- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-08-27
- Bylos Nr.
- 2A-764-340/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- J. J.
- Atsakovas
- A. J.
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo J. J. firmos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. J. firmos ir UAB „Hansa lizingas“ (dabar „Swedbank lizingas“, UAB) ieškinį atsakovui A. J. individualiai įmonei dėl automobilio pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai kreipėsi į teismą galutiniu patikslintu ieškiniu prašydami:
1. nutraukti automobilio PEUGEOT 206 SW, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 2003 m. 1.6 L 80 kW, pirkimo-pardavimo sutartį tarp A. J. individualios įmonės, UAB „Hansa lizingas“ ir J. J. firmos;
2. taikyti restituciją:
a. pagal pirkimo-pardavimo sutartį iš atsakovo priteisti ieškovui UAB „Hansa lizingas“ 18 000 Lt, o iš ieškovo UAB „Hansa lizingas“ atsakovui A. J. individualiai įmonei automobilį PEUGEOT 206 SW, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 2003 m. 1.6 L 80 kW;
b. iš atsakovo priteisti ieškovui J. J. firmai 500 Lt avansą;
3. iš atsakovo priteisti ieškovui J. J. firmai 7013,82 nuostolių;
4. iš atsakovo priteisti ieškovui J. J. firmai 900 Lt už netinkamą pirkimo-pardavimo sutarties vykdymą;
5. iš atsakovo priteisti ieškovams visas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, jog 2007-02-08 sudaryta Pirkimo-pardavimo sutartimi iš atsakovo už 18 000 Lt ieškovas UAB „Hansa lizingas“ nusipirko firmos savininko J. J. pasirinktą naudotą, pirmos registracijos 2003 metų, automobilį PEUGEOT 206 SW. Tą pačią dieną J. J. firma su bendrove „Hansa lizingas“ sudarė Lizingo sutartį ir pasirašė ieškovų ir atsakovo trišalį Turto priėmimo-perdavimo aktą dėl atsakovo parduodamo automobilio perdavimo firmos savininkui J. J.. Techninės apžiūros metu buvo nustatyti dideli automobilio trūkumai, nebuvo išduotas techninės apžiūros talonas, suteikiantis teisę eksploatuoti automobilį. Atlikus oficialiame PEUGEOT servise automobilio kompiuterinę diagnostiką, buvo nustatyti tie patys gedimai, tačiau juos ištaisyti buvo galima tik tas detales pakeičiant kitomis, nes senosios jau buvo neberemontuojamos. Preliminaria sąmata automobilio remonto darbų kaina su keičiamomis detalėmis buvo nustatyta apie 7 117,06 Lt. Dėl automobilio trūkumų 2007-03-15 atsakovui buvo pareikšta pretenzija, tačiau atsakovas atsisakė šią problemą spręsti. 2007-07-17 servise atlikus oro pagalvių sistemos patikrinimą buvo nustatyta, kad oro pagalvės buvo suveikusios ir todėl neveiksmingos. Taigi automobilis buvęs parduotas su paslėptais trūkumais. Tokį automobilį eksploatuoti draudžiama, tai reiškia, kad jis neatitinka tokioms prekėms įprastai keliamų kokybės reikalavimų ir tai iš esmės pažeidžia firmos teises ir teisėtus interesus šį automobilį naudoti komercinei bei ūkinei veiklai. Tokioms aplinkybėms esant ir lizingo bendrovei sutikus, firma turinti teisę reikalauti automobilio pirkimo sutartį nutraukti. Kadangi atsakovas, parduodamas automobilį pažeidė sutartyje nustatytą kokybės ir komplektiškumo reikalavimą, todėl vadovaujantis Sutarties 1.3, 5.1 ir 6.1 punktais privalo firmai – pirkėjai sumokėti 5 proc. nuo 18 000 Lt, t. y. 900 Lt. baudą. Be to, ieškovas – automobilio pirkėjas nurodo, kad turėjo nuostolių: mokėjo Sutarties administravimo mokestį, pirko ir montavo 4-rias žiemines padangas, automobilį registravo, keitė senas neremontuotinas detales, montavo signalizaciją, mokėjo draudimo įmokas ir palūkanas pagal lizingo sutartį ir dėl to patyrė viso 7 013,82 Lt nuostolių, kuriuos atsakovas privalo atlyginti
Atsiliepimas
Atsiliepimu į patikslintą ieškinį atsakovas prašė patikslintą ieškinį išnagrinėti ir jo netenkinti bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė paskirti ieškovui 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesine padėtimi bei įpareigoti atlyginti atsakovui patirtus nuostolius. Nurodė, jog pirkėjas ne kartą tikslindamas ieškinį pažeidžia proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitus principus, vilkina procesą. Lizingo gavėjas neįrodė, kad parduotas turtas neatitiko kokybės, komplektiškumo, perdavimo terminų ir kitų reikalavimų. Pirkėjas yra nesąžiningas – nutraukinėja sutartį su lizingo davėju ir tobulina pirktą automobilį, jį savavališkai gerina, todėl padidėjusi ieškinio suma yra be pagrindo ir dėl to nepriteistina. Automobilio pardavėjas sąžiningai įvykdęs visus savo įsipareigojimus ir reikalavimas mokėti baudą yra niekinis.
Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2009-03-04 sprendimu ieškovų J. J. firmos ir UAB „Hansa lizingas“ ieškinį atsakovui A. J. individualiai įmonei dėl automobilio PEUGEOT 206 SW 1.6 L 80 kW, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2003 gamybos metų pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, atmetė; ieškovo J. J. firmos ieškinį atsakovui A. J. individualiai įmonei dėl 500 Lt avanso, 900 Lt baudos bei 7 013,82 Lt išlaidų priteisimo, atmetė; panaikino 2008-02-11, 2008-03-03, 2008-09-02 nutartimis taikytas laikinąsias priemones – atsakovo A. J. individualiai įmonei priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, piniginių lėšų ar turtinių teisių pas trečiuosius asmenis, areštą 26 413,82 Lt sumai; įsiteisėjus sprendimui sprendė informuoti Centrinę hipotekos įstaigą; priteisė iš ieškovo J. J. firmos 4 000 Lt atsakovo A. J. individualios įmonės naudai advokato pagalbai apmokėti; paskyrė J. J. firmos savininkui J. J. 500 Lt baudą valstybės naudai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad automobilį pats ieškovas pasirinko priimdamas atsakovo komercinį pasiūlymą, kuriame nurodyti jo techniniai duomenys, kaina, kiti duomenys bei privalumai; pirkimo-pardavimo sutartyje nurodoma, kad turto kokybė ir komplektiškumas atitinka pridedamą komercinį pasiūlymą (1.3 p.). Nors automobilio pirkėjas – firmos savininkas J. J. buvo susipažinęs su Atmintinėje klientui ir Turto priėmimo-perdavimo akte išdėstytais lizinguojamo turto priėmimo-perdavimo reikalavimais, kaip turi būti tikrinamas perkamas turtas, tačiau jis vasario 14 d. priimdamas be pardavėjo garantijos perkamą beveik ketverius metus užsienyje eksploatuotą ir beveik 45 000 km. pravažiavusį automobilį, nebuvo reikiamai apdairus, o apsiribojo atsakovo užsakymu Mažeikiuose bendrovės „Autovygreda“ servise atlikta preliminaria apžiūra, t. y. išimtinai vizualiu išorės dalių būklės patikrinimu. Teismas laikė, kad pirkdamas be garantijos užsienyje kelerius metus eksploatuotą automobilį, ieškovas galėjo ir privalėjo nustatyta tvarka pateikti jį techninei apžiūrai, kur ir būtų buvęs nustatytas jo komplektiškumas bei funkcionalumas. Tačiau tai nebuvo padaryta. Pastebėjus trūkumus pretenzija atsakovui dėl sutarties nutraukimo buvo pareikšta tik po pusantro mėnesio, o ieškinys teisme – po keturių mėnesių. Taigi be svarbių priežasčių praleistas septynių dienų terminas lizinguojamo turto pirkimo-pardavimo sutarties nuginčijimui. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovas pirktą automobilį įregistravo, jį apdraudė kasko ir civilinės atsakomybės draudimu, nusipirko žiemines padangas, keitė susidėvėjusias detales, montavo signalizaciją, atliko techninę apžiūrą ir juo naudojosi. Pagerinęs automobilį, ieškovas pateikė teismui net šešis patikslintus ieškinius, didindamas reikalavimus atsakovui. Dėl to buvo užvilkintas bylos nagrinėjimas. Per praėjusį pusantrų metų laikotarpį ieškovas mokėjo lizingo įmokas bei palūkanas, draudė ir eksploatavo automobilį. Visas šias aplinkybes įvertinęs, teismas laikė reikalavimą dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, netenkintinu. Teismas nustatė, kad automobilio komplektiškumo ir funkcionalumo nepatikrino pats ieškovas, todėl netenkino reikalavimo dėl 900 Lt baudos už automobilio kokybės ir komplektiškumo reikalavimo pažeidimą priteisimo. Netenkintas ieškovo reikalavimas dėl tiesioginiais nuostoliais vadinamų jo patirtų tokių išlaidų, kaip 500 Lt avanso atsakovui mokėjimas, lizingo sutarties administravimo, žieminių padangų pirkimo ir montavimo, automobilio techninės apžiūros ir registravimo, susidėvėjusių detalių keitimo, aušinimo skysčio, alyvos pirkimo bei kitos su automobilio eksploatavimu susijusios išlaidos, nes jas ieškovas darė rengdamas automobilį eksploatavimui. Lizingo sutartis nebuvo ginčijama ir atmetus ieškinį dėl automobilio sutarties panaikinimo, netenkintinas reikalavimas išlaidoms draudimo įmokoms pagal draudimo sutartis bei palūkanoms pagal lizingo sutartį apmokėti. Teismas pažymėjo, kad lizinguojamą automobilį nusipirkusio J. J. firmos savininkas J. J. teismui pateikė net šešis ieškinio patikslinimus, tokiais veiksmais buvo daroma žala ne tik proceso dalyviams, bet ir valstybei, nes tokiais atvejais nepagrįstai eikvojamas teismo ir byloje dalyvaujančių asmenų lėšos bei laikas. Tokius J. J. veiksmus, teismas vertino kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir skyrė jam baudą (CPK 95 str.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas J. J. firma prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-03-04 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį visiškai patenkinti; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apelianto nuomone, sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant materialinės teisės normas, netinkamai jas aiškinant ir taikant, nesiaiškinant jų taikymui būtinų aplinkybių ar netinkamai jas vertinant, taip pat nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Nurodo, jog teismas nesivadovavo CK normomis, reglamentuojančiomis reikalavimus daiktui, daiktų kokybę, netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teises, nuostolių atlyginimą ir pan., ieškovo J. J. firmos pateiktų įrodymų nevertino, bet ir nepateikė argumentų, dėl kurių atmetė pateiktus įrodymus. Teismas nesiaiškino, ar perkamas automobilis atitiko jam keliamus bendruosius reikalavimus, ar atsakovas yra sąžiningas pardavėjas. Apelianto nuomone, teismas neatskleidė bylos esmės, sprendimas neatitinka CPK 265 str. 1 d., 270 str. reikalavimų. Nurodo, jog kadangi pagal automobilio pirkimo sutarties 5.1. p. atsakovas garantavo, kad turto kokybė ir komplektiškumas atitinka komercinį pasiūlymą bei paprastai tokiems gaminiams keliamas sąlygas, gamintojo nustatytus standartus, esant tokioms aplinkybėms, sprendimas neatitinka CK 1.5 str. 4 d. įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Nurodo, jog teismo pozicija dėl ieškovo J. J. firmos neapdairumo prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms bei CK 6.189 str., 6.327 str., 6.333 str., taip pat pirkimo sutarties 1.3., 3.4., 5.1. punktų reikalavimams. Apeliantas nurodo, jog nei automobilio pirkimo sutartis nei CK nenustato teismo nurodomo septynių dienų termino nutraukti automobilio pirkimo sutartį. Apeliantas nurodo, jog teismas nesivadovavo Kelių transporto priemonių valstybinės technikinės priežiūros atlikimo taisyklėmis, į bylą pateiktais įrodymais, todėl išvada, kad ieškovas J. J. firma eksploatavo automobilį ir juo naudojosi, prieštarauja byloje esantiems įrodymams; tinkamas lizingo sutarties vykdymas nereiškia ir neįrodo automobilio eksploatavimo bei naudojimo fakto. Teismo aiškinimas dėl nuostolių neatitinka CK 6.249 str. 1 d. bei 4.10 str. reikalavimų. Apelianto nuomone, bauda buvo paskirta nepagrįstai, pažeidžiant CPK 5 str., 42 str., 98 str. reikalavimus; apeliantas visais atvejais buvo suinteresuotas, kad byla būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką; dėl nei vieno patikslinti ieškinio bylos nagrinėjimas nebuvo užvilkintas, pats teismas darė technines klaidas siųsdamas korespondenciją, dėl užimtumo skirdavo posėdžius po ilgo laiko tarpo. Apeliantas nesutinka su priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, nurodydamas, jog jos nepagrįstai didelės ir neproporcingos ieškinio sumai, nepatvirtintos ir nepagrįstos atstovo laiko sąnaudomis, nėra detalizuotos sąskaitomis, neatitinka teisės aktuose nustatytų maksimalių priteistinų dydžių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas „Swedbank lizingas“, UAB prašo visiškai patenkinti apeliacinį skundą: Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-03-04 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, tenkinantį ieškovų J. J. firmos ir „Swedbank lizingas“, UAB ieškinį. Nurodo, jog su apeliaciniu skundu visiškai sutinka, remdamasis jame nurodytais motyvais ir argumentais.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. J. individuali įmonė prašo apeliacinį skundą išnagrinėti ir jo netenkinti; Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-03-04 sprendimą palikti galioti ir nepakeisti bei priteisti iš apelianto visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog sprendimas teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės teisės normų, tinkamai jas aiškinant bei vertinant, todėl nekeistinas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas.
Pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, reguliuojančias pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą, nesivadovavo teismų praktika tokios kategorijos bylose, kas sudaro pagrindą panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – iš dalies tenkinti ieškinį (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Byloje nustatyta, kad 2007-02-08 sudaryta Pirkimo-pardavimo sutartimi iš atsakovo už 18 000 Lt ieškovas UAB „Hansa lizingas“ nusipirko firmos savininko J. J. pasirinktą naudotą, pirmos registracijos 2003 metų, automobilį PEUGEOT 206 SW. Tą pačią dieną J. J. firma su bendrove „Hansa lizingas“ sudarė Lizingo sutartį ir pasirašė ieškovų ir atsakovo trišalį Turto priėmimo-perdavimo aktą dėl atsakovo parduodamo automobilio perdavimo firmos savininkui J. J.. Pirkimo-pardavimo sutarties 5.1 punktas numato, kad padavėjas garantuoja, jog parduodamo turto kokybė visiškai atitinka sutarties 1.3 punkto sąlygas ar paprastai tokiems gaminiams keliamas sąlygas, gamintojo nustatytus standartus. Sutarties 1.3 punktu šalys susitarė, kad turto kokybė ir komplektiškumas atitinka komercinį pasiūlymą (b.l. 13, t.1). Pagal komercinio pasiūlymo sąlygas parduodamas automobilis 2003 metų, PEUGEOT 206 SW, rida 44 900 km, variklio tūris 1600, automobilis taip pat turėjo turėti prekines vairuotojo ir keleivio saugos oro pagalves, prekinių žibintų aukščio reguliavimą (b.l. 14). Pardavėjui ir pirkėjui susitarus, automobilio patikrinimą prieš pardavimą atliko pats pardavėjas, automobilio perdavimo metu pardavėjas perdavė pirkėjui 2007-01-30 automobilio remonto paskyrą (b.l. 70, t.1). Automobilis buvo perduotas aktu 2007-02-14 (b.l. 19, t.1). 2007-02-15 atlikus apžiūrą techninės apžiūros įmonėje „Tuvlita“ buvo nustatyti dideli automobilio trūkumai, dėl kurių automobiliui nebuvo išduotas techninės apžiūros talonas (b.l. 29, t.1). Atlikus oficialiame PEUGEOT servise automobilio kompiuterinę diagnostiką, buvo nustatyti tie patys gedimai, tačiau juos ištaisyti buvo galima tik tas detales pakeičiant kitomis, nes senosios jau buvo neberemontuojamos. Preliminaria sąmata automobilio remonto darbų kaina su keičiamomis detalėmis buvo nustatyta apie 7 117,06 Lt (b.l. 30, t.1). Dėl automobilio trūkumų 2007-03-15 atsakovui buvo pareikšta pretenzija, tačiau atsakovas atsisakė šią problemą spręsti (b.l. 31-32, 34-35). 2007-07-17 servise atlikus oro pagalvių sistemos patikrinimą buvo nustatyta, kad oro pagalvės buvo suveikusios ir todėl neveiksmingos (b.l. 114-115, t.1).
Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas netinkamai išaiškino šalių pirkimo-pardavimo sutarties 7.2 punkto sąlygas. Šis punktas numato, kad sutartis negali būti vienašališkai nutraukta, išskyrus atvejus, numatytus Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir sutartyje; apie būsimą sutarties nutraukimą šalys privalo raštu įspėti viena kitą ne vėliau kaip prieš 7 dienas. Teismas nurodė, kad pastebėjus trūkumus pretenzija atsakovui dėl sutarties nutraukimo buvo pareikšta tik po pusantro mėnesio, o ieškinys teisme – po keturių mėnesių, dėl to padarė išvadą, kad ieškovas be svarbių priežasčių praleido septynių dienų terminą lizinguojamo turto pirkimo-pardavimo sutarties nuginčijimui, t. y. teismas be pagrindo išaiškino sutartyje numatytą įspėjimo apie siūlymą nutraukti sutartį terminą kaip savotišką ieškinio senaties terminą, numatytą sutartyje; teismas laikė, kad jam pasibaigus, ieškovas neteko teisės į teisminę gynybą. Kolegija su tokiu aiškinimu nesutinka.
Atsakovui atsisakius pripažinti pretenziją dėl parduoto daikto trūkumų (b.l. 31-32, t.1), ieškovas pasiūlė atsakovui nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį dėl parduoto daikto netinkamos kokybės, t. y. tinkamai įvykdė šalių sutarties 7.2 punkto sąlygas (b.l. 36-37, 38, t.1). Atsakovui nesutikus nutraukti sutartį, ieškovas kreipėsi į teismą dėl sutarties nutraukimo. Ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų taikomas sutrumpintas šešių mėnesių terminas (CK 1.125 str. 5 d. 2 p.). Automobilio pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2007-02-08, automobilis buvo perduotas turto perdavimo aktu 2007-02-14, ieškinys dėl parduoto daikto trūkumų buvo pareikštas 2007-06-14, po keturių mėnesių, nepažeidus įstatymo numatyto ieškinio senaties termino.
Antras esminis teismo motyvas, dėl kurio teismas atsisakė tenkinti ieškinį buvo ieškovo neapdairumas, kuris pasireiškė tuo, kad ieškovas, pirkdamas be garantijos užsienyje kelerius metus eksploatuotą automobilį, galėjo ir privalėjo nustatyta tvarka pateikti jį techninei apžiūrai, o tai nebuvo padaryta; ieškovas apsiribojo pardavėjo užsakymu Mažeikiuose „Autovygeda“ servise atlikta preliminaria apžiūra, t. y. ieškovas nebuvo pakankamai apdarius.
Kolegijos vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo išvada buvo padaryta dėl netinkamo byloje surinktų įrodymų vertinimo bei netinkamo teisės normų, reglamentuojančių pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą, aiškinimo bei taikymo. Daiktas (automobilis) buvo pirktas lizingo būdu, ieškovai yra lizingo kompanija ir lizingo gavėjas; nors pagal CK 6.573 str. lizingo gavėjas turi teisę pareikšti tiesiogiai pardavėjui reikalavimus, atsirandančius iš lizingo dalyko pirkimo-pardavimo sutarties, nagrinėjamoje byloje lizingo kompanija palaiko daikto pirkėjo argumentus dėl daikto netinkamos kokybės. Bendrieji parduodamų daiktų kokybės reikalavimai, pardavėjo pareigos ir jo atsakomybės už parduotų daiktų kokybės trūkumus sąlygos nustatyti CK 6.333 str. normose. Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti, kad pažeidimas būtų pašalintas vienu iš CK 6.334 str. 1 d. nurodytų būdų. Nagrinėjamoje byloje bendraieškiai, reikalaudami nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį, rėmėsi CK 6.334 str. 1 d. 4 p. nuostatomis, leidžiančiomis pirkėjui atsisakyti pirkimo-pardavimo sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.
Kolegija nesutinka su teismo išvada, kad ieškovas J. J. firma (pirkėjas) pažeidė prievolę pateikti automobilį techninei apžiūrai. Teismas pasirėmė tuo, kad kito ieškovo – UAB „Hansa lizingas“, atmintinėje pirkėjui nurodyta, jog priimant turtą iš pardavėjo būtina atidžiai patikrinti turto kompleksiškumą ir funkcionalumą, pasirūpinti, kad būtų perduoti visi turto eksploatavimui reikalingi dokumentai (b.l. 15, t.1), analogiškos nuostatos įtvirtintos lizinguojamo turto priėmimo-perdavimo akto 3.5.4 punkte ir pan. (b.l. 19, 20-21, t.1). Tokiu būdu, priešingai nei nurodė teismas, ieškovas neturėjo pareigos patikrinti parduodamo daikto kokybės pateikiant automobilį techninei apžiurai. Kita vertus, bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti netinkamos parduoto automobilio kokybės įrodymai – automobilis techninės apžiūros neperėjo – buvo nustatyti dideli trūkumai (automobilio stabdžių kaladėlės yra susidėvėję, susidėvėjęs priekinės pakabos elementas, stovėjimo stabdys, nesureguliuoti visi žibintai, posūkio rodiklis, išmetamųjų dujų CO2 kiekis viršija leistinas normas, vairo stiprintuvo vamzdis praleidžia tepalą) ir pasiūlyta pakartotinai pateikti automobilį apžiūrai po remonto; preliminari remonto kaina nustatyta 7 117 Lt (b.l. 29, 30, t.1). Po ieškinio pateikimo teismui 2007-07-17 papildomai buvo nustatytas automobilio trūkumas – automobilyje suveikusios oro pagalvės ir šiuo metu jos yra neveiksmingos, jų remonto preliminari kaina 5 093 Lt (b.l. 114-115, t.1). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas automobilio trūkumų buvimo neneigė, savo atsikirtimuose rėmėsi tuo, kad parduotas automobilis buvo nenaujas, gamintojo kokybės garantijos neturėjo, išsamiai tikrinti jo būklę prieš pirkimą turėjo pats pirkėjas, todėl atsakovas už aptiktus trūkumus neatsako.
Nors parduodamas automobilis nebuvo naujas ir neturėjo gamintojo garantijos, jo pardavėjas privalėjo užtikrinti, kad parduodamo daikto kokybė atitiktų pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus CK 6.333 str. 1 d.; reikalavimus automobilio kokybei nustato Kelių transporto priemonių valstybinės techninės apžiūros atlikimo taisyklės. Tai, kad pirkėjas apsiribojo vizualine daikto apžiūra ir ji tenkino, kad automobilis pardavimo momentu neturėjo valstybinės techninės apžiūros talono, neperkelia visos atsakomybės už aptiktus parduoto automobilio trūkumus tik jo pirkėjui.
Ginčo automobilio techninė būklė buvo pareikšta internetiniame atsakovo skelbime kaip labai gera (b.l. 11, t.1), pagal sutartį automobilio kokybė turi atitikti komercinio pasiūlymo sąlygas (b.l. 13, 14, t.1). Tokiu būdu pirkėjas, pirkdamas nenaują, bet geros kokybės automobilį, turėjo teisėtus lūkesčius, kad jis atitiks valstybinės techninės apžiūros reikalavimus (arba jis bus pripažintas atitinkančiu tokius reikalavimus po nedidelio remonto). Realiai buvo parduotas automobilis su dideliais techniniais trūkumais, kuris negali būti eksploatuojamas be brangaus remonto su atskirų dalių – žibintų ir oro pagalvių pakeitimu, kurio kaštai beveik lygūs automobilio kainai. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimas, dėl to ieškovų reikalavimas dėl sutarties nutraukimo tenkinamas (CK 6.332 str. 1 d. 4 p.). Patenkinus ieškinio reikalavimą, taikytina restitucija – iš atsakovo ieškovo UAB „Hansa lizingas“ naudai priteisiama sutartyje nuodyta automobilio kaina – 18 000 Lt, iš ieškovo atsakovui priteisiamas automobilis, o lizingo gavėjas ieškovas (J. J. firma) įpareigojamas vieno mėnesio laike perduoti automobilį atsakovui. Ieškovas J. J. firma įrodė, kad sumokėjo 500 Lt avanso atsakovui iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (b.l. 12, t.1). Ši suma po trišalės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo į parduodamo automobilio kainą įskaičiuota nebuvo, duomenų, kad pinigai buvo pirkėjui grąžinti, taip pat nėra. Darytina išvada, kad automobilis buvo parduotas už 18 500 Lt, 500 Lt iš jų buvo sumokėti tiesiogiai ieškovo J. J. firmos atsakovui; restitucijos pagrindu pinigai grąžinti tiesiogiai ieškovui – J. J. firmai.
Reikalavimas dėl ieškovo išlaidų automobilio remontui atmetamas. Kaip jau buvo minėta, automobilis buvo perduotas ieškovui J. J. firmai 2007-02-14, o jau 2007-02-15 automobilis buvo apžiūrėtas Vilniaus techninės apžiūros įmonėje („Tuvlita“), buvo nustatyti dideli automobilio trūkumai ir atsisakyta išduoti automobilio techninės apžiūros taloną. Ieškovas kreipėsi su pretenzija atsakovui dėl automobilio netinkamos kokybės ir tuo pačiu metu pradėjo nupirkto automobilio remontus ir pagerinimus: pirko žeminės padangas, montavo signalizaciją, keitė šarnyrą, generatorių ir kitas detales, iš viso patyrė išlaidų automobilio remontui ir pagerinimams 3 374,32 Lt sumai (skaičiuotė, b.l. 145-146, t.2).
Kolegija sprendžia, kad toks ieškovo elgesys, kai automobilis pradedamas remontuoti, neišsprendus ginčo su pardavėju dėl parduoto daikto kokybės, neatitinka protingo bei sąžiningo elgesio standartų; kolegijos vertinimu, protingas pirkėjas, pareiškęs pretenziją dėl automobilio kokybės reikalautų pardavėjo sutikimo automobilio kainos sumažinimui arba remonto išlaidų padengimui (CK 6.334 str. 1 d. 2 ir 3 p. ), arba atsisakytų sutarties dėl esminių daikto trūkumų ir grąžintų nesuremontuotą automobilį (CK 6.334 str. 1 d. 4 p.).
Apelianto atstovas bylos nagrinėjimo metu apeliacinės instancijos teisme pareiškė, kad automobilis nebuvo suremontuotas iki galo, negavo techninės apžiūros talono, dėl ko iki šiol nenaudojamas. Tokioje situacijoje, kai automobiliui reikėjo esminio ir brangaus remonto tam, kad jį būtų leista eksploatuoti, laikytina, kad ieškovas prisiėmė automobilio nedidelio remonto ir žieminių padangų pirkimo išlaidas savo rizikai; tokios išlaidos nelaikytinos nuostoliais CK 6.249 str. 1 d. prasme.
Reikalavimas dėl ieškovo J. J. firmos išlaidų pagal lizingo sutartį (automobilio draudimas, sumokėtos palūkanos, sutarties mokestis, iš viso 7013,82 Lt) atmetamas. Ieškovas J. J. firma, reikalaudama priteisti šias išlaidas, nurodo, kad pagal jo ir lizingo davėjo – UAB „Hansa lizingas“, sutartį ieškinio patenkinimo atveju palūkanos jam nebus grąžintos. Kolegija pažymi, kad pagal ieškovų 2008-01-24 susitarimo 6.2 punkto nuostatas, lizingo sutartis bus vykdoma net teismo sprendimui ieškovų naudai įsiteisėjus iki atsakovas grąžins bendrovei visą pagal turto pirkimo-pardavimo sutartį sumokėtą kainą, tik po to vyks atsiskaitymas su lizingo gavėju – J. J. firma (b.l. 9, t.2). Taigi, teismo sprendimo priėmimo dieną lizingo sutartis tarp ieškovų galioja, vykdoma ir nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas realiai patyrė nuostolių, susijusių su šios sutarties vykdymu; jie numatomi ateityje. Kolegijos sprendimas netenkinti šios ieškinio reikalavimo dalies neužkerto kelio pareikšti analogišką ieškinį ateityje, jeigu tokių nuostolių realiai atsirastų.
Reikalavimas dėl baudos skyrimo atmetamas. Šalių sutarties 6.2 punktas numato atsakovo (pardavėjo) sutartinę atsakomybę, jeigu pardavėjas nevykdo ar netinkamai vykdo sutarties 5 str. punktuose numatytus įsipareigojimus, jis privalo sumokėti pirkėjui baudą, lygią 5 proc. turto kainos. Kolegijos vertinimu, pirkėjas taip pat nebuvo pakankamai apdairus, apsiribojęs prieš pirkimą automobilio vizualine apžiūra, todėl, nors ieškovui pripažinta teisė atsisakyti nuo sutarties dėl parduoto daikto dėl jo netinkamos kokybes, bauda atsakovui netaikytina.
Teismo sprendimo dalis dėl baudos skyrimo ieškovui už nepagrįstą bylinėjimąsi taip pat panaikintina. Teismas nurodė, kad ieškovas pateikė teismui 2007-06-14 ieškinį su netinkamai suformuluotu pagrindu ir dalyku, neįtraukęs visų šalių, dėl ko teko ieškinio trūkumus šalinti; po to ieškovas 6 kartus tikslino ieškinio reikalavimus. Dėl tokių ieškovo veiksmų buvo eikvojamas teismo ir byloje dalyvaujančių asmenų laikas bei lėšos. Tokius veiksmus teismas įvertino kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir skyrė ieškovui 500 Lt baudą (CPK 95 str.). Kolegija pripažino didesnę pareikštų reikalavimų dalį pagrįstais ir priėmė naują sprendimą šioje byloje, t. y. kolegija pripažino, kad ieškovo teisės pažeidimas buvo ir ieškinys pareikštas sąžiningai. Kolegija pripažįsta, kad ieškinio pateikimas su formos ir turinio trūkumais ir ieškinio tikslinimas 6 kartus pažeidžia proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principus, tačiau, kolegijos vertinimu, nesugebėjimas pateikti ieškinį tinkamai neįrodo, kad ieškovas sąmoningai veikė prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Kita vertus, teismas taip pat turi procesinę galimybę netoleruoti begalinį ieškinio tikslinimą ir principingai užkirsti tokiems veiksmams kelią – atsisakyti priimti eilinį ieškinio tikslinimą ir išspręsti bylą pagal jau pareikštus reikalavimus.
Kolegija, panaikinusi teismo sprendimą ir priėmusi naują sprendimą, pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 4 d., 98 str. 3 d.).
Ieškovas sumokėjo už ieškinio ir jo papildymų padavimą iš viso 656,23 Lt pirmosios instancijos teisme (b.l. 10, t.1) + 33,34 Lt (b.l. 96, t.1) + 7,58 Lt (b.l. 175, t.2) + 60,93 Lt (b.l. 1, t.2) + 34,30 Lt (b.l. 86, t.2) bei 792,42 Lt už apeliacinio skundo padavimą (b.l. 170, t.2). Ieškovo išlaidos advokato teisinei pagalbai sudaro 2 000 Lt pirmosios instancijos teisme (1 500 Lt (b.l. 51, 52, t.1) + 500 Lt (b.l. 150, t.2) bei 900 Lt apeliacinės instancijos teisme (b.l. 181-182, t.2). Kolegija priteisia ieškovui iš atsakovo po 555 Lt žyminio mokesčio už ieškinio ir apeliacinio skundo padavimą proporcingai patenkintai ieškinio ir apeliacinio skundo daliai, bei iš dalies tenkina prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo – 1 000 Lt už atstovavimą pirmosios instancijos teisme bei 5 00 Lt už apeliacinio skundo surašymą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas
nusprendė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: ieškinį iš dalies patenkinti- nutraukti automobilio PEUGEOT 206 SW, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį Nr.LT 46273/PPS tarp A. J. individualios įmonės, UAB „Hansa lizingas“ ir J. J. firmos nuo 2009 m. rugpjūčio 27 d., bei taikyti restituciją-pagal pirkimo-pardavimo sutartį iš atsakovo A. J. individualios įmonės priteisti ieškovui UAB „Hansa lizingas“ 18 000 Lt; iš ieškovo UAB „Hansa lizingas“ priteisti atsakovui A. J. individualiai įmonei- automobilį PEUGEOT 206 SW, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 2003 m. 1.6 L 80 kW; įpareigoti ieškovą- J. J. firmą iki 2009 m. rugsėjo 29 d. perduoti paminėtą automobilį atsakovui.
Priteisti J. J. firmai iš atsakovo A. J. individualios įmonės 500 (penkis šimtus) Lt avanso.
Priteisti J. J. firmai iš atsakovo A. J. individualios įmonės 1100 Lt žyminio mokesčio bei 2000 Lt teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 3100 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.