduje buvę nepažįstami vaikinai pradėjo bėgti iš automobilio, kas leidžia teigti, jog jie išsigando kaltinamojo veiksmų, liudytojas A. B. tą rytą, vedžiodamas šunį, girdėjo triukšmą aikštelėje, matė besimušančių 4-5 jaunuolių grupę, tokie vaikinų, tame tarpe ir kaltinamojo, veiksmai jį labai papiktino. Akivaizdu, kad viešoji rimtis ir tvarka buvo sutrikdyta. Kadangi E. P. asmeninius santykius ėmėsi spręsti viešoje vietoje įžūliu elgesiu, t. y. panaudodamas fizinį smurtą, nukentėjusiojo R. S. atžvilgiu, dėl ko nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Liudytojas M. Ž. taip pat parodė, kad jis taip pat buvo susijaudinęs, nes kaltinamasis ir jam spyrė, tačiau skausmo jis nejuto, pretenzijų neturi. Teismas pripažįsta, kad kaltinamasis savo įžūliais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį, todėl jo veika atitinka BK 284 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtį. Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje numatytos veikos sudėties požymiai. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015, 2K-146-511/2016). Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, nes kaltinamasis E. P. suvokė, kad smurtauja viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, taigi suvokė, kad trikdo visuomenės rimtį, ir to norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis BPK 20 straipsnio nuostatomis, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis E. P., veikdamas tyčia, viešoje vietoje spirdamas į automobilio langą ir jį išdauždamas, o taip pat spirdamas nukentėjusiajam R. S., sukėlė neigiamus padarinius – realiai sutrikdė visuomenės rimtį, nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis bus sutrikdyta (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-308-942/2017 ir kt.). Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, nes kaltinamasis savo asmeniniams santykiams spręsti pasirinko viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį, tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos A. T. (žr. pvz. nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015, 2K-146-511/2016).Teismas vertina, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai bei aplinkiniams. Vertindamas veikos pavojingumo laipsnį, teismas pripažįsta, kad veika pasireiškė įžūliu elgesiu, toks kaltinamojo elgesys vertintinas baudžiamosios teisės kontekste. Kaltinamojo E. P. veika pagal BK 284 straipsnį kvalifikuota tinkamai, nes jis viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.
Kaltinamojo E. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors baigiamojoje kalboje prokurorė prašė atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad surašant kaltinamąjį aktą ši aplinkybė nebuvo nurodyta, kaip sunkinanti kaltinamojo atsakomybė, prokurorė bylos nagrinėjimo teisme metu nereiškė prašymo pasunkinti kaltinimą, todėl teismas tokios faktinės aplinkybės, kuris iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, kai teisiamajame posėdyje kaltinamajam iš anksto nebuvo pranešta, negali pripažinti atsakomybę sunkinančia aplinkybe.
Skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, siekdamas užtikrinti, kad paskirta bausmė būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės, gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6/2013, 2K-68-942/2016).
BK 61 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas visų pirma turi apsispręsti dėl skirtinos bausmės rūšies, o jos dydžio klausimas pradedamas spręsti nustačius bausmės rūšies vidurkį įstatymo sankcijoje. Būtina vertinti, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kiekvienos aplinkybės reikšmė (Lietuvos A. T. Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272-976/2017).
Parinkdamas bausmę kaltinamajam E. P., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinę, baigtinę nusikalstamą veiką, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo, yra pasirengęs atlyginti teismo priteistą žalą, į nukentėjusiojo bei su juo buvusių jo draugų elgesį (kaltinamasis taip pat nukentėjo), teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis vertina kritiškai savo veiksmus.
Individualizuodamas bausmę kaltinamajam E. P., teismas vertina tai, kad padaryta tyčinė nusikalstama veika, kuri priklauso nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), į tai, kad nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, tačiau atlikęs bausmę, padarė išvadas ir atsiprašė nukentėjusiojo, vertindamas nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis, numatyta 41 straipsnyje, bus įgyvendinta paskyrus viešuosius darbus. Viešųjų darbų trukmė, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, nustatytina kiek didesnė, nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės vidurkis, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 24 val. per mėnesį visuomenės labui.
Įvertinus tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirta bausmė mažintina 1/3 (BK 64¹ straipsnis).
Į bausmės laiką įskaitytina laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. lapkričio 10 d., 16.55 val., iki 2018 m. lapkričio 12 d., 13.37 val. – 2 (dvi) dienos, BK 65 straipsnio prilygintos 12 (dvylikai) valandų viešųjų darbų ir laikyti, kad kaltinamasis yra atlikęs 12 valandų viešųjų darbų (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunktis).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki įsiteisės teismo nuosprendis.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusysis R. S. pareiškė 1 500 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, kuriame nurodė, kad dėl padarytų kūno sužalojimų, kuriuos specialistas įvertino kaip nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 115), jis patyrė didelį skausmą, diskomfortą, kurį laiką buvo sutinusi dešinė akis ir blankiai matė, jaudinosi, kad nebūtų rimtų sužalojimų, dėl kurių netektų regėjimo, sumažėjo jo galimybės bendrauti, turi baimę ir vėl patirti smurtą ir kt. Teisiamojo posėdžio metu paaiškindamas dėl civilinio ieškinio, nukentėjusysis R. S. paaiškino, kad po įvykio iš Mažeikių ligoninės jis buvo išvežtas į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur medikai jam patikrino akis dėl galimo stiklų patekimo, po to buvo parvežtas į Mažeikių ligoninę, kur praleido apie penkias valandas, nors gydytojai jam siūlė gydytis toliau, tačiau jis savo noru išėjo iš ligoninės ir gydymą nutraukė. Grįžęs į N. A. į medikus nesikreipė, daugiau nesigydė, toliau sportavo, jo regėjimas nepablogėjo. Teigė, kad nuskelti dantys kenkia jo išvaizdai, trukdo bendravimui, tačiau dantų iki šiol nesitvarkė, kodėl to nedarė, pasakyti negali. Nurodė, kad dantis ketina tvarkyti Latvijoje, jo žiniomis dantų sutvarkymas kainuos apie 2 000 Eur.
Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Lietuvos A. T. ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013, 2K-38-942/2017). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos A. T. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).
Teismas , įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), bei teismų praktika.
Vertindamas nukentėjusiajam R. S. padarytos neturtinės žalos mąstą, teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą, nes dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, suduotų smūgių jam buvo sukeltas fizinis skausmas, išgąstis, lūžo viršutinio žandikaulio dešinės pusės pirmo ir antro danties vainikas. Minėti sužalojimai nukentėjusiajam nesukėlė ilgalaikio sveikatos sutrikdymo. Kaip nurodė nukentėjusysis, grįžęs iš Klaipėdos universitetinės ligoninės, Mažeikių ligoninėje jis prabuvo apie penkias valandas, tačiau iš jos išėjo savo noru ir gydymą nutraukė, nors medikai siūlė tęsti gydymą. Grįžęs į N. A., gyvenamojoje vietoje į medikus nesikreipė, netrukus pradėjo sportuoti ir toliau sportuoja, todėl teismas sprendžia, kad dėl kaltinamojo veiksmų jam nebuvo sukeltos ilgalaikės neigiamos pasekmės. Esant tokioms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti 1 500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė ir neatitinka Lietuvos A. T. praktikoje taikomų rekomenduojamų dydžių. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, Specialisto išvadą, o taip pat tai, kad nukentėjusysis gydėsi trumpą laiką, pats savo noru nutraukė gydymą, pasišalindamas iš gydymo įstaigos, į medikus pagal gyvenamąją vietą nesikreipė, nors Mažeikių ligoninės medikai rekomendavo ir toliau tęsti gydymą, sveikatos būklė leidžia sportuoti sporto klube, pripažįsta, kad dėl sukelto fizinio skausmo bei kitų nepatogumų 500 Eur suma yra pakankama kompensuoti nukentėjusiajam patirtą neturtinę žalą, kuri priteistina iš kaltinamojo.
Neatmestina, kad nukentėjusysis patyrė ir turtinę žalą, tačiau civilinio ieškinio dėl turtinės žalos jis nereiškė, todėl šis klausimas nesvarstytinas.
Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 198,71 Eur civilinį ieškinį už nukentėjusiajam R. S. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, kurios buvo suteiktos kaltinamajam sutrikdžius nukentėjusiojo sveikatą, todėl šie nuostoliai priteistini iš kaltinamojo ((duomenys neskelbtini) straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, o (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti; teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu civilinį ieškinį paruošė advokatė J. K., tačiau kitų atstovavimo funkcijų advokatė šioje byloje neatliko. Todėl atsižvelgdamas į civilinio ieškinio apimtį, jo sudėtingumą, teismas pripažįsta, kad už civilinio ieškinio surašymą, patarimą ir kitas teisines paslaugas 100 Eur suma yra protinga ir atitinka advokato darbo sąnaudas. Tokios advokato pagalbos išlaidos šioje byloje nėra per didelės, todėl priteistinos iš kaltinamojo ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis).
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Du mediniai kuolai su nulaužtu vienu galu, 2019 m. balandžio 5 d. Perdavimo-priėmimo aktu perduoti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių policijos komisariatui saugojimui sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kompaktinė plokštelė, esanti voke, prisegtame prie 1 tomo galinio viršelio, paliktina saugoti kaip baudžiamosios bylos medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 312, 313 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
E. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir nubausti viešaisiais darbais 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant dirbti po 24 valandas per mėnesį visuomenės labui.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant dirbti po 24 valandas per mėnesį visuomenės labui.
Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. lapkričio 10 d., 16.55 val., iki 2018 m. lapkričio 12 d., 13.37 val. – 2 (dvi) dienas, BK 65 straipsnio prilygintas 12 (dvylikai) valandų viešųjų darbų ir laikyti, kad kaltinamasis yra atlikęs 12 valandų viešųjų darbų.
Kardomąją priemonę iki įsiteisės teismo nuosprendis palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nukentėjusiojo R. S. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo E. P. priteisti nukentėjusiojo R. S. naudai 500 (penkis šimtus) Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Iš kaltinamojo E. P. priteisti nukentėjusiajam R. S. 100 (vieno šimto) Eur advokato pagalbos išlaidas.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį už nukentėjusiajam R. S. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas tenkinti pilnai ir iš kaltinamojo E. P. priteisti 198,71 Eur nuostoliams atlyginti. Priteistą sumą nurodyti sumokėti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kodas 191351679, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 7300.
Du medinius kuolus su nulaužtu vienu galu, 2019 m. balandžio 5 d. Perdavimo-priėmimo aktu perduotus Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių policijos komisariatui saugojimui, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Kompaktinę plokštelę, esančią voke, prisegtame prie 1 tomo galinio viršelio, palikti saugoti kaip baudžiamosios bylos medžiagą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių ar Akmenės rūmus.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka