Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Aušra Valinskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutarimo, kuriuo E. M. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 210 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 2896 Eur bauda su 800 pakelių (16 000 NAR) cigarečių „NZ Gold Superslims“, 400 pakelių (8000 NAR) cigarečių „Minsk Capital“ konfiskavimu; E. M. paskirtos 2 896 EUR baudos mokėjimas išdėstytas 24 mėnesių laikotarpiui, pirmus 23 mėnesius mokant po 120 EUR, paskutinį mėnesį sumokant 136 EUR;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad E. M. pasinaudojo savo sugyventinės V. Š. automobiliu pažeidimui daryti. 1220 pakelių cigarečių buvo paslėptos specialiai įrengtoje slėptuvėje kuro bake, kas pagrįstai leidžia abejoti, jog automobilio savininkė nežinojo apie tai, kad jos automobilis bus naudojamas kontrabandos pažeidimui daryti (ATPK 26 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Automobilyje buvo įrengtos specialios slėptuvės, kas verčia suabejoti V. Š. iškelta versija bylos nagrinėjimo metu, kad apie sugyventinio planus pasipelnyti vežant kontrabandą su jos automobiliu ji nieko nežinojo. Iš byloje nustatytų įrodymų galima spręsti, kad automobilis specialiai buvo įsigytas V. Š. vardu, kuri net neturi vairuotojo pažymėjimo, tam, kad savininko nežinojimas būtų priedanga daryti pažeidimus, taip išvengiant automobilio konfiskavimo.

E. M. veikos darymui kruopščiai rengėsi, paslėpdamas cigaretes automobilio kuro bake specialiai įrengtoje slėptuvėje, taip panaudojo automobilio konstrukcijas neteisėtai veikai vykdyti. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo atkreipti dėmesį, kad automobilis minėtu atveju laikytinas pažeidimo padarymo įrankiu. Be to, E. M. gabeno didelį kiekį, t. y. 1200 pakelių cigarečių, kurių gabenimas be automobilio, siekiant išvengti muitinės kontrolės, būtu neįmanomas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Ginčo dėl padaryto pažeidimo nėra. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto E. M. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 210 straipsnio 1 dalyje.

Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas.

ATPK 210 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas užtraukia baudą su kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimu ar be konfiskavimo. Taigi, pastaroji papildoma nuobauda nėra privaloma.

Nors Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarimo rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta, ar automobilis „Mercedes Benz E240“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra konfiskuojamas, ar grąžinamas savininkui, tačiau iš motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas nustatė, jog šioje byloje nėra pagrindo konfiskuoti nuosavybės teise V. Š. priklausančios transporto priemonės, taigi, automobilis grąžintinas V. Š..

Automobilis „Mercedes Benz E240“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame įrengtoje slėptuvėje buvo gabenamos kontrabandinės prekės, registruotas V. Š. vardu, kuri, remiantis E. M. bei V. Š. parodymais, yra daugiau nei metus kartu su E. M. faktiniuose santuokiniuose ryšiuose gyvenantis asmuo (sugyventinė). Gabentų cigarečių kiekis yra didelis – 1200 pakelių, be automobilio E. M. negalėtų tokio kiekio gabenti, be to, automobilis tiesiogiai panaudotas kontrabandos dalyko slėpimui - cigaretės buvo slėptos krovinio gabenimui nenumatytoje vietoje, tai yra automobilio kuro bake specialiai įrengtoje slėptuvėje, todėl automobilis pripažintinas administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankiu (gabenimo priemonė).

Tačiau pagal nuo 2016-01-01 galiojančios naujos redakcijos ATPK 26 straipsnio 1 dalį, konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ATPK 26 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus. Minėtoje naujos redakcijos ATPK 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos, jeigu: 1) perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti; 2) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti sudarius apsimestinį sandorį; 3) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį daiktą ar pajamas, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis daiktas yra administracinio teisės pažeidimo įrankis, tiesioginis objektas arba pajamos, gautos dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo.

Atsižvelgęs į apeliacinio skundo argumentus apygardos teismas pažymi, teismų praktikos pavyzdžiai, kuriais remiasi apeliantus, turi būti vertinami atsižvelgiant į pasikeitusį įstatyminį reglamentavimą, kuriuo buvo susiaurinta daiktų, pajamų, nepriklausančių nuosavybės teise pažeidėjui, konfiskavimo galimybė. Iš aiškinamojo rašto, lydinčio naujos redakcijos ATPK 26 straipsnio projektą, matyti, kad įstatymo leidėjas tokiu būdu siekė daugiau apsaugoti asmenų, kurių turtas kitų asmenų panaudotas administraciniams teisės pažeidimams daryti, teises. Be to, procesinis sprendimas taikyti kitam asmeniui priklausančio daikto konfiskavimą, kaip ir bet kuris kitas sprendimas, turi būti grindžiamas įrodymais, o ne vien tik prielaidomis.

Priešingai, nei tvirtina apeliantas, vien ta aplinkybė, kad kontrabandos dalykas buvo gabentas automobilyje įrengtoje slėptuvėje, nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad tokio automobilio savininkas žinojo apie slėptuvės jo automobilyje buvimą. Ši aplinkybė negali būti preziumuojama. Ji turi būti įrodinėjama ir nustatinėjama kaip ir visos kitos reikšmingos aplinkybės, sudarančios administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Teismo posėdžio metu V. Š. paaiškino, kad ginčo automobiliu E. M. ją nuveža ir parveža iš darbo. Ką su jos automobiliu veikdavo E. M., kol ji dirbdavo, ji nežino. Taip pat ji nurodė nežinojusi apie automobilyje įrengtą slėptuvę. Apie E. M. padarytą pažeidimą sužinojo iš jo, kai šis pasakė, kad „prisidirbo“ su jos mašina (b.l. 10-11). Šie V. Š. parodymai vertintini kartu su kitais įrodymais. Byloje nėra duomenų, kad minėtą automobilį pažeidėjas naudojo anksčiau kontrabandai. Iš jo apžiūros akto (b. l. 5, 6) matyti, kad slėptuvė, kurioje buvo gabentos cigaretės, buvo įrengta automobilio kuro bake, išoriškai nematomoje vietoje. Tad, teismo vertinimu, šie duomenys nepaneigia V. Š. teiginių ir nepatvirtina, kad jai apie slėptuvę kuro bake buvo žinoma, kad ji, perleisdama sugyventiniui E. M. automobilio valdymą, būtų žinojusi, kad jis bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti.

Apeliantas taip pat teigia, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog automobilis specialiai buvo įgytas V. Š. vardu, kuri net neturi vairuotojo pažymėjimo, kad juo daryti pažeidimus ir išvengti konfiskavimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu tokios išvados tėra prielaidos, kurių byloje surinkti įrodymai nepatvirtina. Visų pirma pažymėtina, kad teisėtam automobilio įgijimui vairuotojo pažymėjimo buvimas nėra būtina sąlyga. V. Š. automobilį įsigijo iki nustatyto administracinio teisės pažeidimo įvykdymo. Kaip patvirtina minėti jos parodymai, šiuo automobiliu sugyventinis ją veždavo į ir iš darbo, tad transporto priemonė buvo naudojama jos poreikiams patenkinti. Apeliacinis teismas nenustatė jokių tiesioginių sąsajų tarp padaryto pažeidimo ir automobilio įgijimo V. Š. vardu.

Remiantis tuo, kas pasakyta, spręstina, kad byloje įrodymų, patvirtinančių, jog yra nors vienas iš ATPK 26 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų, kuriais remiantis būtų galimas automobilio „Mercedes Benz E240“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, nėra, tad automobilio konfiskacija, kaip prašoma apeliaciniame skunde, yra negalima. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti remiantis Vilniaus teritorinės muitinės apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.