Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Prienų rajono apylinkės teismo teisėjas Tomas Ridikas, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Laimai Adomaitienei, dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei Gitanai Kaupei, kaltinamajam Ž. V., nukentėjusiajam (civiliniam ieškovui) V. S., jo atstovei adv. R. M., nedalyvaujant civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos įgaliotam atstovui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

Ž. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB “Korpus”, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis Ž. V. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. S. sveikatą, nes jis 2016 m. sausio 24 d., apie 20 val. 10 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, kilusio konflikto metu kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam V. S. į galvą, tokiu būdu padarė poodinę kraujosruvą akių vokuose, nosyje, kairiajame momenyje, kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, kas nukentėjusiajam V. S. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl lengvo smegenų sukrėtimo V. S. sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis Ž. V. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymo prisipažino iš dalies. Paaiškino (T. 2, b.l. 78-80), kad žiemą, galbūt sausio mėn., tikslios dienos nepamena, vakare, apie 20-22 val., tikslaus laiko nepamena, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jis kambaryje miegojo. Užmigo, nes buvo nemažai išgėręs. Tame pačiame kambaryje, kuriame jis miegojo, prie stalo „baliavojo“ V. V. ir M. K., o kitame kambaryje R. V. ir A. R. žiūrėjo televizorių. Prabudo nuo šurmulio ir pamatė, kad į namus yra atėjęs V. S.. Jam atsikėlus, visi - jis, V. V., M. K. ir V. S., išėjo parūkyti į verandą. Verandoje jis liepė V. S. eiti namo. Jis nebuvo piktas nukentėjusiojo atžvilgiu, tik paprašė jo išeiti, nes šis kaip žmogus jam nepatinka. V. S. pradėjo koliotis, stumdyti baldus, vadinti jį necenzūriniais žodžiais - jį išvadino „gaidžiu“, „pyderastu“. Jis dar kelis kartus pasakė nukentėjusiajam išeiti, apie 5-7 min. prašė jo eiti namo. V. S. neklausė. Tuomet jis, susinervinęs, kumščiu sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį į kaktą. Smūgis buvo nelabai stiprus, nuo jo nukentėjusysis nenugriuvo. Kiti asmenys, buvę verandoje, nukentėjusiojo atžvilgiu nesmurtavo, jo nemušė, į konfliktą nesikišo. Po smūgio nukentėjusysis pasilenkė, apsiavė batus, juos užsirišo ir išėjo. Išeidinėdamas V. S. paslydo ant laiptų, nuo jų nusirito, atsikėlė ir nuėjo namo. Pripažįsta, kad sudavė tik vieną smūgį nukentėjusiajam, o ne keturis smūgius. Nesutinka su tuo, kad nuo vieno jo kumščiu suduoto smūgio galėjo atsirasti nukentėjusiojo sužalojimai, nurodyti specialisto išvadoje. Galėjo atsirasti tik gumbas kaktoje. Mano, kad nukentėjusysis susižalojo griūdamas nuo laiptų, jis galėjo susižaloti ir pakeliui namo, nes pats V. S. tą vakarą buvo neblaivus. Su Kauno teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu sutinka. Sutinka atlyginti 170,00 EUR dydžio žalą. Su nukentėjusiojo V. S. civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies. Galėtų jam sumokėti 300,00 EUR. Mano, kad tiek vertas yra vienas jo suduotas smūgis. V. S. prašoma 5000,00 EUR suma yra nereali, nukentėjusysis nori tik juo pasinaudoti ir pasipelnyti.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis V. S. paaiškino (T. 2, b.l. 80-82), kad sausio mėn., tikslios dienos nepamena, vakare, jam paskambino V. V. ir pakvietė ateiti pas jį į namus. Jis nuėjo pas V. V. į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Nuėjęs matė, kad M. K. miega prie stalo, o Ž. V. miegojo lovoje. Su V. V. jis išgėrė pora stikliukų brendžio. Prieš tai namuose su savo tėvu buvo išgėręs stiklinę nestipraus alaus. Jam ir V. V. besikalbant atsikėlė Ž. V. ir M. K.. Jie išėjo parūkyti į verandą. Tuomet ir jis su V. V. nusprendė parūkyti. V. V. išėjo į verandą, o jis dar užsuko į tualetą. Iš tualeto jis ėjo į verandą. Tik įėjus į verandą pasipylė smūgiai jam į veidą. Buvo du, trys smūgiai, ir visi į veidą. Nesuvokė, kas atsitiko, taip pat nematė, kas smūgiavo. Kiek žmonių smūgiavo, irgi negali pasakyti, nes tuo momentu jis negalėjo suvokti, kas vyksta. Apie smūgių stiprumą jis nieko negali pasakyti. Po smūgių jis nukrito, trumpam prarado sąmonę. Neatsimena, ar jam nugriuvusiam kas smūgiavo. Būdamas ant žemės girdėjo žodžius - „Ž., baik“. Nepamena, ar moteriškas, ar vyriškas balsas tai sakė, galėjo sakyti Ž. V. motinos sugyventinis. Atsikėlęs nuo grindų, jis susirinko savo daiktus, apsiavė batus ir išėjo. Išeidamas iš kaltinamojo namų nenugriuvo, niekur neatsitrenkė, niekas jo nepastūmė. Išėjęs iš karto skambino pagalbos telefonu 112 ir kvietė policiją. Paskambinęs pasakė, kad jį sumušė. Po smūgių jo veidas buvo sužalotas: ištinęs, mėlynas, buvo nubrozdintas pakaušis, iš nosies bėgo kraujas. Ėmė sniegą į rankas ir juo valė veidą. Gal po dešimties minučių atvyko policijos pareigūnai. Policijos pareigūnams nurodė, kad jį sumušė. Policijos pareigūnai atsakė, kad yra išgėręs, liepė eiti namo ir kitą dieną atvykti į policijos komisariatą, nes iš išgėrusio asmens jie negali imti jokio pareiškimo. Matė, kaip policijos pareigūnai nuvažiavo pas kaltinamąjį į namus. Kitą dieną jis nuvyko į policijos komisariatą ir parašė pareiškimą. Dėl to, kad buvo sumuštas jis patyrė neturtinę žalą, todėl prašo priteisti iš Ž. V. 5000,00 EUR. Dėl suduotų smūgių jo veidas buvo sužalotas, jis jautė stiprų fizinį skausmą, tris savaites gydėsi. Pats nutraukė nedarbingumą, nors gydytojai norėjo jį gydyti dar ilgiau. Jam buvo skirti nuskausminamieji vaistai bei vaistai nuo galvos uždegimo, kuriuos vartojo tris savaites. Ir šiuo metu jo sveikata nėra gera - jam nuolat svaigsta galva, jis yra praradęs pusiausvyrą, šlubuoja atmintis. Anksčiau tokių dalykų nebuvo. Jis vis dar jaučia stresą, naktį pašoka iš miego. Tai pirmas atvejis, kai jis patyrė fizinį smurtą, neigiami išgyvenimai tęsiasi iki šiol. Nemano, kad 5000,00 EUR suma yra per didelė.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. K. paaiškino (T. 2, b.l. 82-83), kad sausio mėn., tikslios dienos neprisimena, jis buvo atėjęs pas V. V. į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Jis, V. V. ir jo brolis Ž. V. “baliavojo” - gėrė degtinę. Kitame kambaryje R. V., jos sugyventinis R. A. bei močiutė žiūrėjo televizorių. V. V. sumaišęs telefono numerį, paskambino nukentėjusiajam V. S. ir pakvietė jį ateiti. Po kurio laiko atėjo nukentėjusysis. Jis buvo išgėręs, atrodė girtesnis nei jie. V. S. atėjus, kaltinamasis Ž. V. miegojo. Pradžioje nukentėjusysis elgėsi normalai, tačiau vėliau pradėjo kelti toną, šūkauti. Atsikėlęs Ž. V. liepė jam eiti namo. Tokį paliepimą pasakė ne vieną kartą. V. S. neklausė. Po kurio laiko, jie visi išėjo į koridorių parūkyti. Ten Ž. V. dar kelis kartus pasakė V. S. eiti namo, bet šis nėjo, pradėjo stumdyti spintelę, išvadino Ž. V. necenzūriniais žodžiais - “gaidžiu”, “pyderastu”. Po tokių žodžių Ž. V. jam kirto kumščiu ir pataitė nukentėjusiajam į kaktą. Jis pats ir V. V. nukentėjusiojo nemušė. Nukentėjusysis po smūgio liko stovėti, pats apsiavė batus ir išėjo. Kraujo ant nukentėjusiojo veido nematė. Nebandė išskirti kaltinamojo su nukentėjusiuoju, nes net nespėjo sureaguoti, kas įvyko. Girdėjo kaip išėjęs pro duris nukentėjusysis krito, nes ten yra laiptai, o tą dieną buvo slidu. Jis nėjo pažiūrėti, kas nutiko nukentėjusiajam. Mano, kad nuo vieno suduoto smūgio nukentėjusiajam nieko blogo negalėjo atsitikti. Tą vakarą, praėjus 10-15 min., po nukentėjusiojo išėjimo, buvo atvykę policijos pareigūnai. Jie sakė, kad juos iškvietė nukentėjusysis, kuris pasakė, kad jį sumušė.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. V. paaiškino (T. 2, b.l. 83-84), kad žiemą, galėjo būti sausio mėn., pas juos buvo atvažiavęs M. K.. Jis kartu su M. K. ir broliu Ž. V. “baliavojo”. Motina su sugyventiniu kitame kambaryje žiūrėjo televizorių. Po kurio laiko, Ž. V. atsigulė ir užmigo. Jis pasiėmė brolio telefoną, kuriame rado nukentėjusiojo telefono numerį. Jis pats galvojo, kad tai yra kito kaimyno telefono numeris. Paprašė nukentėjusiojo ateiti. Šis atėjo apie 18-19 val. Buvo gerokai neblaivus. Jie išgėrė pora stikliukų degtinės. Nukentėjusysis pradėjo rėkauti, dėl ko prabudo jo brolis Ž. V.. Atsikėlęs jis liepė nukentėjusiajam eiti namo, tačiau pastarasis neklausė. Tada visi išėjo į verandą parūkyti. Nukentėjusysis pradėjo M. K. ir brolį Ž. V. negražiai vadinti, pastūmė spintelę. Brolis jam sakė išeiti, o paskui kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajam. Pataikė V. S. kažkur į veidą, į kaktą. Daugiau smūgių nukentėjusiajam niekas nesudavė. Po smūgio, nukentėjusysis pasilenkė, apsiavė batus ir išbėgo. Ant laiptų buvo ledas, dėl ko nukentėjusysis pargriuvo. Jis pats matė, kaip nukentėjusysis priekiu pargriuvo ant laiptų, atsistojo ir bėgte nubėgo link kelio. Matė ir tai ir, kad ant kelio nukentėjusysis sniegu valėsi veidą. Mano, kad nuo brolio suduoto smūgio V. S. nieko blogo negalėjo atsitikti. Jis galėjo susižaloti dėl vertimosi nuo laiptų.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. R. paaiškino (T. 2, b.l. 110), kad gyvena (duomenys neskelbtini). Gyvena kartu su kaltinamojo motina. Tą vakarą jis, R. V. ir močiutė žiūrėjo televizorių. Kitame kambaryje buvo Ž. V. ir V. V., o paskui, kas buvo ir kas atėjo, jis nežino. Vėliau, jiems išėjus iš kambario, namuose tikrai buvo dar ir kitų asmenų. To vakaro įvykių gerai neprisimena, dėl to patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi. Patvirtina, kad išgirdęs triukšmą, jis ir R. V. išėjo pažiūrėti į koridorių. Kai atėjo į koridorių, kur buvo jaunimas, kaltinamasis vieną kartą sudavė nukentėjusiajam - stuktelėjo lyg į petį. Kur tiksliai sudavė, jis gerai nepastebėjo, nes viskas įvyko akimirksniu. Jis priėjęs sakė baikti, po ko nukentėjusysis apsiavė batus ir išėjo. R. V. uždarė, ir užrakino duris. Nematė sužalojimų ant nukentėjusiojo. Jam matant, nukentėjusysis nebuvo nugriuvęs, kiti jo nemušė.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta ekspertė M. K. paaiškino (T. 2, b.l. 109), kad ji surašė dvi išvadas dėl V. S. sveikatos būklės: pirmą - asmeniniu nukentėjusiojo prašymu, o antrą - pagal policijos paskirtą užduotį. Atliekant pirminę apžiūrą, ji betarpiškai apžiūrėjo nukentėjusįjį V. S., kuris buvo atvykęs 2016-01-25. Kaip jis tuo metu atrodė, ji neprisimena, tačiau viską tiksliai užfiksavo savo išvadoje, t.y. jis buvo su poodinėm kraujosruvom akių vokuose, akių vokai užtinę, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje, poodinė kraujosruva kairiame momenyje. Sužalojimai buvo švieži - iki 2 parų laikotarpio. Antrą specialisto išvadą ji surašė praėjus maždaug dviem mėnesiams, tai padarė gavusi Alytaus apskr. VPK Prienų raj. PK tyrėjos L. R. užduotį su papildomais klausimais. Jokia medicininė dokumentacija jai pateikta nebuvo, todėl atsakydama į pateiktus klausimus ji išimtinai rėmėsi savo ankstesne išvada. Patvirtina, kad nukentėjusiajam sužalojimai padaryti kietais, bukais daiktais keturių ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Patvirtina ir tai, kad nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai griuvimui nebūdingi. Konstatuoti sužalojimai rodo, kad vienintelis sužalojimas, kuris galėjo atsirasti griuvimo metu, tai poodinė kraujosruva kairėje momens pusėje. Patirti sužalojimai veide, akių vokuose, kraujosruva po kairės obuolio jungine rodo, kad tai ne griuviminiai sužalojimai, o su kietu, buku, ribotu daiktu padaryti sužalojimai. Kietas bukas daiktas galėjo būti rankos kumštis. Lengvas nukentėjusiojo smegenų sukrėtimas galėjo kilti ir nuo vieno smūgio kumščiu į galvą. Galėjo tai kilti ir nuo vieno smūgio, ir nuo keletos smūgių, jų visumos. Kuo daugiau smūgių žmogui suduodama, tuo didesnė tikimybė, kad bus kažkoks sudėtingesnis sužeidimas.

2016-01-27 Alytaus apskr. VPK Prienų raj. PK Viešosios policijos skyriaus operatyvaus valdymo grupės specialistės V. A. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2016-01-27, apie 08.30 val., V. S. telefonu pranešė, jog 2016-01-24, apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo koridoriuje, į svečius jį pasikvietę asmenys - Valdas (pavardės nežino), jo brolis Ž. ir M. K., jam sudavė smūgius į įvairias kūno vietas (T. 1, b.l. 6).

2016-01-29 protokolu-pareiškimu V. S. pranešė, kad 2016-01-24, apie 19.50 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo koridoriuje, jį, suduodami smūgius kumščiais į veidą, sumušė Ž. V., V. V. ir M. K.. Nuo smūgių jis parkrito ant grindų ir prarado sąmonę. Gulėdamas ant grindų jautė, kad jam koja buvo spirta į galvą. Dėl patirtų sužalojimų jis kreipėsi į savo šeimos gydytoją, vėliau buvo nukreiptas į Kauno klinikas. Jam buvo konstatuotas galvos smegenų sukrėtimas (T. 1, b.l. 9-10).

2016-02-05 ir 2016-04-18 apžiūros protokoluose užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta - gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat užfiksuoti apžiūrėti prie įėjimo į namą durų esantys trys betoniniai laipteliai (T. 1, b.l. 12-19, 20-25).

2016-01-25 specialisto išvadoje Nr. G212/2016(02) nurodyta, kad: V. S. konstatuotos poodinės kraujosruvos akių vokuose, nosyje, kairiajame momenyje, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, lengvas galvos smegenų sukrėtimas; sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais; dėl lengvo galvos smegenų sukrėtimo V. S. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi šiuo atveju V. S. sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (T. 1, b.l. 50-51).

2016-03-21 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad: V. S. konstatuotos poodinės kraujosruvos akių vokuose, nosyje, kairiajame momenyje, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, lengvas galvos smegenų sukrėtimas; sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytais laiku ir aplinkybėmis; sužalojimai padaryti kietais, bukais daiktais, keturių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje; konstatuoti sužalojimai griuvimui nebūdingi (T. 1, b.l. 57).

2016-02-10 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota kaip Ž. V. savanoriškai parodo vietą, kurioje įvyko jo ir V. S. konfliktas; savanoriškai paaiškina kokius konkrečiai veiksmus jis atliko; tiksliai parodo vietą, kur sudavė V. S. vieną smūgį į galvą; parodo laiptelius, ant kurių V. S. paslydo ir parkrito (T. 1, b.l. 187-196).

2016-11-18 Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus rašte nurodyta, kad 2016-01-24 19:58:21 val., 20:22:41 val. ir 20:31:51 val., centro informacinėje sistemoje užfiksuoti pranešimai iš telefono numerio 8-613-24893 (T. 2, b.l. 124).

Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pateiktuose trijuose pranešimuose, užfiksuotuose iš telefono numerio 8-613-24893, girdėti kaip: V. S. paskambinęs bendrojo pagalbos centro telefonu praneša, jog jį sumušė; nurodo, jog reikalinga policijos pagalba; nurodo adresą, kur buvo sumuštas - (duomenys neskelbtini) (T. 2, b.l. 127).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus faktinius duomenis, konstatuoja, jog įrodymai nagrinėjamoje baudž. byloje yra surinkti Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka. Baudž. byloje surinkti faktiniai duomenys buvo betarpiškai patikrinti teisiamojo posėdžio metu ir jie (surinkti įrodymai) visiškai patvirtina, jog Ž. V. įvykdė jam kaltinamajame akte inkriminuotą nusikalstamą veiką.

2016-01-25 specialisto išvadoje Nr. G212/2016(02) (T. 1, b.l. 50-51), taip pat 2016-03-21 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 1, b.l. 57), yra aiškiai konstatuoti nukentėjusiajam V. S. padaryti sužalojimai - poodinės kraujosruvos akių vokuose, nosyje, kairiajame momenyje, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, lengvas galvos smegenų sukrėtimas. Remiantis minėtomis specialisto išvadomis, V. S. sukeltas lengvas galvos smegenų sukrėtimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, kadangi dėl to, jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam asmeniui, kuris sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo. Nagrinėjamos baudž. bylos medžiaga neginčijamai liudija, kad V. S. 2016 m. sausio 24 d., vakare, svečiavosi pas V. V., adresu (duomenys neskelbtini). Iš bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus 2016-11-23 pateikto rašto bei garso įrašų (T. 2, b.l. 124, 127) matyti, kad V. S. 19:58:21 min. kvietė policijos pareigūnus atvykti adresu (duomenys neskelbtini), nes ten buvo sumuštas. Teisiamojo posėdžio metu V. S. nurodė, kad (T. 2, b.l. 80-82): ėjo į verandą parūkyti; tik įėjus į verandą pasipylė smūgiai jam į veidą; buvo du, trys smūgiai, ir visi į veidą; nesuvokė, kas atsitiko, taip pat nematė, kas smūgiavo; kiek žmonių smūgiavo, irgi negali pasakyti, po smūgių jis nukrito, trumpam prarado sąmonę; būdamas ant žemės girdėjo žodžius - „Ž., baik“. Kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų (V. V. ir M. K.) paaiškinimais nustatyta, kad tuo metu verandoje buvo keturi asmenys – Ž. V., V. S., V. V. ir M. K.. Kaltinamasis Ž. V. duodamas paaiškinimus pripažino, jog sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam V. S. į galvą (T. 2, b.l. 78-80). Kad kaltinamasi sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į galvą patvirtino ir liudytojai - V. V. ir M. K., taip pat verandoje triukšmą išgirdęs ir kiek vėliau į ją atėjęs liudytojas A. R. (T. 2, b.l. 110). 2016-03-21 specialisto išvadoje Nr. pG749/2016(02) yra konstatuota, kad nukentėjusiajam V. S. sužalojimai buvo padaryti kietais, bukais daiktais, keturių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje (T. 1, b.l. 57). Kaltinamajam akte formuluojant kaltinimą V. V. jis buvo kaltinamas nukentėjusiajam sudavęs ne mažiau keturis smūgius (T. 2, b.l. 18-23). Tačiau nagrinėjamoje baudž. byloje nėra jokių faktinių duomenų, liudijančių, kad kaltinamasis Ž. V. sudavė nukentėjusiajam daugiau kaip vieną smūgį. Pats V. S. nematė kas jam smūgiavo, jis negalėjo įvardinti tai dariusio asmens. Mano, kad jį mušė visi verandoje buvę asmenys. Todėl teismas laiko, jog kaltinime nurodyta aplinkybė, kad Ž. V. sudavė nukentėjusiajam keturis smūgius nėra įrodyta, ir konstatuoja, kad kaltinamasis sudavė V. S. vieną smūgį į galvą. Kartu teismas pažymi, kad tai neturi jokios reikšmės Ž. V. padarytos veikos kvalifikavimui. Teisiamojo posėdžio metu apklausta ekspertė M. K. vienareikšmiškai patvirtino, kad ir vienas suduotas smūgis į galvą galėjo sukelti lengvą nukentėjusiojo smegenų sukrėtimą (T. 2, b.l. 109). Pažymėtina, jog būtent tik šis vienas sužalojimas atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo mąstą. Todėl, esant neginčijamai nustatytoms aplinkybėms, kad Ž. V. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, kilusio konflikto metu, kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam V. S. į galvą, taip pat esant neginčijamai nustatytiems dėl to atsiradusiems V. S. sužalojimams - lengvam galvos smegenų sukrėtimui, kas nukentėjusiajam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, konstatuotina, kad tokie Ž. V. veiksmai visiškai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., požymius. Vykdydamas nurodytą nusikalstamą veiką, Ž. V. veikė netiesiogine tyčia, t.y. jis suvokė daromos veikos pavojingą pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo - smūgio sudavimo nukentėjusiajam į vieną svarbiausių kūno dalių – galvą, gali būti padaryti patys įvairiausi sužalojimai, ir nors tiesiogiai nenorėjo padaryti V. S. nesunkaus kūno sužalojimo, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti.

Gindamasis nuo inkriminuoto kaltinimo, kaltinamasis Ž. V. teigė, jog nuo jo suduoto vieno smūgio tokios neigiamos pasekmės V. S. kilti negalėjo, o konstatuoti sužalojimai nukentėjusiajam atsirado dėl to, jog jis išeidamas iš namų ant betoninių laiptų paslydo ir pargriuvo. Tačiau teismas tai laiko kaltinamojo pasirikta gynybos versija, kurią visiškai paneigia objektyvūs nagrinėjamoje baudž. byloje surinkti duomenys. 2016-03-21 specialisto išvadoje Nr. pG749/2016(02) aiškiai nurodyta, kad V. S. konstatuoti sužalojimai griuvimui nebūdingi (T. 1, b.l. 57). Tai kategoriškai patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklausta ekspertė M. K. (T. 2, b.l. 109). Netikėti nurodytais objektyviais duomenimis, teismas neturi jokio teisinio ir faktinio pagrindo.

Todėl, remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išdėstytais teisiniais argumentais, Ž. V. trauktinas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir baustinas.

Skirdamas bausmę kaltinamajam už jo įvykdytą nusikalstamą veiką, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. įtvirtintais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarinius, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, elgesį prieš ir po nusikalstamos veikos padarymo.

Kaltinamojo Ž. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos BK 59 str.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., jis padarė neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis Ž. V. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.). Jis nusikalto nebe pirmą kartą, tačiau anksčiau nėra teistas, nes 2011-11-02 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str., jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 302 str. 1 d., 214 str. 1 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. (T. 1, b.l. 155-162). Ž. V. dirba UAB „Korpus“ (T. 1, b.l. 151). Narkologo ir psichiatro įskaitoje jis neįrašytas (T. 1, b.l. 154). Ž. V. anksčiau yra baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (T. 1, b.l. 163-166).

Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. sankcijoje yra numatyta eilė alternatyvių bausmės rūšių (laisvės apribojimas; areštas; laisvės atėmimas iki trejų metų). Atsižvelgiant į tai, taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis (anksčiau neteistas; dirba; neturi galiojančių administracinių nuobaudų; iš dalies pripažino savo kaltę), siekiant Lietuvos Respublikos BK 41 str. 1 d. numatytų tikslų - nubausti nusikalstamas veikas padariusį asmenį, atimti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti jį pataisyti, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą - kaltinamajam Ž. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. skirtina švelniausios rūšies bausmė - laisvės apribojimas, tokios bausmės trukmę nustatant mažesnę už vidurkį, artimesnę minimaliam jos dydžiui.

Pažymėtina, jog kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, o kaltinamasis, padaręs žalą, privalo ją visiškai atlyginti (Lietuvos Respublikos BPK 109 str.).

Baudž. byloje civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 170,48 EUR turtinės žalos atlyginimo (T. 1, b.l. 64). Ieškinio dydžiui pagrįsti pateikė nukentėjusiajam V. S. suteiktų medicininių paslaugų pažymą (T. 1, b.l. 65).

Kaltinamasis Ž. V. su civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos ieškiniu sutiko, jo dydžio ar nukentėjusiajam suteiktų medicininių paslaugų būtinumo (mąsto), jis neginčijo (T. 2, b.l. 77-85). Remiantis tuo, civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasai, iš kaltinamojo Ž. V., priteistinas 170,48 EUR dydžio turtinės žalos atlyginimas.

Nukentėjusysis V. S. pareiškė baudž. byloje civ. ieškinį (T. 2, b.l. 50-52), prašydamas priteisti iš kaltinamojo Ž. V. - 5000,00 EUR neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, jog minėto dydžio neturtinė žala atsirado dėl Ž. V. nusikalstama veika jam sukelto nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Po sumušimo jautė didelį skausmą, buvo gydomas stacionaria, o vėliau ilgą laiką gydėsi ambulatoriškai. Šiuo metu, dėl patirto sužalojimo, jam kartais sutrinka pusiausvyra, judesių koordinacija, vargina dažnai pasikartojantis galvos skausmas. Jam yra sunku susikaupti, dažnai liejasi akyse.

Teisiamojo posėdžio metu V. S. pareikštą civilinį ieškinį palaikė (T. 2, b.l. 80-82). Nurodė, kad dėl įvykusio įvykio jis vis dar jaučia stresą, naktį pašoka iš miego. Tai pirmas atvejis, kai jis patyrė fizinį smurtą, neigiami išgyvenimai tęsiasi iki šiol. Nemano, kad 5000,00 EUR suma yra per didelė.

Kaltinamasis Ž. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog su pareikštu reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo sutinka iš dalies, t.y. sutiktų sumokėti apie 300,00 EUR. Liako, kad tiek yra verstas jo suduotas vienas smūgis. V. S. nurodomą 5000,00 EUR sumą laiko nerealia. Mano, kad nukentėjusysis siekia juo pasinaudoti (T. 2, b.l. 80-82).

Pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatant nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydį, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d., kuri numato, jog būtina atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės faktines aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nagrinėjamoje baudž. byloje neginčijamai nustatyta, jog nukentėjusiajam V. S. būtent dėl kaltinamojo - Ž. V. - veiksmų, t.y. jo atžvilgiu pavartoto smurto - suduoto vieno smūgio kumščiu į galvą, buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Yra visiškai akivaizdu, jog dėl to, V. S. patyrė fizinį skausmą, jam buvo taikomas gydymas, net kelis kartus atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija (T. 1, b.l. 65). Neabejotina ir dėl to, kad dėl patirto smurto, V. S. patyrė ir neigiamo pobūdžio išgyvenimus (išgąstį, baimę; nerimą dėl sveikatos ateityje), suprastėjo jo savijauta, sumažėjo bendrasis darbingumas. Neigiamus nusikalstama veika padarytų sužalojimų padarinius jis vis dar jaučia ir dabar - prarado pusiausvyrą, sutriko atmintis, bei kt. Žalą nukentėjusiajam kaltinamasis Ž. V. padarė tyčiniais, įžūliais veiksmais. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad V. S. dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti kompensuota. Tačiau teismas, laiko, jog nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinės žalos suma (5000,00 EUR) yra per didelė, neatitinkanti Lietuvos Respublikos ekonominės situacijos ir žmonių gyvenimo lygio, taip pat neatitinkanti teismų formuojamos praktikos. Pažymėtina, jog nors nukentėjusiajam V. S. buvo padaryti labai įvairaus pobūdžio sužalojimai (poodinės kraujosruvos akių vokuose, nosyje, kairiajame momenyje, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, lengvas galvos smegenų sukrėtimas), tačiau Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvadose (T. 1, b.l. 50-51, 57) tik lengvas galvos smegenų sukrėtimas buvo kvalifikuotas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Baudž. byloje taip pat nėra duomenų, kad dėl jam nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., padarytų sužalojimų V. S. tapo neįgalus, nėra duomenų, kad jam atsirado ilgalaikiai, nebeišnykstantys neigiami padariniai. Kaltinamojo Ž. V. turtinė padėtis negali būti laikytina gera - jokio vertingo turto ar santaupų jis neturi (T. 1, b.l. 167-170). Be to, Ž. V. veiksmams įtakos turėjo ir provokuojantis paties nukentėjusiojo V. S. elgesys. Kad Ž. V. atžvilgiu V. S. elgėsi nepagarbiai, teisiamojo posėdžio metu patvirtino liudytojai – V. V. ir M. K. (T. 2, b.l. 82-83, 83-84). Todėl, atsižvelgiant į visas nurodytas faktines aplinkybes, taip pat vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, pripažintina, kad nukentėjusysis V. S. dėl kaltinamojo Ž. V. neteisėtų veiksmų patyrė 1000,00 EUR dydžio neturtinę žalą (Lietuvos Respublikos CK 1.5 str., 6.250 str. 2 d.). Todėl nukentėjusiajam (civiliniam ieškovui) V. S., iš kaltinamojo Ž. V., priteistinas minėto dydžio, t.y. 1000,00 EUR, neturtinės žalos atlyginimas.

Baudž. byloje esantys faktiniai duomenys liudija, kad nukentėjusysis V. S. baudž. bylos nagrinėjimo metu patyrė 300,00 EUR dydžio išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (T. 2, b.l. 55-56). Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 103 str. 6 p. ir 106 str. 2 d. nuostatomis, nukentėjusiojo V. S. patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo Ž. V..

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ž. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. bei paskirti jam bausmę - laisvės apribojimą 8 mėn. (aštuoniems mėnesiams), įpareigojant visą paskirtos bausmės laiką būti savo namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nenusiję su darbu.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai:

Priteisti Kauno teritorinei ligonių kasai iš Ž. V. - 170,48 EUR (vieną šimtą septyniasdešimt eurų ir 48 ct.) turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo V. S. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies:

Priteisti V. S. iš Ž. V. - 1000,00 EUR (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 103 str. 6 p. ir 106 str. 2 d., priteisti V. S. iš Ž. V. - 300,00 EUR (tris šimtus eurų) advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Ž. V. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Nuosprendis per 20 d. (dvidešimt dienų) nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.