- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-20
- Bylos Nr.
- II-49-718/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01491-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė (pirm.)
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnyba
Įžanginė dalis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracine tvarka nubaustos T. T., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020-10-22 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-12125-2020 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyresnysis specialistas 2020-10-22 surašė administracinio nusižengimo protokolą T. T. už tai, kad ji 2020-10-22, 21.05 val., Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), dirbdama barmene – pardavėja UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiame bare, kontrolinio pirkimo metu (pavedimo Nr. 30-IL-813) 18 metų policijos rėmėjui po 20.00 val. pardavė 0,5 l talpos alaus plastikinėje taroje „Švyturys“ už 2,2 Eur. Savo veiksmais T. T. pažeidė LR Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą ir 18 straipsnio 4 dalies 3 punktą, padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 168 straipsnio 5 dalyje, 168 straipsnio 3 dalyje.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020-10-22 nutarimu T. T. už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 168 straipsnio 5 dalyje, 168 straipsnio 3 dalyje, paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 200 Eur bauda.
2020-11-24 teisme gautas administracine tvarka nubaustos T. T. skundas, kuriame prašoma Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020-10-22 nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jai nutraukti. Skunde nurodoma, kad asmuo, kuriam ji pardavė alų, atrodė ženkliai vyresnis nei 25 metai. LR Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad asmens tapatybę liudijantį dokumentą pardavėjas turi prašyti iš pirkėjo, kai asmuo atrodo jaunesnis nei 25 metai. Kontroliniam užpirkimui parenkant asmenį, kuris vizualiai atrodo gerokai vyresnis nei 25 metai, bandoma suklaidinti pardavėjus, o ne užtikrinti įstatymo laikymosi tvarkos. Jai pareikštas kaltinimas yra absurdiškas, nes alkoholinis alus „Švyturys“ buvo išpilstytas į plastikinę stiklinę (higienos rekomendacijos pandemijos metu). Po patikrinimo alus stiklinėje taip ir liko stovėti ant stalo bare. Policijos pareigūnai stiklinę nufotografavo. 2020-10-22, apie 21.20 val., į barą atėjo jaunas vyriškis, su kauke, nes baruose ir kavinėse privalomas jos dėvėjimas, paprašė įpilti likerį „Jagermeister“ 0,7 l išsinešimui. Jam atsakius, kad visi alkoholiniai gėrimai turi būti išpilstyti ir tik vartojimui vietoje, pirkėjas paprašė alaus „Švyturys“ 0,5 l talpos. Atidarė butelį ir alų supylė į stiklinę. Pirkėjas paklausė, ar galima eiti į lauką. Atsakė jam, kad galima, nes baras yra lauko kavinė. Netrukus į barą atėjo policijos pareigūnai ir alų pirkęs asmuo. Pasirodo, tai buvo jaunesnysis policijos rėmėjas G. B.. Nusiėmęs kaukę jis pašaipiai pasakė, kad jis atrodo vyresnis, bet jam 18 metų.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas atsiliepimu nesutinka su T. T. skunde išdėstytais motyvais, nurodė, kad T. T. parduodamą alų išpylė į vienkartinę plastmasinę tarą, tačiau ją uždengė dangteliu ir tokiu būdu sudarė sąlygas pirkėjui išsinešti alkoholinius gėrimus iš viešojo maitinimo vietos patalpų ir teritorijos. UAB (duomenys neskelbtini) licencijoje verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais Nr. 58/14 A nustatytas apribojimas, tai yra alkoholinių gėrimų pardavimas vartoti vietoje, kaip numatyta Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. pirmadieniais – šeštadieniais nuo 20.00 val. iki 10.00 val. viešojo maitinimo vietose alkoholinius gėrimus parduoti tik vartojimui vietoje, T. T. pažeidė šią nuostatą. T. T. argumentas, kad pirkėjas atrodė vizualiai vyresnis nei 25 metų, nėra pagrįstas, kadangi ji galėjo prašyti pirkėjo pateikti asmens dokumentą, kaip numatyta Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje. Minėtame straipsnyje aiškiai išdėstyta, kad pardavėjas privalo užtikrinti, kad jaunesni nei 20 metų asmenys neįsigytų alkoholio, tačiau situacija leidžia manyti, kad T. T., pasitikėdama savo nuovokumu, neprašo pirkėjų pateikti asmens dokumentą ir gali pasitaikyti daugiau atvejų, kai jaunesni nei 20 metų asmenys įsigyja alkoholio bare. Prašo T. T. skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą.
Administracinėn atsakomybėn patraukta T. T. į skundo nagrinėjimą neatvyko, apie teismo posėdžio laiką, vietą bei datą jai jos nurodytu gyvenamosios vietos adresu pranešti nepavyko, teismo šaukimai grįžo neįteikti, T. T. šaukimų neatsiėmė pašte. Nepavyko jai pranešti apie teismo posėdį ir jos nurodytu el. pašto adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, skundą pateikusi T. T. kviečiama tris kartus neatvyko ir teismo neinformavo apie neatvykimo priežastis, bylos eiga nesidomi, darytina išvada, kad į skundo nagrinėjimą vengia atvykti, todėl byla nagrinėtina jai nedalyvaujant.
Liudytojas E. D. parodė, kad jis dirba Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos skyriaus vyr. specialistu. 2020-10-22 po 20 val. buvo vykdomas kontrolinis pirkimas. Policijos rėmėjas, 18 metų vaikinas, nuėjo į barą ir nusipirko alaus, kurį barmenė įpylė į vienkartinę plastikinę tarą ir uždengė dangteliu. Vaikinas išėjo iš baro, nuėjo į mašiną ir atsisėdo. Barmenė jo nesulaikė, leido išsinešti. Šis baras yra rūsyje, jokios lauko terasos ar staliukų nėra, tik skėtis. Barmenė pardavė alų 18 metų policijos rėmėjui po 20 val. plastikinėje taroje išsinešimui. T. T. bausta ne kartą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
T. T. skundas atmestinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
.
T. T. administracinė nuobauda paskirta už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 168 straipsnio 5 ir 3 dalyse numatytų administracinių nusižengimų padarymą.
ANK 168 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už alkoholinių gėrimų pardavimą mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose jaunesniems negu dvidešimt metų asmenims. ANK 168 straipsnio 5 dalis numato administracinę atsakomybę už alkoholinių gėrimų pardavimą mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose nesilaikant licencijoje nurodytų apribojimų.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymas. Pažymėtina, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas šio įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus. To paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad alkoholio produktai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui pagal šį ir kitus įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas. Įgyvendindamas šiuos tikslus, įstatymų leidėjas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnyje reglamentavo prekybos alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse tvarką. Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktas nustato, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10.00 valandos ir nuo 15.00 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje. Šioje įstatymo normoje imperatyviai nurodoma, kad alkoholiniai gėrimai nuo 22.00 iki 10.00 valandos (pirmadieniais –šeštadieniais), nuo 15.00 val. iki 10.00 val. gali būti parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje, tai yra, turi būti tenkinamos abi sąlygos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, konstatuotinas Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtinto draudimo pažeidimas.
Pažymėtina, kad minėtame konkretus nustatytos pareigos – užtikrinti, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo numatyti reikalavimai – turinys, pobūdis ir apimtis nėra atskleisti. Aptariamoje teisės normoje įstatymų leidėjas nepateikė konkretaus elgesio modelio, todėl darytina išvada, jog ūkio subjektas (jo darbuotojas) turi tam tikrą diskreciją pasirinkti, kokiais būdais vykdyti šią pareigą. Kita vertus, ši diskrecija negali būti neribota. Atsižvelgdamas į Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintą draudimą ir jo tikslus, ūkio subjektas (jo darbuotojas) turėtų imtis tokių priemonių užtikrinti minėto draudimo įgyvendinimą, kokių atitinkamomis aplinkybėmis akivaizdžiai imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo. Todėl, vadovaujantis tuo, jog teisingumą konkrečioje byloje pagal tos bylos individualias aplinkybes vykdo teismas, būtent konkrečią bylą nagrinėjantis teismas turi patikrinti, ar ūkio subjekto darbuotojo veiksmai nulėmė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtinto draudimo pažeidimą, ar, priešingai, – suponavo galimybę taikyti toje pačioje Alkoholio kontrolės įstatyme nuostatoje įtvirtintą išimtį.
To paties įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punktas nustato draudimą parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų. Alkoholinių gėrimų pardavėjai turi teisę iš visų alkoholinius gėrimus perkančių asmenų reikalauti pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą, o kai yra abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 25 metų, privalo iš perkančio alkoholinius gėrimus asmens reikalauti pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą. Jeigu toks asmuo nepateikia jo tapatybę liudijančio dokumento, alkoholinių gėrimų pardavėjai privalo atsisakyti parduoti jam alkoholinius gėrimus (Įstatymo 18 straipsnio 5 dalis).
Byloje nustatyta, kad G. B. kontrolinio pirkimo metu buvo 18 m. Pareiškėja neneigia, kad ji nepaprašė pirkėjo G. B. pateikti asmens dokumentą, kad įsitikintų, jog jis yra tokio amžiaus, nuo kurio leidžiama pirkti alkoholinius gėrimus, teigia, kad G. B. jai atrodė daug vyresnis nei 25 m. Pareiškėjos argumentai, kad pirkėjas G. B. jai atrodė vyresnis nei 25 m., ir nekilo abejonių, kad jam nėra 20 m., nėra pagrįsti jokiais įrodymais, todėl laikytina subjektyvia pareiškėjos nuomone. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad T. T. nesilaikė LR Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtinto draudimo parduoti alkoholį jaunesniems nei 20 metų amžiaus asmenims ir šio įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto privalomo reikalavimo, prieš parduodant alkoholį patikrinti visų jaunesnių nei 25 metų amžiaus pirkėjų dokumentus, todėl pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 168 straipsnio 3 dalį.
Skundą pateikusi T. T. teigia pardavusį alkoholinį gėrimą vartoti vietoje. Alų įpylė į plastikinę stiklinę. Neneigia leidusi išeiti pirkėjui į lauką, nes baro teritorijoje yra lauko kavinė. Pažymėtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) licencijoje verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais Nr. 58/14 A (išduota Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014-05-08) nustatytas apribojimas – alkoholinių gėrimų pardavimas vartoti vietoje. Taigi, licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais lauko kavinėje UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo, neturėjo teisės aptarnauti klientus ir lauko sąlygomis.
Teismo nuomone, tai, jog alkoholinis gėrimas pardavimo metu buvo perpiltas į kitą tarą, bei kad pirkėjui buvo duota plastikinė tara vartojimui vietoje, savaime nesuponuoja išvados, kad alkoholinis gėrimas bus vartojamas vietoje. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar alkoholinio gėrimo perpylimu į kitą tarą siekiama, kad alkoholinis gėrimas būtų suvartotas vietoje. Nors įstatymai nereglamentuoja, į kokią tarą turi būti išpilstomas gėrimas vartojimui vietoje, tačiau šiuo atveju įmonės pasirinkta tara plastikinės stiklinės su dangteliais kelia pagrįstų abejonių, kad įmonės realus ir neimituojamas siekis, tikslas buvo tai, kad gėrimų vartojimas vyktų tik vietoje. Priešingai, teismo vertinimu, plastikinė stiklinė su dangteliu (b. l. 12), yra patogi išsinešti gėrimą iš viešojo maitinimo vietos.
Liudytojas E. D. parodė, kad 2020-10-22 po 20 val. barmenė pardavė alų 18 metų policijos rėmėjui plastikinėje taroje išsinešimui, vaikinas išsinešė alų ir įsėdo mašiną. T. T., būdama alkoholiu prekiaujančios įmonės darbuotoja ir tiesiogiai alkoholinius gėrimus parduodantis asmuo, be to būdama bausta už analogiško pažeidimo padarymą, turėjo išmanyti tokią prekybą reglamentuojančių aktų reikalavimus, juose numatytus draudimus, išimtis ir atsakomybę už nustatytos tvarkos pažeidimus, tačiau pati leido klientui iš kavinės pasišalinti ir taip neužtikrino parduoto alkoholinio gėrimo vartojimo vietoje, todėl pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 168 straipsnio 5 dalį.
Taigi, išnagrinėjęs bylos duomenis, teismas daro išvadą, jog T. T. kaltė padarius nusižengimus, numatytus ANK 168 straipsnio 3 ir 5 dalyse, įrodyta. Teismo nuomone, nėra pagrindo išvadai padaryti, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei netinkamai pritaikė įstatymą. Skundžiamą nutarimą priėmė institucija, turtinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą nusižengimą. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas, skirdamas administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes.
Įvertinus visas objektyvias ir byloje nustatytas aplinkybes, T. T. asmenybę, konstatuotina, jog jai paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.
Įvertinęs šių aplinkybių visumą, T. T. skundas atmestinas ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020-10-22 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-12125-2020 paliekamas galioti nepakeistas (ANK 642 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 str., 642 str. 1 d. 1 p., teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
T. T. skundo netenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020-10-22 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-12125-2020 palikti nepakeistą.
Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.