Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Lilijos Ambrulevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje T. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirba, teistas, paskutiniai teistumai:

- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį, paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbi 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 30 d. nutartimi, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 3 d. baudžiamuoju įsakymų paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę (2024 m. birželio 14 d. paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo, atlikęs arešto bausmę);

- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį, paskirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paskirti įpareigojimai: 1) bausmės vykdymo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, 3) per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (įsiteisėjo 2025 m. gegužės 9 d.);

- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paskirti įpareigojimai 1) per 9 mėnesius išdirbi 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, 2) tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei gydytis nuo alkoholizmo (įsiteisėjo 2025 m. gegužės 16 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

T. O. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, dėl ko turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Įžūlus elgesys, kaip vienas iš alternatyvių viešosios tvarkos pažeidimo būdų, reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka.

Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina T. O. pareikštą kaltinimą, t. y., kad jis 2025 m. vasario mėn. 25 d., apie 21.40 val., būdamas viešoje vietoje, šalia prekybos parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), matant pašaliniams asmenims, be jokios pateisinamos priežasties, priėjo prie nukentėjusiojo Ž. A. ir tyčia su dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į jo smakrą, taip jam smakrą prakirsdamas, dėl ko nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir sukeltas fizinis skausmas, tokiais savo veiksmais, įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, T. O. nurodė, kad sutinka su siūloma bausmės rūšimi (2 t., el. b. l. 146-149). Ž. A. informuotas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, per nustatytą terminą prieštaravimų negauta (2 t., el. b. l. 150-151).

BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 61 straipsnyje pateiktomis bausmės skyrimo taisyklėmis.

Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – T. O., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką viešajai tvarkai, priskirtiną nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

BK 27 straipsnio 1 dalis numato, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu T. O. nuteistas už nesunkų nusikaltimą, buvo skirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kuri Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 30 d. nutartimi pakeista į 90 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies a punktu teistumą turinčiais laikomi asmenys nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo – 3 metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Pagal byloje esančius Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis kaltinamasis 2024 m. birželio 14 d. paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo, atlikęs arešto bausmę. Taigi naujos nusikalstamos veikos padarymo metu (2025 m. vasario 25 d.) nebuvo pasibaigęs BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktyje numatytas trejų metų teistumo terminas. Konstatuojama, kad T. O. yra recidyvistas.

T. O. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, jog jis nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Valstybinis kaltintojas pareiškime dėl proceso užbaigimo baudžiamojo įsakymo prašo pripažinti kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus. Iš byloje esančių duomenų – 2025 m. vasario 26 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog kaltinamasis atsisakė tikrintis neblaivumą, visgi byloje esančioje medžiagoje nėra kitų duomenų galinčių patvirtinti asmens neblaivumą, byloje nėra pateiktas neblaivumo nustatymo aktas, kuriame būtų nustatyti asmens neblaivumo požymiai, šiuo atveju remiantis vien nukentėjusiojo parodymais ir tarnybinio pranešimo duomenimis nėra pagrindo pripažinti kaltinamojo atsakomybę sunkiančia aplinkybe tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus.

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. T. O. teistas už viešosios tvarkos pažeidimus, nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai (2 t., el. b. l. 1-26), per paskutinius 1 metus nebuvo baustas administracine tvarka (2 t., el. b. l. 27-28), nedirba (2 t., el. b. l. 160-161). Duomenų apie T. O. gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, paskyrus sankcijoje nustatytą ir prokurorės pareiškime pasiūlytą bausmės rūšį – areštą. Teismo vertinimu, švelnesnėmis, nei areštas bausmėmis nebus pasiekti bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, ankstesniais teistumais paskirtos švelnesnių bausmių rūšys nepasiekė bausme siekiamų tikslų, todėl baudos ar laisvės apribojimo bausmės paskyrimas būtų akivaizdžiai per švelnios bausmės rūšys, tuo tarpu laisvės atėmimo bausmė, šiuo atveju, būtų neproporcinga ir pasiektų tik nubaudimo tikslą. Taigi už BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką T. O. skirtina 45 parų arešto bausmė.

T. O. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu ir skirtina 30 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. vasario 25 d., 22.00 val. iki 2025 m. vasario 26 d., 15.17 val. (viena diena) (1 t., el. b. l. 22-26, 31-33), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai ir laikyti, kad likusi bausmė yra 29 paros arešto. Paskirta bausmė nėra bendrinama su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 22 d. ir 2025 m. balandžio 29 d. baudžiamaisiais įsakymais paskirtomis laisvės apribojimo bausmėmis. Bausmių bendrinimo klausimas galės būti išspręstas ateityje, baudžiamojo įsakymo vykdymo procese pagal atitinkamos institucijos teikimą.

V. Civilinių ieškinių išsprendimas ir kiti klausimai

T. O. ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. vasario 26 d. nutarimu (1 t., el. b. l. 85-88) buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje – paliktinas galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintinas.

Ikiteisminio tyrimo metu Ž. A. pateikė civilinį ieškinį, dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., el. b. l. 133). (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa 2023 m. balandžio 3 d. pateikė civilinį ieškinį dėl 65,24 Eur turtinės žalos atlyginimo dėl nukentėjusiojo Ž. A. gydymo išlaidų atlyginimo (2 t., el. b. l. 120-121);

Kaltinamasis T. O. įsipareigojo Ž. A. atlyginti 500 Eur turtinę žalą iki 2025 m. spalio 8 d. (2 t., el. b. l. 131). Tai, jog kaltinamasis sutinka su prašomu neturtinės žalos dydžiu ir įsipareigoja jį atliginti patvirtina ir T. O. apklausos protokolas.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šiame kontekste pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei susiformavusia teismų praktika. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, į kaltinamojo panaudoto fizinio smurto turinį, veika padaryta viešojoje vietoje matant kitiems asmenims, kaltinamojo veiksmai padaryti be jokios priežasties ir netikėtai, nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, išgyvenimus, į tolesnes pasekmes, dėl kaltinamojo panaudotų fizinių veiksmų kaltinamajam buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl prakirsto smakro jam buvo būtinas gydymas, t. y. smakro siuvimas. Teismui nekelia abejonių, jog Ž. A. dėl sužalojimo patyrė fizinį skausmą, išgąstį, nepatogumus, kurie turi būti atlyginti. Teismas, įvertinęs byloje esančių aplinkybių visumą, atsižvelgdamas į padarytos veikos pavojingumą, nukentėjusiajam Ž. A. padarytą sužalojimą, jo lokalizaciją, kad žala padaryta tyčiniais kaltininko veiksmais, sprendžia, kad šiuo atveju Ž. A. prašomas 500 Eur neturtinės žalos dydis yra pagrįstas. Tokio dydžio neturtinė žala atitinka padarytos veikos pavojingumą, neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams bei yra proporcinga nukentėjusiojo patirtiems išgyvenimams. Taigi nukentėjusiojo Ž. A. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo tenkinamas visiškai ir iš kaltinamojo T. O. priteisiama 500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

Iš kaltinamojo pateikto mokėjimo nurodymo matyti, kad T. O. atlygino Valstybinei ligonių kasai 65,24 Eur turtinės žalos už Ž. A. gydyimą, pinigus pervedė į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant „Žala PSDF už Ž. a. gydyma“ (2 t., el. b. l. 132, 137). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis atlygino turtinę žalą, (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmetamas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų, daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

T. O. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. O. skirti galutinę 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. vasario 25 d., 22.00 val. iki 2025 m. vasario 26 d., 15.17 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai ir laikyti, kad likusi bausmė yra 29 (dvidešimt devynios) paros arešto.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio T. O. atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmei atlikti, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi nustatyti, kad T. O. yra recidyvistas.

Ž. A. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo T. O. priteisti 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 65,24 Eur turtinės žalos atlyginimo atmesti.

T. O. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

- arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23-29 straipsniai. Konkrečią arešto bausmės atlikimo vietą nuteistajam, atsižvelgdama į šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga.

- nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio, baudžiamojo įsakymo ar nutarties įsiteisėjimo dienos į paskirtą bausmės atlikimo vietą turi prisistatyti patys, planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu.

- Nuteistieji areštu savarankiškai atvyksta į šiuos kalėjimus:

· į Kauno kalėjimą ((duomenys neskelbtini)) - nepilnamečiai bei buvę ir esami valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, pirmą kartą atliekantys arešto bausmę (vyrai);

· į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą ((duomenys neskelbtini)) - pilnamečiai vyrai, kuriems arešto bausmę paskyrė Vilniaus, Kauno ir Utenos apskrityse esantys teismai;

· į Panevėžio kalėjimą ((duomenys neskelbtini)) - moterys.

- nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą.

- nuteistajam per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, kalėjimas per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

0 nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;

1 padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

2 išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

3 nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

4 įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.