Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-585-81/2011

Teisėja L. Tamulionienė Teisminio proceso Nr. 1-65-1-00935-2009-1;

2011 m. spalio 6 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Linai Laurusevičienei, nuteistiesiems D. B., D. B., jų gynėjai advokatei Alvydai Medišauskienei, nukentėjusiajam J. Z., jo atstovei advokatei Angelei Fominienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. B., D. B. ir nukentėjusiojo J. Z. apeliacinius skundus dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. nuteistas už padarymą nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –LR BK) 138 str. 1 d. – laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams įpareigojant D. B. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam J. Z. padarytą turtinę ir neturtinę žalą; iš nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1 d. D. B. išteisintas, nes nepadaryta ši veika – Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso /toliau-LR BPK/ 305 str. 5 d. 1p.

D. B. nuteistas už nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 1 d. – laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams įpareigojant D. B. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam J. Z. padarytą turtinę ir neturtinę žalą; iš nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1 d. D. B. išteisintas, nes nepadaryta ši veika (LR BPK 305 str. 5 d. 1p. )

Iš D. B. ir D. B. solidariai J. Z. priteista 199,44 lt (vienas šimtas devyniasdešimt devyni litai 44 centai) turtinei žalai atlyginti ir 10000 lt (dešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.

Iš D. B. ir D. B. solidariai Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteista 1651,31 lt (vienas tūkstantis šeši šimtai penkiasdešimt vienas litas 31 centas) turtinei žalai atlyginti.

Iš D. B. ir D. B. priteista po 305,00 lt (tris šimtus penkis litus) valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. ir D. B. dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 1 d. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, 2009-06-21, apie 15.10 val., (duomenys neskelbtini), šalia P. T. namų, po kilusio tarpusavio konflikto dėl D. B. traktoriumi ariamos žemės ir dėl to galėjusio būti apgadinto keliuko į nukentėjusiojo J. Z. uošvio P. T. namų sodybą, tyčia sudavė rankomis ir įspyrė ne mažiau kaip trylika smūgių J. Z. į galvos, nugaros ir šonų sritis, padarydami jam lengvą galvos smegenų sukrėtimą, galvos, veido, krūtinės sumušimą, poodines kraujosruvas pakaušyje, kairės akies vokuose, kairiame šone, juosmenyje pereinant į dešinį šoną, odos nubrozdinimus pasmakrio srityje, dilbiuose, kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine, sprando raiščių patempimą ir VI šonkaulio lūžį, tuo padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 d.

Kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, proceso dalyvių nuomones: nuteistųjų bei jų gynėjos, prašiusių nuteistųjų apeliacinius skundus dėl juose išdėstytų motyvų patenkinti, nukentėjusiojo skundą atmesti, nukentėjusiojo bei jo atstovės, prašiusių skundą atmesti, prokurorės, prašiusios apeliacinius skundus atmesti, sprendžia, jog nuteistojo D. B. apeliacinis skundas tenkinamas, D. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nukentėjusiojo skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą pripažinti D. B. ir D. B. kaltais, padarius LR BK 138 str. 1 d. numatytą nusikaltimą bei nepagrįstai jiems skyrė bausmes. Teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė neišsiaiškinęs visų reikšmingų bylai išspręsti aplinkybių, t.y. nenustačius tikslios įvykio vietos, teismo išvados dėl nuteistųjų kaltės padarius LR BK 138 str. 1 d. numatytą nusikaltimą nepagrįstos išsamia ir nešališka įrodymų visumos analize, visiškai nemotyvuotos, prieštaringos ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Dėl šių aplinkybių nuosprendis dalyje dėl D. B. ir D. B. nuteisimo negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Byloje D. ir D. B. nuteisti už tai, kad bendrininkaudami neteisėtais veiksmais (duomenys neskelbtini). šalia P. T. namų, po konflikto dėl ariamos žemės ir dėl to galėjusio būti apgadinto keliuko į nukentėjusiojo J. Z. uošvio P. T. sodybą tyčia rankomis ir kojomis sudavė J. Z. į galvos, nugaros ir šonų sritį, padarydami sužalojimus, kurie atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Pažymėtina, jog siekiant nustatyti nusikalstamos veikos požymį-įvykio vietą, pašalinti prieštaravimus dėl įvykio vietos tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo parodymų byloje buvo pavesta atlikti parodymų patikrinimą vietoje, tačiau iš teismo nurodytos veikos aprašymo taip ir neaišku, kurioje vietoje įvyko konfliktas, vieta-šalia P. T. namų visiškai nekonkreti bei jos neidentifikuoja jokie požymiai, teismas nuosprendyje nenurodė jokių motyvų ir išvadų dėl įvykio vietos, turint omenyje, jog nuteistųjų ir nukentėjusiojo nurodytos įvykio vietos iš esmės skiriasi.

Pirmosios instancijos teismas nurodė išsamius nuteistųjų išteisinimo pagal LR BK 284 str. 1 d. motyvus, tačiau nenurodė išsamių nuteistųjų kaltės dėl LR BK 138 str. 1d. numatytos veikos motyvų. Teismas nurodė, jog ištirtais įrodymais besąlygiškai nustatyta, jog kaltinamieji tyčia sudavė J. Z. ne mažiau 13 smūgių į galvą, veidą, krūtinę bei kitas kūno vietas ir dėl VI šonkaulio lūžio jam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Ši teismo išvada nepagrįsta įrodymų analize, nenurodyti duomenys, įrodymai, kuriais grindžiama ši išvada, nes byloje ištirti įrodymai dėl nuteistųjų kaltės yra prieštaringi, ką pripažįsta ir pats teismas, tačiau nenurodyta kuriais būtent įrodymais remiamasi, kurie laikomi nepatikimais ir dėl kurių priežasčių. Nenurodytos aplinkybės, kurie būtent įrodymai vertinami kaip nuteistuosius kaltinantys, ši teismo išvada visiškai nepagrįsta ir nemotyvuota. Teismas nurodė, jog kaltinamųjų ir nukentėjusiojo parodymai dėl konflikto pradžios prieštaringi. Teismas laiko teisingais tiek duomenis (specialistų išvadas) dėl nukentėjusiojo sužalojimų, tiek ir dėl D. B. sužalojimo. Teismas nurodo, jog nukentėjusiojo J. Z. veiksmais buvo intensyvesni, nes jis vienas sudavė D. B. 16 smūgių, tuo tarpu kaltinamieji dviese sudavė J. Z. ne mažiau 13 smūgių. Remdamasis šiais duomenimis teismas pripažįsta, jog konflikto iniciatorius buvo nukentėjusysis, kad jo veiksmai buvo intensyvesni, tačiau visiškai nenurodo jokių motyvų, kodėl šioje situacijoje kaltais pripažįstami būtent nuteistieji. Teismas visiškai neaptarė ir neįvertino nuteistojo D. B. sužalojimo aplinkybių, kurios šioje situacijoje yra svarbios vertinat ir sprendžiant nuteistųjų kaltės klausimą, nors teismas pripažįsta, jog sužalojimai D. B. buvo padaryti būtent šio įvykio metu. Esant šiems prieštaravimams nuosprendis dalyje dėl D. B. ir D. B. nuteisimo negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Teismo padarytos įrodymų vertinimo klaidos ištaisytinos apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinė instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nustatė šias įvykio aplinkybes. (duomenys neskelbtini) už įvažiavimo į P. T. sodybą link tvenkinių esančiame dirbame lauke kilus žodiniam konfliktui tarp J. Z. ir D. B. dėl ariamos žemės ir dėl to galėjusio būti apgadinto keliuko, J. Z. įlipo į traktoriaus kabiną, sudavė smūgius D. B., šis gindamasis taip pat sudavė smūgius rankomis J. Z., J. Z. ištraukus D. B. iš traktoriaus kabinos, jiems pargriuvus ant žemės, D. B. gindamasis dar sudavė rankomis smūgius bei spyrė nukentėjusiajam (atsistūmė) ir tuo padarė kaltinime nurodytus sužalojimus, kurie dėl šonkaulio lūžio kvalifikuotini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Nepatvirtinami jokiais objektyviais, patikimais įrodymais ir J. Z. parodymai dėl kitų įvykio aplinkybių-konflikto pradžios, eigos, todėl jo parodymai negali būti laikomi nuosekliais. J. Z. parodė, jog pamatęs, kad D. B. aria žemę, nuėjo pažiūrėti, kad neišartų įvažiavimo į sodybą, sustabdė D. B., paklausė, ką šis daro, tada D. B. jį iškoliojo necenzūriniais žodžiais. D. B. išvažiavo ant žvyrkelio, sustojo ir kalbėjosi mobiliu telefonu. Tuomet jis, t.y. nukentėjusysis, grįžo į sodybą. Po 10 min. jis pamatė, kad D. B. grįžo į tą pačią vietą ir sustojo ant bendro naudojimo kelio. Atvažiavo ir D. B. sūnus, tada jis nusprendė eiti pasikalbėti. D. B. jį vėl iškoliojo ir sudavė smūgį kumščiu į veidą, nuo kurio jis nukrito, tada jį puolė abu B., D. B. jį smaugė ir kaire ranka smūgiavo į veidą, krūtinę, sudavė 5-6 smūgius, o jis gynėsi, bet smūgių nesudavė, o jo sūnus D. B. jį spardė-įspyrė koja į kaktą, šoną, ranka sudavė apie 10 smūgių į veidą. Jis D. B. smūgių nesudavė. Nuo smaugimo prarado sąmonę. Nors J. Z. neigia sudavęs smūgius D. B., tačiau ši aplinkybė nustatyta objektyviais duomenimis (specialisto išvada, medicininiais išrašais), kuriuose nuo pat įvykio pradžios D. B. teigė, jog jį sumušė būtent įvykio dieną, įvykio metu jam ariant žemę. Be to, J. Z. parodymų, kad pirmas puolė būtent D. B. nepatvirtina, jokie kiti bylos duomenys. Pačios muštynių pradžios nematė nei D. Z., nei A. P. nei J. M.. Tuo tarpu nuteistojo D. B. parodymus dėl įvykio eigos patvirtina D. B. parodymai, liudytojų L. L., V. R. parodymai. Pažymėtina, jog J. Z. nurodo, jog jis siekė, kad nebūtų sugadintas keliukas. Byloje nėra jokių duomenų, kad keliukas būtų buvęs kaip nors sugadintas ar apgadintas. Be to, teismas konstatuoja, jog J. Z. neturėjo jokios priežasties eiti link dirbančio traktoriumi D. B. ir aiškintis dėl keliuko, nes jokių objektyvių duomenų, kad keliukas buvo sugadintas nėra. To nenurodė ir pats J. Z.. Teismas laiko nenuosekliais ir neatitinkančiais faktinių aplinkybių ir J. Z. parodymų, kad jis ėjo du kartus link nuteistojo D. B., nes kaip jau minėta, jokios priežasties eiti link traktoriaus ką nors aiškintis nebuvo. Be to, nelogiški ir J. Z. aiškinimai, kad jis antrą kartą ėjo aiškintis. J. Z. nurodo, jog pamatęs, kad D. B. grįžo į tą pačią vietą ir sustojo ant bendro naudojimo kelio vėl nusprendė eiti pasikalbėti, nors jau buvo grįžęs į sodybą. Tokiu būdu nėra jokios priežasties J. Z. eiti link D. B.. Duomenų, kad keliukas buvo sugadintas nėra. D. B. sustojo ant bendro naudojimo kelio, t.y. jis ten turėjo teisę būti ir važiuoti. Be to, nenuoseklūs ir J. Z. parodymai dėl tolesnės įvykio eigos. Pažymėtina, jog J. Z. protokole pareiškime nurodė, jog jam bandė D. B. suduoti metaline lazda, tuo tarpu teisminio nagrinėjimo metu jokių duomenų apie lazdą nenurodė. Apie lazdą nenurodo nei D. B. nei D. B.. Pažymėtina, jog J. Z. parodymų dėl konflikto pradžios nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Teismas taip pat nesivadovauja ir liudytojų A. P., D. Z. bei J. M. parodymais, nes jie suinteresuoti bylos baigtimi, be to, D. Z. pačių smūgių nematė. A. P. nurodžiusi, kad D. B. buvo su lazda, tačiau tai prieštarauja paties nukentėjusiojo parodymams, J. M. taip pat negalėjo pasakyti, kas kokius smūgius konkrečiai sudavė. Be to, visų šių liudytojų parodyta nusikaltimo vieta prieštarauja byloje aukščiau aptartais įrodymais nustatytai įvykio vietai. Tai taip pat duoda pagrindą abejoti šių liudytojų parodymų patikimu.

D. B. nurodė, jog konfliktas kilo ne ant keliuko, o lauke, kurį D. B. arė, ten jie grūmėsi su nukentėjusiuoju. D. B. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog jau po muštynių jis buvo pagrįžęs keliu, sustojęs skambino policijai. D. B. nurodo, jog pirmas konfliktą pardėjo J. Z., kuris liepė dingt iš ariamos žemės, užšokęs ant traktoriaus sudavė kelis smūgius į galvą, jam iškrito dantų protezai, jis dengėsi ranka, J. Z. jį smaugė ir tąsė, jis besigindamas nutraukė J. Z. grandinėlę. Jie iškrito iš traktoriaus kabinos ant žemės, toliau grūmėsi, besigindamas sudavė J. Z. smūgius, galbūt įspyrė, nes J. Z. laikė jį už kaklo ir smūgiavo. Atbėgęs sūnus D. B. nustūmė J. Z., ar sūnus sudavė nukentėjusiajam, nematė. Atbėgo iš sodybos dvi moterys su kirviais. D. Z. kirviu apgadino traktorių. Kitą dieną jis kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl sužalojimo ir traktoriaus apgadinimo. Byloje nustatyta, jog D. B. iš tiesų sekančią dieną kreipėsi į policijos įstaigą, nurodė šią įvykio eigą, kreipėsi dėl sužalojimo ir traktoriaus sugadinimo. Byloje ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes D. B. padaryti sužalojimai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir dėl šios veikos ikiteisminis tyrimas neatliekamas, o dėl traktoriaus apgadinimo pradėta administracinės bylos teisena, kuri nutraukta. Šios aplinkybės, net ir įvertinus tai, kad administracinės bylos teisena nutraukta, vertinant su kitais įrodymais (liudytojų V. R., L. L. )duoda pagrindą tikėti D. B. parodymais ir juos laikyti patikimais.

D. B. patvirtino, jog dirbo netoliese, išgirdo, kad tėvo traktorius nustojo arti, išgirdo šauksmus, pamatė prie traktoriaus stovintį J. Z., sėdo į automobilį ir nuvažiavo pas tėvą. Bevažiuojant matė, kad J. Z. įlipo į traktoriaus kabiną ir kažką su tėvu darė, jie nukrito ant žemės, grūmėsi, pribėgęs nutraukė J. Z. nuo tėvo, kuris tuo metu laikė tėvą už kaklo, užgulęs smūgiavo tėvui, tėvas kojomis atsistūmė nuo J. Z.. Tėvo veidas buvo kruvinas. D. B. patvirtino teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus, jog jis jokių smūgių J. Z. nesudavė, nors ikiteisminio tyrimo metu buvo sakęs, kad norėdamas apginti mušamą tėvą kumščiu du kartus sudavė J. Z. į galvą. D. B. parodymai dėl įvykio eigos iš esmės neprieštarauja D. B. parodymams. Liudytojai L. L. bei V. R. taip pat parodė, jog jie įvykio dieną žvejojo prie tvenkinių, išgirdo riksmus, matė kaip J. Z. išsitempė D. B. iš traktoriaus, pargriovė ant žemės, jie grūmėsi, J. Z. buvo užgulės D. B., D. B. nutraukė J. Z. nuo tėvo, atbėgo dvi moterys, viena, kažką laikydama rankose ,vijosi B., kita kažkuo daužė traktorių. B. išvažiavo ,o J. Z. nuėjo. L. L. parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, jog L. L., o kartu ir V. R. galėjo matyti įvykį, nes nuo tos vietos, kur jie stebėjo įvykį, įvykio vieta matosi. Byloje nenustatyta jokių objektyvių duomenų, duodančių pagrindą abejoti šių liudytojų parodymų patikimu, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Šie liudytojai patvirtino nuteistųjų nurodytas aplinkybes, t.y. tai, kad J. Z. buvo užlipęs ant traktoriaus, kad jie iškrito iš traktoriaus kabinos, kad grūmėsi, kad J. Z. užsigulęs D. B. smūgiavo, kad D. B. nustūmė J. Z. nuo tėvo. Atsižvelgiant į tai, kad šių liudytojų parodymai laikyti patikimais ir objektyviais, jie patvirtina Donato bei D. B. parodymus, tai duoda pagrindą tikėti nuteistųjų parodymais bei juos laikyti patikimais.

D. B. parodė, jog pirmas smūgius į veidą, galvą sudavė į kabiną įlipęs J. Z., kurį jis stengėsi išstumti, jie abu iškrito iš kabinos ir grūmėsi ant žemės. Tą patvirtino ir D. B. bei liudytojai V. R. ir L. L.. Tai, kad D. B. buvo sužalotas, sužalojimai pagrinde veido, galvos srityje, patvirtina ir specialisto išvada Nr. G2321/09(02) (t1, b.l. 90-92). Šioje išvadoje taip pat konstatuoti ir sužalojimai D. B. kakle, nurodyta, jog sužalojimai padaryti ne mažiau 16 trauminių poveikių pasėkoje. Tai patvirtina buvus grumtynes bei patvirtina J. Z. veiksmų didelį intensyvumą – D. B. sužalotas ne mažiau 16 trauminių poveikių pasėkoje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, įvertinus tai, kad smurtą pradėjo J. Z., nes jis įlipo į traktoriaus kabiną ir sudavė smūgius, po to išsitempė D. B. iš kabinos ir grūmėsi ant žemės, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog iš nukentėjusiojo pusės D. B. atžvilgiu buvo pavojingas realus ir akivaizdus kėsinimasis, t.y. buvo būtinosios ginties sąlygos ir D. B. turėjo teisę gintis nuo šio akivaizdaus kėsinimosi. Byloje nustatyta, jog D. B. smūgiavo kumščiais ir spyrė (atsistūmė) nuo nukentėjusiojo, jam smūgiai buvo suduoti taip pat rankomis, D. B. buvo užgulęs nukentėjusysis, todėl laikytina, jog D. B. veiksmai būtinosios ginties ribų neperžengė. Esant šioms aplinkybėms laikomas nepagrįstu, todėl atmetamas nukentėjusio skundo argumentas, kad neteisinga išvada, jog konfliktą sukėlė nukentėjusiojo elgesys.

Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, jog byloje nesurinkta jokių objektyvių, patikimų įrodymų, kurie neginčytinai patvirtintų aplinkybę, kad D. B. sudavė ranka ar koja J. Z. į šono sritį, dėl ko pastarajam galėtų lūžti šonkaulis. D. B. teisminio nagrinėjimo metu kategoriškai neigė sudavę smūgius J. Z.. Jis parodė, jog nutraukė J. Z. nuo savo tėvo. Nei D. B., nei liudytojai L. L. nei V. R. nenurodė, jog D. B. būtų sudavęs smūgius nukentėjusiajam, jie parodė, jog D. B. nustūmė J. Z. nuo savo tėvo. J. M. konkrečių smūgių kaip ir D. Z. nematė, A. P. parodymais remtis teismas taip pat negali, nes jie prieštarauja J. Z. parodymams, nepatvirtinami jokiais kitais bylos duomenimis. Nors paaiškinime D. B. nurodė galėjęs gindamas tėvą sužaloti J. Z., buvo nurodęs, kad sudavė du smūgius į galvą, tačiau teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog tyrėjas neteisingai užrašė iš jo žodžių, o jis to nepastebėjo, tvirtino teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus, kad smūgių nesudavė. Pažymėtina, jog nesunkus sveikatos sutrikdymas J. Z. nustatytas dėl šonkaulio lūžio, kiti sužalojimai kvalifikuotini tik kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. D. B. kategoriškai neigia bet kokius smūgius J. Z., jokių patikimų duomenų, galinčių patvirtinti J. Z. parodymus, kad jam spardė ar smūgiavo į šonus D. B., byloje nenustatyta, todėl D. B. dėl LR BK 138 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos išteisintinas, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. (LR BPK 303 str. 5d. 2p.)

Nukentėjusysis nesutinka su ta nuosprendžio dalimi, kuria Donatas bei D. B. išteisinti dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1 d. Nukentėjusysis teigia, kad konfliktas įvyko viešoje vietoje, ne dėl asmeninių nesutarimų. Atsižvelgdama į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šie nukentėjusiojo skundo argumentai nepagrįsti, todėl turi būti atmetami. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė, jog konflikto iniciatorius buvo J. Z.. Byloje nustatyta, jog jis pirmas inicijavo konfliktą be jokios objektyvios priežasties. Keliukas nebuvo sugadintas, nebuvo ir jokių objektyvių požymių dėl jo sugadinimo. Byloje taip pat nustatyta, kad J. Z. priėjo prie nuteistojo D. B. traktoriaus, o ne priešingai, kad nukentėjusysis pirmas užlipo į traktoriaus kabiną ir pradėjo smūgiuoti D. B.. D. B. gynėsi nuo nukentėjusiojo akivaizdaus ir pavojingo kėsinimosi, D. B. tik nustūmė J. Z. nuo tėvo, todėl teismo išvada, jog nuteistųjų veika nebuvo nukreipta pažeisti viešąją tvarką, pagrįsta, todėl jie, kaltinamieji D. ir D. B., dėl kaltinimo, numatyto LR BK 284 str. 1 d. išteisinti pagrįstai, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo požymių.

Motyvuojamoji dalis

D. B. atžvilgiu baudžiamoji byla dėl LR BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nutraukiama, nes šią nusikalstamą veiką padarė esant būtinosios ginties sąlygomis, neperžengdamas jos ribų (LR BK 28 str.), o ši aplinkybė šalina baudžiamąją atsakomybę.

D. B. dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 138 straipsnio 1 dalyje išteisinamas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką- LR BPK 303str.5d.2p.

Nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentų dėl netinkamos D. B. ir D. B. veiksmų kvalifikacijos /dėl LR BK 138str.2d.8p./ nagrinėjimas netikslingas dėl aukščiau išdėstytų motyvų reziumuojant pastarųjų kaltę/nekaltumą/.

Nukentėjusiojo J. Z. bei Valstybinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėtais – LR BPK 115 str.3d.2p..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1d. 2p., 327 str. 1p. 329 str. 1p., 330 str. kolegija

nusprendžia:

Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. nuosprendį dalyje dėl D. B. ir D. B. nuteisimo pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

D. B. atžvilgiu baudžiamąją bylą dėl LR BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nutraukti, esant LR BK 28 straipsnio 1 dalyje numatytai baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei-būtinajai ginčiai.

D. B. iš nusikaltimo, numatyto LR BK 138 straipsnio 1 dalyje išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką –LR BPK 303str.5d.2p.

Nukentėjusiojo J. Z. ir Valstybinės ligonių kasos civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti galioti nepakeistą.