Kauno apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam J. F.

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

O. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Ukrainoje, ukrainietė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, našlė, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, anksčiau teista vieną kartą: 2012-07-23 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal LR BK 182 str.1d., 302 str.1d., 22 str.1d., 182str.1d., 302str. 1d.- 12 MGL bauda, bausmės neatlikusi, baudos nesumokėjusi, teistumas neišnykęs,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. G. 2013-07-21 apie 13.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo sugyventiniui J. F. smogė kirviu vieną kartą į galvos sritį, taip smurtaudama prieš savo šeimos narį, padarė J. F. kirstinę žaizdą kairio momens srityje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji O. G. teisme kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad pas juos į svečius iš Vilniaus atvyko gera pažįstama T. A., ketvirtadienį iš vakaro, ir penktadienį, ir šeštadienį jie išgėrinėjo. Jau nuo ketvirtadienio pradėjo išgėrinėti, kai atvyko T.. 2013-07-21 apie 13 valandą bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, ji smogė sugyventiniui J. F. kirviu. Kai jie pradėjo visi trys išgėrinėti, nukentėjęs susipyko su T. A., dėl to ir kilo kivirčas, todėl ji pradėjo ginčytis su nukentėjusiu dėl T., kadangi J. pasakė, jog T. turi išeiti, bet ji nesutiko su tuo, nes T. buvo neblaivi, be to ji Kauno nepažįsta. Kai kilo kivirčas, ją nukentėjęs pastūmė, tada ji jam iš nervų ir sudavė kirviu. Kirvis, kuriuo sudavė nukentėjusiam, buvo virtuvėje, kur laiko visus instrumentus. Įvykio metu buvo visiškai girta. Negali pasakyti, nepamena, į kurią vietą taikė nukentėjusiam, tačiau pataikė į galvą. Paskui, kai taip pasielgė, suprato, kad galėjo ir užmušti nukentėjusį, jai tada po to jau šokas prasidėjo, o prieš tai darydama nieko negalvojo. Kivirčas ir kilo dėl to, kad nukentėjęs pradėjo bartis, ją pulti, rėkti ant viso buto, pusę nakties rėkavo,. net kaimynai buvo atėję ar tris, ar keturis kartus, kad nukentėjęs netriukšmautų. Tuo metu, kai kirvį paėmė ir smogė nukentėjusiam, jie buvo virtuvėje, visi trys sėdėjo, gėrė, ji nukentėjusiam tada sudavė į galvą su kirviu, sudavė kitu kirvio galu. Ją nukentėjęs tampė. Paskui T. A. ją užstojo, kartu nuvyko į komisariatą, bandė aiškinti, ką nukentėjęs darė. Pirmiausia nukentėjęs žodžiais puolė T. A., mušti jis nemušė, tik žodžiais puolė. Policiją iškvietė pats nukentėjęs. Suprantu, kad blogai pasielgiau, gailiuosi dėl to. Kaune su nukentėjusiu gyvena du metai, dar prieš tai ir Vilniuje gyveno, susipažino Vilniuje, kai jis atvyko dirbti į Vilnių. Į butą, kuriame buvo, kur įvyko konfliktas, draugas leido gyventi, moka už nuomą. Buto šeimininkas kartu dirba su nukentėjusiu. Susitaikė su nukentėjusiu, atsiprašė jo, toliau žada gyventi kartu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamoosios O. G. parodymų, jos kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

Apklausiamas teisme nukentėjusysis J. F. parodė, kad 2013-07-21 išgėrinėjo su kaltinamąja, buvo atvykusi dar draugė iš Vilniaus, jis pradėjo varyti atvykusią draugę iš buto, o kaltinamoji norėjo ją užginti, todėl ir susipyko. Įvykis buvo (duomenys neskelbtini), Kaune. Kivirčas kilo, kai pradėjo pyktis su Tania, kuri pas juos svečiavosi. Net nežino, dėl ko įvyko kivirčas, negali prisiminti. Jie susistumdė, susikivirčijo, jis pradėjo rėkti, atbėgo kaimynai, jį tildė, bet jis nenutilo, Oksana gynė tą moteriškę, kuri buvo atvykusi, todėl jam ir sudavė kirviu. Pradėjo rėkti kaltinamoji, kad jis nešauktų, kirviu jam pagrasino, kad apsiramintų. Kai kaltinamoji sudavė kirviu, prarado sąmonę, policija atvyko, kai pakvietė greitąją pagalbą. Smūgis buvo vienas, po smūgio apsiramino pradėjo bėgti kraujas. Kaltinamoji pagalbos nesuteikė, nes nieko neturėjo, kad suteikti pagalbą, medikai jam suteikė pagalbą. Buvo nuvežtas į gydymo įstaigą, sutvarkė žaizdą, atvyko policijos pareigūnas, pakalbėjo ir toliau laukė gydytojo, bet nesulaukė nieko ir tada išėjo iš gydymo įstaigos. Apie įvykį kalbėjo su kaltinamąja, ji jo atsiprašė, pasikalbėjo, vienas kitą suprato, nori gyventi kartu, nebesibarti.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad Kaune, (duomenys neskelbtini) esančiame bute, viename kambaryje daiktai išmėtyti. Ant sofos lovos yra tamsios spalvos, nublukusi patalynė. Ant patalynės matosi rudos-raudonos spalvos dėmės. Dėmės užfiksuotos nuotraukose. Apžiūros metu virtuvėje, ant skalbimo mašinos rastas ir paimtas kirvis, kuris supakuotas į popierinį paketą (b.l. 5-14).

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad J. F. sužalota galva (b.l. 3-4).

Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad J. F. konstatuota kirstinė žaizda kairio momens srityje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 18-19).

Iš pristatyto asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 3826 matyti, kad 2013-07-21 d. 13.30 val. O. G. buvo nustatytas 4.05 promilių neblaivumas (b.l. 48).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta O. G. taip pat kalta prisipažino ir buvo parodžiusi, kad po vyro mirties susipažino su J. F., nuo tada jie gyvena kartu, veda bendrą ūkį. 2012m. vasarą kartu su J. F. išsinuomojo butą, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune ir ten iki dabar gyvena. 2013-07-19 apie 17.00 val. pas ją į svečius atvažiavo pažįstama T. A., kurią pažįsta nuo vaikystės, nes ji gyveno kaimynystėje. Atvykusi T. A. nupirko alkoholinių gėrimų, nes turėjo pinigų ir jie trise alkoholinius gėrimus nenutrūkstamai gėrė kelias paras. 2013-07-21 apie 13.00val. išgertuvių metu J. F. su T. A. susipyko. Dėl ko įvyko konfliktas ji nežino, bet J. F. reikalavo, kad T. A. išvyktų. Ji užstojo T. A., nurodydama, kad ji niekur nevyks, nes buvo naktis be to būdama neblaivi, ji neturėjo kur eiti. Tuomet įvyko konfliktas tarp jos ir J. F.. J. F. jai buvo sugriebęs už rankos ir kaklo. Konflikto metu, būdama virtuvėje, ji nuo stalo paėmė kirvį ir smogė J. F. per galvą. Kuria kirvio dalimi ji sudavė, neprisimena, nes buvo įpykusi. Po suduoto smūgio J. F. susiėmė už galvos ir atsigulė į lovą, o ji kartu su T. A. toliau gėrė alkoholinius gėrimus. Kas įvyko toliau, dėl padauginto alkoholio ji neprisimena, prisimena, jog atvažiavo policijos pareigūnai ir ją nuvežė komisariatą. Kas iškvietė greitąją pagalbą neprisimena, dėl to, kad J. F. su kirviu sudavė per galvą, labai gailisi (b.l. 27, 30).

Nukentėjusysis J. F. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas buvo parodęs, kad 2013-07-21 apie 13.00 val. namuose Kaune, (duomenys neskelbtini)tarp jo ir sugyventinės Oksanos, su kuria kartu gyvena apie tris metus, kilo žodinis konfliktas. Jis paprašė, kad jos podukra Tatjana išvyktų, o Oksana teigė, jog Tatjana pasiliks. Jis sugyventinę konflikto metu pastūmė, o ji pasiėmė kirvį ir vieną kartą sudavė jam per galvą. Jam iš galvos pradėjo bėgti kraujas, tai jis užsidengė su ranka ir nuėjo atsigulti. Jis negalėjo užmigti, nes labai skaudėjo galvą, todėl ryte išsikvietė greitąją medicininę pagalbą (b.l 20-21).

O. G., vadovaujantis LR BPK 140 str., buvo laikinai sulaikyta 2013-07-21 13.30 val. (b.l. 31). Paleista 2013-07-23 13.05 val. (b.l. 33). O. G. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 35-36).

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamoji tyčia sudavė kirviu vieną kartą nukentėjusiajam, kuris yra jos sugyventinis, ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Kadangi kaltinamoji ir nukentėjusysis bendrai gyvena neįregistravę santuokos, todėl J. F. laikytinas O. G. šeimos nariu (BK 248 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kaltinamosios veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 str. 2 d.

O. G. parodymai iš esmės atitinka tiek jos pačios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tiek ir nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus bei kitoje rašytinėje bylos medžiagoje užfiksuotus įrodymus, todėl konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje Ištirtų įrodymų visuma sudaro vientisą ir logišką įrodymų grandinę, kuri yra pagrindas O. G. pripažinti kalta padarius BK 140 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

O. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinama, ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinama, ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skiriant kaltinamajai bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

O. G. padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, ji veikė tiesiogine tyčia, smurtavo artimoje aplinkoje, smurtą naudojo prieš vyrą - savo sugyventinį, šį nusikaltimą padarė būdama anksčiau vieną kartą teista, neatlikusi ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės – nesumokėjusi baudos, dėl ko darytina išvada, kad O. G. savo nusikalstamo elgesio ir gyvenimo būdo kritiškai nevertina ir teigiamų išvadų iš to nedaro, dėl ko yra iki dabar neatlikusi ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės ir toliau nusikalsta, kas reiškia, kad ji tai daro jau sistemingai, o tai rodo jos nenorą taisytis, taikytis prie socialiai priimtinų elgesio taisyklių. Tai taip pat reiškia, kad O. G. yra recidyvistė BK 27 straipsnio prasme, kadangi pagal BK 27 straipsnio 1 dalį nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas.

Tuo pačiu tai reiškia, kad pagal BK 56 straipsnio 1 dalį teismas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra laikomasi nuomonės, kad tai reiškia, kad laisvės atėmimas yra tipinė bausmė recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, o ne laisvės atėmimo bausmė skiriama išskirtiniais atvejais, kuriuos teismas privalo motyvuoti. Pažymėtina, kad tokiu atveju asmuo yra recidyvistas nepriklausomai nuo to, ar teismas tai pripažįsta savo sprendime, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–540/2006, 2K–23/2012, 2K–459/2012).

Tuo pačiu minėtas recidyvas rodo, kad ankstesniu teismo sprendimu – 2012-07-23 teismo nuosprendžiu O. G. paskirta bausmė tiek savo rūšimi (bauda), tiek savo dydžiu (12 MGL) yra nepakankama, kad būtų pasiekti bausmės tikslai, nes tokia bausmė akivaizdžiai nesulaiko O. G. nuo naujų nusikaltimų darymo, neatima iš jos galimybės nusikalstamai veikti, tuo pačiu tai rodo, kad O. G. tokios bausmės nėra veikiama taip, kad ateityje nenusikalstų, o laikytųsi įstatymų.

Be to, nustatant bausmės rūšį bei dydį atsižvelgiama ir į tai, kad yra nustatyta po vieną O. G. atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybę, į tai, kad ji yra nedirbanti.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, nesant kitų aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmės rūšį, kaltinamajai skirtina savo rūšimi griežčiausia iš BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytų bausmių – laisvės atėmimas, kuri yra, kaip minėta, tipinė bausmė recidyvistui (BK 56 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad O. G. ir nukentėjusysis J. F. susitaikė, ką teismo posėdyje patvirtino pats nukentėjusysis ir prašė O. G. neskirti arešto, jos iš viso nebausti, teismo nuomone yra tikslinga ir teisinga pritaikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės realų vykdymą atidėti. Teismo nuomone, jau šiuo metu atkurta taika tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo leidžia tikėtis, kad ateityje O. G. daugiau nenusikals ir laikysis įstatymų, dėl ko nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti tik realiai O. G. izoliuojant nuo visuomenės.

Todėl, teismo nuomone, nebūtų teisinga kaltinamajai skirti prokuroro pasiūlytą bausmę areštą, kuri savo rūšimi, nors ir yra švelnesnė nei terminuotas laisvės atėmimas, tačiau jos realus vykdymas negali būti atidėtas, dėl ko paskirta bausmė areštas turėtų būti vykdoma realiai.

Kadangi O. G. visiškai prisipažino padariusi nusikaltimą, kurio padarymu yra kaltinama, jos byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, jos atžvilgiu taikytinas BK 64¹ str. – šiuo nuosprendžiu už BK 140 str. 2 d. paskirta bausmė iš karto mažintina vienu trečdaliu.

Kadangi nusikaltimą O. G. padarė neatlikusi jai ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, tai šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė privalo būti subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 64 str. ir 65 str. numatytas bausmių bendrinimo bei bausmių keitimo taisykles. Kadangi įstatymas draudžia bausmes bendrinant keisti baudą kitos rūšies bausme (BK 65 str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir neatlikta ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė – bauda bendrintinos visiško sudėjimo būdu pridedant visą neatliktą bausmę – nesumokėtą baudą.

Byloje esantis daiktinis įrodymas – kirvis, kaip nusikalstamai veikai padaryti panaudotas įrankis, nuosprendžiui įsiteisėjus iš kaltinamosios konfiskuotinas (BK 72 str. 2 d.) ir sunaikintinas kaip menkavertis turtas (BPK 94 str. 1 d. 1 ir 4 punktai).

Byloje esantis daiktinis įrodymas – vienas konteineris su vatos tamponu su raudonos spalvos dėmės nuoplova, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas (BPK 94 str. 1 d. 4 punktas).

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297-303 str., 304- 307 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

O. G. a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. ir paskirti jai bausmę – 5 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 3 mėnesių ir 10 dienų laisvės atėmimo bausmę/

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., 65 str. 2 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti visą 2012-07-23 teismo nuosprendžiu paskirtą ir iki dabar visiškai neatliktą bausmę – 12 MGL baudą ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 3 mėnesius ir 10 dienų laisvės atėmimo ir 12 MGL (1560 litų) baudą.

Į laisvės atėmimo bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 str., įskaityti laikotarpį nuo 2013 m. liepos 21 d. iki 2013 m. liepos 23 d., kai O. G. buvo sulaikyta, prilyginant 1 (vieną) sulaikymo dieną 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 72² str., 75 str. 1 d., 2 d. 8 punktu, 4 dalimi, O. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant ją šiuo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai atlikti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškinti, kad paskirtoji bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui.

Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

O. G. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus byloje esančius daiktinius įrodymus: kirvį, kaip nusikalstamai veikai padaryti panaudotą įrankį, iš kaltinamosios konfiskuoti (BK 72 str. 2 d.) ir sunaikinti kaip menkavertį turtą (BPK 94 str. 1 d. 1 ir 4 punktai); vieną konteinerį su vatos tamponu su raudonos spalvos dėmės nuoplova sunaikinti (BPK 94 str. 1 d. 4 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.