Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjų pareiškime nurodo, kad pagal Vilniaus miesto Spalio rajono Tarybos Vykdomojo komiteto 1987-01-28 Potvarkį Nr. 8 bei parengtą ir Vilniaus miesto vyriausiojo dailininko suderintą projektą, (duomenys neskelbtini) narys V. M. pastatė (duomenys neskelbtini) Vilniaus mieste buvusios (duomenys neskelbtini) (kieme) - šiuo metu (duomenys neskelbtini) (kieme). Remiantis Vilniaus miesto Spalio rajono Tarybos Vykdomojo komiteto 1987-07-01 Pažyma, kurią pasirašė Spalio rajono architektė buvo patvirtinta, kad statybos darbai užbaigti, statybinės medžiagos įsigytos teisėtai, (duomenys neskelbtini) atitinka sanitarines normas bei priešgaisrinius reikalavimus ir yra tinkama eksploatuoti. Šiuo dokumentu buvo patvirtinta, jog nekilnojamasis daiktas sukurtas laikantis teisės aktų reikalavimų (Vykdomojo komiteto 1987-01-28 d. potvarkio 2.3 punktu). Nuo to laiko V. M. pastatą naudojo pagal paskirtį (duomenys neskelbtini) auginimui ir laikymui. Šiuo pastatu - (duomenys neskelbtini) naudojosi ir kiti Vilniaus (duomenys neskelbtini) nariai. V. M. 1990 metais, prieš išvykdamas gyventi į Izraelio valstybę, jam priklausantį pastatą - (duomenys neskelbtini) pardavė J. T. už 3000 rublių. Pastato - (duomenys neskelbtini) savininku tapo J. T., kuris pastatą toliau naudojo (duomenys neskelbtini) auginimui. Pastato - (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta notarine forma ir nebuvo įregistruota turto registro įstaigoje. 2001 metais J. T. išsikėlė gyventi iš Vilniau miesto Naujamiesčio rajono į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną ir kartu su savimi perkėlė savo laikytus (duomenys neskelbtini), o pastatą – (duomenys neskelbtini) perdavė naudotis kolegoms (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) A. K. ir E. L.. Dėl to 2001 m. gegužės 14 d. buvo sudaryta pastato - (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartis, kuria J. T. pardavė (duomenys neskelbtini) A. K. ir E. L. kaip neregistruotą statinį, esantį Vilniuje (duomenys neskelbtini) namo kieme, skirtą (duomenys neskelbtini) auginti. Sutartį su J. T. pasirašė tik A. K., kadangi E. L. Sutarties sudarymo metu buvo išvykęs. Sutartis buvo sudaryta rašytine forma, tačiau neįregistruota Nekilnojamojo turto registre. Remiantis 2001 m. gegužės 14 d. pastato – (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi už (duomenys neskelbtini) A. K. kartu su E. L. J. T. sumokėjo 1000 litų. Taigi, tokiu būdu pareiškėjai A. K. ir E. L. sąžiningai įgijo ir daugiau nei 19 metų kartu teisėtai valdo bei dekoratyvinių (duomenys neskelbtini) auginimui naudoja pastatą – (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esantį Vilniaus mieste (duomenys neskelbtini) (namų kieme). Apie pareiškėjų vykdomą dekoratyvinių (duomenys neskelbtini) auginimą Naujamiesčio rajone, (duomenys neskelbtini) (namų kieme) yra aprašyta spaudoje. 2020 m. spalio 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Vilniaus skyriaus darbuotojai atlikto valstybinės žemės, esančios greta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemės naudojimo patikrinimą vietovėje ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr.49ŽN-517-(14.49.81.). Akte užfiksuota, kad greta (duomenys neskelbtini), Vilniuje pietinėje dalyje yra nesuformuotas žemės plotas, kuriame stovi statinys, kuriame laikomi (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad statinys pastatytas valstybinėje žemėje ir užima 37,30 kv. m. valstybinės žemės plotą. Patikrinimo metu pareiškėjams pateikus turimus dokumentus apie pastato statybą buvo nustatyta, kad žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, kurie atitiktų Administracinių nusižengimų kodekso 110, 112, 257, 258, 261, 333 straipsniuose numatytus požymius, nenustatyta. NŽT atlikus patikrinimą dėl žemės sklypo naudojimo paaiškėjo, jog pagal galiojančius teisės aktus nėra išspręsti pastato – (duomenys neskelbtini) teisinės registracijos klausimai, t. y. Nekilnojamojo turto registre nėra registruotas pats nekilnojamasis daiktas – (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Todėl pareiškėjams tapo būtina bendrai spręsti pastato įteisinimo, įregistravimo bei naudojamo žemės sklypo suformavimo klausimus atsakingose valstybės ir savivaldybės institucijose. 2020-10-01 buvo įforminta ½ dalies pastato – (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis ir patvirtinta, jog ½ dalis (duomenys neskelbtini) priklauso pareiškėjui E. L., kuris kartu su pareiškėju A. K. (duomenys neskelbtini) pastatą kartu valdė ir naudojo nuo 2001 metų. Šiame pastate jie kartu užsiminėjo dekoratyvinių (duomenys neskelbtini) auginimu ir laikymu. Siekiant išspręsti pastato – (duomenys neskelbtini) teisinės registracijos klausimą buvo parengta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla. Pastatui – (duomenys neskelbtini) suteiktas nekilnojamojo turto objekto registro Nr. (duomenys neskelbtini) (Statiniai), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto sav., Vilnius. Pareiškėjai A. K. ir E. L. 2020-10-09 kreipėsi į Registrų Centrą su prašymu Nekilnojamojo turto registre 2001-05-14 (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo bei 2020-10-01 1/2 (duomenys neskelbtini) dalies pirkimo – pardavimo sutarčių pagrindu įregistruoti bendrosios dalinės nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą – (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ). Registrų centras pareiškėjų prašymus atmetė motyvuodamas tuo, kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Registrų centras rašte nurodė, kad nekilnojamasis daiktas – (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) Nekilnojamojo turto registre yra neregistruotas, o kartu su prašymu pateiktos sutartys (2001-05-14 (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis ir 2020-10-01 1/2 (duomenys neskelbtini) dalies pirkimo – pardavimo sutartis) neatitinka nekilnojamojo daikto perleidimo sandoriui įstatyme keliamų formos reikalavimų. Pareiškėjas E. L. 2020-10-26 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu dėl adreso suteikimo pastatui – (duomenys neskelbtini), tačiau savivaldybės administracija atsisakė suteikti pastatui – (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) atskirą adreso numerį, nes esą nekilnojamasis daiktas neturi aiškios funkcinės priklausomybės arba apibrėžto naudojimo būdo. Atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamasis daiktas – (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre yra neregistruotas, o 2001-05-14 (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis neatitinka nekilnojamojo daikto perleidimo sandoriui įstatyme keliamų formos reikalavimų, todėl pareiškėjai E. L. ir A. K. kreipiasi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą – (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, remiantis CK 4.68 – 4.71 straipsniais. Įgyjamosios senaties (lot. usucapio) institutas skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti. Nuosavybės teisei įgyti įgyjamosios senaties pagrindu (CK 4.47 straipsnio 11 punktas) būtina visuma įstatyme nustatytų sąlygų, kurių turinys ne kartą nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Taigi nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. Pareiškėjai E. L. ir A. K. turi teisę ginti savo teises įgyjamosios senaties institutu, nes netapo nekilnojamojo daikto savininkais pagal 2001-05-14 (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartį, kadangi neįformino šio sandorio įstatymų nustatyta tvarka. Remiantis 2001-05-14 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusiu 1964 m. Civilinio kodekso (1994-05-17 redakciją) 255 straipsniu „Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties forma“ kuris nustatė, jog nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino. Šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančią. Kadangi 2001-05-14 (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis neatitinka Civilinio kodekso 255 str. nustatytų reikalavimų, t. y. sutartis nebuvo notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota Nekilnojamojo turto registre, toks sandoris negalioja nuo sudarymo momento, todėl laikytina, kad 2001-05-14 (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pareiškėjas A. K. ir E. L. netapo nekilnojamojo daikto pastato – (duomenys neskelbtini) savininkais, tačiau tokio sandorio sudarymo faktas patvirtina, kad jie teisėtai valdo ir naudoja daiktą nuo sandorio sudarymo momento. Pagal kasacinio teismo praktiką sandorio, nesilaikant įstatymo nustatytos formos, sudarymas gali būti sąžiningo ir teisėto valdymo patvirtinimas. Asmuo, sudaręs sandorį dėl nekilnojamojo daikto, kuris atitiko sandorio šalių valią, tačiau sandoriui esant negaliojančiam dėl 1964 m. CK 255 straipsnio reikalavimų nesilaikymo, savo teises gali ginti įgyjamosios senaties pagrindais. Pagal įgyjamąją senatį nuosavybė gali būti įgyjama į kilnojamąjį ir nekilnojamąjį daiktą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis), jeigu tai nekilnojamasis daiktas, tai jis turi būti kaip nekilnojamasis daiktas sukurtas ar atsiradęs teisės aktų nustatyta tvarka ar kitokiu teisei neprieštaraujančiu būdu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi į nekilnojamąjį daiktą, sukurtą statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Kadangi neteisėtos statybos rezultatas – statiniai – negali būti privačios nuosavybės teisės objektas, tai nėra visų būtinų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti. Pareiškėjai A. K. ir E. L. pateikė teismui valstybės institucijų išduotus oficialius dokumentus, patvirtinančius nekilnojamojo daikto – (duomenys neskelbtini) statybų pabaigą ir gautą leidimą jį eksploatuoti: 1987-07-01 pažymą dėl (duomenys neskelbtini) priėmimo ir eksploatavimo, 1987-01-28 ir 1986-10-30 išduotus leidimus statyti (duomenys neskelbtini), 1987 m Projektą. Todėl laikytina, kad nekilnojamasis daiktas – (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. pastato statybos teisėtumas laikytinas įrodytu teisės aktų nustatyta tvarka. Šio pastato statytoju tuo metu galiojančiu teisės aktu nustatyta tvarka buvo V. M., kuris (duomenys neskelbtini) pridavė eksploatuoti, daiktą valdė ir naudojo pagal dokumentuose nurodyta paskirtį - (duomenys neskelbtini) auginimui, tačiau neįregistravo nuosavybės atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Nekilnojamasis daiktas – (duomenys neskelbtini) nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Šios aplinkybės egzistavimą pagrindžia tai, kad nekilnojamąjį daiktą – (duomenys neskelbtini) nuo pat pastatymo iki šios dienos valdė skirtingi savininkai - fiziniai asmenys. Šio daikto statytojas V. M. 1990 metais rašytine sutartimi (duomenys neskelbtini) perleido J. T., tačiau sandoris nustatyta tvarka nebuvo įregistruotas turto registravimo įstaigoje , tačiau sandorio sudarymas patvirtina (duomenys neskelbtini) teisėtą valdymą ir naudojimą bei vėlesnio daikto perdavimo pareiškėjams A. K. ir E. L. teisėtumą. Su pareiškimu pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia, kad pastatas – (duomenys neskelbtini) niekada nebuvo valstybės ar savivaldybės nuosavybė. Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyrius raštu patvirtino, kad pastatas – (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra teisės aktų nustatyta tvarka registruota Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjai A. K. ir E. L. sąžiningai įgijo nekilnojamąjį daiktą ir teisėtai valdo nuo 2001-05-14, kai pirkimo – pardavimo sutartimi nekilnojamasis daiktas – (duomenys neskelbtini) buvo teisėtai įsigyta iš J. T.. Šią faktinę aplinkybę pagrindžia pridedama 2001-05-14 pirkimo-pardavimo sutarties kopija. Visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Pareiškėjai valdo daiktą kaip savą nesislapstydami jau 19 metų. Daiktas buvo valdomas nepertraukiamai (CK 4.71 straipsnis). Pareiškėjai nepertraukiamai valdo nekilnojamąjį daiktą nuo 2001-05-14, kada pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš ankstesnio savininko J. T. teisėtai įgijo valdymo teises į nekilnojamąjį daiktą ir jį nepertraukiamai valdo iki kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo dienos. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjai E. L. ir A. K. elgėsi kaip daikto savininkai ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už juos į valdomą daiktą - (duomenys neskelbtini). J. T. aiškiai deklaravo, kad abiejų pareiškėjų naudai atsisako bet kokių savo turėtų teisių į nekilnojamąjį daiktą – (duomenys neskelbtini). Įrodymų visuma patvirtina, kad pareiškėjai, remdamiesi 2001-05-14 (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartimi, pagrįstai save laikė teisėtais savininkais ir suvokė bei deklaravo, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių į valdomą daiktą už juos. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Pareiškėjai E. L. ir A. K. valdo nekilnojamąjį daiktą – (duomenys neskelbtini) jau daugiau nei 19 metų, t. y. nuo 2001-05-14 (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, todėl laikytina, jog yra suėjęs 10 metų terminas nekilnojamojo daikto valdymui. Pareiškėjų vertinimu, pastato – (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas laikytinas įrodytu, kadangi egzistuoja visų CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nurodytų sąlygų visuma. Pareiškėjai teismui patvirtina, kad nėra Civiliniame kodekse nurodytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą (CPK 531 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pareiškėjai prašo nustatyti jiems nuosavybės teises į pastatą– (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, pagal įgyjamosios senaties faktą.