- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-10-09
- Bylos Nr.
- 1-185-284/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30012-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rima Volikienė
- Kaltinamasis
- S. Š.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB “D.” sargu, išsituokęs, teistas: 2016-07-21 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį 4 mėnesiams viešųjų darbų, 2016-08-11 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį 5 mėnesiams laisvės apribojimo, bausmę atlikęs 2017-01-30, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis S. Š. smurtaudamas padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, t. y. 2017-06-16 apie 18.24 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, žodinio konflikto metu, tyčia, sėdinčiai ant suoliuko užlaužė dešinę ranką, pervertė ant žemės, o po to bandydamas pakelti vėl laužė tą pačią ranką savo motinai L. Š., taip savo šeimos nariui nukentėjusiajai L. Š. padarė dešinio žastikaulio išnirimą ir kaklo lūžį, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui.
Kaltinamasis S. Š. apklaustas teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino ir parodė, kad 2017-06-16 ryte grįžo iš darbo, pjovė žolę, paskui pjovė malkas pas C. (duomenys neskelbtini) kaime.Ten gėrė alaus. Į namus (duomenys neskelbtini) grįžo vakare, apie 18 val.30 min., neblaivus. Mama L. Š. buvo ūkiniame pastate, po to atsisėdo ant suolo prie namo .Su mama jis kartu gyveno. Mama ji barė, kad girtas .Kaip toliau viskas vyko, jis gerai neprisimena, nes buvo girtas. Galėjo būti, kad jis supyko ir motinai užlaužė dešinę ranką, o ji nugriuvo nuo suolo ant žemės.. Jis bandė keltio ir vėl užlaužė ranką.Jis neneigia ,kad galėjo būti taip, kaip nurodyta kaltinime. Mama nuėjo pas seserį. Ji sake, kad skauda ranka. Jis nuėjo į darbą žiūrėti televizorių. Kas iškvietė policijos pareigūnus, nežino. Policija jo tada nerado, jis sulaiktas nebuvo. Mama buvo blaivi. Mama teisingai viską policijai papasakojo, o jis ne viską dėl girtumo prisimena. Mama gulėjo (duomenys neskelbtini) ligoninės slaugos skyriuje, kai jos būklė pablogėjo, išvežė į (duomenys neskelbtini), ten ir mire. Jis mamos atsiprašė, mama jam atleido. Mamai skaudėjo ranką, o apie kaklą jis nežino. Labai gailisi dėl savo poelgio, motinos atsiprašė, ji jam atleido. Jis šiuo metu dirba, nenori prarasti darbo, savo poelgį vertina blogai. Dabar nebegeria. Blaivus taip nebūtų padaręs.
Po kaltinamojo apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas LR BPK 273 str. nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo S. Š. kaltė įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta ne tik jo parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais, įrodymais:
Nukentėjusiosios L. Š. parodymais, kad 2017 m. birželio mėnesio viduryje, dienos nepamena, vakare,ji sėdėjo ant suoliuko savo sodybos kieme (duomenys neskelbtini), kai grįžo jos neblaivus sūnus S. Š., kuris, priėjęs prie jos, paėmė ją už dešinės rankos ir ją pradėjo sukti.Sūmus ją parvertė anįt žemės, o paskui, bandydamas ją pakelti, jis vėl tą ranką suko.Jai labai skaudėjo, todėl ji rėkė, kad sūnus ją paleistų.Kodėl sūnus taip elgėsi, ji nežino.Kai sūnus būna girtas, jis būna agresyvus.Sūnus prieš ją smurtauja jau ne pirmą kartą.Ji yra dėl to kreipusis į policiją.Ji civilinio ieškinio nereiškia.Jai buvo nustatytas dešinės rankos lūžis (b.l.33-34).
Iš 2017-06-16 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2017-06-16 apie 19 val. 24 min. buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), moteriai gali būti lūžusi ranka, o prieš ją galimai smurtavo sūnus. Kraujavimo nėra, sūnus pasišalino. Nuvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė G. S.. Įvykio vietoje nustatyta, kad 2017-06-16 apie 18 val.24 min. (duomenys neskelbtini), S. Š. kieme nutempė nuo suoliuko ir suko sanką savo motinai L. Š., tuo padarydamas jai dešinės rankos žastikaulio lūžį. Išvietsa greitoji med. pagalba. Nukentėjusioji L. Š. parodė, kad ją sužalojo sūnus S. Š.. Smurtu įtariamas asmupo įvykio vietoje nerastas, kadangi pasišalino ( b.l. 20-24).
2017-06-16 įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolu, kurią apžiūrint smurtui būdingų požymių nenustyayta. Apžiūrėta nukentėjusioji L. Š., kuri nurodė, kad jai skauda dešinės rankos petį, kurį palietus, jis yra skausmingas, bet sužalojimo požymių nesimato .Apžiūros metu fotografuota ( b.l. 11-19).
Iš specialisto išvados Nr. G 900/2017(04) matyti, kad L. Š. padaryti sužalojimai: dešinio žastikaulio išnirimas ir kaklo lūžis. L. Š. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio žastikaulio išnirimo ir kaklo lūžio , jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją ir pobūdį, labiau tikėtina, kad jie padaryti griuviminės traumos metu (b.l. 43).
Iš 2017-09-14 savanoriško dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad G. S. pateikė medicininį mirties liudijimą, kurio kopija prijungta prie baudžiamosios bylos ( b.l. 49-51).
Iš 2017-09-03 medicininio mirties liudijimo matyti, kad L. Š. mire (duomenys neskelbtini) ligoninėje nuo progresuojančio pulmokardinio nepakankamumo, progresuojančio inkstų funkcijos nepakankamumo, pasikartojančios prieširdžių virpamosios aritmijos, išeminės širdies ligos ir išeminės kadiopatijos ( b.l. 52-53).
Visais šiais surinktais įrodymais kaltinamojo S. Š. padaryta nusikalstama veika pilnai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal LR BK 138str.2d.3p. ,nes jis, smurtaudamas prieš savo šeimos narį – motiną L. Š., ją nesunkiai sužalojo, padarydamas jai dešinio žastikaulio išnirimą ir kaklo lūžį .
Kaltinamojo S. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 9 p., 13 p.).
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str., ir į bausmės skyrimo recidyvistui ypatumus, numatytus LR BK 56 str.
Kaltinamasis S. Š. teisiamas trečią kartą, naują smurtinę nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą už smurtą artimoje aplinkoje , bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs (b.l.62-63,64-66,67-70 ), metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (b.l.71-72), padarė apysunkį nusikaltimą (LR BK 11 str. 4 d.), nedirba ( b.l.48,49), psichiatro įskaitoje ir priklausomybių įskaitoje neįrašytas ( b.l.77), (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojamas teigiamai, šeimos neturi, dirba, nusiskundimų jo atžvilgiu negauta (b.l. 78)., dirba , darbovietės charakterizuojamas teigiamai( b. l. 80,81).
Išdėstytos aplinkybės teismui duoda pakankamą pagrindą manyti, kad iš ankstesnio teistumo S. Š. nepasimokė, teigiamų išvadų nedaro , trečią kartą teisiamas už smurtą prieš šeimos narį- motiną, todėl bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus S. Š. terminuotą laisvės atėmimo bausmę (LR BK 41 str., 50 str.).
Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 str.), kaltinamasis S. Š. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę už šį nusikaltimą, ji tuo pačiu teismo nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikastų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Bausmės vykdymo atidėjimas – tai tokia baudžiamosios atsakomybės forma, kai pilnamečiui nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo (bandomuoju) laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai, o nepilnamečiui – viena ar kelios auklėjamojo poveikio priemonės; kai kontroliuojamas šių nuteistųjų elgesys bei jie įspėjami, kad bausmės vykdymo atidėjimas jiems gali būti pratęstas ar net panaikintas ir jie privalės vykdyti pagal nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jei minėtu laikotarpiu savo elgesiu neįrodys, kad sugeba laikytis įstatymų reikalavimų. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik Lietuvos Respublikos BK 75 ir 92 straipsnių normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.
Teismas, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis S. Š. įvykdė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė , jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi, pasižadėjo ateityje nebenusikalsti, atsiprašė nukentėjusiosios, civilinio ieškinio nėra, administracine tvarka nebaustas, S. Š. dirba, (duomenys neskelbtini) seniūnijos ir darbovietės charakterizuojamas teigiamai.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) kaltinamojo S. Š. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, atsižvelgus ir į valstybinį kaltinimą palaikiusios prokurorės poziciją , išsakytą baigiamosiose kalbose, S. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 str. 1 d.).
Parenkant Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytas pareigas, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamojo S. Š. įvykdyta veika susijusi su smurto panaudojimu šeimos nario atžvilgiu.
Įtariamajam S. Š. 2017-06-19 paskirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l.100-101), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas
nusprendžia:
S. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir jį nubausti laisvės atėmimu 1 ( vieneriems) metams ir 3 ( trims) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti S. Š. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 10 ( dešimt) mėnesių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5, 6 ,10 punktų, 4 dalies taisyklėmis, S. Š. paskirtos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams , įpareigojant nuteistąjį S. Š. dirbti arba, netekus darbo, užsiregistruoti darbo biržoje ,ir dirbti arba būti registruotam darbo biržoje visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 6 mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų , įpareigoti jį per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti S. Š. palikti galioti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.