- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-08
- Bylos Nr.
- I-3021-505/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00752-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Daina Kukalienė, Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- G. M.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento
- Advokatai
- Atas Molis
- Kategorijos
- 2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Janinos Vitunskienės,
atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovams Gražinai Urbonavičienei ir Vytautui Rimui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo G. M. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl privalomojo nurodymo ir įsakymo panaikinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūros 2014-04-08 privalomąjį nurodymą Nr. 2 ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2014-05-02 įsakymą Nr. V-71 (b.l. 5-12).
Pareiškėjas bei jo atstovas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, jog Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius, išnagrinėjęs pareiškėjo 2014-04-18 skundą dėl LR aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūros vedėjo vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus Vytauto Rimo 2014-04-08 privalomojo nurodymo Nr. 2 teisėtumo ir panaikinimo, 2014-05-02 priėmė įsakymą Nr. V-71, kuriuo 2014-04-08 pakartotiną privalomąjį nurodymą Nr. 2, paliko nepakeistu. 2014-04-10 pareiškėjui G. M. buvo įteiktas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūros vedėjo - vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus (toliau tekste - Agentūra) 2014-04-08 pakartotinas privalomasis nurodymas Nr. 2 (toliau tekste - Privalomasis nurodymas), kuriuo pareiškėjui buvo nurodoma: kadangi 2011 m. lapkričio mėn., (duomenys neskelbtini), ties nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kad. Nr. 5217/0013:10, pareiškėjas neteisėtai pakeitė Veiseistės upelio natūralią vagą, neįvykdė 2012-10-02 privalomojo nurodymo Nr. 7, neįvykdė 2013-07-08 pakartotinio privalomojo nurodymo Nr. 8, todėl pakartotinai nurodo atstatyti buvusią natūralią Veiseistės upelio vagą, sutapatinant ją su žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno r., sav., 2010 m. Ginėnų k., detaliajame plane bei jo ruošimo metu darytoje topografinėje nuotraukoje pažymėta pagal koordinates upelio vaga. Inspektorius, 2013-07-26 atlikdamas patikrinimą dėl Veiseistės upelio vagos Ginėnų k., Lapių sen., Kauno raj., surašė patikrinimo aktą Nr. 82, kuriame konstatavo, jog matosi atlikti Veiseistės upelio natūralios vagos atstatymo darbai. Gruntu užkastas savavališkos iškasos, pakeitusios upelio natūralią vagą. Dėl sauso periodo upelis šiuo metu išdžiūvęs (vanduo neteka). Patikrinimo akto turinys rodo, kad pareigūnas patikrinimo metu nustatė, kad atlikti Veiseistės upelio natūralios vagos atstatymo darbai. 2013-10-23 inspektorius, atlikdamas patikrinimą, surašė patikrinimo aktą Nr. 121. Patikrinime dalyvavo UAB „Geomastas", kuris parengė Veiseistės upelio vagos koordinačių nustatymo 62 metrų ilgio ruože geodezinę nuotrauką ir topografinę nuotrauką. Visiškai nesuprantama, kokiu pagrindu yra nurodyta UAB „Geomastas" 2013-10 geodezinėje, topografinėje nuotraukose ir siekiama palyginti upelio Veiseistės ašį 2011-11-11 būklei, kai reikalaujama atstatyti upelio vagą ne 2011 metų būklei, o 2010 m. detaliajame plane bei jo ruošimo metu darytoje topografinėje nuotraukoje pažymėtai pagal koordinates upelio vagai. Palyginus 2010 m. detaliajame plane pavaizduotos upelio vagos ištrauką, atvaizduotą toje pačioje UAB „Geomastas" topografinėje nuotraukoje, su UAB „Geomastas" topografinėje nuotraukoje pavaizduota upelio Veiseistės ašimi 2011-11-11 būklei, nesunku pastebėti, kad 2010 detaliajame plane pavaizduota upelio vaga išsidėsčiusi skirtingai, nei 2011-11-11, nėra jokių „kilpų" ir „vingių", nurodytų 2011-11-11 upelio vagos būklei. Ir priešingai, 2010 m. detaliajame plane pavaizduotos upelio vagos išsidėstymą palyginus su upelio vaga 2013-10-23 būklei, nesunku pastebėti, kad ji dalinai atitinka 2014-04-08 pakartotino privalomojo nurodymo Nr. 2 nurodytų reikalavimų įvykdymą. Pažymėjo, kad pateiktas fotonuotraukas darė Agentūros atstovas. Tačiau atsakovas šiuos detaliai išdėstytus faktinius duomenis, rašytinius įrodymus netinkamai ir nevisapusiškai vertino, apsiribodamas formaliu ir vieninteliu motyvu -administracinio teisės pažeidimo byloje pareiškėją pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, t. y. Pareiškėjas neįvykdė 2013-07-08 privalomojo nurodymo Nr. 8. 2014 m. sausio mėn. geodezinė nuotrauka, joje atvaizduotas upelio Veiseistės vagos išsidėstymas 2010 m., ir 2013-10-23 patikrinimo dienai, neabejotinai patvirtina iš dalies atstatytą upelio vagą pagal skundžiamą pakartotiną privalomąjį nurodymą. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau - Aplinkos apsaugos įstatymas) įstatymo 32 str. nurodo, kad <...> padariusieji žalos privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės būklės, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo <...>. Pažymėtina ir tai, jog padariusieji žalą aplinkai privalo atkurti jos pirminę būklę tik esant galimybei, ką pareiškėjas, vykdydamas eilę privalomųjų nurodymų, ir padarė. Pareiškėjas pagal byloje surinktus įrodymus dalinai pagal galimybes atstatė buvusią upelio Veiseistės vagą, atvaizduotą 2010 m. detaliojo plano metu darytos topografinės nuotraukos ištraukoje, t. y. vadovavosi Aplinkos apsaugos įstatymo 32 str. nuostatomis. Juolab, vagoje tekantis vandens kiekis, priklausomai nuo metų laiko, kinta, žymiai išsiliedamas iš vagos į kraštus, tokiu būdu galimai natūraliai keisdamas upelio vagą, ardydamas dirvožemį. Pareiškėjas negali įtakoti ar kitaip paveikti upelio vandens kiekio vagoje ar kitokiu būdu priversti upelį tekėti tam tikru vandens kiekiu ir senoje, buvusioje, atkastoje vagoje. Įvertinus išdėstytą darė išvadą, kad buvusi upelio Veiseistės vaga yra pagal galimybes (Aplinkos apsaugos įstatymo 32 str. kontekste) atstatyta, t. y. atkasta, užpilant savavališkai iškastą upelio vagą. Atsakovas šių pareiškėjo aplinkybių, rašytinių įrodymų visiškai neaiškino ir nemotyvavo esant kokiems pagrindams jais nesivadovauja ir juos atmeta, ir tai rodo skundžiamo Įsakymo nepagrįstumą ir neteisėtumą. Vien formalus motyvas - administracinėje byloje nustatyta pareiškėjo kaltė, negali būti pagrindas nemotyvuotai ir neargumentuotai atmesti pareiškėjo 2014-04-18 skundą dėl 2014-04-08 privalomojo nurodymo Nr. 2, panaikinimo. A. S. universiteto VŪŽF, Vandens išteklių inžinerijos institutas teigia, kad bet koks dirbtinis vagos atstatymas nesukurs lygiai tokių pat sąlygų, kurios buvo natūralioje vagoje, nes atstatant vagą galima joje sukurti gyvajai gamtai sąlygas tik artimas natūralioms. Tikėtina, kad Veiseistės upelio reguliuotas vagos ruožas pavasario ir rudens potvynių metu deformuosis. Tai paskatins formuotis naują vagą plačiame upelio slėnyje. Todėl šiuo atveju pilnas dirbtinis vagos atstatymas nėra tikslingas jau nusistovėjusiai ir atsikuriančiai esamai upelio ir jo slėnio gamtinei aplinkai. Rekomenduojama sureguliuotą upelio vagos ruožą atstatyti dalinai (A. S. universiteto VŪŽF, Vandens išteklių inžinerijos instituto R. B. 2014-02-04 išvada dėl Veiseistės upelio). Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros katedros 2013-10-08 išvadoje teigiama, kad atstačius vagą į buvusią padėtį padaryta žala neišnyksta. Gyvų organizmų ir jų bendrijų atsikūrimui prireiks keleto metų (2013-10-08 išvada dėl Veiseistės upeliui padarytos žalos). Rašytiniai įrodymai rodo, kad Veiseistės upelio vaga dalinai atstatyta, todėl įvertinus dvi skirtingų specialistų išvadas, pareiškėjas pažymi, kad tolimesnis upelio vagos atstatymas ir toliau darys žalą gamtai, ardys jau susiformavusią velėną, vagos krantus, gyvų organizmų ir jų bendrijų atsikūrimas prasitęs nepagrįstai ilgesniam laikotarpiui. Pareiškėjas mano, kad vertingesnė vertybė - kuo greitesnis gyvų organizmų ir jų bendrijų atsikūrimas, nei tikslus upelio vagos atstatymo faktas pagal nežinia kokias koordinates. Kita vertus, specialistai nurodo, kad pilnas dirbtinis vagos atstatymas nėra tikslingas jau nusistovėjusiai ir atsikuriančiai esamai upelio ir jo slėnio gamtinei aplinkai. O Veiseistės upelio reguliuotas vagos ruožas pavasario ir rudens potvynių metu deformuosis. Tokios pateiktos specialistų išvados rodo 2014-04-08 pakartotino privalomojo nurodymo Nr. 2, skundžiamo Įsakymo nepagrįstumą ir neteisėtumą. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas skundžiamoame pakartotiniame privalomajame nurodyme Nr. 2 nemato ir nesupranta kur yra nurodytos aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo priežastys ir kokias aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu sukeltas pasekmes reikia likviduoti, 2014-04-08 privalomajame nurodyme Nr. 2 to nėra pažymėta, o šių aplinkybių nenagrinėjo ir atsakovas, priėmęs skundžiamą Įsakymą. Privalomajame nurodyme, be visų kitų duomenų, turi būti nurodyta kokius pažeidimus ar jų pasekmes arba veiksnius, sudarančius sąlygas aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams ar žalai aplinkai atsirasti, turi pašalinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, arba kokias aplinkos atkūrimo priemones turi įgyvendinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, ir per kokius terminus jis tai turi padaryti (Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 20 str. 1 d. 4 p.). 2014-04-08 privalomajame nurodyme Nr. 2 nėra nurodyta tikslių koordinačių, pagal kurias reikalaujama atstatyti Veiseistės upelio vagą. 2010 m. detaliojo plano bei jo ruošimo metu darytoje topografinėje nuotraukoje taip pat nėra pažymėta Veiseistės upelio vagos išsidėstymo koordinačių. Šiuo atveju visiškai nėra aišku pagal kokias koordinates, išreikštas skaičiais, reikalaujama atstatyti upelio vagą, todėl darytina išvada, kad 2014-04-08 privalomajame nurodyme Nr. 2 nežinia esant kokioms koordinatėms reikalaujama atstatyti Veiseistės upelio vagą. Pareiškėjas visiškai nesupranta kodėl tokių aplinkybių nenagrinėjo ir atsakovas, priėmęs skundžiamą Įsakymą. Pareiškėjas apie 2014-04-08 privalomąjį nurodymą Nr. 2 sužinojo tik gavęs jį registruotu paštu. Pareiškėjas nebuvo kviečiamas atvykti, susipažinti ir pasirašyti su skundžiamu privalomuoju nurodymu. Tai dar vienas procedūrinis pažeidimas, pažeidžiantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 20 str. 2 d., nuostatas. Pareiškėjas ne tik dalinai pagal galimybes, nepriklausančias ne nuo pareiškėjo valios ir veiksmų, bet nuo gamtos jėgų, įtakojančių Veiseistės upelio vagos žymų išsiliejimą į krantus, atstatė upelio vagą, bet ir sutiko, ir sumokėjo gamtai padarytos žalos dydį. 2014-04-08 privalomasis nurodymas Nr. 2, ankstesni privalomieji nurodymai turėjo būti duodami vadovaujantis ne Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 str. 3, 4 p., pagrindais, o to pačio įstatymo 18 str. 5 p., - kai padaryta žala aplinkai ir nustatomos aplinkos atkūrimo priemonės ir jų įgyvendinimo terminai. Reikalavimas pareiškėjui pilnutinai ir visiškai atstatyti Veiseistės upelio vagą nežinia pagal kokias 2010 m. buvusias koordinates, pažeistų protingumo, teisingumo ir proporcingumo principų laikymąsi parenkant ir taikant atsakomybę bei siekiant nubaudimo tikslų, juolab, kad pareiškėjas dalinai atstatė Veiseistės upelio vagą, atlygino gamtai padarytą žalą ir tai patvirtina rašytiniai įrodymai.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 19-21).
Atsiliepime į skundą nurodė bei atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau - Departamento) Kauno rajono agentūros vedėjas Vytautas Rimas 2014-04-08 pakartotinu privalomuoju nurodymu Nr. 2 įpareigojo G. M. atstatyti buvusią natūralią Veiseistės upelio vagą sutapatinant ją su žemės sklypo kad., Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav., 2010 m. Ginėnų k. detaliajame plane bei jo ruošimo metu darytoje topografinėje nuotraukoje pažymėta pagal koordinates upelio vagą. Departamento direktoriaus 2014-05-02 Įsakymu Nr. V-71 2014-04-08 pakartotinas privalomasis nurodymas Nr. 2 paliktas nepakeistu. Skundžiamas 2014-04-08 pakartotinas privalomasis nurodymas Nr. 2 duotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 str. 3, 4 p., 24 str. Pakartotinas privalomasis nurodymas Nr. 2 buvo duotas dėl to, kad nebuvo įvykdyti 2012-10-02 privalomasis nurodymas Nr. 7 ir 2013-07-08 pakartotinas privalomasis nurodymas Nr. 8, nurodantys atstatyti buvusią natūralią Veiseistės upelio vagą sutapatinant ją su žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno r. savivaldybės 2010 m. Ginėnų k. detaliajame plane bei jo ruošimo metu darytoje topografinėje nuotraukoje pažymėta pagal koordinates upelio vaga. Kauno apylinkės teismas 2013-04-18 nutartimi paliko galioti Departamento Kauno rajono agentūros 2013-01-15 priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2pAM081375, kuriuo pareiškėjas buvo nubaustas už 2012-10-02 duoto Privalomojo nurodymo Nr. 7 neįvykdymą. Kauno apygardos teismo 2013-06-14 nutartimi Kauno apylinkės teismo 2013-04-18 nutartis palikta nepakeista. Kauno apylinkės teismo 2014-01-20 nutarimu G. M. buvo pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 51¹⁴ str. 2 d., ir jam skirta 1500 litų bauda už 2013-07-08 Pakartotino privalomojo nurodymo Nr. 8 neįvykdymą. Kauno apygardos teismo 2014-03-21 nutartimi Kauno apylinkės teismo 2014-01-20 nutarimas paliktas nepakeistas. Teismai, nagrinėdami administracines bylas dėl 2012-10-02 Privalomojo nurodymo Nr. 7 ir 2013-07-08 Pakartotino privalomojo nurodymo Nr. 8 įvykdymo, nustatė, kad minėti Privalomieji nurodymai nebuvo tinkamai įvykdyti ir buvusi natūrali G. M. užkasta Veiseistės upelio vaga 62 metrų ilgio ruože neatkasta, paskutiniuose trijuose posūkiuose natūralaus upelio vagos atstatymo darbai praktiškai neatlikti. Analogiška padėtis buvo ir iki skundžiamo 2014-04-08 Pakartotino privalomojo nurodymo Nr. 2. Šiuo metu upelio vaga nėra atstatyta ir apie šio Privalomojo nurodymo įvykdymą pareiškėjas neinformavo privalomąjį nurodymą pateikusio pareigūno. Tai, kad upelio vaga pilnai neatstatyta pripažįsta ir pats pareiškėjas savo skunde. Negalima sutikti su pareiškėjo teiginiu, kad Departamentas, duodamas Pakartotiną privalomąjį nurodymą Nr. 2. privalėjo nurodyti pareiškėjui upelio vagos atstatymo būdą ir priemones. Šiame Privalomajame nurodyme buvo nurodyta atstatyti buvusią natūralią Veiseistės upelio vagą sutapatinant ją su žemės sklypo kad. Nr(duomenys neskelbtini) Kauno r. sav. 2010 m. Ginėnų k. detaliajame plane bei jo ruošimo metu darytoje topografinėje nuotraukoje pažymėta pagal koordinates upelio vaga. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 str. 6 p. nurodo privalomojo nurodymo sąvoką, šio įstatymo 20 str. nurodo kokie duomenys turi būti privalomajame nurodyme. Tai, kad 2013-07-08 Pakartotinas privalomasis nurodymas Nr. 8 buvo neįvykdytas, įrodo aukščiau nurodyti teismų sprendimai ir juose nustatytos aplinkybės. Ginčo objektas - upelis buvo tiesinamas su pareiškėjo sklypo riba. Vaga buvo pakeista padarant staigius posūkius, pakeičiant natūralų susiformavusį kraštovaizdį, Neatstačius upelio natūralios vagos, bus pažeistas susiformavęs natūralus kraštovaizdis, prasidės krantų erozija, kurios metu vandens tėkmė išplaus žemupin dirvožemį mažindama gretimo žemės sklypo savininko turimą žemės sklypo plotą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūros vedėjas vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 punktu, 4 punktu, 2012-10-02 Privalomuoju nurodymu Nr. 7 nustatė, kad G. M. 2011 m. lapkričio (duomenys neskelbtini), ties nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kurio kad. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai pakeitė Veiseistės upelio natūralią vagą, todėl nurodė atstatyti buvusią natūralią Veiseistės upelio vagą sutapatinant ją su žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno r., sav., 2010 m. Ginėnų k., detaliajame plane bei jo ruošimo metu darytoje topografinėje nuotraukoje pažymėta pagal koordinates upelio vaga iki 2012-11-25 (b.l. 33,34). Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūros vedėjas vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 punktu, 4 punktu, 24 straipsniu, 2013-07-08 Pakartotiniu Privalomuoju nurodymu Nr. 8 nustatė, kad G. M. 2011 m. lapkričio mėnesį (duomenys neskelbtini), ties nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kurio kad. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai pakeitė Veiseistės upelio natūralią vagą ir neivykdė 2012-10-02 Privalomojo nurodymo Nr.7, pakartotinai nurodė atstatyti buvusią natūralią Veiseistės upelio vagą sutapatinant ją su žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno r., sav., 2010 m. Ginėnų k., detaliajame plane bei jo ruošimo metu darytoje topografinėje nuotraukoje pažymėta pagal koordinates upelio vaga iki 2013-09-09 (b.l. 38, 39). Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūros vedėjas vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 punktu, 4 punktu, 24 straipsniu, 2014-04-08 pakartotiniu Privalomuoju nurodymu Nr. 2 nustatė, kad G. M. 2011 m. lapkričio mėnesį (duomenys neskelbtini), ties nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kurio kad. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai pakeitė Veiseistės upelio natūralią vagą ir neivykdė 2012-10-02 Privalomojo nurodymo Nr. 7, neįvykdė 2013-07-08 Pakartotinio privalomojo nurodymo Nr.8, pakartotinai nurodė atstatyti buvusią natūralią Veiseistės upelio vagą sutapatinant ją su žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno r., sav., 2010 m. Ginėnų k., detaliajame plane bei jo ruošimo metu darytoje topografinėje nuotraukoje pažymėta pagal koordinates upelio vaga iki 2014-05-16 (b.l. 35,36). Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius 2014-05-02 įsakymu Nr. V-71 „Dėl 2014 m. balandžio 8 d. privalomojo nurodymo Nr. 2“ (toliau- Įsakymas) nusprendė 2014-04-08 pakartotinį Privalomąjį nurodymą Nr. 2 palikti nepakeistu, nes 2014-04-08 pakartotinis Privalomasis nurodymas Nr. 2 savo turiniu yra analogiškas 2013-07-08 duotam Privalomajam nurodymui Nr. 8, o Kauno apylinkės teismas 2014-01-20 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.3-95-540/2014 pripažino, kad pareiškėjas G. M. neįvykdė 2013-07-08 duoto privalomojo nurodymo Nr.8, ir pripažino jį padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 51¹⁴ str. 2 d., ir jam skyrė 1500 Lt baudą. Kauno apygardos teismo 2013-06-14 nutartimi Kauno apylinkės teismo 2014-01-20 nutarimą palikto nepakeistą (b.l. 23).
Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūros 2014-04-08 Privalomojo nurodymo Nr. 2 ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2014-05-02 įsakymo Nr. V-71, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2014-07-01 iki 2014-10-04) (toliau- Įstatymas) 2 straipsnio 6 dalį, privalomasis nurodymas yra aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones.
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnis numatė privalomojo nurodymo davimo atvejus:1) kai yra grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai ir (arba) kai dėl fizinių ar juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo gali būti padaryta žala aplinkai, siekiant tokių pažeidimų ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti; 2) kai aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas yra trunkamasis ir išaiškinus jį bei nubaudus kaltus asmenis nustatomas terminas jį nutraukti; 3) kai nustatomas terminas pašalinti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo priežastis; 4) kai nustatomas terminas likviduoti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu sukeltas pasekmes; 5) kai padaryta žala aplinkai ir nustatomos aplinkos atkūrimo priemonės ir jų įgyvendinimo terminai.
Įstatymo 24 straipsnyje pasisakoma, kad, jei privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį, neįvykdžiusį privalomojo nurodymo, už šio nurodymo neįvykdymą, už aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas privalomasis nurodymas, pažeidimus (jei pažeidimas trunkamasis), taip pat pakartotinai duoti privalomąjį nurodymą, kurio įvykdymo terminai nustatomi remiantis šio skirsnio nuostatomis. Interpretuojant pastarąją teisės normą teigtina, jog, siekiant užtikrinti privalomojo nurodymo įvykdymą, yra taikomos poveikio priemonės – asmuo neįvykdęs privalomojo nurodymo traukiamas administracinėn atsakomybėn. Įstatymų leidėjas nustatęs tokį teisinį reguliavimą įpareigojo viešojo administravimo sistemos subjektą imtis priverčiamųjų priemonių privalomojo nurodymo įvykdymui – asmens patraukimą administracinėn atsakomybėn. Vadinasi, visų pirma, surašius privalomąjį nurodymą ir nustačius jo neįvykdymą nustatytu laiku, turi sekti kitas įstatyme numatytas veiksmas, susijęs su neįvykdžiusio privalomojo nurodymo asmens patraukimu administracinėn atsakomybėn, kas 2012-10-02 Privalomojo nurodymo Nr. 7 atveju ir buvo padaryta (b.l. 61-66). Kitas privalomojo nurodymo surašymas būtų galimas tik tokiu atveju, jei pirmieji teisiniai veiksmai nepasiekė apibrėžto tikslo. Paskesnio privalomojo nurodymo, patenkančio į pakartotinio privalomojo nurodymo sąvoką, surašymas iš esmės yra galimas pasibaigus pirmojo etapo procesui, kada ir būtų surašomas antrasis, t. y. pakartotinis privalomas nurodymas, kurio neįvykdymas taip pat turėtų sąlygoti asmens, neįvykdžiusio pakartotinio privalomojo nurodymo, patraukimą administracinėn atsakomybėn, kas 2013-07-08 Pakartotinio Privalomojo nurodymo Nr. 8 atveju ir buvo padaryta (b.l. 67-73). Trečiojo privalomojo nurodymo surašymo teisinė galimybė, teisėjų kolegijos vertinimu, paprastai turėtų būti eliminuojama, kadangi įstatymų leidėjas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme apsiriboja tik privalomuoju nurodymu bei pakartotiniu privalomuoju nurodymu, o turint omenyje viešoje teisėje galiojantį principą, kad yra draudžiama tai, kas nėra leidžiama, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui buvo paneigta teisė surašyti daugiau nei vieną privalomąjį nurodymą bei vieną pakartotinį privalomąjį nurodymą už tą patį teisės pažeidimą aplinkos apsaugos srityje arba srityje, kuri patenka į aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno kompetenciją, po privalomojo nurodymo ir asmens neįvykdžiusio privalomojo nurodymo patraukimo administracinėn atsakomybėn (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2881/2011).
Pareiškėjas skunde ir bylos nagrinėjimo metu taip pat nurodė, kad iš skundžiamo pakartotino privalomojo nurodymo Nr. 2, nemato ir nesupranta kur yra nurodytos aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo priežastys ir kokias aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu sukeltas pasekmes reikia likviduoti, 2014-04-08 privalomajame nurodyme Nr. 2 to nėra pažymėta, o šių aplinkybių nenagrinėjo ir atsakovas, priėmęs skundžiamą Įsakymą. Privalomajame nurodyme, be visų kitų duomenų, turi būti nurodyta kokius pažeidimus ar jų pasekmes arba veiksnius, sudarančius sąlygas aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams ar žalai aplinkai atsirasti, turi pašalinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, arba kokias aplinkos atkūrimo priemones turi įgyvendinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, ir per kokius terminus jis tai turi padaryti (Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 20 str. 1 d. 4 p.). 2014-04-08 privalomajame nurodyme Nr. 2 nėra nurodyta tikslių koordinačių, pagal kurias reikalaujama atstatyti Veiseistės upelio vagą. 2010 m. detaliojo plano bei jo ruošimo metu darytoje topografinėje nuotraukoje taip pat nėra pažymėta Veiseistės upelio vagos išsidėstymo koordinačių. Šiuo atveju visiškai nėra aišku pagal kokias koordinates, išreikštas skaičiais, reikalaujama atstatyti upelio vagą, todėl darytina išvada, kad 2014-04-08 privalomajame nurodyme Nr. 2 nežinia esant kokioms koordinatėms reikalaujama atstatyti Veiseistės upelio vagą. Pareiškėjas visiškai nesupranta kodėl tokių aplinkybių nenagrinėjo ir atsakovas, priėmęs skundžiamą Įsakymą.
Vadovaujantis Įstatymo 20 straipsnio, nustatančio pagrindinius reikalavimus privalomojo nurodymo turiniui, 1 dalies 4 punktu privalomajame nurodyme turi būti nurodyta, kokius pažeidimus ar jų pasekmes arba veiksnius, sudarančius sąlygas aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams ar žalai aplinkai atsirasti, turi pašalinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, arba kokias aplinkos atkūrimo priemones turi įgyvendinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, ir per kokius terminus jis tai turi padaryti.
Kaip matyti iš bylos aplinkybių ir įrodymų, 2014-04-08 pakartotinis Privalomasis nurodymas Nr. 2 pareiškėjui buvo surašytas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3, 4 punktuose numatytais atvejais, t. y. kai nustatomas terminas pašalinti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo priežastis (3 p.) ir kai nustatomas terminas likviduoti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu sukeltas pasekmes (4 p.).
Minėtos teisės normos suponuoja atsakovams pareigą tinkamai pagrįsti (motyvuoti) skundžiamų prevencinių veiksmų būtinybę, t. y. įvardyti konkrečias faktines aplinkybes, kurios, jų nuomone, sudaro prielaidas aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo priežastims bei įvardyti konkrečias faktines aplinkybes kaip likviduoti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu sukeltas pasekmes. Tačiau 2014-04-08 pakartotinis Privalomasis nurodymas Nr. 2 ir Įsakymas šiuos reikalavimus atitinka tik dalinai, nes neatskleidžia svarbiausių faktinių duomenų, apie pažeidimo priežastis, pažeidimu sukeltas pasekmes, t. y. kriterijų, kuriais vadovaujantis laikoma, jog buvusi natūrali Veiseistės upelio vaga nesutampa su žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno r., sav., 2010 m. Ginėnų k., detaliajame plane bei jo ruošimo metu darytoje topografinėje nuotraukoje pažymėta pagal koordinates (koordinates, išreikštas skaičiais) upelio vaga ir kokiais kriterijais pareiškėjui vadovautis šalinant pažeidimu sukeltas pasekmes (nagrinėjamu atveju visiškai nėra aišku pagal kokias konkrečias koordinates reikalaujama atstatyti buvusią natūralią upelio vagą). Tokiu būdu pripažintini pagrįstais pareiškėjo skundo argumentai dėl 2014-04-08 pakartotinio Privalomojo nurodymo Nr. 2 turinio trūkumų (nors jis surašytas nesilaikant teisės aktų reikalavimų), kurie kaip matyti iš bylos medžiagos, buvo kliūtis pareiškėjui įvykdyti minėtus Privalomuosius nurodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2016/2013).
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinio teisinės valstybės principo esmė – teisės viešpatavimas. Konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas reiškia, kad valdžios laisvę riboja teisė, kuriai privalo paklusti visi teisinių santykių subjektai. Konstituciniu teisinės valstybės principu turi būti vadovaujamasi ir kuriant teisę, ir ją įgyvendinant (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas savo nutarimuose taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad turi būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios ir kitos valstybės bei savivaldybių institucijos, visi pareigūnai turi veikti vadovaudamiesi teise, paklusdami Konstitucijai ir teisei. Šiame kontekste paminėtina ir tai, jog konstitucinis teisinės valstybės principas reikalauja, kad jurisdikcinės ir kitos teisės taikymo institucijos būtų nešališkos, nepriklausomos, siektų nustatyti objektyvią tiesą ir sprendimus priimtų tik teisės pagrindu (Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2000 m. rugsėjo 19 d., 2003 m. sausio 24 d. nutarimai).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuomone, surašymas daugiau privalomųjų nurodymų nei yra numatęs aukščiausiasis šalies teisėkūros subjektas menkina valdžios autoritetą bei pačių privalomųjų nurodymų teisinį svorį. Spręstina, jog privalomųjų nurodymų įvykdymas turėtų būti užtikrintas tokiomis teisinės prievartos priemonėmis, kurios sukeltų aiškiai neigiamus teisinius padarinius asmeniui neįvykdžiusiam nei privalomojo nurodymo, nei pakartotinio privalomojo nurodymo. O vienas iš tokių efektyvių teisinių instrumentų ir yra numatytas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme – privalomojo nurodymo neįvykdžiusio asmens patraukimas administracinėn atsakomybėn ((Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2881/2011).
Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pripažintina, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūros 2014-04-08 pakartotinis privalomasis nurodymas Nr. 2 buvo surašytas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, dėl ko negalėjo būti paliktas galioti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2014-05-02 įsakymu Nr. V-71 „Dėl 2014-04-08 privalojo nurodymo Nr.2“, todėl jie naikintini kaip neteisėti (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo G. M. skundą tenkinti.
Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūros 2014-04-08 pakartotinį privalomąjį nurodymą Nr. 2 ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2014-05-02 įsakymą Nr. V-71 „Dėl 2014-04-08 privalojo nurodymo Nr.2“.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.