Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Blauzdžiaus ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant atsakovo atstovėms Kristinai Bernotaitei ir Kristinai Krivičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Lakštas“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

pareiškėja UAB „Lakštas“ (toliau – ir pareiškėja, bendrovė, įmonė) su skundu (b. l. 1-2) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir atsakovas, Vilniaus RAAD, Departamentas) direktoriaus pavaduotojo 2012-01-16 sprendimą Nr. VR-17.5-4 „Dėl patikrinimo akto patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

Skunde nurodė, kad Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes bendrovė 2010-12-30 turimas kartono pakuotės atliekas (28 t.) perdavė UAB „Pabradės kartonas“. Pažymėjo, kad tuo metu, kai UAB „Lakštas“ perdavė turimas kartono pakuotės atliekas (28 t.), UAB „Pabradės kartonas“ turėjo teisę priimti perdirbimui popierinę ir kartotinę pakuotę bei išduoti pažymas apie apmokestinamųjų gaminių ar pakuotės atliekų panaudojimą (išvežimą). UAB „Pabradės kartonas“ pristatytas kartono pakuotės atliekas (28 t.) priėmė ir teisėtai išdavė UAB „Lakštas“ Pažymą apie apmokestinamųjų gaminių ar pakuotės atliekų panaudojimą (išvežimą) Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pažyma), kurios duomenis pareiškėja teisėtai panaudojo mokesčio už aplinkos teršimą dydžiui apskaičiuoti. Akcentavo, kad pareiškėja nežinojo ir neturėjo pagrindo tikėtis, kad UAB „Pabradės kartonas“ išduota Pažyma bus pripažinta negaliojančia, įmonė vedamoje apmokestinamosios pakuotės apskaitoje bei pažymose apie apmokestinamosios pakuotės ir/ar apmokestinamųjų gaminių kiekį išleistą į vidaus rinką deklaravo visą apmokestinamosios pakuotės kiekį, nesiekė nuslėpti ir nenuslėpė jokių duomenų apie turimas pakuotės atliekas. Sužinojusi apie UAB „Pabradės kartonas“ išduotos Pažymos pripažinimą negaliojančia, pareiškėja atliko dėl pažymos panaikinimo atsiradusią mokestinę prievolę, t. y. sumokėjo 5 093,68 Lt aplinkos teršimo mokestį ir apie tai nedelsiant raštu informavo Vilniaus RAAD Gamtos išteklių ir taršos apskaitos kontrolės skyrių. Todėl mano, kad 2011-12-09 patikrinimo akte Nr. VR-17.7-160 ir Sprendime mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis dvigubo tarifo taikymas yra nepagrįstas.

Į teismo posėdį pareiškėjos atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant (b. l. 121, 125, 126).

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos UAB „Lakštas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 16-18) nurodė, kad pareiškėja Departamento 2010-05-31 raštu, t. y. sprendimo Nr. VR-17.5-26 priėmimo dieną, buvo raštiškai informuota apie Pažymos anuliavimą bei susidariusią prievolę sumokėti mokestį už 2010 m. išleistą į vidaus rinką pakuotės kiekį, tačiau iki įmonės patikrinimo to nepadarė. Sužinojusi apie Pažymos anuliavimą, pareiškėja turėjo prievolę pateikti Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai patikslintą Mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis deklaraciją, kurioje nebūtų panaikintos UAB „Pabradės kartonas“ išduotos Pažymos, patvirtinančios apie 28 t atliekų perdirbimą ar panaudojimą, tačiau to nepadarė iki pat mokestinio patikrinimo dėl mokesčio už aplinkos teršimą pradžios. Preziumuoja, kad pareiškėja nebūtų tikslinusi deklaracijos už 2010 m. bei mokėjusi mokesčio, jei nebūtų pradėtas mokestinis patikrinimas. Akcentavo, kad mokestis sumokėtas po mokestinio patikrinimo, t. y. 2011-12-19. Tvirtino, kad faktas, jog pareiškėja apsiskaičiavo ir susimokėjo mokestį, tačiau tai padarė po mokestinio patikrinimo, neatleidžia jos nuo mokesčio didesniu tarifu už nuslėptą pakuotės kiekį mokėjimo.

Teismo posėdyje atsakovo atstovės patvirtino atsiliepime išdėstytus argumentus, su skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (žr. teismo posėdžio protokolą).

Skundas netenkintinas.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d., kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 str. 1 d., skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir atsakovas, Vilniaus RAAD, Departamentas) direktoriaus pavaduotojo 2012-01-16 sprendimo Nr. VR-17.5-4 „Dėl patikrinimo akto patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) (b. l. 4, 109-110).

Taigi, nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra minėto Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, o ginčo objektas – mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis skaičiavimo taikant dvigubą tarifą pagrindai.

ABTĮ 3 str. 2 d. reglamentuojama, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai tvirtina, kad atsakovas atliko pareiškėjos patikrinimą už 2007 – 2010 m. siekdamas nustatyti, ar įmonė yra teisingai sumokėjusi mokesčius už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis. Atsakovas, atlikdamas patikrinimą rėmėsi bendrovės pakuočių apskaita ir Departamento 2011-05-31 sprendimu Nr. VR-17.5-26 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo pripažinta negaliojanti UAB „Pabradės kartonas“ 2010-12-20 išduota pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) už 28 t apmokestinamųjų gaminių ar pakuotės atliekų panaudojimą (išvežimą), išduota UAB „Lakštas“ bei 2011-12-09 surašė Patikrinimo aktą Nr. VR-17.7-160 (b. l. 5, 6, 19, 20-21, 23-25, 26-103).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „Pabradės kartonas“ nesutiko su minėtu Departamento 2011-05-31 sprendimu Nr. VR-17.5-26 ir jį apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris įsiteisėjusiu 2011-09-19 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3118-561/2011 atmetė UAB „Pabradės kartonas“ skundą kaip nepagrįstą (b. l. 115-116, 117-119).

Departamentas 2010-05-31 raštu Nr. VR-1.7-884 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo „Dėl Masevičiaus įmonės „Girios“ išduotos pažymos anuliavimo“ (toliau – ir Raštas) informavo apie minėtos pažymos anuliavimą bei susidariusią prievolę sumokėti mokestį už 2010 m. išleistą į Lietuvos Respublikos vidaus rinką pakuotės kiekį. Tačiau, kaip tvirtina bylos rašytinė medžiaga, pareiškėja prievolę sumokėti mokestį įvykdė tik po pradėto anksčiau minėto patikrinimo (b. l. 113-114). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Departamento Raštas pareiškėjai buvo įteiktas 2011-06-03 (b. l. 130). Be kita ko, pastebi ir tai, nors pareiškėja 2012-05-30 teismo posėdyje buvo įpareigota pateikti rašytinius įrodymus, tvirtinančius šio Rašto gavimo momentą, tačiau šio teismo įpareigojimo ji neįvykdė. Teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių, kad Raštas pagal atsakovės pateiktus įrodymus, įmonei vis dėlto buvo įteiktas.

Taigi objektyviai ir visapusiškai įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, teisėjų kolegija daro pagrįstą išvadą ir konstatuoja, kad atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad ji atsiradusią prievolę sumokėjo tada, kai tik jai tapo žinoma apie UAB „Pabradės kartonas“ pažymos panaikinimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau minėta, bendrovė mokestinę prievolę įvykdė tik tada, kai buvo atliktas patikrinimas, t. y. 2011-12-19 (b. l. 112).

Inter alia, teisėjų kolegija akcentuoja, kad šioje byloje ginčo dėl to, kad pareiškėja įstatymo nustatyta tvarka ir terminais privalėjo įvykdyti atsiradusią prievolę, t. y. sumokėti aplinkos teršimo pakuotėmis mokestį, nėra, tačiau bendrovė nesutinka su jos atžvilgiu pritaikyto mokesčio apskaičiavimo didesniu tarifu.

Remiantis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 str. 4 d. 3 p., mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą apskaičiuojamas nuslėptą apmokestinamųjų gaminių bei apmokestinamosios pakuotės kiekį dauginant iš tarifo, nurodyto šio Įstatymo 3 ar 4 priedėlyje, ir koeficiento 2.

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos respublikos finansų ministro 2008-07-09 įsakymu Nr. D1-370/1K-230 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 12 p., mokestis didesniu tarifu už nuslėptą taršą atitinkamos rūšies gaminių pripildytos pakuotės atliekomis apskaičiuojamas: MNUS = QNUS xTxkx 2, kur: QNUS - pakuotės kiekis (t)kurį mokesčio mokėtojas išleido į vidaus rinką per mokestinį laikotarpį ir nedeklaravo ar deklaravo mažesnį pakuotės kiekį; MNUS – mokamas mokestis už nuslėptą pakuotės kiekį, Lt; QNUS – nuslėptas pakuotės kiekis (t) per mokestinį laikotarpį.

Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-04-23 įsakymu Nr. D1-213, 17.1 p. nustatyta, kad mokėtojas nedalyvaujantis organizacijos veikloje ir nevykdantis atliekų tvarkymo užduoties, dėl Pažymos (dėl viso Pažymoje nurodyto (perdirbtų) panaudotų atliekų kiekio ar jo dalies) pripažinimo negaliojančia turi apskaičiuoti privalomą sumokėti mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis sumą ir ją sumokėti.

Nurodytų teisės normų sisteminė analizė teisėjų kolegijai suponuoja išvadą, kad įstatymų leidėjas expressis verbis nustatęs, kad tuo atveju kai yra panaikinama pažyma, yra privaloma apskaičiuoti mokestį ir jį sumokėti, o neįvykdžius šios prievolės – taikomos atitinkamos sankcijos, pvz., ad hoc, pareiškėjos atžvilgiu jai priklausantis sumokėti mokestis apskaičiuotas taikant dvigubą tarifą. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo pozicija, kad įmonė, sužinojusi apie pažymos anuliavimą, turėjo prievolę pateikti Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai patikslintą Mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis deklaraciją, kurioje nebūtų panaikintos UAB „Pabradės kartonas“ išduotos pažymos, patvirtinančios apie 28 t atliekų perdirbimą ar panaudojimą, tačiau to nepadarė iki pat mokestinio patikrinimo dėl mokesčio už aplinkos teršimą pradžios. Kaip minėta, byloje neginčytinai nustatyta, kad mokestį pareiškėja sumokėjo tik po mokestinio patikrinimo, t. y. 2011-12-19, todėl neatleistina jos nuo mokesčio didesniu tarifu už nuslėptą pakuotės kiekį mokėjimo.

ABTĮ 57 str. numatyta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Pagal ABTĮ 86 str. 2 d., priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas. Tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Todėl atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, remdamasi nurodytų teisės normų sistemine analize, ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad Sprendimas priimtas nepažeidžiant teisės aktų nuostatų, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, Sprendimas savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, atsakovas jį priimdamas neveikė ultra vires, todėl nurodytais motyvais ir kitais motyvais Sprendimą naikinti, vadovaujantis ABTĮ 89 str. nuostatomis, nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjos UAB „Lakštas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.