Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2010-02-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-12-511/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-02-08
Bylos Nr.
1-12-511/2010
Teisminio proceso Nr.
1-50-1-00212-07
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eligijus Gladutis
Kaltinamasis
E. V.
Advokatai
Žygimantas Rutkauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1- 12-511/2010Proceso Nr.1-50-1-00212-07Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.6.1, 1.2.14.6.2.
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. vasario 8d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eligijus Gladutis,sekretoriaujant Onutei Astrauskienei,dalyvaujant prokurorui Gediminui Marcinkevičiui,advokatui Žygimantui Rutkauskui,kaltinamajam E. V.,civilinio ieškovo atstovams D. S., V. L.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

E. V., gimęs (duomenys neskelbtini) , Panevėžyje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Panevėžio rajonas, neteistas, kaltinamas dvejomis veikomis, numatytomis BK 183 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamasis E. V., dirbdamas uždaroje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , registruotoje adresu (duomenys neskelbtini) , Panevėžyje projektų vadovu pagal 2004 m. spalio 19 d. darbo sutartį Nr. 265, , pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartį būdamas atsakingas už jam patikėtų materialinių vertybių saugumą ir įsipareigojęs tausoti saugojimui jam perduotas materialines vertybes ir imtis priemonių, užkertančių kelią žalai; laiku pranešti apie visas aplinkybes, gresiančias jam patikėtų materialinių vertybių saugumui; tvarkyti jam patikėtų materialinių vertybių apskaitą ir ryšium su tuo nustatyta tvarka ruošti ir tiekti prekines- pinigines ir kitas ataskaitas; dalyvauti inventorizuojant jam patikėtas materialines vertybes, bei 2005 m. vasario 01 d. pasirašytinai supažindintas su UAB (duomenys neskelbtini) 2003 m. balandžio 25 d. patvirtinta „Projekto vadovo pareigybine instrukcija“, pagal ją privalėdamas tinkamai saugoti vadovo žinioje esančius dokumentus; vykdyti visus vyr. buhalterio nurodymus dėl buhalterinės apskaitos, laiku perduoti pinigus į įmonės kasą; nutraukus darbo santykius, įmonei perduoti dokumentaciją, materialines vertybes bei pinigines lėšas, perdavimo faktą įforminant atskiru perdavimo- priėmimo aktu, nevykdydamas prisiimtų įsipareigojimų, tiksliai nenustatytu laiku laikotarpiu nuo 2005 m. birželio 07 d. iki 2006 m. vasario 2 d., Panevėžyje, paėmęs iš UAB (duomenys neskelbtini) produkcijos pirkėjų pinigus ir paimtų pinigų neįnešęs į bendrovės kasą, pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą- UAB (duomenys neskelbtini) turtą- pinigus- 43228,18 lito, o būtent:

13186,22 Lt, gautus iš A. S. 2005 m. birželio 10 d. PVM sąskaitos- faktūros serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0004568 pagrindu;

1969,29 Lt, gautus iš N. Ž. 2005 m. liepos 05 d. PVM sąskaitos- faktūros serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0004853 ir pinigų priėmimo kvito serija (duomenys neskelbtini) Nr. 4254714 pagrindu;

1161,71 Lt, gautus iš V. B. 2005 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaitos- faktūros serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0005372 pagrindu;

2527,61 Lt, gautus iš M. P. 2005 m. rugpjūčio 12 d. PVM sąskaitos- faktūros serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0005400 pagrindu;

1400 Lt, gautus iš E. K. 2005 m. rugpjūčio 23 d. PVM sąskaitos- faktūros serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0005572 pagrindu;

2311,29 Lt, gautus iš V. K. 2005 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitos- faktūros serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0005681 ir pinigų priėmimo kvito serija (duomenys neskelbtini) Nr. 4254716 pagrindu;

3216,90 Lt, gautus iš D. M. 2005 m. rugsėjo 01 d. PVM sąskaitos- faktūros serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0005784 pagrindu;

6402,05 Lt, gautus iš T. B. 2005 m. rugsėjo 01 d. PVM sąskaitos- faktūros serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0005785 pagrindu;

1141,72 Lt, gautus iš Z. S. 2005 m. rugsėjo 02 d. PVM sąskaitos- faktūros serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0005811 pagrindu;

650 Lt, gautus iš I. M. 2005 m. rugsėjo 16 d. PVM sąskaitos- faktūros serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0006070 pagrindu;

4261,39 Lt, gautus iš UAB (duomenys neskelbtini) 2005 m. rugsėjo 21 d. PVM sąskaitos- faktūros serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0006158 ir pinigų priėmimo kvito serija (duomenys neskelbtini) pagrindu;

2080,52 Lt, gautus iš K. J. 2005 m. spalio 24 d. PVM sąskaitos- faktūros serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0006851 ir pinigų priėmimo kvito serija (duomenys neskelbtini) pagrindu;

3000,00 Lt, gautus iš T. P. 2005 m. spalio 24 d. PVM sąskaitos- faktūros serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0006851 ir pinigų priėmimo kvito serija (duomenys neskelbtini) pagrindu;

1000 Lt, gautus iš S. R. 2005 m. lapkričio 03 d. PVM sąskaitos- faktūros serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0006999 pagrindu,

tokiu būdu iš viso, per nurodytą laikotarpį, pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą- UAB (duomenys neskelbtini) turtą- pinigus- 43228,18 lito.

Be to, kaltinamasis E. V., dirbdamas akcinės bendrovės- firmos (duomenys neskelbtini) , įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , buveinės adresas (duomenys neskelbtini) , Vilniuje, Panevėžio padalinio statybinių medžiagų parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini) , Panevėžyje ir statybinių medžiagų sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, didmeninės prekybos vadybininku pagal 2006 m. gegužės 9 d. darbo sutartį, pagal 2006 m. gegužės 9 d. darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. 1937, būdamas materialiai atsakingas už jam perduotų materialinių vertybių saugumą ir išsaugojimą, privalėdamas tausoti jam perduotas materialines vertybes; nedelsiant pranešti darbdaviui apie aplinkybes, lemiančias ar galinčias lemti neigiamą poveikį materialinėms vertybėms, kurios jam perduotos; nedelsiant imtis visų reikiamų priemonių pašalinti aplinkybes, darančias ar galinčias daryti neigiamą poveikį materialinėms vertybėms, kurios jam perduotos, ir išvengti dėl to galimų nuostolių; vesti jam perduotų materialinių vertybių apskaitą, sudaryti ir darbdaviui pareikalavus pateikti ataskaitas apie jam perduotas materialines vertybes, jų pasikeitimus ir atliktus su jomis veiksmus; dalyvauti jam perduotų materialinių vertybių inventorizacijoje, tiksliai nenustatytomis dienomis ir valandomis 2006 m. birželio - liepos mėn. laikotarpyje, iš Panevėžio padalinio statybinių medžiagų sandėlio ir statybinių medžiagų parduotuvės pasisavino jam patikėtą svetimą - AB firmos (duomenys neskelbtini) turtą - keramines plyteles bendros 3475,19 lito vertės.

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl kaltinimo UAB (duomenys neskelbtini) patikėto turto pasisavinimu . Nusikalstamos veikos kvalifikavimas.

Kaltinamasis E. V. pagal pareikštą kaltinimą kaltu neprisipažino. Jis parodė, jog kaltinime nurodytu laiku dirbo UAB (duomenys neskelbtini) projektų vadovu, turėjo pareiginę instrukciją. Pradėdamas dirbti pasirašė visiškos materialinės atsakomybės sutartį. Kaltinime nurodytų UAB (duomenys neskelbtini) pinigų, jo surinktų iš klientų už langus nepasisavino. Pripažįsta, jog kaltinime nurodyti klientai, išskyrus V. P., kuris sumokėjo tik avansą 300 litų ir K. J., kuris sumokėjo UAB (duomenys neskelbtini) 1000 litų, jam už langus sumokėjo, tačiau mažiau, nei kaltinime nurodyta. Kaltinime nurodytas trūkumas susidarė todėl, jog jis su įmonės vadovybės žinia gaminius privatiems asmenims pardavė be sąskaitų- faktūrų, todėl pigiau. Avanso įmokėjimui patvirtinti surašydavo pinigų priėmimo kvitus, o likusią sumą paimdavo be apskaitos dokumentų. Iš klientų surinktus pinigus, už gaminius, parduotus be apskaitos dokumentų, jis nešdavo D. V. kartą – du kartus į savaitę, o jai nesant - gal penkis kartus perdavė kitoms buhalterėms – L., E. Šių pinigų iš jo priėmimą patvirtinantys dokumentai nebuvo išrašomi. Be to, UAB (duomenys neskelbtini) jam prie atlyginimo mokėjo priedus – procentus nuo parduotos produkcijos. Priedą paskaičiuodavo buhalterija, o D. V. pasakydavo kokią sumą iš surinktų pinigų jam pasilikti. UAB (duomenys neskelbtini) jam liko skolingas pilnai neišmokėjęs jam visų priedų.

Kai UAB (duomenys neskelbtini) ruošėsi būsimam patikrinimui, anksčiau parduotai be apskaitos produkcijai buvo surašytos sąskaitos-faktūros, o jam įmonės vadovybė nurodė surinkti iš klientų pinigų skirtumą, kurį sudarė PVM. Jis tą daryti atsisakė. Tuomet į UAB (duomenys neskelbtini) buvo kviečiami buvę klientai ir nuteikiami duoti parodymus prieš jį.

Dėl pinigų priėmimo kvitų paaiškino, jog visus pinigus pagal išrašytus pinigų priėmimo atidavė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterijai. Kodėl šie pinigai neįtraukti į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, jis nežino.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

E. V. kaltė įrodyta šiais įrodymais.

Liudytojas A. S. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) užsakė namo langus. Tai galėjo būti 2005 metais, birželio mėnesį. Langus matavo V. B., o kitus, tame tarpe ir piniginius reikalus tvarkė E. V.. Bendra sutarta už langus suma buvo apie 18 000 Lt. Jis sumokėjo 5 000 Lt avansą E. V. ir gavo sumokėjimą patvirtinantį kvitą. Kartu su padarytais langais jam buvo palikta sąskaita. E. V. jis sumokėjo likusią pinigų sumą - apie 13 000 Lt, gali būti, kad 13 186,21 Lt. E. V. pinigų priėmimo kvito neišdavė, nes sakė, kad neturi pasiėmęs. Su E. V. pažįstami. Kai, UAB duomenys neskelbtini pareiškė pretenzijas, kad A. S. už langus pilnai nesumokėjo, jis aiškinosi su E. V.. E. V. sakė, kad viską sutvarkys pats. E. V. A. S. pripažino, kad iš jo gautų pinigų į UAB (duomenys neskelbtini) neįnešė.

Liudytoja N. V., parodė, kad jos mama E. Ž. 2005 metais iš UAB (duomenys neskelbtini) užsisakė langus. Užsakymą priėmė E. V.. Už langus jam buvo sumokėta iš viso 2269, 29 Lt, iš jų avansas - 300 Lt., o po to kai langus įdėjo - likusi suma 1969,29 Lt. Liudytoja pateikė teismui UAB (duomenys neskelbtini) išrašytą sąskaitą faktūrą 2 269,29 Lt sumai, gaminių atitikties deklaraciją bei du pinigų priėmimo kvitus, patvirtinančius 300 litų bei 1969,29 litų, iš viso 2269, 29 litų sumokėjimą.

Liudytojas V. B., parodė, kad įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) užsakė duris ir langus įmonei UAB (duomenys neskelbtini) bei asmeniškai sau balkono langą bute. Dėl užsakymo bendravo su S., kuris pristatė E. V., su pastaruoju vėliau atsiskaitė grynais. Už balkono langą sumokėjo apie 1000 Lt, galėjo būti kaip sąskaitoje - 1161 Lt., šią sumą sumokėjo E. V.. Už UAB (duomenys neskelbtini) objekte sudėtus langus su UAB „duomenys neskelbtini atsiskaitė pavedimu.

Liudytojas V. B. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog atsiskaitant vadybininkas jam pasakė, kad šiuo metu neturi išlaidų orderių ir tą dokumentą atiduos vėliau (4 t., b.l. 36-37).

Liudytojas M. P., parodė, kad prieš keturis metus, galėjo būti 2005 metų rugpjūčio mėnuo, užsakė langus UAB (duomenys neskelbtini), konkrečiai pas E. V.. Už langus E. V. sumokėjo 1 000 Lt avansą. E. V. išrašė pinigų priėmimo kvitą. Kai buvo langai įdėti, E. V. atvažiavo pas jį į darbą ir jis E. V. sumokėjo visą likusią pinigų sumą pagal pateiktą sąskaitą. E. V. kvito neišdavė, sakė, kad kvitų neturi pasiėmęs. Tiksli suma gali būti nurodyta sąskaitoje - 3 527,44 Lt.

Po metų UAB (duomenys neskelbtini) paprašė antrą kartą sumokėti už langus. Tada jis susisiekė su E. V., kuris pasakė, kad viską sutvarkys.

Liudytoja E. K., parodė, jog UAB (duomenys neskelbtini) jai pagamino bei sumontavo langus. Ji sumokėjo už langus iš viso apie 1 400 Lt tam pačiam žmogui, kuris priėmė užsakymą. Mokėjo avansą 400 Lt. Po kiek laiko iš UAB (duomenys neskelbtini) atėjo pranešimas, kad už langus yra nesumokėta. UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai pasakė, kad ją “pavedė” E. V.. Kad ji jam už langus sumokėjo pinigus, matė dukra D. K..

Liudytoja D. K., parodė, kad 2005 metais mama keitė langus. Pinigus už langus mama sumokėjo tam žmogui, kurį ji nurodė tyrėjai. Pinigus už langus iš mamos paėmė kaltinamasis.

Liudytojas V. K., parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) montavo jam langus ir duris. Šiais klausimais bendravo su E. V., jam pilnai sumokėjo visas sąskaitose, kurių buvo kelios, nurodytas sumas. E. V. kvito neišdavė, sakė, kad neturi, išrašys vėliau. V. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog avansu mokėjo apie 1000 litų, o likusius pinigus pagal užsakymą ir pagal dvi sąskaitas- faktūras jis sumokėjo E. V., kuris jokio dokumento jam neišrašė. Kiek buvo nurodyta sumokėti pagal paskaičiavimus, tiek ir sumokėjo, jis įmonei UAB (duomenys neskelbtini) neliko skolingas.

Liudytojas D. M. parodė, kad 2005 metų vasara jis įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) užsakė langus, tarėsi su E. V.. Už langus E. V. sumokėjo 700 Lt avanso. Kai buvo padaryti ir sumontuoti langai, jis E. V. sumokėjo dar apie 2 500 Lt. Iš viso sumokėjo apie 3 200 Lt, tiksliau gali būti kaip nurodyta sąskaitoje - 3 216,97 Lt.

Kai buvo išdužęs balkono stiklas, jis kreipėsi į E. V. ir UAB (duomenys neskelbtini) stiklą pakeitė, nes buvo garantija.

Liudytojas T. B. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) montavo jam langus. Šiuo klausimu bendravo su pažįstamu – UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoju E. V.. Už sumontuotus langus pinigus padavė E. V., šis sąskaitos neišrašė. T. B. dokumentų nereikėjo, kad būtų mažesnė langų kaina. Gal po metų T. B. paskambino UAB (duomenys neskelbtini) buhalterė ir pasakė, kad nesumokėti pinigai už langus. Po to jis skambino E. V.. Šis atsakė, kad viską sutvarkys, sumokės bendrovei pinigus. T. B. nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes, apie kurias apklausiamas, prisiminė geriau bei patvirtino parodymus, jog 2005-09-05 jis sumokėjo E. V. 6402,05 Lt automobilių stovėjimo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) prekybos centro E. V. automobilyje. E. V., gaudamas iš jo pinigus, jokio kvito apie pinigų gavimą, ar kokio kito dokumento, tai patvirtinančio, jam neišrašė. (3 t. , b. l. 154-156).

Liudytoja I. M. parodė, kad prieš tris - keturis metus dėjo bute langą. Dėl kainos sutarė su E. V.. Buvo sutarę, kad langą pagamins be dokumentų ir bus pigiau. Su E. V. buvo kalba, kad nereikia žiūrėti į kainą, kuri bus nurodyta sąskaitoje, o sumokėti tiek, kiek buvo sutarta. Už pagamintą langą E. V. Klaipėdos g. prie bankomato sumokėjo 650-700 litų. Kvito E. V. neišrašė.

Liudytojas T. P., parodė, kad prieš tris - keturis metus UAB (duomenys neskelbtini) jam gamino ir montavo langus už maždaug 13000 litų. Vadybininkui E. V. jis sumokėjo tik avansą, likusius pinigus- vėliau kažkam iš įmonės vadovų. Paimdamas avansą, E. V. išrašė pinigų priėmimo kvitą. Vėliau paaiškėjo, jog apmokėjimas nesutapo 300 Lt. Tas nesutapimas dėl 300 Lt susidarė dėl to, kad UAB (duomenys neskelbtini) atstovai jam buvo padarę 300 Lt nuolaidą ir tų pinigų jis nemokėjo. Prisimena, jog tuo metu, kai buvo susitikęs su E. V., šis telefonu turėjo nemalonų pokalbį. E. V. sakė, kad vadovybė “ant jo neturi akies” (patekęs vadovybės nemalonėn), neaišku ar įmonė su juo atsiskaitys.

Liudytojas S. R., parodė, kad jis UAB (duomenys neskelbtini) užsisakė duris ir viršlangį. Pinigus už gaminius – apie 1000 litų sumokėjo E. V.. Mokėjo grynais pinigais, tiek, kiek buvo sutarta, tikslios sumos nepamena. Vėliau elektroniniu paštu iš UAB (duomenys neskelbtini) gavo pretenziją, jog už gaminius nesumokėta. Pretenzijoje buvo nurodyta didesnė suma, nei buvo sutarta su E. V. ir jam sumokėta.

Liudytojas R. S., parodė , jog UAB (duomenys neskelbtini) jo motinos namuose dėjo langą ir balkono duris. Už gaminius 1 141,72 Lt sumokėjo kaltinamajam E. V., tai galėjo būti 2005 metų rugsėjo 2 d.

Liudytojas V. B. parodė, jog 2005 metų rugsėjo mėnesį buvo užsakęs pagaminti langus. Tuo metu langus buvo užsisakęs jo kaimynas A. M.. Dėl kainos tarėsi su žmogumi, atvykusiu pas A. M.. Sutarė, kad reikės mokėti 800 Lt. Prie atvežtų langų buvo užkišta sąskaita, kurioje buvo nurodyta didesnė nei 900 Lt suma. Todėl paskambino sąskaitoje nurodytu telefonu. Kitą dieną jam paskambino vyriškis ir pasakė, kad mokėti tiek, kiek buvo sutarta, t.y., 800 Lt. Pinigus - 800 litų perdavė A. M., kad šis perduotų skambinusiam žmogui. A. M. sakė, kad tas žmogus buvo atvažiavęs ir jis pinigus atidavė. Po dviejų metų gavo laišką iš UAB (duomenys neskelbtini), jog yra skolingas už langus.

Liudytojas A. M., parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) jam gamino langus. Gal V. B. ir tarėsi dėl langų, tačiau ką V. B. kalbėjosi su UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku, A. M. negirdėjo. V. B. perduoti UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkui jokio voko su pinigais nepadavė. Jis pats su UAB (duomenys neskelbtini) už langus atsiskaitė pavedimu.

Liudytojas R. Š., parodė jog nuo 2005 metų liepos mėnesio dirbo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. E. V. tuo metu dirbo vadybininku. Į E. V. pareigas įėjo parduoti bendrovės gaminamą produkciją, sudaryti sutartis, paimti iš klientų pinigus bei juos įnešti į bendrovės kasą. E. V. dirbo pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartį. Klientas turėjo atsiskaityti įmonės kasoje arba perduodamas pinigus vadybininkui per savaitę laiko nuo gaminio pateikimo ar sumontavimo. Vadybininkas, atsiskaitydamas su buhalterija ir įnešdamas pinigus, turėjo pildyti kasos pajamų orderį. Liudytojas R. Š. pastebėjo, jog E. V. klientų skolos nemažėja. E. V. aiškindavo, jog klientai neatsiskaito. Kai skola susidarė virš 50 000 Lt, E. V. pradėjo nebesirodyti darbe.

Atlyginimai vadybininkams buvo pervedami į sąskaitą banke. Pasiimti atlyginimą iš pinigų, kurie surinkti iš klientų, nebuvo leidžiama. E. V. iš darbo atleido už pravaikštas, nepasirodymą darbe. Atleidimo iš darbo dieną E. V. griežtos atskaitomybės buhalterinių dokumentų įmonei nepateikė. Atsiskaityti jis žadėjo trijų mėnesių laikotarpyje. Po atleidimo iš darbo E. V. kaip skolos padengimą viena kartą perdavė apie 1 000 Lt už M. P. parduotus gaminius. R. Š. tuos pinigus įnešė į UAB (duomenys neskelbtini) kasą, tam patvirtinti buvo išrašytas kasos pajamų orderis. R. Š. parodė, jog nepamena tokio atvejo, jog pats būtų paėmęs pinigus Pasvalio rajone iš T. P..

Liudytoja I. B., parodė, kad jai dirbant UAB (duomenys neskelbtini) vyriausia buhaltere, E. V. dirbo vadybininku. Jis iš pirkėjų paimdavo pinigus ir turėdavo įnešti į įmonės kasą. Kai E. V. išėjo iš darbo, liko jo klientų skolos. Jiems buvo skambinta, šie nurodė, jog pinigus yra sumokėję. Klientams skambino Ž. Po E. V. atleidimo iš darbo, R. Š. gal vieną kartą buvo įnešęs pinigus į įmonės kasą už E. V..

Darbuotojams atlyginimai buvo mokami tvarkingai pavedimais į banko sąskaitas. Nepamena, ar E. V. atleidus iš darbo su juo buvo pilnai atsiskaityta. Vadybininkų atlyginimai priklausė nuo pardavimų. Vadybininkų vadovai skaičiuodavo atlyginimus. Prie pagrindinio atlyginimo pagal pardavimų sumas dar buvo mokamas priedas. Kitaip, nei pavedimais į darbuotojo sąskaitą banke, atlyginimai nebuvo mokami.

UAB (duomenys neskelbtini) buhalterijoje PVM sąskaitas-faktūras išrašydavo Ž. Ji priimdavo grynus pinigus, įnešamus į kasą. Išrašytas sąskaitas – faktūras nešdavo į sandėlį ir sąskaita faktūra kartu su gaminiu išvažiuodavo pas klientą. Būdavo išrašomi du sąskaitos- faktūros egzemplioriai, vienas egzempliorius grįždavo į bendrovę. Jeigu būdavo sumokėti pinigai iš karto, tai sąskaita – faktūra būdavo grąžinama kartu su pinigų priėmimo kvitu.

Vadybininkų atsiskaitymas buvo kontroliuojamas - pagal sąskaitą faktūrą tikrinama, ar yra kliento sumokėti pinigai grynais per kasą, ar per banką pavedimu. Paėmus iš pirkėjo pinigus, iš karto reikėjo išrašyti pinigų priėmimo kvitą ir su juo pinigus įnešti į įmonės kasą. Įnešus pinigus į įmonės kasą, kasininkė išrašo kasos pajamų orderį. Vadybininkams pinigų priėmimo kvitai buvo išduodami už gautus kvitus pasirašant žurnale. Klientui išrašyto kvito vienas egzempliorius buvo grąžinamas buhalterijai.

2005 metais UAB (duomenys neskelbtini) buvo prasta pinigų priėmimo kontrolė. Sąskaitų buvo išrašoma didesnėms sumoms, nei įnešama pinigų į kasą. UAB (duomenys neskelbtini) turėjo ir kitų skolininkų, ne tik E. V. klientus. Kuomet vykdavo pasitarimai ji informuodavo vadovus, dėl esamų skolininkų. Dėl pirkėjų skolų kalbėdavo su R. Š., V. L. ir su D. V..

Liudytojas V. L., parodė, kad 1997 m. pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) ir dirbo iki 2007 metų. Jis E. V. priėmė dirbti vadybininku. Vėliau paaiškėjo, kad E. V. klientams langai buvo pagaminti, sumontuoti, o pinigai įmonei nesumokėti. Klientų atsiskaitymais turėjo rūpintis vadybininkai. E. V. klientams buvo pradėtos siųsti pretenzijos dėl neatsiskaitymo. Šie atsakydavo, kad pinigus yra sumokėję.

UAB (duomenys neskelbtini) atlyginimus mokėdavo mėnesio 15-tą dieną, pavedimu per banką. Buvo mokami priedai prie atlyginimo. Kokia suma nurodyta dokumentuose, tokią E. V. ir mokėjo. Neprisimena, ar UAB (duomenys neskelbtini) E. V. buvo skolingas. Nepamena, kad E. V. dėl to būtų reiškęs pretenzijas. Visada buvo stengiamasi su visais laiku atsiskaityti.

Nuolaidos klientams buvo taikomos, bet buvo nuolaidų taikymo ribos. Prieš gaminant langus, su klientu buvo sutariama kaina. Montavimo darbų kiekis ir gaminio kaina buvo paskaičiuojama kartu. Po sąskaitų faktūrų išrašymo nuolaidos jau negalėjo būti taikomos. Sąskaita faktūra klientui buvo pateikiama kartu su gaminiu.

Liudytoja E. R. parodė, kad nuo 2005 metų kovo 9 dienos dirbo UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere. Kartu įmonėje dirbo ir E. V.. Vadybininkai jai atnešdavo iš klientų paimtus pinigus, taip pat ir E. V.. Nepamena, ar iš klientų paimtus pinigus atnešdavo V. L. ir R. Š.. Atnešus pinigus, ji išduodavo kasos pajamų orderį. Be pinigų priėmimo kvito E. V. pinigų niekada nėra atnešęs. Pinigus iš jų buhalterijoje priimdavo ir L. Ž.. Pinigai buvo atnešami kartu su pinigų priėmimo kvitu, pinigus priimant iš karto buvo išrašomas kasos pajamų orderį. Ant kasos pajamų orderio pasirašydavo buhalterės ir tas, kas įnešė pinigus.

Išdavus pinigų priėmimo kvitus, už juos vadybininkai pasirašydavo žurnale. Kada jie turi atnešti užpildytus kvitus, kontrolės nebuvo. Buhalterė vadybininkus kontroliuodavo dėl skolų - padarydavo sąrašą skolų ir pateikdavo vadybininkui.

Atlyginimai visiems darbuotojams buvo mokami per banką. Girdėjo, kad buvo mokami atlyginimai ir vokeliuose, kad juos mokėjo direktoriaus pavaduotoja D. V.. Nepamena, ar ji pati yra gavusi atlyginimą vokelyje.

Darbe E. V. pasirodydavo kas dieną, su valdžia nekonfliktavo. Dėl problemų įmonėje E. V. per susirinkimus nepasisakydavo. Kad jo klientai neatsiskaito, jam per susirinkimus pretenzijos nebuvo reiškiamos.

2005 metais PVM sąskaitas-faktūras kompiuteriu spausdino pačios buhalterės. Buvo svarbu, kad sąskaitų faktūrų numeris būtų iš eilės, o pati sąskaitos blanko forma nebuvo svarbi.

Liudytoja J. S. parodė, kad E. V. nepamena. Apie E. V. skolas ir jo klientų skolas UAB (duomenys neskelbtini) ji nieko nežino. Ji tik suvesdavo į apskaitą UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinius dokumentus.

Liudytoja J. K., kad dirbo nuo 2000 metų iki 2005 metų UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere ir vyr. buhaltere. E. V. įmonėje dirbo vadybininku, ar projektų vadovu. Jis dirbo su klientais, priimdavo užsakymus.

Vadybininkams arba montuotojams buvo išduodami kvitai pinigams iš klientų priimti. Už gautus kvitus jie pasirašydavo griežtos atskaitomybės žurnale. Neatsiskaičius už seniau paimtus kvitus, nauji kvitai nebuvo išduodami. Pametęs kvitą asmuo turėdavo rašyti paaiškinimą. Jai dirbant, E. V. nedingo nei vienas kvitas, E. V. dėl dingusio kvito jokio pasiaiškinimo nerašė.

Jai dirbant, E. V. darbe nesklandumų, neaiškumų dėl skolų nebuvo.

Nežino, ar E. V. konfliktavo su vadovais. Kad E. V. reikštų vadovams pretenzijas, negirdėjo.

Atlyginimai UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams buvo mokami pavedimu per banką. Kokios buvo 2005 m. vadybininkų algos, ji nepamena - ar 800, ar 1 000 ar 1 300Lt. Netiki, kad vadybininko atlyginimas būtų 198 ar 258 Lt.

Kokios spalvos 2005 m. buvo UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitos- faktūros, nepamena.

Liudytoja D. V., parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2000 metų sausio mėnesio. Žino, jog E. V. negrąžino įmonei iš klientų paimtų pinigų. Kada ir kaip tai paaiškėjo, ji pasakyti negali. E. V. nebuvo jai pavaldus darbuotojas.

Ar įmonė E. V. buvo skolinga, to nėra girdėjusi. Jai neteko girdėti apie E. V. konfliktus su vadovais.

Negali pasakyti, ar vadybininkams buvo leista laikinai pasinaudoti iš klientų paimtais pinigais.

Už darbo apskaitą buvo atsakinga buhalterė, todėl ar E. V. dirbdavo visas valandas, ar jis turėjo ateiti į darbą įmonėje kasdieną, ji nežino.

Apie atlyginimo mokėjimą “vokeliuose” nieko nežino. Pati ji atlyginimo vokelyje nėra gavusi, ji grynų pinigų vokeliuose niekam darbe nemokėjo. Nėra gavusi iš kaltinamojo jokių grynųjų pinigų.

Sąskaita faktūra, važtaraštis lydėdavo pagamintą gaminį. Ji pati prie sąskaitų – faktūrų nedirbo, apie jų išrašymą nieko negali paaiškinti. Ji neturi informacijos, kad gaminiai būtų parduodami be sąskaitų faktūrų. Įmonėje yra sąskaitų- faktūrų registracijos žurnalai. Vėliau išrašyti sąskaitų faktūrų negalima, nes pagal jas yra sumokamas PVM mokestis. Po dviejų metų išrašyti sąskaitą faktūrą atbuline data yra nerealu.

Liudytojas V. B., parodė, kad jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku, o pradžioje dirbo darbų vykdytoju. Į jo pareigas įėjo klientų paieška, pasiūlymo pateikimas, matavimas, paskaičiavimas, avanso paėmimas. E. V. paprašytas, jis yra matavęs E. V. surastiems klientams. Iš E. V. surastų klientų, pas kuriuos atliko matavimus, pinigų neėmė. Derybų su jo klientais nevedė.

Jis taip pat matavo langus V. B. degalinėje. Matė, kaip V. B. pasirašė sutartį dėl degalinės langų. Ar V. B. sumokėjo pinigus - nežino.

E. V. buvo užsiminęs dėl nesusipratimų su vadovais. Dėl ko buvo tie nesusipratimai, liudytojas nepamena.

Algą UAB (duomenys neskelbtini mokėjo tokią, kokia buvo nurodyta darbo sutartyje. Dar priklausė procentai ir nuo nuolaidų. Atlyginimų “vokeliuose” (neapskaitytų buhalterijoje) įmonė nemokėjo.

Liudytoja N. G. N., parodė, kad dirbo UAB (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininke. Nuo 2005 metų liepos mėnesio nedirba. Atrodo, E. V. buvo priimtas dirbti puse etato.

E. V. darbas buvo surasti klientą, atlikti matavimus, pateikti užsakymą biure, atlikti gaminio paskaičiavimus, pagaminus gaminį, jį sumontuoti ir pasidomėti atsiskaitymu už jį. Pinigus už gaminį klientas arba pats atvykdavo susimokėti, arba perduodavo per vadybininką. Vadybininkas pinigus iš kliento paimdavo pagal jam išduotą pinigų priėmimo kvitą ir su juo pinigus turėjo įnešti į įmonės buhalteriją. Už skolininkus buvo atsakingas vadybininkas. Buhalterė ištraukdavo iš kompiuterio skolininkų sąrašą kartą per mėnesį ir juos atiduodavo vadybininkams. Vadybininkas turėjo teisę daryti nuolaidas, o dėl didesnės nuolaidos spręsdavo direktorius V. L..

E. V. nebuvo išskirtinis ir neturėjo ypatingai daug skolininkų.

Ji nežino jokio konflikto tarp V. L. ir E. V..

Atlyginimas ir priedai buvo mokami pagal nustatytą metodiką. Ji atlyginimų vokeliuose nemokėjo. Buvo atvejų, kada atlyginimai buvo mokami vokeliuose. Vadybininkui ir atlyginimas, ir priedai prie atlyginimo buvo mokami kaip ir visiems - per banką, o kiek dar jie gaudavo vokeliuose, ji nežino.

Pradėjus dirbti, ji dirbo puse etato ir jos atlyginimas buvo tik 198 Lt. Voką su pinigais gaudavo kiekvieno mėnesio 15 dieną, kai buvo mokama alga ir dar gaudavo avansą. Po to dirbo pilnu etatu ir pervedamas atlyginimas buvo 1 200 lt., o vokelyje dar gaudavo 300 lt. Vokelį su pinigais paduodavo D. V..

Liudytojas J. Š., parodė, kad dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku nuo 2002 metų pabaigos iki 2005 metų pradžios.

Matavimus atlikdavo arba matuotojas, arba pats vadybininkas. Buvo atvejų, kad klientas pinigus mokėdavo vadybininkui, o ne buhalterijoje. Vadybininkai dažniausiai paimdavo iš klientų tik avanso įmoką, o galutinę sumą pirkėjai sumokėdavo buhalterijoje, sumontavus gaminį. Avansą iš klientų vadybininkai paimdavo pagal įmonėje išduotą pinigų priėmimo kvitą. Gal sąskaitas- faktūras atiduodavo sumokant pinigus, o gal jas montuotojai nuveždavo kartu su gaminiu klientui.

Nepasakytų, kad E. V. konfliktavo su vadovais. Ar E. V. turėjo vadovams pretenzijų, jis nežino.

Jis pats atlyginimo “vokelyje” nėra gavęs.

Liudytoja L. Ž., parodė, kad dirbo UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2004 metų spalio mėnesio iki 2008 metų buhaltere. Ji išrašydavo sąskaitas-faktūras ir gale mėnesio padarydavo sąskaitų faktūrų registrą. Sąskaitų faktūrų registrą darydavo atitinkamo mėnesio paskutinę dieną, arba sekančio mėnesio pirmą dieną. Tada sutikrindavo visas sąskaitas faktūras. Visas sąskaitas faktūras išrašydavo ji, o kai jos nebūdavo, ar atostogaudavo- vyriausioji buhalterė.

Dėl sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) Nr.0006154 ji parodė, kad ši sąskaita yra jos išrašyta jos. Dėl sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) Nr.0006122 parodė, kad yra be parašo, todėl negaliojanti ir ji yra atspausdinta ne iš jų buhalterinės programos.

Įmonėje buvo nutarę sąskaitas faktūras rašyti ant spalvoto popieriaus, o po to nutarė spausdinti sąskaitas faktūras ant balto popieriaus, nes ant spalvoto popieriaus spausdinti buvo brangu. Pradžioje, kiek pamena, visas sąskaitas faktūras spausdindavo ant žalio popieriaus lapo, gal jų liko ir tada kliento sąskaitos faktūros lapą tikriausiai spausdino ant spalvoto popieriaus lapo. Sąskaitos faktūros būdavo išrašomos laiku, vėliau jos nebuvo surašytos.

Suvesdama sąskaitas faktūras, ji matydavo, kurios yra neapmokėtos ir apie tai pateikdavo ataskaitą pardavimų vadybininkui. Spręsti klausimą, ką daryti su skolomis, turėjo vadovai.

Jai dirbant UAB (duomenys neskelbtini), valstybinė mokesčių inspekcija lyg kažką tikrino.

Ji grynų pinigų, be dokumentų iš E. V. nėra priėmusi. Jis nėra davęs pinigų perduoti D. V.. Buhalterijoje visi pinigai buvo apskaitomi dokumentais. Priėmusi pinigus, ji visus kartus E. V. išrašė kasos pajamų orderius.

Apie procentinių priedų mokėjimus ji nieko nežino. Nežino, ar UAB “duomenys neskelbtini” buvo mokami atlyginimai “vokeliuose”, ji to nėra girdėjusi.

E. V. ilgai neatėjo į darbą, nieko nepranešęs, ir buvo atleistas. Kaip buvo įformintas jo atleidimas, ji nežino.

Iš 2004 m. spalio 19 d. darbo sutarties Nr. 265 matyti, jog E. V. nuo 2004 m. spalio 19 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) projektų vadovu.

Iš priedo prie darbo sutarties- visiškos materialinės atsakomybės sutarties matyti, jog E. V. buvo atsakingas už jam patikėtų materialinių vertybių saugumą ir įsipareigojęs tausoti saugojimui jam perduotas materialines vertybes ir imtis priemonių, užkertančių kelią žalai; laiku pranešti apie visas aplinkybes, gresiančias jam patikėtų materialinių vertybių saugumui; tvarkyti jam patikėtų materialinių vertybių apskaitą ir ryšium su tuo nustatyta tvarka ruošti ir tiekti prekines- pinigines ir kitas ataskaitas; dalyvauti inventorizuojant jam patikėtas materialines vertybes ( T.3, b.l. 2, 4). E. V. atleistas iš darbo 2005-02-03.

Iš UAB (duomenys neskelbtini) Projekto vadovo pareigybinės instrukcijos, su kuria E. V. pasirašytinai supažindintas 2005 m. vasario 01 d matyti, jog jis privalėjo tinkamai saugoti jo žinioje esančius dokumentus; laiku perduoti pinigus į įmonės kasą; nutraukus darbo santykius, įmonei perduoti dokumentaciją, materialines vertybes bei pinigines lėšas, perdavimo faktą įforminant atskiru perdavimo- priėmimo aktu. (T.3, b.l. 4).

Pagal 2008 m. birželio 18 d. Nr. 5-5/40 specialisto išvadą, laikotarpiu nuo 2004-10-19 iki 2005-12-31 E. V. iš gyventojų ir įmonių priėmė užsakymus, pagal kuriuos buvo pagaminti langai, atliktos montavimo paslaugos už 367252,80 Lt (su PVM).

PVM sąskaitose faktūrose nurodyta E. V., kaip asmens atsakingo už užsakymo įvykdymą, vardas, pavardė.

Visos išrašytos sąskaitos užregistruotos UAB (duomenys neskelbtini) atitinkamo mėnesio išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registruose ir užregistruotos apskaitos registruose „Pirkėjų skolos“.

Tyrimo metu nenustatyta, kad atlikti darbai būtų neįforminti apskaitos dokumentais ir neįtraukti į apskaitą.

Pagal UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą E. V. pirkėjų skola 2005-12-31 buvo 65189,49 lt (367252,80 Lt (išrašytos PVM sąskaitos faktūros)- 268918,92 Lt (pirkėjai sumokėjo per banką)- 12384,71 Lt (pirkėjai patys sumokėjo į bendrovės kasą)- 20759,68 Lt (atsiskaitė sumokėdami E. V.).

Po 2006-01-01 buvo apmokėta 10370,32 Lt. Taip pat E. V. iš T. P. priėmė 3000 Lt, tačiau pinigų neįnešė į kasą (bendrovei grąžintas 2005-09-21 kvitas (duomenys neskelbtini)). Todėl E. V. klientų skolos tyrimo metu buvo 57819,17 Lt (65189,49 Lt- 10370,32 Lt + 3000).

UAB (duomenys neskelbtini) projektų vadovas E. V. buvo atsakingas už PVM sąskaitos faktūros įteikimą pirkėjui ir grynųjų pinigų paėmimą iš jų. Atsiskaitymui bendrovė laikotarpiu nuo 2004-10-29 iki 2006 m. vasario 03 d. prekybos vadovui E. V. išdavė dvidešimt šešis (26 vnt.) grynųjų pinigų priėmimo kvitų blankus. Tyrimo metu nustatyta, kad E. V. 26 kvitų blankus panaudojo, iš jų:

-19 vnt. įformino 20759,68 Lt priėmimą iš gyventojų. Bendrovės kasos pajamų orderiuose įforminta, kad 19759,68 Lt į kasą įnešė E. V., 1000 Lt į bendrovės kasą įnešė R. Š..

-2 kvitus sugadino ir juos grąžino į bendrovės buhalteriją.

-5- iuose kvituose įformino 11230,68 Lt priėmimą iš gyventojų. Šie kvitai buvo grąžinti UAB (duomenys neskelbtini) 2005-12-20, tačiau pinigai į kasą neįnešti.

Iš pirkėjų paimti, tačiau į UAB (duomenys neskelbtini) kasą neįnešti 11230,68 Lt, bendrovės apskaitos registre “Pirkėjų skolos“ 2007-12-31 apskaityti kaip E. V. skola bendrovei.

Pagal skolų suderinimo aktuose ir raštuose, 9 pirkėjams 32215,17 Lt sumokėjimą patvirtinančių dokumentų E. V. neišdavė ir pinigų į bendrovės kasą nesumokėjo(A. S. 13186,22 Lt, M. P. 2527,61 Lt, K. Š. 2162,99 Lt, E. K. 1625,43 Lt, V. K. 1311,29 Lt, D. M. 3216,90 Lt, T. B. 6402,05 Lt, I. M. 841,15 Lt, V. B. 941,53 Lt).

Specialistės tyrimo metu negauta duomenų dėl 7 pirkėjų 14373,32 skolų (V. B. 161,71 Lt, Z. S. 1141,72 Lt, S. P. 3601,34 Lt (1003,82 Lt + 2597,52 Lt), V. P. 1163 Lt, R. B. 2802,39 Lt (1937,21 Lt+ 865,18 Lt), K. J. 2080,52 Lt, S. R. 2422,64 Lt nesumokėjimo. (T.3., b. l. 27-39).

Specialistė N. Š., apklausta teismo posėdyje parodė, kad išvadoje padarė klaidų: 7 lape, 7 ir 7 lapo 21 eilutėje klaidingai nurodė sąskaitų faktūrų numerius, 1 eilutėje neteisingai yra įrašyta data- vietoje gruodžio trečios dienos yra įrašyta gruodžio dvidešimt trečia diena. Mano, tai yra techninė klaida. Esmės išvadai tai neturi, nes sumos yra įrašytos teisingai.

Iš 2004-2005 m. UAB „duomenys neskelbtini” buhalterinės apskaitos knygų „Sąskaitos faktūros, jų registracijos knyga, pardavimų knyga”, apžiūrėtų teisiamajame posėdyje, matyti, jog už gaminius (jų sumontavimo paslaugas) pirkėjams buvo išrašytos sąskaitos faktūros: A. S.– sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr.0004568, M. P. –(duomenys neskelbtini) Nr.0005400, K. Š. –(duomenys neskelbtini) Nr.0005447, E. K. –(duomenys neskelbtini) Nr.005572, D. M. (duomenys neskelbtini) Nr.0005784, T. B. –(duomenys neskelbtini) Nr.0005785, I. M. –(duomenys neskelbtini) Nr.0006070, V. B.– (duomenys neskelbtini) Nr.0006154, V. B. –(duomenys neskelbtini) Nr.0005372, S. P. –(duomenys neskelbtini) Nr.0006193 ir (duomenys neskelbtini) Nr.0006194,R. B.– (duomenys neskelbtini) Nr.0006120 ir (duomenys neskelbtini) Nr.0006121, K. J. - (duomenys neskelbtini) Nr.0006851, S. R.– (duomenys neskelbtini) Nr.0006999, V. K. – (duomenys neskelbtini) Nr.0005704. V. P. - (duomenys neskelbtini) Nr.0006122 Visos šios sąskaitos greta kitų PVM sąskaitų įtrauktos į UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitų-faktūrų registrus, jų numeravimo eiliškumas atitinka pagal išrašymo datas, o nurodytos sumos sutampa su įrašytomis registre.

Iš grynųjų pinigų priėmimo kvitų matyti, jog E. V. priėmė pinigus už UAB (duomenys neskelbtini) gaminius :

pagal 2005-07-25 pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini) iš N. Ž. 1969,29 lito (T.6, b.l. 86),

pagal 2005-08-12 pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini) iš V. K. 1000 litų ( T.3. b.l. 6),

pagal 2005-09-09 pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini) iš K. J. 1000 litų ( T.3. b.l. 7),

pagal 2005-09-21 pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini) iš T. P. 3000 litų ( T.3. b.l. 7),

pagal 2005-10-11 pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini) iš G. D. 4261,39 lito ( T.3. b.l. 8)

Iš byloje surinktų įrodymų visumos nustatyta, jog E. V. nuo 2004 m. spalio 19 d. iki 2006 m. vasario 2 d., dirbo UAB (duomenys neskelbtini) projektų vadovu, ką patvirtina darbo sutartis. Laikotarpiu nuo 2004-10-19 iki 2005-12-31 E. V. iš gyventojų ir įmonių priėmė užsakymus klientams pagaminti langus, atlikti montavimo paslaugas, buvo atsakingas už PVM sąskaitos faktūros įteikimą pirkėjui ir grynųjų pinigų paėmimą bei pinigų perdavimą į įmonės kasą.

Įrodyta, jog dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini), E. V. pasisavino jam patikėtą 43228,18 lito UAB (duomenys neskelbtini) priklausančių pinigų sumą, surinktą iš įmonės klientų už parduotą produkciją bei montavimo paslaugas, kuri nebuvo įnešta į įmonės kasą. Tą patvirtina byloje surinktų bei ištirtų įrodymų visuma: liudytojų A. S., M. P., N. V., V. B., E. K., D. K., V. K., D. M., T. B., R. S., I. M. ir S. R. parodymai, specialistės N. Š. išvados duomenys, teismo apžiūrėti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinių dokumentų- PVM sąskaitų- faktūrų, jų registro, pinigų priėmimo kvitų duomenys, dalinai ir paties E. V. parodymai, jog minėti liudytojai jam pinigus mokėjo.

Liudytojų A. S., M. P., N. V., V. B., E. K., D. K., V. K., D. M., T. B., R. S., parodymai patvirtina, kad sumokėdami E. V., su UAB (duomenys neskelbtini) pilnai už gaminus atsiskaitė:

A. S. sumokėjo E. V. 5000 litų avansą ( pateikė avansinį įmokėjimą patvirtinantį kvitą, pagal specialistės N. Š. išvadą šie pinigai įnešti į kasą) bei 13186,22 Lt sumą, kurios įmokėjimą patvirtinančio dokumento E. V. liudytojui neišdavė ir kuri pagal specialistės išvadą į UAB (duomenys neskelbtini) kasą neįnešta;

M. P. sumokėjo 1000 litų avansą ( pateikė avansinį įmokėjimą patvirtinantį kvitą, pagal specialistės N. Š. išvadą šie pinigai įnešti į kasą) bei 2527,24 Lt sumą, kurios įmokėjimą patvirtinančio dokumento E. V. neišdavė, kuri pagal specialistės išvadą į UAB (duomenys neskelbtini) kasą neįnešta;

N. Ž. sumokėjo 1969,29 Lt kaltinime nurodytą sumą, pateikė visos šios sumos sumokėjimą patvirtinantį kvitą; ši suma pagal specialistės N. Š. išvadą į UAB (duomenys neskelbtini) kasą neįnešta;

V. B. sumokėjo 1161,71 Lt sumą, kurios įmokėjimą patvirtinančio dokumento E. V. neišdavė ir kuri pagal specialistės N. Š. išvadą į UAB (duomenys neskelbtini) kasą neįnešta;

E. K. sumokėjo 1625,43 lito sumą, kurios įmokėjimą patvirtinančio dokumento E. V. neišdavė ir kuri pagal specialistės N. Š. išvadą į UAB (duomenys neskelbtini) kasą neįnešta;

V. K. sumokėjo 2311,29 Lt ( pateikė avansinį įmokėjimą 1000 lt sumai patvirtinantį kvitą, tačiau pagal specialistės N. Š. išvadą šie pinigai neįnešti į kasą), likusiai sumai E. V. įmokėjimą patvirtinančio dokumento neišdavė, ši suma pagal specialistės išvadą į UAB (duomenys neskelbtini) kasą neįnešta;

D. M. sumokėjo 3216,90 Lt sumą, kurios įmokėjimą patvirtinančio dokumento E. V. neišdavė; ši suma pagal specialistės N. Š. išvadą į UAB (duomenys neskelbtini) kasą neįnešta;

T. B. sumokėjo 6402,05 Lt sumą, kurios įmokėjimą patvirtinančio dokumento E. V. neišdavė; ši suma pagal specialistės N. Š. išvadą į UAB (duomenys neskelbtini) kasą neįnešta;

Z. S. sumokėjo 1141,72 Lt sumą , kurios įmokėjimą patvirtinančio dokumento E. V. neišdavė; ši suma pagal specialistės N. Š. išvadą į UAB (duomenys neskelbtini) kasą neįnešta;

Liudytojai I. M. ir S. R. patvirtino sumokėję E. V. mažesnes sumas, nei nurodyta sąskaitose-faktūrose bei kaltinime:

I. M. sumokėjo 650 Lt sumą, kurios įmokėjimą patvirtinančio dokumento E. V. neišdavė; ši suma pagal specialistės N. Š. išvadą į UAB (duomenys neskelbtini) kasą neįnešta;

S. R. sumokėjo 1000 litų sumą, kurios įmokėjimą patvirtinančio dokumento E. V. neišdavė; ši suma pagal specialistės N. Š. išvadą į UAB (duomenys neskelbtini) kasą neįnešta;

Abejoti aptartais liudytojų A. S., M. P., N. V., V. B., E. K., D. K., V. K., D. M., T. B., R. S., I. M. ir S. R. parodymais nėra pagrindo. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai aptariamas aplinkybes paaiškino analogiškai. Be to, dalis liudytojų yra išsaugoję ir pateikę sąskaitas-faktūras arba pinigų priėmimo kvitus, o N. Ž. yra išsaugojusi ir pateikusi teismui tiek jai išrašytą PVM sąskaitą –faktūrą, tiek pinigų priėmimo kvitus, iš kurių matyti, jog E. V. buvo sumokėta būtent sąskaitoje faktūroje nurodyta suma su PVM.

Iš pinigų priėmimo kvito (duomenys neskelbtini) ( T.3, b.l. 60) matyti, jog E. V. priėmė iš K. J. 1000 litų, tačiau šių pinigų į UAB (duomenys neskelbtini) kasą neįnešė, ką patvirtina specialistės N. Š. išvada ( T.3, b.l. 31).

Liudytojo T. P. parodymai ir pinigų priėmimo kvitas (duomenys neskelbtini) 4254722 ( T.3, b.l. 61) patvirtina, jog T. P., perduodamas E. V., UAB (duomenys neskelbtini) už gaminius sumokėjo 3000 Lt sumą. Specialistės N. Š. išvada patvirtina, jog šių pinigų į UAB (duomenys neskelbtini) kasą E. V. neįnešė ( T.3, b.l. 31).

Pinigų priėmimo kvitas (duomenys neskelbtini) Nr. 5724161 ( T.3, b.l. 62) patvirtina, jog G. D., perduodamas E. V., sumokėjo UAB (duomenys neskelbtini) 4261,39 Lt. Specialistės N. Š. išvada patvirtina, jog ši suma buvo sumokėta pagal sąskaitą faktūrą, išrašytą apmokėti UAB (duomenys neskelbtini), o šių pinigų į UAB (duomenys neskelbtini) kasą E. V. neįnešė ( T.3, b.l. 31).

Tokiu būdu įrodyta, jog E. V. iš viso pasisavino 43228,18 lito UAB (duomenys neskelbtini) priklausančią pinigų sumą, kurią jis už gaminius surinko iš klientų, tačiau į bendrovės kasą neįnešė.

Šis turtas UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojui E. V. buvo patikėtas pagal visiškos individualiosios materialinės atsakomybės sutartį. Vadovaujantis šia sutartimi, E. V. atsakė už jam patikėtų materialinių vertybių saugumą, buvo įsipareigojęs tausoti jam perduotas materialines vertybes ir imtis priemonių, užkertančių kelią žalai; laiku pranešti apie visas aplinkybes, gresiančias jam patikėtų materialinių vertybių saugumui; tvarkyti jam patikėtų materialinių vertybių apskaitą ir ryšium su tuo nustatyta tvarka ruošti ir tiekti prekines- pinigines ir kitas ataskaitas. Pagal pareiginę instrukciją, dirbdamas projekto vadovu jis privalėjo tinkamai saugoti jo žinioje esančius dokumentus, laiku perduoti pinigus į įmonės kasą.

Byloje surinkti duomenys patvirtina, jog E. V. šį turtą - 43228,18 lito norėjo pasisavinti ir to siekė. Tą rodo aplinkybės, jog pirkėjams vienodai teigdamas, kad negali išrašyti pinigų sumokėjimą patvirtinančio dokumento, atveš jį vėliau, neišduodavo pinigų priėmimo kvitų, bei neatveždavo vėliau, o išrašytus kvitus, pagal kuriuos iš pirkėjų surinktų pinigų įmonei neįnešdavo, įmonei teikė pavėluotai, pvz., 2005-12-20 pateikė 2005-07-25 kvitą. Šitaip E. V. elgėsi daugelį kartų laikotarpiu, kuris tęsėsi 2005 m. birželio- 2005-m. lapkričio mėn. Pats nusikaltimo padarymo būdas – daugelį kartų pasikartoję analogiški E. V. veiksmai pasisavinant surinktus pinigus, leidžia daryti išvadą, kad jis veikė turėdamas išankstinę tyčia pasisavinti tiek įmonės pinigų, kiek pavyks, todėl jo veika vertintina kaip tęstinė. Per šį laiką jis pasisavino 43228,18 lito t.y., virš 250 MGL vertės patikėto turto, todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 183 str. 2d..kaip pasisavinimas jam patikėto didelės vertės svetimo turto.

Atmestini E. V. teiginiai, jog jam patikėtų UAB (duomenys neskelbtini) pinigų jis nepasisavino, o perdavė D. V. bei UAB (duomenys neskelbtini) buhalterėms L. ir E. (liudytojoms L. Ž. bei E. R.). Tą paneigia liudytojos D. V. parodymai, jog E. V. jai iš klientų surinktų pinigų nėra perdavęs bei liudytojų E. R. ir L. Ž. parodymai, jog vadybininkui atnešus pinigus, jos visuomet išrašydavo kasos pajamų orderį, iš E. V. neapskaitytų pinigų nėra priėmę.

Kaltinamojo E. V. teiginius, jog kaltinime nurodytiems klientams gaminiai buvo pagaminti be apskaitos ir todėl surinkti pinigai taip pat perduoti be apskaitos, paneigia specialistės N. Š. išvados duomenys, jog tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad atlikti darbai būtų neįforminti apskaitos dokumentais ir neįtraukti į apskaitą. Šiuos kaltinamojo teiginius taip pat paneigia teisiamajame posėdyje apžiūrėto UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitų-faktūrų registro duomenys, iš kurio matyti, jog A. S., M. P., E. K., D. M., T. B., I. M., V. B., K. J., S. R., UAB (duomenys neskelbtini) , T. P., V. K. parduotai produkcijai buvo išrašytos PVM-sąskaitos faktūros. Kaltinamojo versiją, kad šios sąskaitos-faktūros išrašytos prieš patikrinimą, praėjus metams ar daugiau po pardavimo, paneigia tai, jog UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitų-faktūrų registre šios kaltinamojo ginčijamos sąskaitos įtrauktos į apskaitą greta kitų sąskaitų-faktūrų laikantis numeravimo eiliškumo ir pagal išrašymo datas, sąskaitose-faktūrose nurodytos sumos, numeriai atitinka mėnesio suvestinių duomenis. Be to, dalis klientų - A. S., N. Ž., Z. S. yra išsaugoję bei ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui pateikę UAB (duomenys neskelbtini) jiems išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, kurių duomenys visiškai atitinka UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos registre esančius atitinkamų sąskaitų faktūrų antrųjų egzempliorių duomenis.

Kaltinamojo E. V. argumentą, jog sąskaitos- faktūros suklastotos, nes skiriasi jų spalva, jog išrašytos vėliau, taip pat paneigia L. Ž. parodymai, jog PVM sąskaitos faktūros būdavo spausdinamos tiek ant spalvoto, tiek ant balto popieriaus. Liudytoja L. Ž., kurios parašai yra ant sąskaitų faktūrų, patvirtino, jog šias sąskaitas išrašė atliekant jose nurodytas ūkines operacijas, o ne vėliau prieš patikrinimą, ką patvirtina ir liudytojos E. R. parodymai. Teismo posėdyje apžiūrėjus UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitų-faktūrų knygas, registrą, įvertinus numeravimo eiliškumą, išrašymo datas, šiose knygose esančių antrųjų egzempliorių atitikimą A. S., N. Ž., Z. S., S. P. pateiktiems pirmiesiems sąskaitų-faktūrų egzemplioriams, liudytojų L. Ž. ir E. R. parodymais abejoti nėra pagrindo.

Byloje esantis kompiuteriu spausdintas V. P. išrašytos (duomenys neskelbtini) Nr.0006122 sąskaitos faktūros egzempliorius yra kitos formos, nei sąskaitos –faktūros, išrašytos kitiems pirkėjams, tačiau ši sąskaita- faktūra yra be pardavėjo atsakingų asmenų parašų, todėl nelaikytina buhalteriniu dokumentu. Tuo tarpu sąskaitų knygoje esantis sąskaitos-faktūros (duomenys neskelbtini) Nr.0006122, išrašytos V. P., egzempliorius, kaip ir kitos sąskaitos –faktūros, yra pasirašytas L. Ž., forma atitinka kitas sąskaitas-faktūras, ši sąskaita faktūra įtraukta žurnale ir registracijos knygoje, numeravimo eiliškumas atitinka pagal išrašymo datas, o nurodyta suma sutampa su įrašyta registre. Todėl nėra pagrindo abejoti pastarojo dokumento tikrumu bei manyti, jog sąskaitos-faktūros, esančios sąskaitų knygoje, yra suklastotos.

Nors E. V. nurodė, kad iš surinktų pinigų pasiimdavo jam priklausančius procentus, jog UAB (duomenys neskelbtini) jam buvo įsiskolinęs ( kas byloje nėra nustatyta), tačiau net ir tuo atveju, jeigu įmonė jam būtų buvusi įsiskolinusi, veikos kvalifikavimui pasisavinant patikėtą turtą tai reikšmės neturėtų. E. V. pagal darbo sutartį dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) turėjo teisę gauti darbo sutartyje sulygtą atlyginimą, tame tarpe ir priedus darbo užmokesčio forma. Tuo tarpu pagal visiškos individualiosios materialinės atsakomybės sutartį jis buvo atsakingas už jam perduotų ar kitaip patikėtų bendrovės materialinių vertybių išsaugojimą ir perdavimą nustatyta tvarka. Iš pirkėjų už parduotą produkciją surinkti pinigai buvo E. V. patikėtas įmonės turtas, t.y., jam svetimi pinigai, kuriuos pagal pareiginę instrukciją jis privalėjo laiku pristatyti į įmonės kasą, o ne pasiimti sau kaip atlygį. Tą E. V. neabejotinai žinojo, nes su pareigine instrukcija buvo pasirašytinai supažindintas.

Liudytojos N. G. N. parodė, jog UAB (duomenys neskelbtini) dalis atlyginimo buvo mokama “vokeliuose”, t.y., (buhalterinėje apskaitoje neapskaityta atlyginimo dalis), tačiau ji vienintelė iš liudytojų patvirtino, jog pati tokia forma yra gavusi darbo užmokestį. Kiti apklausti liudytojai, dirbę UAB (duomenys neskelbtini) tarp jų tie, kurie šioje įmonėje nebedirba, teigė, jog neoficialaus darbo užmokesčio negaudavę arba tokio fakto neprisimena. Todėl šie N. G.-N. parodymai abejotini. Be to, net ir tuo atveju, jei būtų mokėtas neapskaitytas atlyginimas, tai nesusiję su E. V. išdėstyta trūkumo versija, kadangi nustatyta, jog kaltinime nurodyti gaminiai, parduoti A. S., M. P., E. K., D. M., T. B., I. M., V. B., K. J., S. R., UAB (duomenys neskelbtini), T. P., V. K., už kuriuos gautų pinigų E. V. neperdavė į kasą, buvo apskaityti buhalterinėje apskaitoje.

Specialistės N. Š. tyrimo išvadoje nurodoma, jog E. V. klientų skolos UAB (duomenys neskelbtini) tyrimo metu sudarė 57819,17 Lt, ši suma yra perkelta į kaltinamąjį aktą, inkriminuojant E. V. patikėto turto pasisavinimą. Iš specialistės išvados matyti, jog ši suma susideda iš UAB (duomenys neskelbtini) pirkėjų, kuriuos aptarnavo E. V. 65189,49 Lt skolos, užfiksuotos 2005-12-31, atėmus 10370,32 Lt sumą sumokėtą iki 2006-01-01 bei pridėjus T. P., kuris apskaitoje nebuvo įtrauktas E. V. klientų sąraše, tačiau jam sumokėtą, bet neįneštą į bendrovės kasą 3000 litų sumą. Specialistė išvadoje nurodė, jog šios 57819,17 Lt skolos 32215,17 litų dalies pinigų sumokėjimą patvirtinantys dokumentai pirkėjams nebuvo išduoti, į bendrovės kasą pinigai neįnešti, tačiau pirkėjai pinigus sumokėjo. Dėl 7 pirkėjų 14373,32 skolų (V. B. 1161,71 Lt, Z. S. 1141,72 Lt, S. P. 3601,34 Lt (1003,82 Lt + 2597,52 Lt), V. P. 1163 Lt, R. B. 2802,39 Lt (1937,21 Lt+ 865,18 Lt), K. J. 2080,52 Lt, S. R. 2422,64 Lt nesumokėjimo priežasčių specialistė tyrimo metu negavo duomenų. Pagal penkis pinigų priėmimo kvitus įformintas iš viso 11230,68 Lt priėmimas, tačiau pinigai į kasą nebuvo įnešti.

Įvertinus liudytojų V. B., R. S., S. R. ir V. P. parodymus bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog V. B. už UAB (duomenys neskelbtini) gaminius E. V. sumokėjo 1161,71 Lt, Z. S. - 1141,72 Lt, S. R. - ne kaltinime nurodytą 2422,64 Lt, bet 1000 litų sumą, V. P. parodė kaltinime nurodytos 1163 Lt sumos E. V. nemokėjęs, nes gaminiai buvo netinkami.

Specialistė, nustatydama atvejus ir sumas, kada atsiskaitymą patvirtinantys dokumentai pirkėjams nebuvo išduoti, tačiau pirkėjai sumokėjo pinigus, iš esmės vadovavosi sąskaitų-faktūrų ir skolų derinimo duomenimis. Tačiau teismo posėdyje betarpiškai apklausus liudytojus I. M. ir E. K. bei jų parodymus sugretinus su kitais byloje surinktais ir aptartais įrodymais, šie išvados duomenys bei kaltinimo teiginiai pasitvirtino dalinai: nustatyta, jog I. M. sumokėjo E. V. ne 841,15 Lt, kaip nurodyta kaltinime, o 650 Lt, E. K. sumokėjo ne 1625,43 Lt, kaip nurodyta kaltinime, o 1400 litų sumas, ką nurodė I. M. ir E. K., apklaustos teismo posėdyje. Atitinkamai mažintina kaltinimo apimtis.

Kadangi specialistės išvada dėl V. B., Z. S., E. K. S. R., I. M., V. P. mokėjimų už UAB (duomenys neskelbtini) gaminius, duota neatsižvelgiant į teisme gautus liudytojų parodymus, šioje dalyje atitinkamai vadovaujamasi aptartais liudytojų V. B., R. S., E. K. S. R., I. M., V. P. parodymais, kuriais netikėti nėra pagrindo, o ne specialisto išvados duomenimis šioje dalyje. Likusioje dalyje nesivadovauti specialistės N. Š. išvada kaip įrodymu nėra pagrindo, nes išvada atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, o padarytos techninės spausdinimo klaidos, nurodant sąskaitų numerius bei datą bylos teisminio nagrinėjimo metu išaiškintos, jos neturi įtakos išvadų esmei bei E. V. veikos teisiniam įvertinimui.

Dėl 3601,34 Lt vertės gaminių, parduotų S. P., 2802,39 Lt vertės gaminių, parduotų R. B., 2080,52 Lt vertės gaminių, parduotų K. J., specialistės N. Š. išvadoje skolos susidarymo priežastys nėra nustatytos. Pirkėjo, kurį aptarnavo E. V., skolos buvimo faktas dar nereiškia, jog pinigai iš pirkėjo buvo paimti ir pasisavinti. Teismas ėmėsi priemonių šiuos asmenis bei K. Š. (iš kurios gautų 2162,99 Lt pasisavinimu taip pat E. V. kaltinamas) apklausti liudytojais teismo posėdyje, tačiau to padaryti nepavyko. R. B. ir K. J. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausti, K. Š. ir S. P. tyrėjo apklausti ( T.3, b.l. 17-18, T.3, b.l. 178-179), tačiau tyrėjo atliktos liudytojo apklausos protokolas ikiteisminio tyrimo metu nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, jis skirtas byloje surinktiems įrodymams patikrinti. Tuo tarpu duomenų, kurie būtų pripažintini įrodymais, ir patvirtintų, jog pastarąsias sumas pasisavino E. V., nėra surinkta. Todėl šalintina iš kaltinimo pinigų už gaminius, parduotus S. P., R. B., K. J. 2080,52 Lt dalyje (kurios sumokėjimo nepatvirtina pinigų priėmimo kvitas), bei K. Š. pasisavinimas.

Be to, nėra įrodyta kaltinimo dalis, jog E. V. pasisavino 941,53 Lt sumą už V. B. parduotus gaminius. Dokumento, patvirtinančio, jog E. V. šią sumą gavo, ar, kad V. B. ją sumokėjo, nėra. Liudytojas V. B. parodė, jog pinigus perdavė liudytojui A. M., kad šis perduotų vadybininkui. Tuo tarpu liudytojas A. M. parodė, jog šių pinigų iš V. B. negavo ir niekam neperdavė. Todėl neįrodyta ne tik, kad E. V. šią 941,53 Lt sumą pasisavino, bet ir tai, kad šie pinigai jam iš viso būtų buvę jam perduoti. Ši kaltinimo dalis taip pat šalintina.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, iš kaltinimo E. V. patikėto UAB (duomenys neskelbtini) turto pasisavinimu iš viso šalintina 14590,99 lito pinigų pasisavinimas.

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl kaltinimo AB (duomenys neskelbtini) patikėto turto pasisavinimu . Nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Nepasitvirtinusi kaltinimo dalis.

Kaltinamasis E. V. pagal pareikštą kaltinimą kaltu neprisipažino. Jis parodė, jog AB (duomenys neskelbtini) turto nepasisavino. Jis buvo susipykęs su AB (duomenys neskelbtini) vadovybe dėl nepilnai išmokėto užmokesčio, todėl trūkumas jam buvo dirbtinai prirašytas ar susidarė dėl kitų priežasčių. Kaltinamasis AB (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2006 metų vasario 8 dienos iki 2006 metų balandžio 28 dienos, kai buvo atleistas iš darbo. Po to vėl buvo priimtas (duomenys neskelbtini) į darbą gegužės mėnesį. Atleidžiant ir priimant į vėl priimant į darbą prekių inventorizacijos atliktos nebuvo. Nuo 2006 m. balandžio 28 d. iki naujo priėmimo į darbą raktai buvo grąžinti įmonės vadovybei. Sandėlyje (duomenys neskelbtini) g. sandėlyje signalizacijos nėra ir kas norėjo, ten galėjo vaikščioti.

Prieš tai jam pradėjus dirbti (duomenys neskelbtini) buvo atlikta inventorizacija, tačiau jokių komisijos narių nebuvo, prekės nebuvo tiksliai skaičiuojamos, apžiūrėti dideli daiktai ir surašytas aktas. Kai kurių prekių trūko, bet jis buvo įtikintas, kad tos prekės bus nurašytos ir jis nebekreipė dėmesio.

(duomenys neskelbtini) g. sandėlys angaras nėra įtrauktas į materialinės atsakomybės sutartį. Ten nebuvo techniškai tvarkingos patalpos, jos nebuvo tinkamai apsaugotos. Duodamas darbui tokį techniškai neapsaugotą angarą, darbdavys pats pažeidė sutartį.

(duomenys neskelbtini) smulkios prekybos nevykdė. Kasos aparatas neveikė, nebuvo naudojamas. Prekės, parduodamos fiziniams asmenims, būdavo prirašomos prie įmonėms išrašomų sąskaitų faktūrų. Taip buvo dirbama su vadovų žinia. Taip prie kažkokios kitos įmonės buvo prirašytos ir J. P. pirktos plytelės. Gryni pinigai, gauti už prekes buvo vežami į Vilnių ir ten buvo išrašomi prekių pardavimo dokumentai. Dėl E. L. parduotų prekių, tai nežino, ar E. L. prekės buvo pateiktos iš jo sandėlio, ar iš Vilniaus.

UAB (duomenys neskelbtini) buvo pateiktos plytelės, už kurias (duomenys neskelbtini) neapmokėjo, analogiškai ir UAB (duomenys neskelbtini), kuri yra bankrutavusi. Inventorizacijos metu jam sakė išrašyti trūkstamas sąskaitas faktūras ir jis išrašė. Jis atsisakė atiduoti šias sąskaitas faktūras J. S., nes (duomenys neskelbtini) kaltinamajam buvo skolinga. Po to šias sąskaitas faktūras atidavė pareigūnams kratos metu.

Inventorizacijos metu prieš atleidžiant iš darbo, jis buvo siuntinėjamas, todėl inventorizacijoje dalyvavo tik epizodiškai, o prekės tuo metu buvo vežamos į Vilnių, į Šiaulius, ko daryti inventorizacijos metu nebuvo galima. Inventorizacijos metu, kaltinamajam nesant, J. S. turėjo galimybę prieiti prie kaltinamojo kompiuterio ir daryti duomenų pataisas, kas galėjo sąlygoti trūkumą.

Kaltinamojo E. V. kaltė įrodyta šiais įrodymais.

Liudytojas J. S. parodė, kad AB (duomenys neskelbtini) direktoriumi dirba nuo 2003 metų, buvo atsakingas už didmeninę prekybą, o taip pat už Panevėžio filialą. 2006 metais AB (duomenys neskelbtini) dirbo E. V., jis turėjo pardavinėti prekes, išrašyti sąskaitas. Konfliktų su E. V. nebuvo. Panevėžio filiale E. V. dirbo vienas.

2006 metais lapkričio mėnesį (duomenys neskelbtini) Panevėžio filiale buvo atlikta inventorizacija, nes į Panevėžio sandėlį buvo vežamos prekės, tačiau pagal buhalterinę apskaitą pardavimai tokia apimtimi nevyko. Inventorizacija atlikta paėmus likučių duomenis iš E. V. kompiuterio. Iš (duomenys neskelbtini) centro Vilniuje duomenų E. V. kompiuteryje koreguoti negalima. Buvo nustatytas trūkumas apie 40 000 lt. Toks trūkumas susidarė, kai dirbo E. V.. Ankščiau trūkumo negalėjo būti, nes priimant į darbą E. V., 2006 metų pradžioje, vasario 21 dieną, buvo atlikta inventorizacija. Prekės buvo skaičiuojamos dalyvaujant E. V. ir jis pasirašė priėmimo aktą. Pretenzijų jokių nebuvo.

Inventorizacijos 2006 m. lapkričio mėn. metu E. V. darbo vietoje buvo rasti lapai su įrašais. Iš tų lapų liudytojas suprato, kad prekės yra parduotos, o pagal buhalterinius duomenis jos neparduotos. E. V. inventorizacijos metu išvykdavo, po to grįždavo. E. V. sakė, kad gal kam nors prekes atidavė, neišrašė sąskaitų, sakė galėtų išrašyti sąskaitas, bet neprisiminė kam pardavė prekes. Buvo rasta sąskaitų be gavėjo parašų, bet pasiteiravus klientų, jie sakė, kad tų prekių negavo. Tai buvo įmonėms: UAB (duomenys neskelbtini) , AB (duomenys neskelbtini) , UAB (duomenys neskelbtini) .

E. V. vienu metu buvo savaitę laiko išvykęs ir nedirbo. Jis išvyko nieko niekam nesakęs, buvo bandoma su juo susisiekti, bet nepavyko. Grįžęs paskambino, paaiškino, kad buvo išvykęs ir prašė atgal priimti į darbą ir priėmė. Kodėl yra su E. V. sudarytos dvi darbo sutartys liudytojas paaiškinti negali, nes tai tvarko personalo skyrius. Kai E. V. nedirbo, nei sandėlio, nei parduotuvės niekas netvarkė, raktai buvo pas E. V. nuo 2006 metų vasario mėnesio iki 2006 metų lapkričio mėnesio. Be jo kiti asmenys įeiti į patalpas negalėjo.

Apskaitos duomenis E. V. pats priduodavo į (duomenys neskelbtini) centrą Vilniuje. E. V. pats sutikrindavo atvežtas prekes ir pasirašydavo sąskaitas. Jis nėra leidęs E. V. patikimiems klientams vežti prekes be sąskaitų faktūrų. Leido vežti prekes be išankstinio apmokėjimo, kai yra išrašytos sąskaitos.

Angaras saugomas apsaugos policijos nebuvo, jis buvo rakinamas spyna ir buvo kontrolinė spyna, signalizacijos nebuvo. Jeigu būtų patekta į sandėlį, tai matytųsi pažeidimas tinkle. Pažeidimų tinkle nerado. E. V. apie pažeidimus tinkle, vagystes nėra informavęs.

Prekes išvežė, kai buvo baigta inventorizacija ir E. V. nebedirbo, nes buvo atleistas iš darbo.

Apie kaltinamojo konfliktą su įmonės vadovybe prieš inventorizaciją ir atleidimą iš darbo, liudytojas teigia nieko nežinąs.

Liudytoja V. N. parodė, kad dirba AB (duomenys neskelbtini) . Atliekant inventorizaciją 2006 m. lapkričio 29-30 d., ji dalyvavo inventorizacijos komisijoje. Komisijos pirmininkas buvo J. S., nariai: ji, M. N. ir A. U.. Dalyvavo ir kaltinamasis E. V..

Buhalterinė apskaita buvo (duomenys neskelbtini) Panevėžio filiale buvo vedama kompiuteryje, kuris buvo paskirtas E. V.. Iš šio kompiuterio buvo paimti prekių likučių duomenys. Atlikus inventorizaciją, buvo rastas prekių trūkumas, todėl surašytas trūkstamų prekių, kurių nerado ir nebuvo tų prekių pardavimo dokumentų, sąrašas. Pasibaigus inventorizacijai jokiame pokalbyje su E. V. nedalyvavo. Pamena, kad E. V. sakė, kad prekes pardavė ir tačiau neišrašė dokumentų.

Ar iš Panevėžio filialo inventorizacijos metu buvo prekiaujama, neatsimena. Tokiais atvejais pardavimai nevykdomi.

Liudytoja D. P., parodė, kad yra dirbusi firmoje (duomenys neskelbtini) darbo vietoje, kur vėliau dirbo E. V.. Ji iš darbo išėjo 2005 metų liepos mėnesį.

Dalyje sąskaitų jos pavardė nurodyta dėl to, kad jai išėjus iš darbo laiku nebuvo pakeista kompiuterinė sistema.

Prekių apskaita buvo kiekinė ir suminė. Kai kurias prekes kompiuteryje į apskaitą įtraukdavo patys vadybininkai, o kai kurias įtraukdavo ir perkeldavo duomenis į kompiuterį Panevėžyje iš Vilniaus.

Išėjus iš darbo turėjo problemų dėl nenurašytų, nekokybiškų prekių. (duomenys neskelbtini) vadovybė reikalavo iš jos sumokėti apie 11 000 lt. Tos visos nekokybiškos prekės buvo sandėlyje, bet jos nebuvo nurašytos kaip nekokybiškos ir norėjo, kad išėjus iš darbo, ji už jas sumokėtų.

Kai atliko inventorizaciją jai išeinant iš darbo, buvo nustatytas apie 200 Lt vertės prekių trūkumas.

Buvo likęs didelis kiekis nekokybiško grunto pavadinimu TIF LMN 5 LT. Dėl to E. V. ji įspėjo būti atsargiam, kad gali tekti jam už jį susimokėti. Kai E. V. priėmė likučius, priimdamas parduotuvę ir sandėlį, jam tos nekokybiškos prekės buvo balanse, kaip likutis. Tos prekės jai išeinant iš darbo buvo sandėlyje. Jeigu prekė yra nenurašyta, direktorius nepasirašo ant nurašymo akto, nekokybiška prekė laikoma padėta sandėlyje. Po jos, iki E. V., dirbo dar du žmonės. Matė, jog tos nekokybiškos prekės tebebuvo įtrauktos į apskaitą ir dirbant E. V..

Liudytojas M. N., parodė, kad dalyvavo (duomenys neskelbtini) Panevėžio filiale atliktoje inventorizacijoje. Pradedant inventorizaciją, buhalterė paėmė iš E. V. kompiuterio duomenis, pagal kuriuos tikrino prekių likučius. Buvo ir E. V., jis vis kažkur išvažiuodavo, sakė atvažiuos vėliau. Atlikus inventorizaciją, nustatė prekių trūkumą. Nepamena, kokia buvo trūkumo suma.

Inventorizacija vyko dvi dienas. Inventorizacijos metu buvo vežami vonios kilimėliai į Vilnių. Nepamena, ar pirma prekės buvo suskaičiuotos ir tada perkeltos į Vilnių, ar buvo perkeltos neskaičiuotos. Tų prekių suma buvo apie 1 000 Lt. Prekių perkėlimą tvarko J. S.. Prekių perkėlimas visada atsispindi buhalterijoje.

E. V. inventorizacijos metu buvo kažką užsiminęs, kad prekės yra paimtos, tik nesutvarkyti dokumentai.

(duomenys neskelbtini) gatvėje esantis sandėlys yra tinklo tvora atitvertas nuo šalia esančio kito sandėlio. Tvora yra aukšta, gal trijų metrų. Prekes perkelti per tą tvorą yra neįmanoma.

Liudytojas A. U., parodė, kad dalyvavo atliekant inventorizaciją Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g. Atlikus inventorizaciją, nustatė trūkumą keliasdešimt tūkstančių. Inventorizacija vyko dvi dienas. Komisijai įeinant į patalpas, E. V. dalyvavo. Pradedant inventorizaciją, iš Panevėžio parduotuvėje esančio kompiuterio buvo paimti prekių likučių sąrašai. Duomenis iš kompiuterio paėmė dalyvavusi buhalterė. Kompiuterį įjungė pats E. V., kuris atliekant inventorizaciją, dalyvavo epizodiškai.

Prekės inventorizacijos metu niekur nebuvo vežamos. Pabaigus inventorizaciją, E. V. sakė, kad prekės yra išvežtos, neišrašyti dokumentai. E. V. pretenzijų dėl prekių apsaugos neišdėstė. E. V. trūkumo nepripažino, inventorizacijos akto nepasirašė, sakė rezultatais netiki. Tyrimo metu sakė tiesą, jog E. V. teigė “ne jo problema, ką norit tą darykit ir išvyko”.

Sandėlys buvo atitvertas tinklo tvora. Pažeidimų tinklo tvoroje nematė. Plytelių perkelti per tvorą neįmanoma, ji yra aukšta.

Liudytoja E. I., parodė dirbo firmoje (duomenys neskelbtini) , tvarkė buhalterinius dokumentus. Ji paaiškino, jog prekės ir dokumentai iš centrinio (duomenys neskelbtini) padalinio į filialus pateikiami tokia tvarka: pagal paraišką užsakytos prekės pakraunamos sandėlyje, išrašomas važtaraštis, sąskaita faktūra ir prekės vežamos į filialą. Filialo kompiuteryje elektroniniu būdu ateina sąskaita faktūra, bet kompiuteris filiale tuo metu turi būti įjungtas, filialo vadybininkas turi nuspausti tam tikrą mygtuką, ir tik tada tos prekės perkeliamos į apskaitą filialo kompiuteryje. Vadybininkas priėmęs atvežtas prekes, privalėjo prekes susitikrinti natūroje. Prie prekių visada yra važtaraštis, kuris sutikrinamas su kompiuteriniu dokumentu.

Liudytoja neatsimena, ar E. V. rašė tarnybinį raštą dėl trūkumų firmoje.

Jai apie prekių pristatymą į Panevėžio filialą be dokumentų nėra žinoma.

Prekė be apmokėjimo ar išrašyto dokumento negali būti išgabenama iš parduotuvės, kitaip daryti vadybininkams nebuvo leista.

Neprisimena, ar E. V. darbo metu Panevėžio filiale buvo įjungiamas kasos aparatas.

Neatsimena, ar buvo pretenzijų iš UAB (duomenys neskelbtini), kad jiems netiko plytelių atspalvis.

Liudytojas M. M., parodė, kad dirbo UAB (duomenys neskelbtini) darbų vykdytoju. Į objektą iš (duomenys neskelbtini) buvo vežamos apdailos plyteles. Dėl jų tarėsi su kaltinamuoju E. V.. Objekte - valymo įrenginiuose, buvo dirbama prieš 3 – 4 metus, galėjo būti 2005 metais, ar 2006 metais. Už tas plyteles apmokėti turėjo UAB (duomenys neskelbtini). Plytelės iš (duomenys neskelbtini) buvo pristatytos per 3 kartus, nes netiko vienų plytelių atspalvis. Plytelių buvo pirkta apie 300 kvadratų. Plytelių pavadinimas galėjo būti “Marina belge” ar “Mate belge”. Tos plytelės buvo gruoblėtos, neslidžios, pilkos spalvos. Plytelės, gautos per E. V. baigtos suklijuoti objekte, atrodo, 2006 m. rugsėjo mėnesį.

Būdavo, jog tiekėjai sąskaitas faktūras išrašo iš karto, kartais išrašydavo ir mėnesio gale. Ar iš (duomenys neskelbtini) buvo gauti dokumentai apmokėjimui, liudytojas nežino.

Liudytojas A. K. parodė, kad dirbo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju. Į jo pareigas įėjo medžiagų užsakymai. Su E. V. teko bendrauti telefonu dėl plytelių pirkimo. Iš (duomenys neskelbtini) jų įmonė pirko apdailos plyteles, tos plytelės sudėtos valymo įrengimų objekte. Apie apmokėjimą už šias plyteles liudytojas nieko nežino.

Darbus vykdė M. M., kuris skambino dėl plytelių ir sakė, kad skiriasi plytelių atspalviai.

Liudytojas A. L. parodė, kad prieš keturis metus iš firmos (duomenys neskelbtini) pirko plyteles namo statybai. Pinigus už plyteles sumokėjo kaltinamajam. Kaltinamasis plyteles atvežė liudytojui į namus savo automobiliu. Liudytojas kaltinamajam už plyteles sumokėjo virš 3000 Lt. Kaltinamasis sakė, kad kasos pajamų orderio neturi ir neišrašė. Tuomet jis paprašė E. V. pasirašyti ant PVM sąskaitos faktūros, kad pinigus gavo.

Liudytojui A. L. teisiamojo posėdžio metu parodžius byloje esančią 2006-06-14 sąskaitą faktūrą Nr. 2 ( T.2, b.l. 60), liudytojas E. L. patvirtino, jog tai yra tas dokumentas, kurį E. V. pasirašė ir tą nurodytą sumą jam sumokėjo.

Liudytoja J. P., parodė, kad 2006 metų vasarą jai reikėjo virtuvinių plytelių. Pardavėjo telefoną davė dizainerė. Pirko plyteles iš kaltinamojo, jį atpažįsta. Jam sumokėjo iš viso 971,48 Lt. Nesidomėjo, ar jis yra įmonės atstovas, ar yra pardavėjas. Jis įmonės atstovu neprisistatė. Sumokėjus pinigus, jis nedavė jokių pinigų sumokėjimą patvirtinančių dokumentų. Ant lapelio buvo užrašytas plytelių kiekis ir reikiama mokėti suma. Sąskaitos faktūros nebuvo, buvo tik ant lapelio užrašytas kiekis ir suma. Po metų laiko paskambino iš policijos, išsikvietė ir klausė, ar ji pirko plyteles.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. P. parodė, jog E. V. jai davė lapą, nepanašų į oficialų dokumentą- PVM sąskaitą- faktūrą. (2 t., 128-129).

Liudytoja P. L., parodė, kad ji norėjo pirkti iš firmos (duomenys neskelbtini) plyteles, tačiau nepirko, nes nebuvo reikiamo kiekio.

Liudytoja S. A. P. parodė, kad su E. V. susipažino, kai vienas klientas paprašė nupirkti jam plyteles. Ji yra dizainerė ir po to E. V., kaip pardavėją, rekomendavo keliems savo klientams, nes pas jį buvo pigesnės plytelės. Bendradarbiavo su E. V. apie metus laiko. Konfliktų dėl prekių pristatymo nebuvo, niekas dėl to nepriekaištavo.

Liudytojas A. M., parodė jog jis įrenginėjo (duomenys neskelbtini) patalpas. Pigesnes medžiagas, grindų įrengimui surado firmoje (duomenys neskelbtini). Užsakinėjo medžiagas pas E. V.. Pagal sąskaitas iš jo pirko grindų plyteles. Atsiskaitydavo už prekes pavedimu. Medžiagas pasiimdavo iš sandėlio (duomenys neskelbtini) g. Ar E. V. išrašė dokumentus, ar davė čekius, perkant prekes sau asmeniškai, nepamena. Buvo konfliktas su E. V., nes vėlavo plytelių pristatymas. Prekes įmonei iš (duomenys neskelbtini) ėmė gal tris kartus. Paimant prekes E. V. sąskaitas išrašydavo ne kiekvieną kartą.

Liudytoja R. N., parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere, ten dirbo ir 2006 metais. Pirko iš (duomenys neskelbtini) statybines medžiagas, daugiausia plyteles. Paimdavo prekes atidedant mokėjimą ir apmokėdavo gautas sąskaitas faktūras pavedimais. Buvo iš (duomenys neskelbtini) faksu atsiųsta sąskaita faktūra, po to ją gavo paštu ir tą sąskaitą pasitikrinus apmokėjo. Ta sąskaita galėjo būti 1 038,55 Lt sumai. Dėl ko nebuvo ta sąskaita pateikta laiku, liudytoja nežino.

Iš 2006 m. vasario 8 d. darbo sutarties matyti, jog E. V. nuo 2006-02-20 priimtas dirbti (duomenys neskelbtini) didmeninės prekybos vadybininku. Su E. V. sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. 2006-04-28 E. V. atleistas iš darbo. ( T.2, b.l. 24, 27).

Iš perdavimo - priėmimo akto matyti, jog E. V. 2006-02-21 priėmė (duomenys neskelbtini) prekes už 275 699,84 Lt. ( T.2, bl. 29)

Iš 2006 m. gegužės 9 d. darbo sutarties matyti, jog E. V. nuo 2006-05-10 priimtas dirbti (duomenys neskelbtini) didmeninės prekybos vadybininku. (T.2, b.l. 25-26)

Iš 2006-05-09 darbuotojo individualios visiškos materialinės atsakomybės sutarties matyti, jog (duomenys neskelbtini) su E. V. 2006-05-09 sudaryta visiškos individualiosios materialinės atsakomybės sutartis Nr. 1937, pagal kurią E. V. buvo atsakingas už jam perduotų materialinių vertybių saugumą ir išsaugojimą, privalėjo tausoti jam perduotas materialines vertybes; nedelsiant pranešti darbdaviui apie aplinkybes, lemiančias ar galinčias lemti neigiamą poveikį materialinėms vertybėms, kurios jam perduotos; nedelsiant imtis visų reikiamų priemonių pašalinti aplinkybes, darančias ar galinčias daryti neigiamą poveikį materialinėms vertybėms, kurios jam perduotos, ir išvengti dėl to galimų nuostolių; vesti jam perduotų materialinių vertybių apskaitą, sudaryti ir darbdaviui pareikalavus pateikti ataskaitas apie jam perduotas materialines vertybes, jų pasikeitimus ir atliktus su jomis veiksmus; dalyvauti jam perduotų materialinių vertybių inventorizacijoje ir kt. ( T.2, b.l. 28).

Iš 2009-03-30 specialisto išvados Nr.4-5/17-187 matyti, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Panevėžio apskrities skyriaus vyriausioji specialistė R. P. atliko papildomą dalinį (duomenys neskelbtini) ūkinės- finansinės veiklos tyrimą ir patikrintų dokumentų pagrindu padarė šias išvadas:

E. V. prekes priėmė pagal 2006-02-21 perdavimo- priėmimo aktą, perduodamų prekių suma 275699,84 Lt. 2006 m. balandžio 28 d. nutraukus su E. V. darbo sutartį Nr. 1904, prekių ir materialinių vertybių inventorizacija Panevėžio padalinyje nebuvo atlikta, materialinių vertybių perdavimo- priėmimo aktai šiam tyrimui nepateikti. Grįžus E. V. į darbą 2006 m. gegužės 9 d. materialinių vertybių inventorizacija Panevėžio padalinyje taip pat nebuvo atlikta, materialinių vertybių perdavimo- priėmimo aktai šiam tyrimui nepateikti. Liko galioti 2006-02-21 perdavimo- priėmimo aktas.

Per E. V. darbo laikotarpį nuo 2006-02-21 iki 2006-11-30 iš (duomenys neskelbtini) centrinio sandėlio Vilniuje ir kitų miestų padalinių Panevėžio padaliniui buvo atkrauta ir atvežta prekių už 106382,35 Lt (106176,66+ 205,69). Per tą patį laikotarpį 3 pirkėjai grąžino dalį prekių Panevėžio padaliniui už 1487,27 Lt (1377,13+ 110,14). Iš viso prekių atsargos (duomenys neskelbtini) Panevėžio padalinyje padidėjo 107869,62 Lt (įvertinus buhalterės D. S. parodymus ir pateiktą medžiagą).

Per tikrinamąjį laikotarpį (duomenys neskelbtini) Panevėžio padalinyje buvo parduota prekių už 51311,36 Lt.

Tyrimo metu nustatyta, kad dalis prekių iš Panevėžio padalinio buvo grąžinta į centrinį sandėlį Vilniuje arba perduota kitiems (duomenys neskelbtini) padaliniams Klaipėdoje ir Šiauliuose. Viso grąžinta prekių už 16161,11 Lt. Dviejose prekių grąžinimo sąskaitose- važtaraščiuose Nr. 988 ir 989 už siuntėją yra pasirašęs ne E. V., o didmeninės prekybos direktorius J. S.. Taip pat nustatyta, kad dalis prekių, kurių vertė 1570,16 Lt, iš Panevėžio padalinio tikrinamuoju laikotarpiu buvo grąžinta prekių tiekėjams. Iš viso (duomenys neskelbtini) Panevėžio padalinys grąžino prekių į centrinį sandėlį bei tiekėjams už 17731,27 Lt.

2006 m. lapkričio 30 d. (duomenys neskelbtini) Panevėžio padalinyje buvo atlikta prekių inventorizacija, kurios metu nustatyta, kad buhalterinis prekių likutis Panevėžio padalinyje yra 314526,78 Lt, o faktinis prekių likutis 282120,62 Lt. Prekių trūkumas- 32406,16 Lt.

Šio tyrimo metu iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad buhalterinis prekių likutis 2006-11-30 Panevėžio padalinyje buvo 314526,83 Lt. Faktinis prekių likutis 2006-11-30 inventorizacijos duomenimis yra 282120,62 Lt, nustatytas prekių trūkumas- 32406,21 Lt.

Už parduotas prekes atsiskaitė visi pirkėjai, išskyrus AB (duomenys neskelbtini) , UAB (duomenys neskelbtini) , UAB (duomenys neskelbtini) , kuriems pirkimai įforminti pagal PVM sąskaitas- faktūras serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0033226, 0033227, 0033229. Kadangi šie pirkėjai neigia pirkę prekes iš (duomenys neskelbtini) Panevėžio padalinio, o E. V. teigia, kad tikrai prekes pardavė minėtoms bendrovėms, todėl šio tyrimo metu negalima nustatyti ar tikrai prekės buvo parduotos AB (duomenys neskelbtini) , UAB (duomenys neskelbtini) , UAB (duomenys neskelbtini) pagal PVM sąskaitas faktūras serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0033226, 0033227, 0033229. Kadangi šiose PVM sąskaitose- faktūrose nurodytų prekių kiekių trūksta Panevėžio padalinio prekių likučiuose ir jeigu tikėti aukščiau nurodytų bendrovių parodymais, kad prekės joms nebuvo parduotos, o tik įforminti dokumentai, dėl to didinamas nustatytas trūkumas šių išrašytų PVM sąskaitų- faktūrų suma. Šių PVM sąskaitų- faktūrų bendra suma yra 7637,16 Lt. Iš viso nustatytas prekių trūkumas yra 40043,37 Lt (32406,21+ 7637,16 Lt).

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vadybininkas E. V. 2006 m. vasarą dviems asmenims (J. P. ir A. L.) pardavė prekių, tačiau neišrašė apskaitos dokumentų ir nepateikė jų AB (duomenys neskelbtini) buhalterijai, taip pat E. V. paėmė pinigus už parduotas prekes, tačiau neišrašė pinigų gavimo dokumentų ir neįnešė gautų pinigų į (duomenys neskelbtini) kasą.

Yra dar kelios aplinkybės, kurios galėjo turėti įtakos trūkumo susidarymui:

-laikotarpyje nuo 2006-04-28 iki 2006-05-09 E. V. nedirbo AB (duomenys neskelbtini), tačiau prekių ir materialinių vertybių inventorizacijos Panevėžio padalinyje nebuvo atliktos, materialinių vertybių perdavimo- priėmimo aktai šiam tyrimui nepateikti. Tuo laikotarpiu parduotuvė adresu (duomenys neskelbtini) , Panevėžyje nebuvo atidaryta, tačiau sandėlio adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje nesaugo apsaugos firmos (E. V. teigimu), todėl negalima nustatyti, ar tas sandėlis nebuvo atidarytas.

-materialiai atsakingas asmuo E. V. nedalyvavo 2006-11-30 inventorizacijoje Panevėžyje.

-2006-11-30 materialinių vertybių inventorizacijos Panevėžio padalinyje metu dalis prekių buvo perduota į Šiaulių padalinio parduotuvę. Dviejose sąskaitose- važtaraščiuose Nr. 988 ir 989 už siuntėją yra pasirašęs ne E. V., o didmeninės prekybos direktorius J. S.. (2 t., b.l. 69-76).

Byloje surinktų bei ištirtų įrodymų visuma įrodyta, jog E. V. iš viso pasisavino 3475,19 lito vertės AB(duomenys neskelbtini) priklausantį turtą- keramines plyteles.

Šis turtas AB (duomenys neskelbtini) darbuotojui E. V. buvo patikėtas pagal 2006-05-09 darbo sutartį, pagal kurią jis nuo 2006-05-10 dirbo AB (duomenys neskelbtini) didmeninės prekybos vadybininku bei 2006-05-09 visiškos individualiosios materialinės atsakomybės sutartį Nr. 1937. Vadovaujantis šia sutartimi, E. V. atsakė už jam patikėtų materialinių vertybių saugumą ir išsaugojimą, privalėjo tausoti jam perduotas materialines vertybes; nedelsiant pranešti darbdaviui apie aplinkybes, lemiančias ar galinčias lemti neigiamą poveikį materialinėms vertybėms, kurios jam perduotos; nedelsiant imtis visų reikiamų priemonių pašalinti aplinkybes, darančias ar galinčias daryti neigiamą poveikį materialinėms vertybėms, kurios jam perduotos, ir išvengti dėl to galimų nuostolių; vesti jam perduotų materialinių vertybių apskaitą, sudaryti ir darbdaviui pareikalavus pateikti ataskaitas apie jam perduotas materialines vertybes, jų pasikeitimus ir atliktus su jomis veiksmus ( T.2, b.l. 25-26, 28).

Byloje surinkti duomenys patvirtina, jog E. V. šį jam patikėtą turtą - 3475,19 lito vertės keramines plyteles pasisavino, kadangi jomis disponavo, kaip savomis. E. V. veikė turėdamas išankstinę tyčia pasisavinti įmonės prekes ir po to jas parduoti. Tą rodo sekančios aplinkybės. Jis liudytojams A. L. ir J. P. plyteles pardavė ne parduotuvėje, o pats pristatė į liudytojų namus, pardavimų neįtraukė į AB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą. Nei A. L. nei J. P. nenurodė, jog E. V. būtų paaiškinęs, jog jų prekes įtraukė ar įtrauks į kitiems pirkėjams išrašomas sąskaitas-faktūras, priešingai – A. L. E. V. perdavė kompiuteriu atspausdintą į apskaitą neįtrauktą 2006-06-14 sąskaitą- faktūrą Nr.2 (T.2, b.l. 60), o J. P., jos paaiškinimu kažkokį lapą, nepanašų į sąskaitą faktūrą ar oficialų dokumentą. Tai, kad šie pardavimai neįtraukti į AB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, patvirtina specialistės R. P. išvada.

Iš A. L., J. P. parodymų nustatyta, jog šias plyteles E. V. jiems pardavė 2006 m. birželio – liepos mėn. Todėl kaltinamojo nurodytos aplinkybės, jog netinkamai atlikta 2006-11-29 inventorizacija, trūkumas sudarytas dirbtinai, dalis prekių inventorizavimo metu išvežta, jokios įtakos turėti negali, kadangi nuosekliais A. L., J. P. parodymais neabejotinai nustatyta, jog kaltinamasis šį (duomenys neskelbtini) turtą pasisavino dar prieš 2006-11-29 inventorizaciją.

Kaltinimo teiginius, jog J. P. parduotos plytelės įtrauktos į kitai įmonei išrašytą sąskaitą-faktūrą, paneigia specialistės R. P. išvada, jog minėtų prekių pardavimas buhalterinėje apskaitoje nefiksuotas. Net tuo atveju, jei šios prekės būtų įtrauktos į kitos įmonės sąskaitą, tai nekeistų nustatyto patikėto turto pasisavinimo fakto, nes už šias prekes E. V. gauti pinigai į kasą neįnešti, ką patvirtina specialistės išvada.

36568,13 lito vertės E. V. patikėto AB (duomenys neskelbtini) turto pasisavinimas iš kaltinimo šalintinas, todėl E. V. veika perkvalifikuotina pagal BK 183 str. 1d. Pasisavinto turto vertė nesudaro 250 MGL , todėl pagal BK 190 str. pasisavintas turtas nėra didelės vertės.

E. V. kaltinime iš viso inkriminuojamas 40043,32 lito vertės AB (duomenys neskelbtini) turto pasisavinimas, teigiant, jog E. V. šį jam patikėtą turtą pasisavino laikotarpiu nuo 2006 m. vasario 8 d. iki 2006 m. lapkričio 30 d., tokiu būdu sudarydamas prekių trūkumą 32997,36 Lt bei prekių perteklių 591,20 Lt, be to, jis kaltinamas, kad, 2006 m. lapkričio 28 d., Panevėžyje, tiksliai tyrimo metu nenustatytomis valandomis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, išrašęs griežtos atskaitomybės dokumentus- 2006 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitas- faktūras: serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0033226 akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) , serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0033227 uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) , serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0033229 uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) ir realiai PVM sąskaitose- faktūrose nurodytų prekių juridiniams asmenims neperdavęs, AB firmai (duomenys neskelbtini) griežtos atskaitomybės dokumentų, kaip nepanaudotų negrąžinęs, žodžiu bendrovės vadovams nurodęs, kad prekės parduotos juridiniams asmenims ir pagal paties išrašytas bei pasirašytas PVM sąskaitas- faktūras pasisavino bendrovės sandėlyje ir parduotuvėje buvusį jam patikėtą svetimą- AB (duomenys neskelbtini) turtą- prekes, o būtent: pagal PVM sąskaitą- faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0033226 pasisavino prekes- 3 vnt. Kreisel klijų plytelėms 2001 Super po 25 kg.; 14,85 m² Jopex grindų plytelių 170 skalka (2-82)- 411,57 Lt vertės, pagal PVM sąskaitą- faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0033227 pasisavino prekes- 220,5 m² Kerateam plytelių K- BIA 40E 20x25; 176,58 m² Ceramika Paradyž plytelių VIRGINIA GRES 30x30- 5919,38 Lt vertės, pagal PVM sąskaitą- faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0033229 pasisavino prekes- 27 m² Jopex grindų plytelių 170 kam (4-79); 28 m² Jopex grindų plytelių 170 kam (4-81); 1 m² Jopex grindų plytelių 170 kam (4-79); 3,4 m² Jopex grindų plytelių 170 kam (5-91)- 1306,21 Lt vertės, tokiu būdu iš viso pasisavino jam patikėtą svetimą AB (duomenys neskelbtini) turtą- prekes 7637,16 Lt vertės, viso pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą- AB (duomenys neskelbtini) turtą- prekes bendros 40043,32 ( 32406,16+7637,16) Lt vertės.

Iš byloje surinktų įrodymų nėra nustatyta, nei tiksliai kada, nei kokiu būdu atsirado kaltinimo dalyje nurodyto 36568,13 lito vertės prekių trūkumas. Inventorizavimo metu nustatytas turto trūkumo faktas savaime dar nereiškia, jog trūkumas padarytas kaltinamajam turtą pasisavinus, nes trūkumas galėjo susidaryti ir kitokiu būdu. Specialisto išvadoje nurodoma, jog trūkumas galėjo susidaryti dėl prekių pardavimo be apskaitos dokumentų bei dėl pinigų neįnešimo į AB (duomenys neskelbtini) kasą, jog įtakos trūkumo susidarymui galėjo turėti aplinkybės, jog laikotarpyje nuo 2006-04-28 iki 2006-05-09 E. V. nedirbo AB (duomenys neskelbtini), tačiau prekių ir materialinių vertybių inventorizacijos Panevėžio padalinyje nebuvo atliktos, materialinių vertybių perdavimo- priėmimo aktai tyrimui nepateikti. Tuo laikotarpiu parduotuvė adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje nebuvo atidaryta, tačiau dėl sandėlio adresu (duomenys neskelbtini), negalima nustatyti, ar tas sandėlis nebuvo atidarytas; materialiai atsakingas asmuo E. V. nedalyvavo 2006-11-30 inventorizacijoje Panevėžyje; 2006-11-30 materialinių vertybių inventorizacijos Panevėžio padalinyje metu dalis prekių buvo perduota į Šiaulių padalinio parduotuvę.

Tai, kad šį likusį 36568,13 lito vertės turtą, kaip jam patikėtą, E. V. užvaldė pasisavinimo būdu yra prielaida. Byloje nustatytas ir įrodytas 3475,19 lito vertės E. V. patikėto AB (duomenys neskelbtini) turto - plytelių, kurias E. V. pardavė J. P. ir A. L. 2006 m. birželio – liepos mėn., pasisavinimas. Tuo tarpu, byloje esantys duomenys patvirtina, jog parduodamų prekių buhalterinę apskaitą E. V. vedė netvarkingai. Be to, rasti ir paimti E. V. užrašai, kuriuose nurodyti vardai, prekės bei kainos (T.2, b.l. 108-117), rastos į buhalterinę apskaitą neįtrauktos sąskaitos-faktūros. Paties E. V. paaiškinimais, būdavo atvejų, kai prekės į statybų objektus buvo vežamos pasitikėjimo pagrindu, sąskaitų faktūrų laiku neišrašant ir pirkėjams apmokėti nepateikiant. Tą rodo ir liudytojų M. M. ir A. K. parodymai, iš kurių matyti, jog į UAB (duomenys neskelbtini) statomą objektą, sutarus su E. V., iš AB (duomenys neskelbtini) buvo atvežtos plytelės, jos suklijuotos objekte. Tuo tarpu UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos-faktūros už patiektas plyteles negavo, už jas nemokėjo (T.2, b.l. 145). Prekių gavėjo parašu nepatvirtinta sąskaita faktūra, išrašyta UAB (duomenys neskelbtini) , kratos metu rasta pas E. V., kartu ir daugiau sąskaitų faktūrų. Iš specialistės išvados, be to, matyti, jog E. V. neatlikdavo prekių perkainavimų. E. V. parodė, jog parduodamas prekes ne visais atvejais rašydavo sąskaitas-faktūras, vienų pirkėjų pirktas prekes surašydavo į kitų pirkėjų, perkančių daugiau prekių, sąskaitas. Visuma šių aplinkybių rodo, jog dalis inkriminuojamo turto, E. V. netvarkingai vedant apskaitą, galėjo būti iššvaistyta, be to, galėjo būti pasisavintos ne prekės, o už jas gauti pinigai. Tačiau tuo E. V. nėra kaltinamas ir šis klausimas nesvarstytinas.

Atsakomybė pagal BK 183 str. kyla pasisavinus patikėtą ar kaltininko žinioje esantį turtą. Patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų ar sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Kaltinime nurodyta, jog E. V. turtas buvo patikėtas visiškos materialinės atsakomybės sutarties pagrindu, o patikėtą turtą jis pasisavino 2006 m. vasario 8 d. - 2006 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu. Tačiau E. V. dirbo ne visą šį laikotarpį ir ne visą šį laikotarpį buvo materialiai atsakingas už kaltinime nurodytą turtą. 2006-04-29 E. V. buvo atleistas iš darbo AB (duomenys neskelbtini) (T.2, b.l. 24), atleidžiant iš darbo, prekės nebuvo inventorizuotos. 2006-05-09 jis vėl buvo priimtas į darbą AB (duomenys neskelbtini) ( T.2, b.l. 25-26), materialinės vertybės vėlgi nebuvo inventorizuotos. Byloje nenustačius tikslesnio laiko, kai susidarė trūkumas 36568,13 lito dalyje bei atsižvelgus, jog E. V. priimant į darbą AB (duomenys neskelbtini) antrą kartą, jam perduodamos prekės nebuvo suskaičiuotos, inventorizacija nebuvo atliekama, byloje nepaneigta E. V. nurodyta aplinkybė, jog dalies prekių trūkumas galėjo susidaryti tuo metu, kai jis AB (duomenys neskelbtini) nedirbo. Kad tai galėjo įtakoti trūkumo susidarymą, yra konstatuota ir specialisto išvadoje. Nors byloje esanti apsaugos tarnybos išklotinė, rodo, jog per tą laiką, kai E. V. nedirbo, į AB (duomenys neskelbtini) Panevėžio filialo parduotuvės patalpas niekas patekęs nebuvo, tačiau sandėlys (duomenys neskelbtini) g., kuriame buvo laikoma didžioji prekių dalis, nebuvo saugomas. Todėl trūkumo susidarymo galimybė laikotarpiu, kai E. V. 2006-04-29 - 2006-05-09 (duomenys neskelbtini) nedirbo, nėra paneigta.

Dėl skirtinų bausmių.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia, kad E. V. padarė du tyčinius, baigtus nusikaltimus nuosavybei: sunkų ( BK 183 str. 2 d.) ir nesunkų ( BK 183 str. 1 d.)

Dėl abiejų nusikaltimų atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

E. V. anksčiau neteistas, dirba, nesusituokęs, išlaikytinių neturi, iš buvusių darboviečių - UAB (duomenys neskelbtini) , AB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) ), kaip darbuotojas charakterizuojamas prastai. (5 t., b.l. 39; 42; 45; 51).

Pasisavinto UAB (duomenys neskelbtini) turto vertė nėra daug didesnė už 250 MGL, kai pagal BK 190 str. traktuojamas didelės vertės turtas. Skirtina bausmė kiek švelnesnė už sankcijos vidurkį.

Pagal BK 183 str. 1d., nesant atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių pirmą kartą teisiamam E. V. skirtina bauda ties sankcijos vidurkiu.

Dėl civilinių ieškinių

Akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį dėl 42 261,56 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) dėl 57 819,17 Lt Lt žalos atlyginimo.

Pagal LR BPK 109 str. asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Kadangi nustatyta, jog nusikaltimais už kuriuos nuteisiamas, E. V. padarė UAB (duomenys neskelbtini) 43228,18 lito, o Akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) 3475,19 lito dydžio turtinę žalą, šioje dalyje civiliniai ieškiniai tenkinami.

Dėl likusios žalos dalies priteisimo ieškiniai paliktini nenagrinėti. Ieškovai likusioje dalyje turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, nes teismas baudžiamojoje byloje nagrinėja civilinius ieškinius, atsiradusius tik dėl nusikalstamos veikos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1 d. 12 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 str.,

nusprendžia:

E. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 2 d. ir nubausti laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.

E. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 1 d. ir nubausti 50 MGL (6750 litų) bauda.

Bausmes subendrinti pagal BK 63 str. 1d. ir 65 str. 2d. taisykles bei skirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams atlikti pataisos namuose su 50 MGL (6750 litų) bauda.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti E. V. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.

Priteisti iš E. V. UAB (duomenys neskelbtini) 43228 litus 18 centų, o Akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) - 3475 litus 19 centų turtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Teisėjas Eligijus Gladutis