- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-08-07
- Bylos Nr.
- 2S-343-212/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Zina Mickevičiūtė, Birutė Valiulienė
- Pareiškėjas
- UAB „Transodera“
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Antada“, UAB „Hamlina“, VĮ Registrų centras
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-343-212/2008
NUTARTI S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. rugpjūčio 7 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Transodera“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Transodera“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims UAB „Antada“, UAB „Hamlina“, VĮ Registrų centras dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas, siekdamas įregistruoti nekilnojamojo turto registre nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 2003-05-16 notariškai patvirtintos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu UAB „Transodera“ įgijo nuosavybės teisę į inžinierinius statinius: vandens bokštą, gręžinį, kurių unikalus Nr. 4400-0629-9298, pagrindinė tikslinė paskirtis: kiti statiniai, statybos pradžios metai 1989, statybos pabaigos metai 1989, baigtumas 100 procentų. Nurodė, kad vandens bokštas ir gręžinys yra funkciškai susiję su jų nupirktu statiniu – ūkiniu pastatu, kurio unikalus Nr. 27/974-0092-14-5, pažymėjimas plane 14I 1/p. Tiek ūkinis pastatas su po juo esančiu gręžiniu, tiek vandens bokštas yra jiems priskirtoje šalių susitarimu teritorijoje – žemės sklype, todėl yra jų valdomas, naudojamas ir jiems suteikta teisė šiuo daiktu disponuoti nepriklausomai nuo to, kad šis daiktas, kaip priklausinys nėra nurodytas kaip jų nuosavybė. Pagal CK 4.14 str. 2 d. normą jie pirkimo – pardavimo sutartimi įgijo nuosavybes teises į antraeilius daiktus gręžinį ir vandens bokštą, nors šis turtas ir nėra tiesiogiai šioje sutartyje paminėtas. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra būtinas sprendžiant statinių valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo klausimą.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008 m. birželio 16 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė. Nurodė, kad juridinis faktas nustatomas tik tuomet, kai yra bent viena iš šių aplinkybių: 1). Prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2). Pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą; 3). Pareiškėjas negali kitokia, ne teismo tvarka gauti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Nesant bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme, o iškelta byla nutrauktina. Tai nurodyta ir LAT Senato 2005-12-29 nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 1. 3 punkte. Šio Senato nutarimo 10.1 punktas įsakmiai numato, kad pastato valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatomas tik tada, kai yra šios sąlygos: pareiškėjas buvo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu įgijęs nuosavybės teisę ir turėjo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, bet jie yra dingę. Nustatė, kad iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjas niekada nebuvo įgijęs nuosavybės teisių ir niekada neturėjo nuosavybės teisės į vandens bokštą ir gręžinį patvirtinančių dokumentų.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, rėmėsi LAT Senato 2005-12-29 nutarimu Nr. 56 „Dėl teisės normų reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“, kaip norminiu aktu, tuo pažeidė Konstitucijos 109 str. ir 110 str., CPK 4 str. nuostatas, bei netinkamai aiškino ir taikė CPK 444 str. nuostatas. Teismas nesirėmė konkrečiomis Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išnagrinėtomis civilinėmis bylomis, kuriose būtų analogiška situacija esanti jų pareiškime išdėstytai, kurioje teismai būtų suformavę praktiką kaip aiškinti teisės normas. Nurodo, kad teismas remdamasis Senato nutarimu, nurodė, kad būtina laikytis Senato nutarime esančio imperatyvaus nurodymo, tačiau toks Senato nutarimo aiškinimas prieštarauja Konstitucijos 109 str. normai, kuri nustato, kad teisėjas ir teismai vykdydami teisingumą yra nepriklausomi.
Notariškai patvirtinta 2003-05-16 pirkimo-pardavimo sutartimi jie įsigijo nuosavybės teises į antraeilius daiktus, t.y. gręžinį ir vandens bokštą, nors šis turtas ir nėra tiesiogiai šioje sutartyje paminėtas. Nuosavybės teises į priklausinius kildina iš šios pirkimo-pardavimo sutarties ir remiasi CK 4.14 str. 2 d. norma, kurioje nustatyta, kad kai pagrindinio daikto perleidimo kito asmens nuosavybėn metu kyla ginčas dėl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu perleidžiama to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas, jeigu neįrodyta, kad turi būti pasielgta priešingai.
Šalies argumentai
Pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės yra nustatytos kitoje civilinėje byloje, kurioje UAB „Antada“ su pareiškimu kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą prašydama gręžinį ir vandens bokštą pripažinti kaip jų valdomą daiktą, nustatyti valdymo faktą, tačiau apylinkės teismas 2007-03-09 sprendimu pareiškėjo reikalavimą atmetė. Panevėžio apygardos teismas 2007-05-30 nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistu. Lietuvos Aukščiausias Teismas taip pat konstatavo, kad UAB „Antada“ teisių į priklausinius nebeturi, nes jas perleido UAB „Transodera“. Šiuose procesiniuose sprendimuose yra nustatyti prejudiciniai faktai, kurie iš naujo neįrodinėjami ( CPK 182 str. 2 p.) Teigia, kad teismas nutraukdamas bylą CPK 293 str. 1 d. pagrindu, privalo nurodyti į kurią instituciją pareiškėjas turi kreiptis, todėl teismas pažeidė šią imperatyvią procesinę normą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Antada“ prašo skundą atmesti, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-06-16 nutartį palikti nepakeistą. Mano, kad argumentai dėl LAT Senato nutarimo Nr. 56 bei LR Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimo vertinimo šioje byloje priimant sprendimą yra sureikšminti. Teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas įstatymu, nutartyje nurodyta CPK 445 str. norma, kurioje įtvirtinta pagrindinė sąlyga, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Pareiškėjas savo nuosavybės teisę kildina iš 2003-05-16 notariškai patvirtintos pirkimo-pardavimo sutarties, kuri pridėta prie pareiškimo, tačiau ši norma teismui neleidžia patvirtinti juridinio fakto, kad pagal šią sutartį buvo įsigyta ir vandens bokštas, unikalus Nr.4400-0629-9298, kurio kadastro duomenys užfiksuoti 2005-07-01. Tokie pareiškėjo argumentai prieštarauja CPK 447 str. 2 ir 3 punktų normoms, nes nuosavybės teises pagrindžiantis dokumentas yra byloje pateiktas. Pareiškėjas mini Panevėžio apylinkės teismo 2007-03-09 sprendimą byloje Nr. 2-330-739/2007 dėl nuosavybės teisės į priklausinius kaip prejudicinį, tuo peržengia civilinės bylos dėl juridinio fakto nustatymo dalyko ribas. Argumentas, kad teismas neteisėtai nutraukė bylą, nes pažeisdamas CPK 293 str. 1 d. nenurodė, į kokią instituciją reikia pareiškėjui kreiptis, nepagrįstas. Teismo joks įstatymas neįpareigoja, netiesiogiai draudžia patarti pareiškėjui nurodant, kokia teisine procedūra savo turtinį interesą galimai įmanoma, jeigu net apskritai įmanoma, realizuoti.
Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybės įmonės Registrų centras siūlo skundą nagrinėti teisėjų kolegijos nuožiūra. Pažymi, kad Nekilnojamojo turto registre nuosavybės bei kitos daiktinės teisės į inžinerinius statinius (vandens bokštą, gręžinį), unikalus Nr. 4400-0629-9298, esančius Savitiškio g. 10, Panevėžio m., iki šiol nėra įregistruoti.
Atskirasis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-06-16 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Lietuvos Respublikos CPK 444 ir 445 straipsnių nuostatose nurodytos aplinkybės, lemiančios galimybę nustatinėti juridinę reikšmę turinčius faktus teisme: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia tvarka, t.y. ne teismo tvarka, gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Pareiškime nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, turi būti nurodytas tikslas, kuriam reikia nustatyti tą faktą; priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių faktą; aplinkybės ir įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia esant juridinį faktą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad siekiant įregistruoti nekilnojamojo turto registre nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą jis prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 2003-05-16-notariškai patvirtintos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu jis, be sutartyje nurodytų pastatų, įgijo nuosavybės teisę į inžinierinius statinius- vandens bokštą ir gręžinį, kurių unikalus Nr. 4400-0629-9298. Prašymą grindė rašytiniais įrodymais, esančiais civilinėje byloje Nr. 2-330-739/2007. Minėtoje byloje nustatyta, kad 2003-05-16 notariškai patvirtintos negyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sutartimi tuometinė A. C. TŪB „Antada“, kurios teisės ir pareigos perėjo UAB „Antada“ pardavė UAB „Transodera“ negyvenamąsias patalpas: ūkinį pastatą 14I 1p, UNK 27/974-0092-14-5, administracinį pastatą 20B2p, turintį 152,25 kv.m. bendro ploto , UNK 27/974-0092-23-4, sandėlį 21F1p, UNK 27/974-0092-21-2, dirbtuves-betono mazgą 22P1p, UNK 27/974-0092-22-3, 28/100 kiemo statinių (tvora, kiemo aikštelė), UNK 27/974-0092-25-6, esančius Panevėžio m., Savitiškio g. Nr. 10. Parduotą UAB „Transodera“ nekilnojamojo turto dalį bei likusią nekilnojamojo turto dalį, kurią pasiliko sau, UAB „Antada“ įsigijo pagal 1998-08-24 be varžytinių parduodamo turto pirkimo-pardavimo sutartį iš likviduojamos akcinės bendrovės „Savitiškis“ (t.3., b.l. 6-8). Kadangi nei 1998-08-24, nei 2003-05-16 pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo metu, t.y. nekilnojamojo turto įsigijimo metu, vandentiekio bokštas ir gręžinys nebuvo inventorizuoti bei teisiškai įregistruoti, tai jie nebuvo nurodyti šiose sutartyse, kaip parduodamas turtas.
Asmuo, teisėtai valdantis daiktą, bet neturintis valdymo faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų, turi galimybę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl valdymo fakto patvirtinimo (CPK 442 str. 1 d. 9 p., 524 – 529 str.). Pagal CK 4. 23 str. 2 d. nuostatas teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė.
Pareiškėjas nuosavybės teises į pastatus Savitiškio g. 10, Panevėžyje įgijo 2003-05-16 pirkimo-pardavimo sutartimi. Sutartis išlikusi, joje nenurodyta, kad pareiškėjas pirko vandens bokštą ir gręžinį, šalys sutarties turinio neginčija, todėl teismas negali papildyti minėtos sutarties, nustatydamas juridinį faktą.
Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kasacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, 2008-01-28 nutartyje (t. 2, b. l. 95-100) patvirtino pirmosios ir apeliacinio teismų nustatytas aplinkybes, kad vandens bokštą ir gręžinį UAB „Antada“ 1998-08-24 įsigijo kaip kito turto priklausinius; kad UAB „Antada“ 2003-05-16 pirkimo-pardavimo sutartimi dalį įsigytų nekilnojamųjų daiktų, taip pat ir vandens bokštą bei gręžinį, kaip priklausinius, pardavė UAB „Transodera“. Nurodė, kad esant nesutvarkytai vandens bokšto ir gręžinio dokumentacijai, šie objektai ir negalėjo būti įvardinti 1998 ir 2003 metų pirkimo-pardavimo sutartyse. Tačiau tai neatima galimybės šio turto teisėtiems savininkams, juo disponuoti perleidžiant kaip priklausinius.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamojoje byloje nėra nei vienos iš įstatymo nustatytų būtinų sąlygų, reikalingų nustatyti juridiniam faktui ir bylą nutraukė.
Motyvuojamoji dalis
Apelianto atskirojo skundo motyvai atmestini kaip nepagrįsti.
Išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei priteisiamos iš apelianto (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., t. 3, b. l. 79).
Esant nurodytoms aplinkybėms, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-06-16 nutartis panaikinama.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB „Transodera“, įm. k. 148511151, 20 Lt (dvidešimt litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.