Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-05-27 · Administracinė byla Nr. I-1650-331/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-05-27
Bylos Nr.
I-1650-331/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-06376-2013-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
O. D., R. B., D. U., R. K., G. Ž., A. B., J. Š., J. K., A. M., J. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1650-331/2016Proceso Nr. 3-61-3-06376-2013-1Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 27 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas,dalyvaujant J. M. teisių perėmėjai E. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų O. D., R. B., D. U., R. K., G. Ž., A. B., J. Š., J. K., R. K., A. M., J. M. teisių perėmėjų G. M., E. M. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–5) ir prašo priteisti iš atsakovų neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, susidariusią dėl sumažinto pareiginės algos koeficiento taikymo nuo 2009-05-01 iki 2013-10-01.

Paaiškino, kad pareiškėjai yra valstybės tarnautojai, dirba Muitinės departamente prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas).

Lietuvos Respublikos Seimui 2009-04-23 priėmus Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) pakeitimus nuo 2009-05-01 sumažinti pareiginės algos koeficientai 15 ir aukštesnės kategorijos valstybės tarnautojams, o 2009-07-17 pakeitimais, kurie įsigaliojo nuo 2009-08-01, dar kartą sumažinti valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai 11 ir aukštesnių kategorijų valstybės tarnautojams bei priedai už kvalifikacinę klasę. Šis valstybės tarnautojų darbo užmokesčio (pareiginės algos (koeficientų) ir priedų už kvalifikacinę klasę) sumažinimas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinio Teismo) 2013-07-01 nutarimu pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms ir konstituciniam teisinės valstybės principui, todėl pareiškėjams nepagrįstai laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-09-30 buvo sumažinta ir dėl to neteisėtai neišmokėta valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalis.

Atsiliepimas

Atsakovas Departamentas su pareiškėjų skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 20–22) paaiškino, kad Departamentas negalėjo nevykdyti tuo metu galiojančių VTĮ nuostatų, kuriose buvo numatytas valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientų mažinimas. Argumentavo, kad Departamentas, vykdydamas įstatymų nuostatas, teisėtai taikė sumažintus valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus, o dėl Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo taikymo valstybės tarnautojų kompensavimo mechanizmą turėtų nustatyti įstatymų leidėjas. Pareiškėjų reikalavimui dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo prašė taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl trunkamojo pažeidimo, kuomet pareiškėjams kas mėnesį buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis pagal įstatymus, kurie vėliau buvo pripažinti prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Departamento generalinis direktorius 2010-01-18 įsakymu Nr. 1P-10 atkūrė pareiškėjai O. D. statutinio valstybės tarnautojo – muitinės pareigūno statusą Departamento Tarptautinių ryšių skyriaus vyriausiojo inspektoriaus (A lygio, 12 kategorijos) pareigose nuo 2010-01-25, suteikiant III rango muitininko pareiginį laipsnį (b. l. 23). Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinis direktorius 2012-02-24 įsakymu Nr. 1P-162 perkėlė pareiškėją į Tarptautinių ryšių skyriaus viršininko pavaduotojo (A lygio, 14 kategorijos) pareigas A. B. atostogų vaikui prižiūrėti laikotarpiu (b. l. 24). Departamento direktorius 2013-02-05 įsakymu Nr. 1P-178 grąžino pareiškėją O. D. į Departamento Tarptautinių ryšių skyriaus vyriausiojo inspektoriaus (A lygio, 12 kategorijos) pareigas (b. l. 25), o 2013-02-05 įsakymu Nr. 1P-186 perkėlė į Tarptautinių ryšių skyriaus vyriausiojo inspektoriaus (A lygio, 13 kategorijos) pareigas, suteikiant trečią kvalifikacinę kategoriją (b. l. 26). Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinis direktorius 2013-05-07 įsakymu Nr. 1P-661 perkėlė pareiškėją O. D. laikinai nuo 2013-05-07 į Tarptautinių ryšių skyriaus viršininko (A lygio, 15 kategorijos) pareigas, kol bus priimtas nuolatinis skyriaus viršininkas (b. l. 27). Departamento 2013-11-22 pažyma Nr. 4F-298 patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2010-01-18 iki 2013-09-30 pareiškėjai neišmokėta darbo užmokesčio dalis yra 2 584,15 Lt (b. l. 54).

Departamento generalinis direktorius 2005-05-23 įsakymu Nr. 1P-161K nuo 2005-05-30 paskyrė pareiškėją R. B. į Departamento Tarptautinių ryšių skyriaus vyriausiosios inspektorės (A lygio, 13 kategorijos) pareigas (b. l. 28). Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinis direktorius 2013-05-13 įsakymu Nr. 1P-677 perkėlė pareiškėją R. B. laikinai nuo 2013-05-14 į Tarptautinių ryšių skyriaus viršininko pavaduotojo (A lygio, 14 kategorijos) pareigas A. B. atostogų vaikui prižiūrėti laikotarpiu (b. l. 29). Departamento 2013-11-22 pažyma Nr. 4F-299 patvirtina, kad pareiškėjai R. B. laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 nebuvo išmokėta 2 942,14 Lt darbo užmokesčio dalis (b. l. 55).

Departamento direktorius 2003-12-19 įsakymu Nr. 1P-452K nuo 2004-01-01 perkėlė D. U. į Tarptautinių ryšių skyriaus vyresniosios inspektorės (A lygio, 11 kategorijos) pareigas (b. l. 30). Departamento 2013-11-22 pažyma Nr. 4F–300 ir Nr. 4F–301 patvirtina, kad pareiškėjai D. U. laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 nebuvo išmokėta 990,83 Lt darbo užmokesčio dalis (b. l. 56–57).

Departamento generalinis direktorius 2007-12-17 įsakymu Nr. 1P-502 nuo 2007-12-17 paskyrė pareiškėją R. T. į Tarptautinių ryšių skyriaus vyresniosios inspektorės (A lygio, 11 kategorijos) pareigas (b. l. 31), o 2010-10-12 įsakymu Nr. 1P-367 nustatė, kad pareiškėjos R. T. pavardė visuose Departamento naujai rengiamuose dokumentuose pakeista į R. K. pavardę (b. l. 32). Departamento 2013-11-22 pažyma Nr. 4F-302 ir Nr. 4F-303 patvirtina, kad pareiškėjai R. K. laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 nebuvo išmokėta 362,54 Lt darbo užmokesčio dalis (b. l. 58–59).

Departamento generalinis direktorius 2009-02-27 įsakymu Nr. 1P-62 paskyrė pareiškėją G. S. į Tarptautinių ryšių skyriaus vyriausios inspektorės (A lygio, 13 kategorijos) pareigas (b. l. 33), o 2011-09-01 įsakymu Nr. 1P-292 nustatė, kad pareiškėjos G. S. pavardė visuose Departamento naujai rengiamuose dokumentuose pakeista į G. Ž. pavardę (b. l. 34). Departamento 2013-11-22 pažyma Nr. 4F-304 patvirtina, kad pareiškėjai G. S. laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 nebuvo išmokėta 1 422,44 Lt darbo užmokesčio dalis (b. l. 60).

Departamento generalinis direktorius 2008-01-23 įsakymu Nr. 1P-39 perkėlė pareiškėją A. B. į Tarptautinių ryšių skyriaus viršininko pavaduotojos (A lygio, 14 kategorijos) pareigas (b. l. 35). Departamento 2013-11-22 pažyma Nr. 4F-305 patvirtina, kad pareiškėjai A. B. laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 nebuvo išmokėta 811,97 Lt darbo užmokesčio dalis (b. l. 61).

Departamento generalinis direktorius 2012-11-02 įsakymu Nr. 1P-1005 nuo 2012-11-05 paskyrė pareiškėją J. Š. į Tarptautinių ryšių skyriaus pakaitinio vyriausiojo inspektoriaus (A lygio, 13 kategorijos) pareigas G. Ž. atostogų vaikui prižiūrėti laikotarpiu (b. l. 36). Departamento 2013-11-22 pažyma Nr. 4F-306 patvirtina, kad pareiškėjai J. Š. laikotarpiu nuo 2012-11-02 iki 2013-09-30 nebuvo išmokėta 486,05 Lt darbo užmokesčio dalis (b. l. 62).

Departamento generalinis direktorius 2012-09-06 įsakymu Nr. 1P-791 nuo 2012-09-10 paskyrė J. K. į o Tarptautinių ryšių skyriaus vyriausiosios inspektorės (A lygio, 13 kategorijos) pareigas (b. l. 37). Departamento 2013-11-22 pažyma Nr. 4F-307 patvirtina, kad pareiškėjai J. K. laikotarpiu nuo 2012-09-06 iki 2013-09-30 nebuvo išmokėta 572 Lt darbo užmokesčio dalis (b. l. 63).

Departamento direktoriaus 2002-07-04 įsakymu Nr. 287K patvirtintas Departamento etatų sąrašas patvirtina, kad pareiškėjas R. K. nuo 2002-07-01 ėjo Departamento Ūkio ir aprūpinimo skyriaus viršininko (A lygio, 15 kategorijos) pareigas (b. l. 39–46). Departamento generalinis direktorius 2011-12-27 įsakymu Nr. 1P-434 nuo 2012-01-01 perkėlė pareiškėją į Departamento Turto valdymo skyriaus viršininko (A lygio, 16 kategorijos) pareigas, suteikiant pirmą kvalifikacinę kategoriją (b. l. 47). Departamento 2013-11-22 pažyma Nr. 4F-308 patvirtina, kad pareiškėjui R. K. laikotarpiu nuo 2012-05-01 iki 2013-09-30 nebuvo išmokėta 15 416,63 Lt darbo užmokesčio dalis (b. l. 64).

Departamento generalinis direktorius 2012-04-03 įsakymu Nr. 1P-287 paskyrė pareiškėją A. M. į Turto valdymo skyriaus vyresniojo inspektoriaus (A lygio, 12 kategorijos) pareigas (b. l. 48), o 2012-11-16 įsakymu Nr. 1P-1065 nuo 2012-11-19 perkėlė į Turto valdymo skyriaus vyriausiojo inspektoriaus (A lygio, 13 kategorijos) pareigas (b. l. 49). Departamento 2013-11-22 pažyma Nr. 4F-309 patvirtina, kad pareiškėjui A. M. laikotarpiu nuo 2012-04-03 iki 2013-09-30 nebuvo išmokėta 651,93 Lt darbo užmokesčio dalis (b. l. 65).

Departamento generalinis direktorius 2006-03-03 įsakymu Nr. 1P-91 nuo 2006-03-06 perkėlė pareiškėją J. M. į Ūkio ir aprūpinimo skyriaus vyresniojo inspektoriaus (A lygio, 11 kategorijos) pareigas (b. l. 50). Departamento generalinio direktoriaus 2012-01-02 įsakymu Nr. 1P-1 patvirtintas pareigybių sąrašas patvirtina, kad pareiškėjas J. M. nuo 2012-01-02 ėjo Turto valdymo skyriaus vyresniojo inspektoriaus (A lygio, 11 kategorijos) pareigas (b. l. 51–53). Departamento 2013-11-22 pažyma Nr. 4F-310 patvirtina, kad pareiškėjui J. M. laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 nebuvo išmokėta 850,49 Lt darbo užmokesčio dalis (b. l. 65).

VTĮ 23 straipsnis numato, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos; 4) apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. To paties įstatymo 24 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą. Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato šis įstatymas (1 priedas). Vadovaujantis VTĮ 25 straipsnio valstybės tarnautojams mokami šie priedai: 1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą; 2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją; 3) už laipsnį arba tarnybinį rangą; 4) už diplomatinį rangą; 5) pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas.

Pažymėtina, kad VTĮ 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo pakeitimais (2010-06-30 įstatyme Nr. XI-944; 2011-11-22 įstatyme Nr. XI-1721; 2012-12-20 įstatyme Nr. XII-114) nuo 2009-05-01 buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai aukštesnės nei 14 pareigybių kategorijos valstybės tarnautojams. Nuo 2009-08-01 VTĮ 1 priedas buvo dar kartą pakeistas (2009-07-17 įstatymu Nr. XI-363) dar kartą sumažinant pareiginės algos koeficientus 11 ir aukštesnių kategorijų valstybės tarnautojams, taip pat nustatant sumažintus priedų už kvalifikacinę klasę dydžius. Pastebėtina, jog 2013-09-19 priėmus VTĮ 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymą Nr. XII-517, kuris įsigaliojo 2013-10-01, buvo nustatyti priedų už kvalifikacinę klasę ir pareiginių algų koeficientų dydžiai, galioję iki 2009-05-01. Todėl pareiškėjams susidarė toliau nurodytos darbo užmokesčio nepriemokos: O. D. – 2 584,15 Lt už laikotarpį nuo 2010-01-18 iki 2013-09-30; R. B. – 2 942,14 Lt, D. U. – 990,83 Lt, R. K. – 362,54 Lt, G. Ž. – 1 422,44 Lt, A. B. – 811,97 Lt, už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30; J. Š. – 486,05 Lt, už laikotarpį nuo 2012-11-02 iki 2013-09-30; J. K. – 572 Lt, už laikotarpį nuo 2012-09-06 iki 2013-09-30; R. K. – 15 416,63 Lt, už laikotarpį nuo 2012-05-01 iki 2013-09-30; A. M. – 651,93 Lt, už laikotarpį nuo 2012-04-03 iki 2013-09-30; J. M. – 850,49 Lt, už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30.

Pareiškėjai į teismą su skundu kreipėsi 2013-10-22. Atsižvelgiant į Departamento prašymą pareiškėjų reikalavimui išmokėti darbo užmokesčio nepriemoką taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą, DK 27 straipsnio 2 dalį, CK 1.127 straipsnio 1 dalį, laikytina, kad pareiškėja O. D. skundą teismui pateikė praleidusi ieškinio senaties terminą reikalavimams, kildinamiems iš laikotarpio nuo 2010-01-18 iki 2010-10-21, R. B., D. U., R. K., G. S., A. B. – reikalavimams kildinamiems iš laikotarpio nuo 2009-08-01 iki 2010-10-21, J. M. – reikalavimams kildinamiems iš laikotarpio nuo 2009-08-01 iki 2010-10-21. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pareiškėjai J. Š., J. K., R. K., A. M. ieškinio senaties termino reikalavimui dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo nepraleido.

Nagrinėjamu laikotarpiu pareiškėjams neišmokėtos darbo užmokesčio dalies susidarymo pagrindu buvęs teisinis reguliavimas įvertintas Konstitucinio teismo 2013-07-01 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir Konstitucinio teismo 2013-07-01 nutarimas), kuriame Konstitucinis Teismas pripažino, kad pareiginės algos koeficientų ir priedų už kvalifikacines klases sumažinimas buvo nepagrįstas, kadangi tokiu teisiniu reglamentavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas „Valstybės žiniose“ paskelbtas 2013-10-01. Šiame nutarime Konstitucinis teismas taip pat konstatavo, kad įstatymų leidėjui iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. kyla reikalavimas nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, t. y. tvarką, kuria valstybė per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo išaiškinimą, priėmė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo Įstatymą (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas), kuriuo numatyta nustatyti dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą asmenims, kuriems už darbą buvo apmokama iš valstybės ar savivaldybės lėšų. Minėtą patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą pateikti iš pradžių buvo numatyta iki 2014-05-01, tačiau vėliau šis terminas buvo pratęstas iki 2015-05-01.

Konstitucinis Teismas 2015-11-19 nutarime konstatavo, jog Įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, bei atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą Nr. XII-1927 (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015-09-01, kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.

Teismas, atsižvelgęs į paminėtus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, Grąžinimo įstatymo nuostatas, laiko, kad pareiškėjų dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo patirti praradimai turėtų būti kompensuojami pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą. Pareiškėjų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, nes sumažintą darbo užmokestį mokėjusiai institucijai – Departamentui, Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjų patirtus praradimus. Toks neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio dalies grąžinimo mechanizmo taikymas atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamą praktiką nagrinėjamu klausimu administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016, A602-669/2016, kuriose LVAT nurodė, kad „patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu“. Nagrinėjamu atveju nukrypti nuo tokios LVAT suformuotos praktikos nėra jokio pagrindo.

Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju, jau galiojant nepagrįstai sumažinto darbo užmokesčio dalies grąžinimo mechanizmui, pareiškėjų reikalavimas priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

pareiškėjos O. D., R. B., D. U., R. K., G. Ž., A. B., J. Š., J. K., R. K., A. M., J. M. teisių perėmėjų G. M., E. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Henrikas Sadauskas