- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-07
- Bylos Nr.
- 2A-1083-163/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00152-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rimvida Zubernienė, Audrius Saulėnas, Alona Romanovienė
- Ieškovas
- A. C.
- Atsakovas
- J. M., D. M., L. M., I. M.-L.
- Kategorijos
- 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Saulėno, Rimvidos Zubernienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. C. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. C. ieškinį atsakovams J. M., D. M., L. M., I. M.-L. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. C. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančia 2009-06-25 dovanojimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų J. M. ir D. M. bei L. M. ir I. M.- L., kuria neatlygintinai buvo perleistas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su tame žemės sklype esančiu gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), ir panaikinus sutartį taikyti restituciją – grąžinti šį turtą J. M. ir D. M. nuosavybėn. Nurodė, kad reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu yra įgijęs reikalavimo teisę į skolininko turimą skolą – 12 115,60 Lt. Nurodė, kad atsakovai perleisdami turtą savo vaikams pažeidė jo, kaip kreditoriaus, interesus, elgėsi nesąžiningai, nes žinodami apie turimą įsiskolinimą sumažino turto, į kurį būtų nukreipiamas išieškojimas, apimtį, dėl to turto neužtenka jo reikalavimams patenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Šilalės rajono apylinkės teismas 2011-11-11 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių, jog perleisdami turtą savo vaikams atsakovai tapo nemokūs ir kad yra reali grėsmė, jog dėl sudaryto sandorio kreditoriaus reikalavimai nebus įvykdyti, be to, didžioji įsiskolinimo dalis yra pervesta antstoliui.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas A. C. prašo panaikinti 2011-11-11 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti: pripažinti negaliojančia 2009-06-25 dovanojimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų J. M. ir D. M. bei L. M. ir I. M.-L., ja neatlygintinai buvo perleistas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su tame žemės sklype esančiu gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais adresu (duomenys neskelbtini), ir panaikinus sutartį taikyti restituciją – grąžinti šį turtą J. M. ir D. M. nuosavybėn. Nurodo, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą. Nurodo, kad pats faktas, jog atsakovai J. M. ir D. M. neturi jokio nekilnojamojo turto, su juo ilgą laiką neatsiskaitė, yra pagrindas daryti išvadai apie atsakovų nesąžiningumą ir nemokumą. Mano, kad teismas nepagrįstai įrodinėti skolininko nemokumą perkėlė ieškovui. Nurodė, kad iš atsakovų nėra gavęs tokios sumos, kurią nurodė teismas, nes atsakovai jam pervedė ne 12 122,50 Lt, o 11 716,69 Lt. Taip pat nurodo, kad jis yra ir UAB „Arbolitas“ kreditorius, todėl atsakovai perleisdami visą savo turtą vaikams apsunkino jam, kaip kreditoriui, galimybę išieškoti UAB „Arbolitas“ skolą iš J. M. turto, kaip iš UAB „Arbolitas“ garanto.
Atsiliepimas
Atsakovai pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovas neįrodė, kaip konkrečiai ginčijamas sandoris pažeidė jo teises. Nurodo, kad turi pakankamai turto sandoriui įvykdyti. Nurodo, kad pareiga įrodyti atsakovų nemokumą tenka ieškovui. Teigia, kad yra sumokėję įsiskolinimą ieškovui, t. y. 12 122,55 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad iš AB banko „Snoras“ J. M. gavo 25 000 Lt paskolą šeimos poreikiams tenkinti (t.1, b. l. 7-11). J. M. tinkamai prievolės neįvykdė, todėl bankas kreipėsi su ieškiniu į teismą ir 2009-11-23 teismo sprendimu buvo priteista banko naudai solidariai iš J. M. ir D. M. 12 115,60 Lt negrąžintos paskolos, 8 procentai metinių palūkanų ir 363 Lt bylinėjimosi išlaidų (t.1, b. l. 12). A. C. perėmė reikalavimo teisę pagal nurodytą banko sudarytą sutartį ir tapo išieškotoju (t.1, b. l. 14-17). 2009-06-05 atsakovai J. M. ir D. M. dovanojimo sutartimi perleido nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su tame žemės sklype esančiu gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), (t.1, b. l. 78-82). Atsakovai J. M. ir D. M. nebuvo grąžinę A. C. skolos, todėl jis, manydamas, kad nekilnojamojo turto dovanojimo sutartimi, kuria atsakovai J. M. ir D. M. dovanojo savo vaikams I. M. ir L. M.-L. nekilnojamąjį turtą, pažeidžiamos jo, kaip kreditoriaus, teisės, kreipėsi į teismą Actio Pauliana pagrindu.
Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Taigi actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje bankrutuojanti AB „Litimpeks bankas“ v. UAB „Pajūrio paslaptys“ ir kt., byla Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje P. G. A. v. G. Ž., byla Nr. 3K-3-424/2003). Actio Pauliana instituto taikymo sąlygos yra šios: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje bankrutuojanti UAB „Multiimpex“ v. UAB „Eneka“, UAB „Bendida“, byla Nr. 3K-3-587/2008). Pažymėtina, kad Actio Pauliana kreditoriaus interesų gynimo būdu įtvirtinamas įstatymų leidėjo siekis išlaikyti kreditoriaus, skolininko ir trečiojo asmens – turto įgijėjo – interesų pusiausvyrą, ir tai reiškia, kad kreditoriaus teisės neturėtų būti suabsoliutinamos, t. y. kreditoriams neturėtų būti suteikiamos privilegijos skolininko ir trečiojo asmens atžvilgiu.
Atmestinas apelianto argumentas, kad pats faktas, jog atsakovai J. M. ir D. M. neturi jokio nekilnojamojo turto, su juo ilgą laiką neatsiskaitė, yra pagrindas daryti išvadai apie atsakovų nesąžiningumą ir nemokumą. Byloje yra duomenų, kad atsakovė D. M. dirba, iš jos atlyginimo buvo atliekamos išskaitos ieškovui, todėl nėra pagrindo daryti išvadą apie atsakovų nesąžiningumą ir nemokumą. Apeliantas teigia, kad iš atsakovų nėra gavęs tokios sumos, kurią nurodė teismas, nes atsakovai jam pervedė ne 12 122,50 Lt, o 11 716,69 Lt. Byloje yra duomenų, kad iš atsakovės D. M. išskaityta 2122,55 Lt ir pervesti į antstolės A. Pliuškevičienės sąskaitą (t. 2, b. l. 49), iš byloje esančio kasos pajamų orderio matyti, kad atsakovė D. M. į antstolės A. Pliuškevičienės sąskaitą pervedė 10 000 Lt (t. 2, b. l. 50), šie įrodymai nenuginčyti ir teismas neturi pagrindo jais netikėti. Net ir tuo atveju, jei ieškovui būtų pervesta ne 12 122,50 Lt, o 11 716,69 Lt, teismas neturėtų pagrindo ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu, nes atsakovė yra dirbanti ir gauna atlyginimą, iš kurio galima išskaityti likusią skolos dalį.
Taigi byloje esant įrodymams apie skolos mokėjimą ieškovui, teisėjų kolegijai yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovai dengė ieškovui įsiskolinimą, yra mokūs ir kad nenustatytos visos CK 6.66 straipsnyje nurodytos sąlygos taikyti Actio Pauliana kreditoriaus interesų gynimo būdą.
Dėl ieškovo argumentų, kad jis yra ir UAB „Arbolitas“ kreditorius, todėl atsakovai perleisdami visą savo turtą vaikams apsunkino jam, kaip kreditoriui, galimybę išieškoti UAB „Arbolitas“ skolą iš J. M. turto, kaip iš UAB „Arbolitas“ garanto teisėjų kolegija pasisakyti neturi pagrindo, nes ieškovo skoliniai santykiai su UAB „Arbolitas“ nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir neturi šiai bylai teisinės reikšmės.
Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimą apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Šilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.