- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-09
- Bylos Nr.
- 2S-33-544/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-01045-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Atsakovas
- J. K.
- Ieškovas
- M. K.
- Kategorijos
- 30.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-33-544/2014
2014 m. sausio 9 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. K. atskirąjį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu civilinėje byloje Nr. 2-1223-620/2013 pagal ieškovės M. K. ieškinį atsakovei J. K. dėl iškeldinimo nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos ir
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Ieškovė M. K. pateikė prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę, užkertančią kelią žalai atsirasti - įpareigoti atsakovę J. K. nekliudyti ieškovei patekti į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), katilinę ir ją prižiūrėti (CPK 145 str.1d.12 p.). Prašymui pagrįsti nurodė, kad jai priklausančiame name šiuo metu atsakovė negyvena. Oro temperatūra yra žema, todėl būtina šildyti gyvenamąsias patalpas arba išleisti iš šildymo sistemos vandenį, nes vandeniui užšalus šildymo sistema gali būti nepataisomai sugadinta, ir taip padaryta didelė žala (b. l. 23-24).
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2013-10-17 nutartimi ieškovės prašymą tenkino - pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojo atsakovę atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti: nekliudyti ieškovei patekti į gyvenamojo namo katilinę ir ją prižiūrėti bei išaiškino atsakovei nutarties nevykdymo pasekmes. Teismas nustatė, kad Lietuvos Aukščiausiajam teismui 2013 m. birželio 20 d. sprendimu pripažinus negaliojančia 1998 m. gegužės 19 d. šalių sudarytą žemės sklypo, gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių Rokiškio m., J.Gruodžio g. 60, dovanojimo sutartį, minėtas nekilnojamas turtas VĮ Registrų centras buvo įregistruotos ieškovės vardu. Ieškovės teiginius apie tai, jog atsakovė name negyvena, įrodo atsakovės atstovo civilinėje byloje Nr. 2-956-504/2013 pateiktas 2013-07-31 rašto turinys ir pageidavimas atsakovei skirtus procesinius dokumentus įteikti tiesiogiai atstovui. Teismas sutiko su ieškovės prašyme nurodytomis aplinkybėmis, jog būtina spręsti gyvenamųjų patalpų šildymo ar vandens išleidimo iš gyvenamajame name esančios šildymo sistemos klausimą, nes orams atšalus gali būti nepataisomai sugadinta šildymo sistema ir padaryta didelė žala turtui. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas laikė, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįstas ir teisėtas (b. l. 26-27).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013-10-17 nutartį ir prašymą atmesti arba nutartį pakeisti ir įpareigoti ieškovę įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 139 650 Lt nuostoliams atlyginti. Nurodo, kad 2013-10-17 nutartis priimta jai nepranešus ir jos neinformavus apie prašymą, nors tam nebuvo teisinio pagrindo. Nutartis nepagrįsta ir neteisėta dėl netinkamo materialinių ir procesinių teisės normų taikymo. Patenkinus ieškovės prašymą, byla buvo išspręsta iš esmės, o teisėja parodė savo šališkumą ir prielankumą ieškovei. Jos atstovo prašymas dėl korespondencijos siuntimo tiesiogiai atstovo adresu pateiktas todėl, kad ieškovė gali ją sunaikinti, tačiau prašymo turinys nepatvirtina, jog ji nėra suinteresuota tinkamai prižiūrėti, tvarkyti ir saugoti savo turtą. Priešingai, jos pakviesti santechnikai išleido vandenį ir parengė šildymo sistemą šildymo sezonui. Tuo tarpu ieškovė riboja jos galimybę gyventi name ir siekia patekti į jos gyvenamąsias patalpas, kad galėtų sumažinti atsakovei priklausančio turto vertę prieš pat kitos civilinės bylos dėl nuostolių atlyginimo nagrinėjimą. Teismas nepaisė to, jog patekimas į katilinę galimas tik per tas patalpas, iš kurių ją ieškovė ketina iškeldinti. Siekiant proceso šalių lygiateisiškumo, tenkinus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, buvo tikslinga atsakovės ieškiniui kitoje civilinėje byloje Nr. 2-956-504/2013 užtikrinti įpareigoti ieškovę įmokėti 139 650 Lt (CPK 146 str. tvarka (b. l. 29-30).
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo 2013-10-17 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad jai priklausančiame name, kurį turi teisę valdyti ir naudoti savo nuožiūra, atsakovė negyvena. Nors atsakovė nurodė, jog jos kviesti santechnikai išleido vandenį ir paruošė sistemą šiltajam sezonui, tačiau pati ieškovė ketina gyventi name ir jį šildyti. Atsakovė riboja jos teisę gyventi name, nuspręsti dėl namo šildymo, neįleidžia į namą. Atsakovės teiginys, kad ji gali sugadinti atsakovei priklausantį turtą, tėra nepagrįstas pamąstymas. Nėra ir negali būti suinteresuota jai priklausančio turto gadinimu ar niokojimu. Tuo tarpu atsakovė savo turtą gali išsivežti arba užfiksuoti jo dabartinę būklę. Prašymas taikyti nuostolių užtikrinimo priemones grindžiamas spėliojimais apie nuostolius ir yra nesusijęs su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu (b. l. 35-36).
Atskirasis skundas netenkintinas, o Rokiškio rajono apylinkės 2013-10-17 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CPK 144-146 str. nuostatas, nustatė ir įvertino visas ginčijamam klausimui išspręsti svarbias aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti materialinių teisių gynybą. CPK 144 str. 1 d. numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikšmė ir paskirtis – preliminariomis priemonėmis pašalinti arba sumažinti galimos žalos ateityje kilimą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, yra vertinama grėsmė, kad galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas arba iki bylos išnagrinėjimo bus padaryta žala įstatymo saugomiems asmenų interesams, taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui arba žalos įstatymo saugomiems asmenų interesams egzistavimą privalo įrodyti asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 straipsniai). LR CPK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas, parinkdamas konkrečią laikinąją apsaugos priemonę, turi vadovautis ekonomiškumo principu. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektais ekonomiškumo principas reikalauja parinkti tokias priemones, kurios išlaikytų šalių interesų pusiausvyrą bei minimaliu atsakovo interesų ribojimu maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Proporcingumo principas, kuris neatsiejamai susijęs su ekonomiškumo principu, reikalauja, kad laikinosios apsaugos priemonės nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina.
Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į jų paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Viena iš įstatyme numatytų laikinųjų apsaugos priemonių yra įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti (CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Kadangi ieškinio dalykas yra atsakovės su jai priklausančiais daiktais iškeldinimas iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, tai pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė - atsakovės įpareigojimas nekliudyti ieškovei patekti į minėto gyvenamojo namo katilinę ir ją prižiūrėti, kad šildymo sistema nebūtų nepataisomai sugadinta ir taip nebūtų padaryta žalos – vertintina kaip įstatymo numatyta laikinoji apsaugos priemonė, užtikrinanti minėtą ieškinį. Todėl daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutiko su ieškovės prašyme nurodytomis aplinkybėmis, kad būtina spręsti gyvenamųjų patalpų šildymo ar vandens išleidimo iš gyvenamajame name esančios šildymo sistemos klausimą, nes pažemėjus oro temperatūrai gali būti nepataisomai sugadinta šildymo sistema ir padaryta didelė žala. Byloje nustatyta, jog ieškovė yra minėto gyvenamojo namo su priklausiniais savininkė (b. l. 4-8, 9-15). Atsakovė pripažįsta, jog ji ieškovei priklausančiame gyvenamajame name negyvena. Tai, kad atsakovė tvirtina, jog ji nėra suinteresuota netinkamai prižiūrėti ir nesaugoti namo ir jame esančio savo turto, nesudaro pagrindo kitaip spręsti laikinosios priemonės taikymo klausimą, nes ne atsakovė, o ieškovė yra minėto namo su priklausiniais savininkė, kuriai priklauso teisė tą turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti, tame tarpe - ir teisė spręsti kaip prižiūrėti pastato šildymo sistemą, kaip ir kada šildyti patalpas ( CK 4.37 str. 1 d.).
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, kad patekusi į patalpas ieškovė gali sumažinti atsakovei priklausančio turto vertę, tačiau šiems savo teiginiams pagrįsti konkrečių objektyvių įrodymų nepateikta (CPK 178 str.). Kaip teisingai nurodoma atsiliepime į atskirąjį skundą, apeliantė turi teisę ir galimybę savo turtą saugoti namo izoliuotose patalpose, kitoje jos požiūriu saugioje vietoje, turto dabartinę būklę užfiksuoti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo metu ir pan.
Atmestinas apeliantės argumentas, kad reikėjo įpareigoti ieškovę įmokėti atsakovės ieškiniui kitoje civilinėje byloje Nr. 2-956-504/2013 dėl daiktų pagerinimo išlaidų priteisimo užtikrinti 139 650 Lt sumą. Pirmiausia, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik toje civilinėje byloje, kuri nagrinėjama, o ne kitoje byloje, kur dalyvauja tos pačios šalys. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų bazės matyti, kad atsakovės minimoje civilinėje byloje Nr. 2-16-504/2014 2013-08-05 nutartimi J. K. ieškinio reikalavimų dėl 139 650 Lt priteisimo užtikrinimui yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - areštuotas atsakovės M. K. turtas 139 650 Lt nurodytai sumai. Nuspręsti, ar esant šalies prašymui reikia taikyti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą CPK 146 str. tvarka, yra teismo teisė, o ne pareiga.
Šalies argumentai
Apeliantė nepagrįstai tvirtina, jog patenkinus ieškovės prašymą byla buvo išspręsta iš esmės, o teisėja parodė savo šališkumą. Ieškinys yra pareikštas dėl atsakovės iškeldinimo, o ne dėl ieškovės įkeldinimo. Teismas, įpareigodamas atsakovę netrukdyti ieškovei patekti į gyvenamo namo katilinę ir ją prižiūrėti, jokia forma nepasisakė dėl bylos iškeldinti atsakovę su daiktais iš gyvenamojo namo ir atiduoti ieškovei namo ir jo priklausinių raktus esmės ar ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Vien tai, kad teismo nutartyje išdėstyti motyvai nesutampa su apeliantės pozicija, nesudaro pagrindo išvadai, kad teismas buvo šališkas. Skunde nenurodyta ir byloje nenustatyta realių faktų, keliančių abejonių dėl teisėjo nešališkumo ar išankstinio nusistatymo vienos iš šalių atžvilgiu.
CPK 147 str. 1 d. numatyta, kad apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą atsakovui yra pranešama tik tada, kai teismas mano, jog tai yra būtina. Todėl apeliantė nepagrįstai tvirtina, jog priimti skundžiamą nutartį jai nepranešus ir neinformavus apie prašymą nebuvo teisinio pagrindo. Skunde nenurodyta argumentų, kodėl reikėtų spręsti, jog teismui buvo pagrįstas būtinumas apie prašymo nagrinėjimą pranešti atsakovei.
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.