Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

susipažinusi su A. Š. privataus kaltinimo skundu dėl baudžiamosios bylos proceso pradėjimo N. D. pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d.( toliau – ir BK),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016-05-09 gautas pareiškėjo A. Š. privataus kaltinimo skundas dėl baudžiamosios bylos proceso pradėjimo N. D. pagal BK 187 str. 2 d.

Skunde nurodoma, kad 2016-03-22 apie 00,15 val. prie pastato adresu Pylimo g. 22, Vilnius buvo apgadintas jam panaudos teise priklausantis automobilis Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo jo pažįstamas J. S., o automobilį apgadino N. D.. Dar skunde nurodoma, kas taksi automobilio keleivis – N. D. nuplėšė nuo durelių guminį apvadą bei sudavė keletą kartų pareiškėjui į veidą, aplaistė sėdynes kefyru nuo kurio automobilio salone liko dėmės. Jam padaryta 150 eurų turtinė žala.

Motyvuojamoji dalis

Privataus kaltinimo skundą atsisakytina priimti ir jis su medžiaga grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas privataus kaltinimo tvarka raštu paduotame skunde ar pareiškime nurodyti: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimą; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vietą, laiką, padarinius ir kitas esmines aplinkybes; duomenis, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardus, pavardes ir gyvenamąją vietą yra būtinas pradėti privataus kaltinimo bylų procesą.

LR BPK 407 straipsnis numato, kad tik baudžiamosios bylos dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 148, 152, 154, 155, 165, 168 straipsniuose, 187 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 188, 313 straipsniuose yra privataus kaltinimo bylos.

Susipažinus su pateiktu skundu nustatyta, kad N. D. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str. 1 d., padarymu. BK 187 str. 1 d. numato atsakomybę tam, kas sunaikino ar sugadino turtą. BK 187 straipsnyje numatyta nusikalstama veika priskiriama prie XXVIII skyriuje numatytų nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesas. Šio skyriaus 190 str. reglamentuoja, kad turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL. Atsakomybė už nedidelės vertės turto sugadinimą ar sunaikinimą numatyta BK 187 str. 3 d. Šiuo atveju pareiškėjas kaip nurodo skundo aprašomojoje dalyje kaltina N. D. pagal BK 187 str. 1 d. Padarytos turtinės žalos dydis nurodomas 150 eurų ir minėta suma viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL. Todėl spręstina, kad veikos kvalifikavimas pagal pateiktus teismui duomenis turėtų būti tikslinamas.

Be to, skundas nėra pagrįstas duomenimis, patvirtinančiais, skunde išdėstytas aplinkybes, kaip to reikalauja BK 412 str. 2 d. Pareiškėjo skunde nėra pateikta jokių duomenų apie automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininką.

Suformuluotas kaltinimas yra nekonkretus. Minėta išvada padaryta atsižvelgiant į tai, kad skunde nurodoma, jog keleivis nuplėšė nuo durelių guminį apvadą bei sudavė keletą kartų pareiškėjui į veidą. Visiškai neaišku kurių automobilio durelių apvadas buvo nuplėštas ir kokiam pareiškėjui N. D. kaltinamas sudavęs į veidą. Už fizinio skausmo sukėlimą ar sveikatos sutrikdymą LR BK 187 str. atsakomybė nėra numatyta. Dar skunde nurodoma, kad keleivis aplaistė kefyru sėdynes, tačiau nekonkretizuojama, kurias sėdynes aplaistė, kiek jų aplaistė ir nėra pridėta jokių duomenų ( nuotraukų, filmuotos medžiagos) patvirtinančių minėtą faktą. Netikslus kaltinimo formulavimas, leidžia vertinti tai kaip skundo trūkumą, dėl ko skundas negali būti nagrinėjamas teisme.

Be to, pateiktais dokumentais grindžiamas tik turtinės žalos dydis, neturtinė žala visiškai nemotyvuota, tik rezoliucinėje dalyje prašomą ją priteisti. Skunde N. D. įvardijamas tik atsakovu, kas leistų daryti išvadą apie susiklosčiusius civilinius teisinius, o ne baudžiamuosius santykius. Tik reikalavimas atlyginti padarytą žalą gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

Dar pažymėtina, kad A. Š. teikdamas teismui skundą nesivadovauja jokio kodekso nuostatomis, nurodo, kad vadovaujasi „tuo, kad išdėstyta bei kitais straipsniais ir įstatymais“ ir prašo nubausti N. D. 90 parų areštu (nenurodant jokio Baudžiamojo kodekso straipsnio ar kito pagrindo), priteisti iš N. D. padarytą turtinę žalą 150 eurų ir neturtinę 1000 eurų žalą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas; išreikalauti iš policijos visą tyrimo medžiagą (vėlgi nenurodant jokių duomenų, kokią konkrečiai medžiagą prašoma išreikalauti).

Privataus kaltinimo bylų procesas – tai toks procesas, kai dėl tam tikrų nusikalstamų veikų asmenį kaltina ne valstybinė institucija, o pats nukentėjusysis(ar jo atstovas). Privataus kaltinimo tvarka teismui paduodamo skundo paskirtis ir funkcija - ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas. Tokiu skundu asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, todėl tokio pobūdžio skunduose tiksliai ir aiškiai turi būti suformuluotos kaltinimo ribos.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, laikytina, kad pateiktas privataus kaltinimo skundas neatitinka LR BPK 412 str. 2 d. numatytų reikalavimų.

LR BPK 412 straipsnio 3 dalis imperatyviai nurodo – šio straipsnio reikalavimų neatitinkantis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR BPK str. 412 str., teismas

nutarė:

Atsisakyti priimti A. Š. privataus kaltinimo skundą dėl baudžiamosios bylos proceso pradėjimo N. D. atžvilgiu pagal LR BK 187 str. 1 d. ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Išaiškinti, kad skundo grąžinimas neatima teisės pašalinus trūkumus kreiptis į teismą pakartotinai.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.