- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-21
- Bylos Nr.
- eI3-4017-1047/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02113-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Beata Martišienė (pirm.), Tomas Blinstrubis, Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- K. B. L.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Užubalio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. B. L. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja K. B. L. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2021 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. A256-539/21(3.3.15.4E-AD24) „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. kovo 2 d. prašymą. Taip pat pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Skunde nurodo, kad pareiškėja 2021 m. kovo 2 d. atsakovei pateikė prašymą su pageidavimu pirkti įsiterpusį 0,0565 ha laisvos valstybinės žemės plotą įsiterpusi tarp (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ginčo žemės sklypas). Tačiau atsakovė Sprendimu atsisakė organizuoti minėto Ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kadangi prie prašymo pateiktame plane pageidaujamas pirkti Ginčo žemės sklypas neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ patvirtintų Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių (toliau – ir Pardavimo taisyklės) 2 punkte nurodytos įsiterpusio ploto sąvokos, nes viršija didžiausią leistiną dydį (yra apie 565 kv. m) ir jam negali būti taikoma išimtis dėl galimybės suprojektuoti kelio nebuvimą. Nėra ginčo dėl to, kad Ginčo žemės sklypas yra didesnis nei 0,04 ha.
Pažymi, jog ginčijamą Sprendimą atsakovė motyvavo tuo, jog Ginčo 0,0565 ha žemės sklypas ribojasi su laisva valstybine žeme, tačiau, pareiškėjos nuomone, minėta aplinkybė negali būti pagrindu atsisakyti tenkinti pareiškėjos 2021 m. kovo 2 d. prašymą, kadangi teisės aktuose yra pateikta labai aiškiai suformuluota išimtis – jei neįmanoma suformuoti privažiuojamojo kelio. Šiuo atveju Ginčo žemės sklypas neviršija 0,12 ha, jis sudaro uždarą kontūrą, o prie jo gali būti patenkama tik oro transportu, nes nei per privačius žemės sklypus, nei per miško žemę, nei per valstybinės reikšmės mišką privažiavimas negalimas. Atsakovė nepateikė jokių argumentų dėl privažiavimo kelio suformavimo prie Ginčo žemės sklypo, o apsiribojo aplinkybe, kad Ginčo žemės sklypas ribojasi su laisva žeme. Be to ginčijamas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų, kadangi jame nepateikti motyvai, kaip būtų patenkama į Ginčo žemės sklypą, jei jis būtų formuojamas atskiru nekilnojamuoju daiktu, dėl ko atsakovė ir atsisakė pritarti Ginčo žemės sklypo formavimo projektui. Šiuo atveju iš Sprendimo nėra aišku, kaip Ginčo žemės sklypo buvimas šalia nesuformuotos valstybinės miško žemės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra susijęs su teisės akto nurodyta išimtimi dėl Ginčo žemės sklypo.
Mano, jog atsakovės Sprendime nurodytas argumentas, jog Ginčo žemės sklypas neatitinka Pardavimo taisyklių 2 punkte nurodytos įsiterpusio ploto sąvokos, nes viršija didžiausią leistiną dydį (yra apie 565 kv. m) ir jam negali būti taikoma išimtis, yra iš viso nepagrįstas. Nepriklausomai ar privataus fizinio asmens nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), matavimai yra preliminarūs, ar geodeziniai, privažiavimo į Ginčo žemės sklypą nėra galimybių įrengti dėl esančios laisvos valstybinės miško žemės. Be to, vadovaujantis sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu planu (toliau – ir Generalinis planas) žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), konfigūracija yra aiški – ji yra stačiakampio formos. Iš minėto Generalinio plano matyti, kad joks kelias tarp žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nėra numatytas.
Teigia, jog atsakovė nurodė, kad vertintų visą laisvą žemę, jei būtų atlikti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tikslieji matavimai. Visgi pareiškėjos nuomone, atsakovė iš esmės pasisakė, jog vertintų situaciją, kai be pareiškėjos pageidaujamo suformuoti Ginčo žemės sklypo, kurio plotas 0,0565 ha būtų prijungta ir miško žemės dalis. Tokiu būdu atsakovė laiko, kad miško žemė, esanti Vilniaus mieste, galėtų būti suformuota vienu žemės sklypu kartu su Ginčo žemės sklypu ir perleista privatiems asmenims, nors to nenumato teisės aktai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, miško žemės patikėtiniai gali būti tik specialūs subjektai, t. y. privatūs subjektai neturi teisės įsigyti miesto teritorijoje laisvoje valstybinėje žemėje esančios miško žemės.
Pažymi, jog nekvestionuoja sodininkų bendrijos ar kitų besiribojančių žemės sklypų savininkų teisės teikti prašymą dėl Ginčo žemės sklypo įsigijimo, tokia jų teisė įtvirtinta teisės aktuose. Pareiškėja nesutinka su atsakovės argumentu nelaikyti valstybinės žemės įsiterpusiu žemės sklypu ir atlikti formavimo procedūrų, kaip tai numato teisės aktai. Be to, kartu su 2021 m. kovo 2 d. prašymu atsakovei buvo pateiktas SB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. rugsėjo 14 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. 7 išrašas, kur nurodyta, kad sodininkų bendrija neprieštarauja, kad pareiškėja išsipirktų žemės sklypą, esantį prie pareiškėjos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo.
Pastebi, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintas Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. lapkričio 23 iki 2021 m. gruodžio 6 d.) (toliau – ir Prašymų nagrinėjimo taisyklės), asmenų prašymai institucijoje privalo būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo, jeigu prašymo nagrinėjimas susijęs su komisijos sudarymu, posėdžio sušaukimu ar kitais atvejais, dėl kurių atsakymo pateikimas asmeniui gali užtrukti ilgiau kaip 20 darbo dienų. Nutarus pratęsti terminą, institucija apie tokį sprendimą privalo per 2 darbo dienas informuoti asmenį teikusį prašymą. Šiuo atveju atsakovė pažeidė Taisyklėse numatytas nuostatas, kadangi pareiškėjos prašymą nagrinėjo 58 darbo dienas ir neinformavo apie prašymo nagrinėjimo termino pratęsimą. Tokiu būdu, ginčijamas Sprendimas yra neteisėtas ir šiuo aspektu.
2021 m. rugpjūčio 11 d. pareiškėja pateikė papildomus dokumentus – 2021 m. liepos 17 d. SB „(duomenys neskelbtini)“ sprendimą, kad sodininkų bendrija neprieštarauja, kad pareiškėja išsipirktų žemės sklypą. SB „(duomenys neskelbtini)“ neplanuoja šio žemės sklypo naudoti bendro naudojimo statiniams statyti arba rekreacijai. Susirinkime dalyvavo 35 bendrijos nariai, pritarta bendru sutarimu.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, jog pareiškėjos pageidaujamas pirkti Ginčo žemės plotas neatitiko Pardavimo taisyklių 2 punkte nurodytos įsiterpusio ploto sąvokos, nes pageidaujamas pirkti plotas viršijo didžiausią leistiną dydį. Taip pat Ginčo žemės sklypui negali būti taikoma išimtis dėl galimybės suprojektuoti kelio nebuvimą, jis ribojasi su laisva valstybine žeme. Be to, sklypo esančio (duomenys neskelbtini) ribos ir Ginčo žemės plotas nėra tiksliai nustatyti, nėra nustatytos sklypo ribų posūkio taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, sklypo konfigūracija, linijų ilgiai apytiksliai. Tokiu būdu nėra galimybės nustatyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) geografinės padėties ir priimti sprendimo dėl privažiuojamojo kelio suprojektavimo prie pareiškėjos pageidaujamo pirkti Įsiterpusio žemės ploto.
Nurodo, kad jei žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkai atliktų žemės sklypo kadastrinius matavimus nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje ir įregistruotų juos Nekilnojamojo turto kadastre, tuomet pareiškėja galėtų pakartotinai inicijuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Pareiškėjos klausimas dėl formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo būtu nagrinėjamas iš naujo vadovaujantis galiojančiomis teisės aktų nuostatomis bei įvertinant faktines aplinkybes. Jei sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ visuotinis narių susirinkimas priimtų sprendimą, kad pareiškėjos pageidaujamas pirkti Ginčo žemės sklypas nebus reikalingas bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, tokiu atveju laisvos valstybinės žemės plotą galėtų pirkti visi su laisvu valstybiniu plotu besiribojančių sklypų savininkai.
Pažymi, jog sutinka, kad ginčijamą Sprendimą priėmė praėjus 58 darbo dienoms skaičiuojant nuo pareiškėjos 2021 m. kovo 2 d. prašymo pateikimo dienos, tačiau padarytas procedūrinis pažeidimas nepaneigia aplinkybės, kad pareiškėjos prašymas buvo išnagrinėtas, o atsakymas jai pateiktas. Atsakovės teigimu, skundžiamame Sprendime pateikti išsamūs ir motyvuoti argumentai, kuriais vadovaujantis buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos 2021 m. kovo 2 d. prašymą. Sprendimas pagrįstas tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, kaip to reikalauja VAĮ.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl atsakovės 2021 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. A256-539/21(3.3.15.4E-AD24) „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje esančiais rašytiniais dokumentais nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), besiribojantis su Ginčo žemės sklypu.
2020 m. rugsėjo 14 d. surašytas SB „(duomenys neskelbtini)“ Valdybos posėdžio protokolas Nr. 7, kuriame nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 17 d. vyko SB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdis, kuriame valdybos nariai nutarė, kad neprieštarauja, jog K. L. pirktų įsiterpusį šalia savo sklypo valstybinės žemės sklypą.
2021 m. vasario 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius sprendimu Nr. A51-12689/21(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo“ atsisakė tenkinti pareiškėjos 2021 m. sausio 5 d. prašymą, motyvuodamas tuo, jog kartu su prašymu nebuvo pateiktas planas, kuriame būtų pažymėtas pageidaujamas pirkti žemės plotas, todėl atsakovės Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius vertino šį plotą, kaip esantį tarp (duomenys neskelbtini) ir sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, jog vertintas žemės plotas sudaro 0,0650 ha ir jis neatitinka įsiterpusio ploto sąvokos, nes jo plotas viršija didžiausią leistiną dydį.
2021 m. kovo 2 d. pareiškėja kreipėsi į atsakovę prašydama organizuoti žemės sklypo (sklypų) formatavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Nurodė, kad projekto tikslas yra įsiterpusio valstybinės žemės ploto sujungimas su besiribojančiu žemės sklypu.
2021 m. gegužės 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius ginčijamu sprendimu Nr. A256-539/21(3.3.15.4E-AD24) „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą“ atsisakė tenkinti pareiškėjos 2021 m. kovo 2 d. prašymą ir nurodė, jog pareiškėjos pageidaujamas pirkti Ginčo žemės sklypas viršija didžiausią leistiną dydį, nes visas Ginčo žemės sklypas, esantis tarp (duomenys neskelbtini) ir sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) yra apie 0,0565 ha, o tai viršija didžiausią leistiną plotą. Taip pat Ginčo žemės sklypui negali būti taikoma išimtis dėl negalimumo suprojektuoti kelią, nes jis ribojasi su laisva valstybine žeme. Atsakovė atsižvelgė į tai, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos kadastro žemėlapyje pažymėtos tik pagal preliminarius matavimus.
Pareiškėja, nesutikdama su ginčijamu Sprendimu, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. vasario 1 d.) (toliau – ir Taisyklės), Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymas (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ patvirtintos Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklės (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2019 m. vasario 19 d.) (toliau – ir Pardavimo taisyklės).
Taisyklių 49 punktas nustato, kad mėgėjų sodo teritorijoje įsiterpęs valstybinės žemės plotas nustatomas ir iniciatorių prašymai organizuoti Projekto rengimą nagrinėjami bei su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų valdytojai ir naudotojai apie pradedamą rengti Projektą informuojami Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 (Žin., 2004, Nr. 167-6129; 2010, Nr. 158-8044), nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad mėgėjų sodo teritorija – tai savivaldybės ar jos dalies bendrojo plano sprendiniuose pažymėta, išskyrus atvejus, kol savivaldybės ar jos dalies bendrasis planas nėra parengtas, teisės aktu mėgėjų sodininkystei skirta teritorija, suformuota pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą ir suskirstyta į sodininkų ir kitų asmenų nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomus sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (rekreacijai ir kitoms reikmėms), o šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad mėgėjų sodo sklypas – tai mėgėjų sodo teritorijoje pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypas.
Byloje nėra ginčo, kad Ginčo žemės sklypas yra mėgėjų sodo teritorijoje.
Vadovaujantis Pardavimų taisyklių 2 punktu, įsiterpęs valstybinės žemės sklypas – valstybinės žemės plotas, kurio neįmanoma suformuoti kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo, nes yra įsiterpęs tarp valstybinės ar privačios žemės sklypų, neviršijantis 0,04 hektaro, taip pat tas valstybinės žemės sklypas, prie kurio pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – žemėtvarkos projektas) neįmanoma suformuoti privažiuojamojo kelio. Įsiterpusiu nelaikomas valstybinės žemės sklypas, besiribojantis su laisvos valstybinės žemės plotu, kuris nesuformuotas kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) ribos įsiterpusį valstybinį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytą didžiausią įsiterpusio valstybinio žemės sklypo plotą, tačiau pagal žemėtvarkos projektą prie jo negalima suformuoti privažiuojamojo kelio ir (arba) šį žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu įsiterpęs žemės plotas, esantis mėgėjų sodo teritorijoje, gali būti didinamas iki 0,12 hektaro. Įsiterpusio žemės sklypo plotas negali būti didesnis už besiribojančio žemės sklypo, su kuriuo bus sujungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą.
Pirma, nagrinėjamoje byloje teismas pritaria atsakovės pozicijai, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinis narių susirinkimas turi spręsti, ar pareiškėjos pageidaujamas pirkti Ginčo žemės sklypas nebus reikalingas bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, tokiu atveju laisvos valstybinės žemės plotą galėtų pirkti visi su laisvu valstybiniu plotu besiribojančių sklypų savininkai.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja pateikė du SB „(duomenys neskelbtini)“ sprendimus: SB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. rugsėjo 14 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. 7 išrašas, kur nurodyta, kad sodininkų bendrija neprieštarauja, kad pareiškėja išsipirktų žemės sklypą, esantį prie pareiškėjos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ir 2021 m. liepos 17 d. SB „(duomenys neskelbtini)“ sprendimą, kad sodininkų bendrija neprieštarauja, kad pareiškėja išsipirktų žemės sklypą, SB „(duomenys neskelbtini)“ neplanuoja šio žemės sklypo naudoti bendro naudojimo statiniams statyti arba rekreacijai.
Pažymėtina, kad abu sprendimai apibendrinti, neaišku, kokio sklypo įsigijimui SB „(duomenys neskelbtini)“ pritarė. Pareiškėja ir pati atsakovui tikslino savo prašymą (iš pradžių buvo pateiktas 2021 m. sausio 5 d. prašymas, vėliau 2021 m. kovo 2 d. prašymas su patikslintomis ribomis, kurios ir dabar yra tik preliminarios). SB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. liepos 17 d. sprendimas jau yra konkretesnis, patikslintas (papildomai nurodyta, kad sodų bendrija neplanuoja šio žemės sklypo naudoti bendro naudojimo statiniams statyti arba rekreacijai), tačiau šis sprendimas taip pat nėra tikslus (nenurodyta, kokio sklypo neplanuoja naudoti, pritaria, kad įsigytų pareiškėja) ir jis nebuvo pateiktas atsakovei prieš priimant skundžiamą Sprendimą. Teismo vertinimu, SB „(duomenys neskelbtini)“ sutikimas nėra formalumas, nes pasekmės (atsisakymo naudoti bendrijos reikmėms) yra itin reikšmingos. Todėl turi būti aiškiai nurodyta, kokio sklypo atžvilgiu koks sutikimas duodamas.
Antra, tarp šalių kilo ginčas, ar Ginčo žemės sklypas atitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvoką. Teismas pritaria atsakovo pozicijai, kad neatitinka. Byloje nėra ginčo, kad Ginčo žemės sklypas ribojasi su laisva valstybine žeme, kuri nesuformuota kaip atskiras žemės sklypas – su tuo sutinka ir pareiškėja (skundo 3 puslapis), tačiau pabrėžia, kad tai yra miško žemė. Teismo vertinimu, ši aplinkybė nekeičia teisinio vertinimo byloje. Pardavimų taisyklių 2 punkte nurodyta, kad įsiterpusiu nelaikomas valstybinės žemės sklypas, besiribojantis su laisvos valstybinės žemės plotu, kuris nesuformuotas kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) ribos įsiterpusį valstybinį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai.
Pareiškėja mano, kad pakanka aplinkybės, kad prie ketinamo įsigyti žemės sklypo neįmanoma suformuoti privažiuojamojo kelio. Teismo vertinimu, pareiškėja selektyviai interpretuoja teisės aktus ir aiškina juos sau palankia linkme. Pardavimų taisyklių 2 punkte nurodyta, kad įsiterpusiu nelaikomas valstybinės žemės sklypas, besiribojantis su laisvos valstybinės žemės plotu, kuris nesuformuotas kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) ribos įsiterpusį valstybinį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Taigi išimtys iš taisyklės yra įvardintos ir pareiškėjos situacija šios išimties neatitinka.
Trečia, teismas pritaria atsakovės argumentams dėl sklypo ribų ir ploto pažymėjimo pagal preliminarius matavimus. Pareiškėja prašo organizuoti žemės sklypo (sklypų) formatavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, nurodo, kad projekto tikslas yra įsiterpusio valstybinės žemės ploto sujungimas su besiribojančiu žemės sklypu. Taisyklių 30 punkte nustatyta, kad projekto rengėjas naudoja: Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro duomenis, Georeferencinio pagrindo kadastro duomenis, Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:5 000 arba M 1:10 000 skaitmeninį rastrinį ortofotografinį žemėlapį, Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 žemių melioracinės būklės ir užmirkimo erdvinių duomenų rinkinį, Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 specialiųjų žemės naudojimo sąlygų erdvinių duomenų rinkinį, Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 dirvožemio erdvinių duomenų rinkinį, ištrauką iš patvirtinto žemės reformos žemėtvarkos projekto, kuriame buvo suprojektuotas pertvarkomas žemės sklypas, plano ir iš paskiausiai patvirtinto žemės reformos žemėtvarkos projekto plano, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, Projekto teritorijoje esamų žemės sklypų Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenis, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro ir Kultūros vertybių registro duomenis, Žemės gelmių registro duomenis, Valstybinės geologijos informacinės sistemos duomenis, Lietuvos Respublikos adresų registro duomenis, Lietuvos Respublikos gyventojų registro ir Juridinių asmenų registro duomenis, savivaldybės administracijos pateiktą informaciją apie gatvių parametrus pagal atitinkamas gatvių kategorijas, savivaldybės vietinės reikšmės kelių tinklo, inžinerinių tinklų ir įrenginių išdėstymą bei kitus geoinformacinius duomenis. Taigi teisės aktai numato pareigą remtis ne preliminariais, o oficialiais registrų duomenimis.
Ketvirta, pareiškėja nurodo, kad jos prašymas buvo išnagrinėtas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus terminus. Atsakovė su tuo sutinka, tačiau prašo to nelaikyti pagrindu panaikinti Sprendimą.
Prašymų nagrinėjimo taisyklių 25 punkte nustatyta, kad prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos. Administracinės procedūros atliekamos laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatytų terminų.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog procedūriniai terminai sprendimo priėmimui yra skirti užtikrinti, kad administracinis procesas nebūtų pernelyg ilgai užtęsiamas, o viešojo administravimo subjektai įvykdytų jiems pavestą kompetenciją (žr., pvz., 2013 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-1189/2013). Viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas administraciniam sprendimui priimti yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Pažymėtina, kad įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, tai yra tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą, su sąlyga, jei nesuėjęs senaties terminas šioms procedūroms vykdyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013).
Šiuo atveju teismas sutinka, kad pats skundžiamo sprendimo priėmimas užtruko ilgiau nei nustatyta teisės aktuose, tačiau terminas jam priimti yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Termino sprendimui priimti nesilaikymas negali būti laikomas esminiu pažeidimu, nulėmusiu neteisėto ar nepagrįsto sprendimo priėmimą.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovė pagrįstai, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, nusprendė pareiškėjos prašymo netenkinti. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. gegužės 25 d. sprendimas Nr. A256-539/21(3.3.15.4E-AD24) „Dėl atsisakymo organizuoti žemės (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą“ yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas, jame aiškiai nurodyti teisinis ir faktinis jo priėmimo pagrindai. Pareiškėjos reikalavimai jį panaikinti ir išvestinis reikalavimas įpareigoti Administraciją pareiškėjos prašymą išnagrinėti iš naujo atmetami kaip nepagrįsti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, Sprendime nurodyti argumentai, jeigu pareiškėja ketintų prisijungti didesnį žemės sklypą ( su laisva valstybine žeme), tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir pareiškėjos prašymą, kuųris buvo pateiktas 2021 m. kovo 2 d. ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl ji neįgyja teisės į teismo išlaidų atlyginimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos K. B. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.