Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Resko“ atstovui (vadovui) R. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos „Hazmat“ OU skundą (patikslintą) atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo (tretieji suinteresuotieji asmenys – Kauno teritorinė muitinė ir uždaroji akcinė bendrovė „Resko“).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja „Hazmat“ OU kreipėsi į teismą su skundu (patikslintu), kuriame prašo panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2023 m. birželio 6 d. sprendimą „Dėl OU „Hazmat“ skundo“ (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir Muitinė, ir Kauno TM) 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą (toliau – ir Muitinės sprendimas, ir Kauno TM sprendimas); 3) Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2023 m. kovo 10 d. sprendimą (toliau – ir Muitinės departamento sprendimas).

1.1. Paaiškina, kad Muitinė atliko tyrimą dėl nebaigtos Sąjungos / bendrosios tranzito procedūros su lydinčiuoju dokumentu T1 Nr. (duomenys neskelbtini) (2022 m. gegužės 10 d.) (toliau – ir Lydintysis dokumentas). 2022 m. gegužės 10 d. Muitinės Krovinių poste „Tiekimas“ buvo įforminta Sąjungos / bendroji tranzito procedūra su Lydinčiuoju dokumentu. Už tranzito procedūros vykdymą atsakinga ji, o už prekių siuntimą atsakinga uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Resko“, kuri turėjo užtikrinti, jog siunta pasiektų gavėją – (duomenys neskelbtini). Tranzito procedūros vykdytojo įsipareigojimų Muitinei įvykdymui užtikrinti buvo pateikta Muitinės bendroji garantija Nr. (duomenys neskelbtini). Tranzito procedūros pabaigos terminas – 2022 m. gegužės 16 d. Tačiau 2022 m. rugpjūčio 24 d. Muitinė priėmė Muitinės sprendimą, kuriuo nustatė, jog Sąjungos / Bendroji tranzito procedūra buvo nebaigta ir skyrė 1 106 Eur baudą. Pareiškėja skunde taip pat paaiškina, kad 2022 m. rugsėjo 21 d. Muitinės Sprendimą apskundė Muitinės departamentui, kuris 2023 m. kovo 10 d. skundą išnagrinėjo ir priėmė Muitinės departamento sprendimą – Muitinės sprendimas yra pagrįstas. Pareiškėja nesutikdama su Muitinės departamento sprendimu 2023 m. balandžio 11 d. pateikė skundą Komisijai, kuriame nurodė, jog Muitinės departamento sprendimas prieštarauja Sąjungos muitinės kodekso (toliau – ir SMK) 170, 172 straipsniams, 233 straipsnio 2 daliai bei Muitinės departamento sprendimas priimtas nesivadovaujant Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo (toliau – ir Muitinės įstatymas) 9 straipsnio 2 dalimi, 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsniu, 10 straipsnio 5 dalies nuostatoms. Nurodo, kad 2023 m. birželio 6 d. Komisija priėmė Komisijos sprendimą, kuriuo jos skundą atmetė, o Muitinės departamento sprendimą patvirtino.

1.2. Pareiškėja skunde nurodo, kad nesutinka su visais trimis priimtais sprendimais. Visų pirma nurodo, jog Komisija, nagrinėdama mokestinį ginčą, buvo šališka ir gynė išimtinai valstybės interesus. Komisija apskritai nenagrinėjo ginčo iš esmės bei nesiekė objektyviai nustatyti realiai susiklosčiusių ginčo faktinių aplinkybių. Akcentuoja, jog šio mokestinio ginčo pagrindinis objektas ir yra tai, kad remiantis SMK 233 straipsnio 1 dalies a punkto bei 2 dalies nuostatomis, pareiškėja įvykdė pareigą pateikti informaciją apie prekes / krovinį paskirties muitinės įstaigai, tačiau būtent dėl Muitinės pareigūnų neteisėtų veiksmų, tokių kaip neteisėto atsisakymo registruoti prekių pristatymą muitinio tikrinimo vietoje, prekės nebuvo registruojamos. Mano, kad Komisija nurodydama, jog ji pati pripažino, kad prekės nebuvo pristatytos į muitinio tikrinimo vietą, akivaizdžiai ignoruoja pateiktų faktinių aplinkybių buvimą. Pareiškėja skunde pabrėžia, kad: 1) krovinys ne vieną kartą buvo pristatytas į muitinio tikrinimo vietą ir ne dėl jos kaltės, muitinės pareigūnai nepagrįstai nemotyvuotai atsisakė registruoti krovinio pristatymą; 2) ne vieną kartą pristatė krovinį į muitinio tikrinimo vietą, nuolat teikė informaciją Muitinei apie krovinio buvimo vietą (tą pagrindžia aplinkybė, jog iki Muitinės sprendimo dėl mokestinės prievolės Muitinei atsiradimo, teisės skyriaus muitinės pareigūnė kelis kartus buvo informuota, jog nuo 2022 m. gegužės 11 d. iki 2022 m. rugpjūčio 23 d. tranzito lydimajame dokumente nurodytos prekės yra laikomos už 50 m. nuo muitinio tikrinimo vietos esančios aikštelės, t. y. UAB ,,Resko” teritorijoje, (duomenys neskelbtini), tai yra vietovėje, kurios teritorija ribojasi su muitinės posto prekių pateikimo vieta ir dalinasi tuo pačiu adresu); 3) krovinį privaloma pristatyti į muitinio tikrino vietą, po to, kai jis jau ne vieną kartą ir buvo pristatytas į muitinio tikrinimo vietą, po ilgų bandymų, 2022 m. rugpjūčio 23 d. vilkikas (duomenys neskelbtini) prekės konteineryje ir puspriekabėje, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. toje pačioje puspriekabėje, kuria jos buvo gabenamos taikant tranzito procedūrą pagal tranzito lydimąjį dokumentą pristatė į muitinio tikrinimo vietą „Centras” adresu (duomenys neskelbtini), bet muitinės pareigūnai, nenurodydami atsisakymo pagrindo, dokumentų nepriėmė ir neregistravo prekių atvykimo. Tą pačią dieną krovinys apie 12.30 val. buvo pristatytas į muitinio tikrinimo vietą ,,Lavisos LEZ terminalas“. Šioje vietoje prekės buvo iki 2022 m. rugsėjo 6 d. Pastarajai muitinės įstaigai taip pat buvo pateiktas tranzito lydintysis dokumentas ir prekės, tačiau muitinė vėl atsisakė registruoti atvykimą, konstatuodama, kad norint užregistruoti prekių pateikimą, papildomai reikia pateikti sutartį tarp Lenkijos vežėjo ir naujo Lietuvos vežėjo; 4) muitinės pareigūnų argumentai dėl vežėjų sutarties pateikimo kategoriškai prieštarauja SMK 134 straipsniui, kuriame nustatyta, jog į Sąjungos muitų teritoriją įvežtos prekės nuo jų įvežimo yra muitinės prižiūrimos ir gali būti jos tikrinamos – SMK 170 straipsnyje įtvirtinta, kad Muitinės deklaraciją gali pateikti bet kuris asmuo, kuris gali pateikti visą informaciją, reikalingą taikant nuostatas, reglamentuojančias Muitinės procedūros, kuriai įforminti deklaruotos prekės, atlikimo tvarką. Šis asmuo taip pat turi galėti pateikti atitinkamas prekes Muitinei arba užtikrinti, kad tos prekės jai būtų pateiktos. SMK 172 straipsnyje reglamentuota, kad Muitinė iš karto priima Muitinės deklaracijas, kurios atitinka šiame skyriuje nustatytas sąlygas, jeigu jose nurodytos prekės pateiktos Muitinei. Todėl, pareiškėjos manymu, esant minėtoms aplinkybėms, jog krovinį pristatė ne pirminis jo vežėjas, pareigūnai, remdamiesi šiuo pagrindu, neturėjo teisės atsisakyti registruoti prekių atvykimą.

1.3. Pareiškėja taip pat nesutinka su Komisijos sprendime padaryta išvada, kad pagal SMK 134 straipsnio 1 dalį į Sąjungos muitų teritoriją įvežtos prekės nuo jų įvežimo yra muitinės prižiūrimos ir gali būti jos tikrinamos bei, kad pagal SMK 233 straipsnio 2 dalį procedūros vykdytojo pareiga įvykdoma ir tranzito procedūra baigiama, kai prekės, kurioms ši procedūra įforminta, ir būtina informacija yra prieinamos paskirties muitinės įstaigai. Pareiškėja skunde teigia, jog už tinkamą tranzito procedūros vykdymą, visų pirma, atsakingas yra šios procedūros vykdytojas, o jo pareigos laikomos įvykdytomis ir tranzito procedūra užbaigta, kai prekės, kurioms buvo įforminta tranzito procedūra, pristatomos paskirties muitinės įstaigai. Akcentuoja tai, jog tinkamas tranzito procedūros vykdymas bei tinkamas procedūros vykdytojo pareigų atlikimas, sąlygojantis šios procedūros užbaigimą, pagal SMK nuostatas siejamas ne su tranzitu gabenamų prekių palikimu siuntėjo dispozicijoje ar perdavimu vežėjui, bet būtent su prekių pristatymu į paskirties muitinės įstaigą. Pareiškėjos teigimu, ji ir jos įgalioti asmenys, tai yra prekių vežėjai, ne vieną kartą pristatė krovinį su prekėmis į paskirties muitinės įstaigą, tačiau muitinės pareigūnai atsisakė priimti prekes paskirties muitinės įstaigose. Pareiškėja papildomai pažymi, kad krovinį buvo bandoma nugabenti į Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postą, tačiau sunkvežimio vairuotojas neturėjo krovinio fitosanitarinio paso, todėl šio krovinio tranzito procedūra nebuvo įvykdyta būtent minėtame Klaipėdos teritorinės muitinės poste. Krovinys su prekėmis buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) su tikslu konsoliduoti krovinį, t. y. papildomai pakrauti krovinį ir išsiųsti krovinį į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl Muitinės pareigūnų neteisėtų veiksmų, krovinio tranzito procedūra nebuvo užbaigta. Pareiškėja pabrėžia, kad ji siekė įgyvendinti jai keliamus įstatymo įpareigojimus, iki Muitinės sprendimo priėmimo dienos (2022 m. rugpjūčio 24 d.), teisės skyriaus muitinės pareigūnė kelis kartus buvo informuota, jog nuo 2022 m. gegužės 11 d. iki 2022 m. rugpjūčio 23 d. tranzito lydimajame dokumente nurodytos prekės yra laikomos už 50 m. nuo muitinio tikrinimo vietos esančios aikštelės, t. y. UAB ,,Resko” teritorijoje, (duomenys neskelbtini), tai yra vietovėje, kurios teritorija ribojasi su muitinės posto prekių pateikimo vieta ir dalinasi tuo pačiu adresu.

1.4. Pareiškėjos įsitikinimu Komisijos sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio nuostatų, nes nebuvo įvertintas pažeidimas. Pareiškėja pažymi, jog Komisijos sprendimas yra formalus, nemotyvuotas bei objektyviai nėra ištirtos faktinės ginčo aplinkybės bei prieštaringas savo turiniu. Iš pradžių Komisijos sprendime teigiama, jog pareiškėjos atstovo paaiškinimuose nurodoma, jog UAB „Resko“ vadovas R. S. akcentavo, kad krovinys į muitinio tikrinimo vietą – Klaipėdos TM Malkų įlankos jūrų uosto postą buvo pristatytas, tačiau Klaipėdos TM nepriėmė pareiškėjos krovinio, o po to tame pačiame sprendime nurodoma, jog kodėl prekės buvo pristatinėjamos ne į paskirties muitinės įstaigą, o į Kauno TM muitinio tikrinimo vietas, kaip kad teigiama skunde, pareiškėjos atstovas skundo nagrinėjimo Komisijos posėdyje metu nepaaiškino. Pareiškėjos teigimu, jos atstovas paaiškino visas susiklosčiusias aplinkybes ir, be kita ko, siekė pateikti netiesioginius įrodymus, tačiau būtent dėl Komisijos klaidinančios informacijos, jos atstovas negalėjo tinkamai apginti jos interesų. Antra, Komisija sprendime nevertino VAĮ 10 straipsnio pažeidimų, tačiau apskritai nepasisakė dėl Muitinės departamento bei Muitinės padaryto Muitinės įstatymo nuostatų pažeidimo. Nurodo, kad Komisija privalėjo ištirti ar Muitinės departamentas teisėtai netyrė Muitinės nustatytų faktinių aplinkybių teisėtumo bei muitinės pareigūnų neteisėtų veiksmų bei visiškai nepagrįstai neįvertino aplinkybės, jog ji siekė įgyvendinti pareigą registruoti prekių/krovinio pristatymą, tačiau prekių pristatymo registravimo buvo atsisakyta, nenurodant jokio realaus teisinio pagrindo.

1.5. Pareiškėja taip pat pažymi, kad šiuo atveju ji neginčija pačios importo mokesčių apskaičiavimo sumos, tačiau, atsižvelgiant į protingumo bei teisingumo principą, bei faktą, jog būtent dėl Muitinės pareigūnų neteisėtų veiksmų krovinys – pieno milteliai sugedo, tapo nebenaudotinais ir prekių gavėjas atsisakė priekių bei to, kad šiai dienai pieno milteliai yra utilizuoti, būtų proporcinga taikyti importo muitą bei importo PVM, bei nekvalifikuojant prekių pagal 7740 kodą dėl pačio prekių utilizavimo fakto.

2. Atsakovas Muitinės departamentas pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjos skundu (patikslintu) nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.

2.1. Atsakovas atsiliepime paaiškina, kad ginčas kilo dėl to, kad 2022 m. gegužės 10 d. Kauno TM Krovinių poste „Tiekimas“ buvo įforminta Sąjungos / bendrosios tranzito procedūra su Lydinčiuoju dokumentu prekėms – sausas pieno-riebalų koncentratas, (4 845 kg bruto svorio). Procedūros vykdytojas – pareiškėja, prekių siuntėjas – UAB „Resko“, o prekių gavėjas – (duomenys neskelbtini). Tranzito procedūros atlikimo terminas – iki 2022 m. gegužės 15 d. Paskirties muitinės įstaiga – Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postas (duomenys neskelbtini). Pasibaigus išvykimo muitinės įstaigos nustatytam prekių pristatymo į paskirties įstaigą terminui ir negavus elektroninio pranešimo (duomenys neskelbtini) (atvykimas užregistruotas), patvirtinančio prekių atvykimą į paskirties muitinės įstaigą, ir elektroninio pranešimo (duomenys neskelbtini) apie tikrinimo rezultatus paskirties muitinės įstaigoje, Muitinė atliko tyrimą dėl nebaigtos Sąjungos / bendrosios tranzito procedūros pagal Lydintįjį dokumentą (2022 m. gegužės 10 d.) ir 2022 m. rugpjūčio 24 d. Muitinės sprendimu Nr. 2KM18026 pripažino, kad atsirado mokestinė prievolė muitinei. Taip pat paaiškina, kad Muitinė pradėjusi tyrimą, 2022 m. birželio 13 d. iš pareiškėjos gavo informaciją, jog krovinys yra (duomenys neskelbtini), UAB „Resko“ teritorijoje, tačiau pareiškėja problemos išspręsti negali, nes negali susisiekti su vežėju iš Lenkijos. Tyrimo eigoje, siekdama išsiaiškinti krovinio gabenimo aplinkybes, Muitinė kreipėsi į prekių siuntėją – UAB „Resko“, prašydama pateikti visą turimą informaciją ir dokumentus, susijusius su ginčo prekių saugojimu UAB „Resko“ teritorijoje. Iš UAB „Resko“ elektorinio pašto 2022 m. rugpjūčio 19 d. gauta informacija, jog konteineris su kroviniu yra UAB „Resko“ teritorijoje, vairuotojas išvykęs. Ginčo prekės nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai, kaip to reikalauja SMK 233 straipsnis, t. y. pareiškėja neįvykdė pareigų, susijusių su tranzito procedūros taikymu. Nurodo, kad Muitinė 2022 m. liepos 8 d. raštu Nr. (8.69/7)-1B-6049 informavo pareiškėją apie galimą Sąjungos / bendrosios tranzito procedūros neužbaigimą, o taip pat apie galimo nepalankaus Muitinės Sprendimo, susijusio su atsiradusia skola, neužbaigus Sąjungos / bendrosios tranzito procedūros su Lydinčiuoju dokumentu (2022 m. gegužės 10 d.), priėmimą. Muitinė, įvertinusi tyrimo metu pareiškėjos pateiktus paaiškinimus, konstatavo, kad pateikti dokumentai neatitinka 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir Įgyvendinimo reglamentas) 312 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytiems dokumentams keliamų reikalavimų, todėl pareiškėjai kaip Sąjungos tranzito procedūros vykdytojai, Muitinės sprendimu įregistruota mokestinė prievolė.

2.2. Atsiliepime nurodo, kad pagal SMK 233 straipsnio 1 dalies (a) punktą Sąjungos tranzito procedūros vykdytojas atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių. Pagal šio straipsnio 2 dalį procedūros vykdytojo pareiga įvykdoma ir tranzito procedūra baigiama, kai prekės, kurioms ši procedūra įforminta, ir būtina informacija yra prieinamos paskirties muitinės įstaigai. Pagal SMK 215 straipsnio 2 dalį tranzito procedūra įvykdyta tada, kai, palyginusi išvykimo muitinės įstaigos turimus duomenis su paskirties muitinės įstaigos turimais duomenimis, gali nustatyti, kad procedūra užbaigta teisingai. Taip pat pagal Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 2 dalį, vietoje šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų kaip įrodymas gali būti pateiktos jų kopijos, kurių tikrumą patvirtino ta pati įstaiga, kuri patvirtino originalius dokumentus, atitinkamos trečiosios šalies institucija arba valstybės narės institucija. Atsakovo manymu, Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnyje yra išvardinti alternatyvūs dokumentai (įrodymai), kurie tinkamumo aspektu gali būti pripažinti tinkamais įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą ir kurių (dokumentų) sąrašas yra baigtinis. O tai ir reiškia, kad jokie kiti įrodymai, kurie neatitinka šioje straipsnio dalyje nustatytų reikalavimų, Įgyvendinimo reglamento taikymo požiūriu negali būti pripažinti tinkamais įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą. Šių dokumentų įrodomoji reikšmė siejama su prekių pateikimu muitinės sankcionuotam veiksmui. Nurodo, jog pareiškėja viso proceso metu teikė nenuoseklius paaiškinimus. Pradžioje informavo Muitinę ir Muitinės departamentą, kad ginčo prekė yra išvežta iš Sąjungos muitų teritorijos, Komisijoje pateikė paaiškinimą, kad ginčo prekė sugedo ir buvo utilizuota Lenkijoje. Nepateikti paaiškinimai ir įrodymai, dėl kokios priežasties krovinys, gabentas iš Kauno į Klaipėdą, vyko į Lenkijos Respubliką. Nei skunde Muitinės departamentui, nei skunde Komisijai nebuvo pateikta informacija ir įrodymai, kad ginčo prekės buvo sunaikintos Lenkijoje. Nepateikti jokie įrodymai, kad ši procedūra buvo įvykdyta muitinei prižiūrint. Atsiliepime atkreipia dėmesį, jog pareiškėja vadovaudamasi Įgyvendinimo reglamento 308 straipsnio 2 dalimi, turėjo galimybę paskirties įstaigoje gauti alternatyvųjį tranzito procedūros įrodymą, tačiau to nepadarė, o vėliau nepateikė vieno iš minėto reglamento 312 straipsnio 1 dalyje nurodyto alternatyvaus Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymo. Atsakovo įsitikinimu, Komisija pagrįstai patvirtino Muitinės departamento sprendimą.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinė taip pat pateikė atsiliepimą, kuriuo su pareiškėjos skundu (patikslintu) nesutinka ir prašo teismo atmesti jį kaip nepagrįstą.

3.1. Muitinė nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad Komisija nenagrinėjo ginčo ir nenustatė realiai susiklosčiusių ginčo faktinių aplinkybių. Muitinės teigimu, tokie pareiškėjos teiginiai prieštarauja tiek ginčo byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, tiek ginčui aktualiam teisiniam reglamentavimui. Taip pat teigia, kad už tinkamą tranzito procedūros vykdymą, visų pirma, yra atsakingas šios procedūros vykdytojas, kurio pareigos laikomos įvykdytomis ir tranzito procedūra laikoma užbaigta, kai prekės, kurioms buvo įforminta tranzito procedūra, pateikiamos (pristatomos) paskirties muitinės įstaigai, o kartu su pateiktomis prekėmis ir visa būtina informacija (muitinės deklaracija ir papildomi dokumentai), reikalinga procedūros įforminimui. Nurodo, kad pagal Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2005 m. balandžio 25 d. įsakymą Nr. 1B-298 ,,Dėl tranzito deklaracijos duomenų priėmimo, tikrinimo ir įforminimo, bendrijos / bendrąją tranzito procedūrą atliekant NCTS sistemos priemonėmis, taisyklių, tikrinimo rezultatų kodų klasifikatoriaus, naudojamo tranzito deklaracijai įforminti, tipinės formos „tc 11 kvitas“ ir garantijų negaliojimo kodų klasifikatorių patvirtinimo“ (2017 m. liepos 4 d. įsakymo Nr. 1B-568 redakcija, kuri galiojo nuo 2017 m. liepos 8 d. iki 2023 m. liepos 4 d.), paskirties muitinės įstaigos muitinės pareigūnas, atliekantis Bendrijos / bendrosios tranzito procedūros įforminimą, įregistruoja Lydinčiojo dokumento A formoje nurodytą MRN NCTS, tik patikrinęs prekių pristatymo į paskirties įstaigą faktą, po šio veiksmo NCTS priemonėmis išvykimo įstaigai išsiunčiamas nustatytos struktūros elektroninis pranešimas, patvirtinantis prekių atvykimo į paskirties įstaigą faktą, o prekių pateikimo paskirties įstaigai momentas, prasideda, kai prekės yra atgabenamos į pateikimo vietą ir informacinėse sistemose registruojamas transporto priemonės su prekėmis atvykimas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog tarp Muitinės ir UAB ,,Resko“, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktoriaus R. S., 2020 m. spalio 7 d. buvo sudaryta sutartis Nr. 6B-79 dėl transporto priemonių įvažiavimo į muitinės posto prekių pateikimo vietą ir išvažiavimo iš jos kontrolės vykdymo elektronine sistema ir automobilių įvažiavimo/išvažiavimo į / iš muitinės prekių pateikimo vietos srautus ir aptarnauja šios teritorijos užtvarų valdymo ir informacijos registravimo sistemą (toliau – ir Sutartis). Pagal Sutarties 5.1 punkto nuostatą laikoma, kad transporto priemonė įvažiavo į MTV PPTV, jeigu e-sistemos lango ,,Automobiliai aikštelėje“ skiltyje ,,Aikštelė / Muitinės aikštelė / Valstybinis numeris“ padarytas įrašas, nurodantis transporto priemonės (vilkiko ir priekabos) valstybinius registracijos numerius.

3.2. Atsiliepime pažymi, kad pareiškėjos teiginiai prieštarauja tiek ginčo byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, tiek teisės aktų normoms. Nurodo, kad pagal Sutartį, būtina sąlyga prekių pateikimui į paskirties įstaigą faktui patvirtinti: I etape – transporto priemonės su prekėmis įvažiavimas iš UAB ,,Resko“ palaukimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), į Kauno TM Krovinių posto ,,Tiekimas“ MTV ,,Jovarai“ nustatytos prekių pateikimo vietos ( PPTV) teritorija, esančią (duomenys neskelbtini) (sutarties 3.4 punktas), II etape – į MTV ,,Jovarai“ PPTV įvažiavusios transporto priemonės registracijos numerio, nuskaityto numerių atpažinimo sistema, užregistravimas e-sistemoje (Sutarties 3.6 punktas), III etape – e-sistemos lango ,,Automobiliai aikštelėje“ skiltyje ,,Aikštelė / Muitinės aikštelė / Valstybinis numeris“ padarytas įrašas, kuriame nurodomas transporto priemonės (vilkiko ir priekabos) valstybinius registracijos numerius, ir tik tuomet pagal Sutarties 5.1 punkto nuostatas laikoma, kad transporto priemonė įvažiavo į MTV PPTV ir prekės pristatytos paskirties įstaigai. Muitinės manymu, priešingai, nei teigia pareiškėja, būtina sąlyga prekių pateikimui į paskirties įstaigą faktui patvirtinti, reikalingas prekių atgabenimas į muitinės posto MTV nustatytą prekių pateikimo vietos (PPTV) teritoriją faktas ir informacinėse sistemose užregistruotas transporto priemonės su prekėmis atvykimas į ją, bei kartu su pateiktomis prekėmis visos būtinos informacijos, reikalingos procedūros įforminimui, t. y. tranzito deklaracija, kuri pateikiama tos muitinės įstaigos, į kurią pristatytos prekės, muitinės pareigūnui, procedūros užbaigimo formalumams atlikti, pateikimo faktas, o ne pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kuomet pareiškėja teigė, jog tranzito procedūrą įvykdė tinkamai, nes krovinys į UAB „Resko“ aikštelę pristatytas 2022 m. gegužės 11 d., o UAB „Resko“ teritorija ribojasi su muitinės posto prekių pateikimo vieta ir dalinasi tuo pačiu adresu, o pati įmonė reguliuoja ir automobilių įvažiavimo / išvažiavimo į / iš muitinės prekių pateikimo vietos srautus ir aptarnauja šios teritorijos užtvarų valdymo ir informacijos registravimo sistemą, krovinio vežėjas iš Lenkijos suklaidintas šių aplinkybių, krovinį paliko už 50 metrų nuo muitinio tikrinimo vietos, todėl pareiškėjos teigimu, muitinė galėjo patikrinti prekes (50 m. nuo muitinio tikrinimo vietos esančioje aikštelėje) nes ginčo prekės ten buvo nuo 2022 m. gegužės 11 d. iki 2022 m. rugpjūčio 23 d. – skunde teismui nurodyta aplinkybė, jog pareiškėja siekė įgyvendinti jai keliamus įstatymo įpareigojimus ir nuolat teikė informaciją Muitinei apie krovinio buvimo vietą. Taip pat nurodo, kad pareiškėjos skunde (patikslintame) minima pareigūnė I. K. atlieka neužbaigtų muitinio tranzito procedūrų tyrimus ir yra nesusijusi su pateiktų muitinės postui prekių deklaravimu pasirinktai procedūrai. Pažymėtina, kad priešingai, nei teigia pareiškėja, UAB ,,Resko” palaukimo aikštelės nėra adresu (duomenys neskelbtini), ji yra adresu: (duomenys neskelbtini), o adresu (duomenys neskelbtini) yra MTV PPTV teritorija.

3.3. Anot Muitinės, pareiškėja skunde (patikslintame) nepagrįstai teigia, jog šio mokestinio ginčo pagrindinis objektas yra tai, jog remiantis SMK 233 straipsnio 1 dalies a punkto bei 2 dalies nuostatomis, pareiškėja įvykdė pareigą pateikti informaciją apie prekes / krovinį paskirties muitinės įstaigai, tačiau būtent dėl Muitinės pareigūnų neteisėtų veiksmų, tokių kaip neteisėto atsisakymo registruoti prekių pristatymą muitinio tikrinimo vietoje, prekės nebuvo registruojamos, o Komisija visiškai nepagrįstai neįvertino aplinkybės, jog ji siekė įgyvendinti pareigą registruoti prekių / krovinio pristatymą. Muitinės nurodo, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo prekės buvo pateiktos į Krovinių posto ,,Tiekimas“ muitinio tikrinimo vietų ,,Jovarai“ ir ,,Lavisos LEZ“ nustatytas prekių pateikimo vietas (atgabentos ir informacinėse sistemose užregistruotas transporto priemonės su prekėmis atvykimas, o kartu su pateiktomis prekėmis pateikta ir visa būtina informacija, reikalinga procedūros įforminimui, t. y. tranzito deklaracija, kuri pateikiama tos muitinės įstaigos, į kurią pristatytos prekės, muitinės pareigūnui, procedūros užbaigimo formalumams atlikti), t. y. tokių įrodymų, kurie atitiktų minėtų ginčui aktualių teisės aktų nuostatas bei Muitinės ir UAB ,,Resko“ Sutarties nuostatas (Muitinė sudarė analogišką sutartį ir dėl transporto priemonių įvažiavimo į Muitinės Krovinių posto ,,Tiekimas“ MTV,,Lavisos LEZ“ nustatytą PPTV ir išvažiavimo iš jos kontrolės vykdymo elektronine sistema). Priešingai, pareiškėjos skunde (patikslintame) yra minimas tik UAB „Resko“ direktoriaus R. S. patvirtinimas, kad prekės buvo nurodytoje vietovėje (bendrovės palaukimo aikštelėje) ir pateikta elektroninio įvažiavimo / išvažiavimo žurnalo kopija, bei tranzito lydimajame dokumente nurodyto vilkiko ir puspriekabės 2022 m. gegužės 11 d. momentines įvažiavimo į UAB „Resko“ aikštelę nuotraukos, kurie yra niekinai, nes neatitinka nei minėtų ginčui aktualių teisės aktų nuostatų, nei Muitinės ir UAB ,,Resko“ sudarytos Sutarties nuostatų ir tik patvirtina, kad nebuvo tinkamai įvykdytos visos tranzito procedūros užbaigimo sąlygos, nustatytos teisės aktuose, kurias privalo įvykdyti ir už kurias yra atsakingas būtent procedūros vykdytojas, šiuo atveju pareiškėja.

3.4. Muitinės nuomone, Komisija pagrįstai akcentavo tai, jog tinkamas tranzito procedūros vykdymas bei tinkamas procedūros vykdytojo pareigų atlikimas, sąlygojantis šios procedūros užbaigimą, pagal SMK nuostatas siejamas ne su tranzitu gabenamų prekių palikimu siuntėjo dispozicijoje ar perdavimu vežėjui, bet būtent su prekių pristatymu į paskirties muitinės įstaigą, kad būtų atlikti visi atininkamai muitinės procedūrai privalomi atlikti muitinės formalumai. Taip pat mano, kad Komisija visiškai pagrįstai nevertino aplinkybės, jog pareiškėja, siekė įgyvendinti pareigą registruoti prekių / krovinio pristatymą, kadangi, Muitinės vertinimu, pareiškėjos deklaruotas siekimas įgyvendinti pareigą, negali būti laikomas šios pareigos tinkamu įvykdymu taip, kai tai numato SMK nuostatos, analogiškai, kaip ir jo skunde teismui nurodytas teiginys, jog jis siekė įgyvendinti jam keliamus įstatymo įpareigojimus ir nuolat teikė informaciją Muitinei apie krovinio buvimo vietą, kuris netik nesąlygoja tinkamo tranzito procedūros įvykdymo, bet visiškai neatitinka SMK 233 straipsnyje įtvirtintų nuostatų.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Resko“ pateikė atsiliepimą, kuriame sutinka su pareiškėjo skundu (patikslintu) ir jo motyvais bei nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis.

4.1. Nurodo, kad 2022 m. gegužės 10 d. Muitinėje buvo įforminta Sąjungos / bendroji tranzito procedūra su Lydinčiuoju dokumentu. Taip pat nurodo, kad pareiškėjos krovinio dokumente paskirties įstaiga nurodyta Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų postas, į kurį buvo pristatytas krovinys, tačiau miltelių išrūgas gabenantis, krovininio vilkiko vairuotojas neturėjo krovininio fitosanitarinio paso, todėl 2022 m. gegužės 11 d. krovinys buvo pristatytas į muitinio tikrinimo vietą „Centras“, tačiau ten muitinės pareigūnai tik formaliai nurodė, kad po darbo valandų krovinio nepriims. Vežėjas krovinį paliko už 50 metrų nuo muitinio tikrinimo vietos esančios aikštelės, t. y. (duomenys neskelbtini) (vietovė, kur teritorija ribojasi su muitinės posto prekių pateikimo vieta ir dalinasi tuo pačiu adresu). Atsiliepime pažymi, kad krovinys minėtoje teritorijoje buvo nuo 2022 m. gegužės 11 d. iki 2022 m. rugpjūčio 23 d. Teigia, kad vilkiko vairuotas 2022 m. rugpjūčio 23 d. krovinį dar kartą bandė pristatyti į muitinio tikrinimo vietą „Centras“, tačiau muitinės pareigūnai, nenurodydami teisinio pagrindo, atsisakė registruoti prekių atvykimą. Tą pačią dieną, krovinys buvo pristatytas į muitinio tikrinimo vietą UAB „Lavisos LEZ terminalas“, tačiau krovinys vėl nebuvo registruotas, todėl 2022 m. rugsėjo 6 d. išgabentas į Lenkiją. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad krovinys Lenkijoje buvo utilizuotas, nes pieno milteliai buvo gabenami per ilgai ir jų galiojimo terminas buvo pasibaigęs.

- pareiškėjos atstovas palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti;

- trečiojo suinteresuoto asmens Kauno TM atstovė palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti;

- trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Resko“ atstovas sutiko su pareiškėjos skundu, prašė skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. Byloje kilo ginčas dėl Komijos sprendimo, Muitinės departamento sprendimo ir Muitinės sprendimo, kuriais pareiškėja pripažinta skolininke muitinei, teisėtumo ir pagrįstumo.

7.1. 2022 m. gegužės 10 d. Muitinės Krovinių poste „Tiekimas“ buvo įforminta Sąjungos / bendrosios tranzito procedūra su Lydinčiuoju dokumentu prekėms – sausas pieno - riebalų koncentratas (4 845 kg bruto svorio).

Procedūros vykdytojas – (duomenys neskelbtini). Prekių siuntėjas – UAB „Resko“, (duomenys neskelbtini). Prekių gavėjas – (duomenys neskelbtini). Tranzito procedūros atlikimo terminas – iki 2022 m. gegužės 15 d. Paskirties muitinės įstaiga – Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postas ((duomenys neskelbtini)).

7.2. Muitinė atliko tyrimą dėl nebaigtos Sąjungos / bendrosios tranzito procedūros pagal Lydintįjį dokumentą (2022 m. gegužės 10 d.), kadangi pasibaigus išvykimo muitinės įstaigos nustatytam prekių pristatymo į paskirties įstaigą terminui, negavo elektroninio pranešimo (duomenys neskelbtini) (atvykimas užregistruotas), patvirtinančio prekių atvykimą į paskirties muitinės įstaigą, ir elektroninio pranešimo (duomenys neskelbtini) apie tikrinimo rezultatus paskirties muitinės įstaigoje, Kauno.

Muitinė atlikusi tyrimą dėl nebaigtos Sąjungos / bendrosios tranzito procedūros pagal Lydintįjį dokumentą (2022 m. gegužės 10 d.), nustatė, kad pareiškėjos krovinys yra (duomenys neskelbtini), UAB „Resko“ teritorijoje. Pareiškėja pateikė paaiškinimus, kad problemos išspręsti negali, nes nesusiekė su vežėju iš Lenkijos ir krovinį paliko 50 metrų nuo muitinio tikrinimo vietos esančios aikštelės adresu (duomenys neskelbtini). Tyrimo eigoje, siekdama išsiaiškinti krovinio gabenimo aplinkybes, Muitinė kreipėsi į prekių siuntėją – UAB „Resko“, prašydama pateikti visą turimą informaciją ir dokumentus, susijusius su ginčo prekių saugojimu UAB „Resko“ teritorijoje. Muitinė nustatė, kad konteineris su kroviniu yra UAB „Resko“ teritorijoje, vairuotojas išvykęs. Muitinė atlikusi tyrimą nusprendė, kad ginčo prekės nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai, kaip to reikalauja SMK 233 straipsnis, t. y. pareiškėja neįvykdė pareigų, susijusių su tranzito procedūros taikymu.

7.3. Muitinė 2022 m. liepos 8 d. raštu Nr. (8.69/7)-1B-6049 informavo pareiškėją apie galimą Sąjungos / bendrosios tranzito procedūros neužbaigimą, taip pat apie galimo nepalankaus Kauno TM sprendimo, susijusio su atsiradusia skola, neužbaigus Sąjungos / bendrosios tranzito procedūros su Lydinčiuoju dokumentu (2022 m. gegužės 10 d.), priėmimą.

Rašte pareiškėja buvo informuota, kad tranzito procedūros užbaigimui turi pateikti dokumentus, nurodytus Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 dalyje.

7.4. Pareiškėja pateikė Muitinės prašomus dokumentus.

Muitinė, įvertinusi tyrimo metu pareiškėjos pateiktus paaiškinimus, konstatavo, kad pateikti dokumentai neatitinka Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytiems dokumentams keliamų reikalavimų.

7.5. Muitinė atlikusi tyrimą, vadovaudamasi SMK 53, 56, 57, 70, 74, 79, 114, 233 straipsniais, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 32 dalimi, 3 straipsnio 3 dalimi, 15 straipsnio 15 dalimi, 18 straipsniu, 19 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 97 straipsnio 1 dalimi, 98, 99 ir 139 straipsniais, priėmė 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 2KM18026.

Muitinė sprendime nusprendė: 1) pripažinti, kad tyrimas dėl skolininko ir skolos muitinei dydžio nustatymo pagal nebaigtą Sąjungos / bendrąją tranzito procedūrą su Lydinčiuoju dokumentu T1 Nr. (duomenys neskelbtini) (2022 m. gegužės 10 d.) baigtas 2022 m. rugpjūčio 24 d.; 2) pripažinti, kad atsirado mokestinė prievolė (duomenys neskelbtini)), sudaranti 11 063 Eur, iš jos: muito mokesčio (A00) -8021 Eur ir PVM mokesčio (B00) - 3042 Eur dėl nustatyta tvarka neužbaigtos tranzito procedūros su Lydinčiuoju dokumentu (2022 m. gegužės 10 d.). Muitinės sprendimu pareiškėjai taip pat paskirta 1 106 Eur baudą (kodas 894).

7.6. Pareiškėja nesutikdama su Muitinės sprendimu, pateikė skundą Muitinės departamentui, kuris 2023 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. 1AE-130 patvirtino Muitinės sprendimą.

Muitinės departamentas nurodė, kad pareiškėja tinkamų tranzito procedūros užbaigimo įrodymų nepateikė, o paaiškinimas, kad ginčo prekės buvo pristatytos 50 metrų nuo muitinio tikrinimo vietos ir muitinė galėjo patikrinti prekes, negali būti pripažįstamas alternatyviu Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymu.

7.7. Pareiškėja nesutikdama su Muitinės sprendimu ir Muitinės departamento sprendimu 2023 m. balandžio 11 d. inicijavo mokestinį ginčą.

Komisiją 2023 m. birželio 6 d. priėmė sprendimą Nr. S – 2023/92 (7-2023/68), kuriuo patvirtino Muitinės departamento sprendimą.

Komisija nurodė, kad prekės, deklaruotos tranzito procedūrai pagal deklaraciją T1 (2022 m. gegužės 10 d.), nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai – Klaipėdos muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postui ((duomenys neskelbtini)) ir šioms prekėms įforminta tranzito procedūra nebuvo užbaigta. Komisija pritarė Muitinės departamento sprendime išdėstytiems argumentais bei nurodė, kad tranzito procedūros vykdytojas, t. y. pareiškėja, neįvykdė savo pareigų, susijusių su tinkamu tranzito procedūros vykdymu ir jos užbaigimu, todėl pagrįstai pripažinta skolininke muitinei pagal SMK 79 straipsnio 1 dalį ir 3 dalies a punktą.

7.8. Pareiškėja nesutikdama su priimtais sprendimais, su skundu kreipėsi į teismą.

8. Kaip matyti iš bylos, pareiškėja, būdama Sąjungos tranzito procedūros pagal tranzito deklaraciją T1 Nr. (duomenys neskelbtini) vykdytoja, per nustatytą terminą (iki 2022 m. gegužės 15 d.) nepristatė gabentų prekių į paskirties muitinės įstaigą – Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postą. Tačiau, pareiškėjos teigimu, ji tranzito procedūrą įvykdė tinkamai, nes krovinys į UAB „Resko“ aikštelę, kuri ribojasi su muitinės posto prekių pateikimo vieta ir randasi tik 50 m nuo muitinio tikrinimo vietos, buvo pristatytas 2022 m. gegužės 11 d. ir toje vietoje buvo iki 2022 m. rugpjūčio 23 d. Muitinės pareigūnai nepriėmė prekių ir jų neregistravo, nors pareiškėja apie prekių laikymo vietą (tik 50 m nuo muitinio tikrinimo vietos) muitinę informavo net kelis kartus. 2022 m. rugpjūčio 23 d. prekės buvo pristatytos į muitinio tikrinimo vietą „Centras“, adresu (duomenys neskelbtini), vėliau tą pačią dieną į muitinio tikrinimo vietą „Laisvos LEZ terminalas“, tačiau pareigūnai prekių nepriėmė ir jų neregistravo. Pareiškėjai neužbaigus tranzito procedūros muitinė konstatavo, kad prievolė, susijusi su tranzito procedūros užbaigimu, nėra įvykdyta, dėl to pareiškėjai Muitinės sprendimu buvo apskaičiuota mokestinė prievolė muitinei.

9. Pagal SMK 134 straipsnio 1 dalį į Sąjungos muitų teritoriją įvežtos prekės nuo jų įvežimo yra muitinės prižiūrimos ir gali būti jos tikrinamos. Ne Sąjungos prekės muitinės prižiūrimos tol, kol pasikeičia jų muitinis statusas arba kol jos išvežamos iš Sąjungos muitų teritorijos arba sunaikinamos. Muitinės priežiūra – veiksmai, kurių paprastai imasi muitinė siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi muitų teisės aktų ir, atitinkamais atvejais, kitų nuostatų, taikomų prekėms, kurių atžvilgiu imamasi tokių veiksmų (SMK 5 straipsnio 27 punktas). Pagal SMK 233 straipsnio 2 dalį procedūros vykdytojo pareiga įvykdoma ir tranzito procedūra baigiama, kai prekės, kurioms ši procedūra įforminta, ir būtina informacija yra prieinamos paskirties muitinės įstaigai. Šio straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad Sąjungos tranzito procedūros vykdytojas atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių. Pagal SMK 79 straipsnio 1 dalies a punktą importo skola muitinei, susijusi su prekėmis, apmokestinamomis importo muitu, atsiranda, jei neįvykdoma bent viena iš muitų teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su ne Sąjungos prekių įvežimu į Sąjungos muitų teritoriją, jų paėmimu iš muitinės priežiūros arba su tokių prekių gabenimu, perdirbimu, saugojimu, laikinuoju saugojimu, laikinuoju įvežimu arba disponavimu jomis toje teritorijoje. Šio straipsnio 2 dalies a punkte nustatyta, kad skolos muitinei atsiradimo laiku laikomas momentas, kai neįvykdoma arba nustojama vykdyti pareiga, kurios nevykdymas nulemia skolos muitinei atsiradimą. SMK 79 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytais atvejais skolininku laikomas bet kuris asmuo, kuris privalėjo įvykdyti atitinkamas pareigas (SMK 79 straipsnio 3 dalies a punktas). SMK 215 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad muitinė pripažįsta tranzito procedūrą įvykdyta, kai, palyginusi išvykimo muitinės įstaigos turimus duomenis su paskirties muitinės įstaigos turimais duomenimis, gali nustatyti, kad procedūra užbaigta teisingai. Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnyje yra išvardinti alternatyvūs dokumentai (įrodymai), kurie tinkamumo aspektu gali būti pripažinti tinkamais įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą ir kurių (dokumentų) sąrašas yra baigtinis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vietoje šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų kaip įrodymas gali būti pateiktos jų kopijos, kurių tikrumą patvirtino ta pati įstaiga, kuri patvirtino originalius dokumentus, atitinkamos trečiosios šalies institucija arba valstybės narės institucija.

Prekių deklaravimą Bendrijos / bendrajai tranzito procedūrai, naudojantis NCTS sistemos priemonėmis (toliau – NCTS priemonės), tvarką bei prekių, kurios deklaruojamos taikant šias priemones, ginčo laikotarpiu reglamentavo Tranzito deklaracijos duomenų priėmimo, tikrinimo ir įforminimo, Bendrijos / bendrąją tranzito procedūrą atliekant NCTS sistemos priemonėmis, taisyklės (toliau – ir Taisyklės; neteko galios 2023 m. liepos 4 d.), patvirtintos Muitinės departamento direktoriaus 2005 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 1B-298. Pagal šių Taisyklių 19 punktą prekės ir Lydinčiojo dokumento A forma (jeigu gabenama daugiau nei viena prekė, taip pat privalo būti pateikta Prekių sąrašo A forma) per išvykimo įstaigos nustatytą tranzito terminą privalo būti pateiktos deklaruotai paskirties įstaigai. Išvykimo įstaigos nustatytas tranzito terminas paskirties įstaigoje negali būti keičiamas. Paskirties įstaigos muitinės pareigūnas, atliekantis Bendrijos / bendrosios tranzito procedūros įforminimą, įregistruoja Lydinčiojo dokumento A formoje nurodytą MRN NCTS, tik patikrinęs prekių pristatymo į paskirties įstaigą faktą (po šio veiksmo NCTS priemonėmis išvykimo įstaigai išsiunčiamas nustatytos struktūros elektroninis pranešimas, patvirtinantis prekių atvykimo į paskirties įstaigą faktą).

Iš aptartų teisės nuostatų matyti, kad už tinkamą tranzito procedūros vykdymą yra atsakingas šios procedūros vykdytojas (kaip šiuo atveju pareiškėja), o jo pareigos laikomos įvykdytomis ir tranzito procedūra užbaigta, kai prekės, kurioms buvo įforminta tranzito procedūra, pristatomos paskirties muitinės įstaigai (prekės yra prieinamos paskirties muitinės įstaigai). Taigi, tinkamas tranzito procedūros įvykdymas bei tinkamas procedūros vykdytojo pareigų atlikimas siejamas būtent su prekių pristatymo į paskirties muitinės įstaigą faktu.

10. Iš į bylą pateiktos tarp Kauno TM, adresas (duomenys neskelbtini) ir UAB ,,Resko“, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 7 d. sudarytos sutarties Nr. 6B-79 dėl transporto priemonių įvažiavimo į muitinės posto prekių pateikimo (tikrinimo) vietą ir išvažiavimo iš jos kontrolės vykdymo elektronine sistema turinio nustatyta, kad Sutarties 1 punktu šalys nustatė transporto priemonių įvažiavimo į Kauno TM Krovinių posto ,,Tiekimas“ muitinio tikrinimo vietos ,,Jovarai“ (MTV) nustatytą prekių pateikimo (tikrinimo) vietą (PPTV) ir išvažiavimo iš jos kontrolės vykdymo elektroninę sistemą (toliau – e. sistema). Pagal Sutarties 2 punktą, transporto priemonių įvažiavimo į MTV PPTV ir išvažiavimo iš jos kontrolė vykdoma (duomenys neskelbtini), naudojant e. sistemą, esančią adresu: http://resko.is.parkuoju.lt. Pagal Sutarties 3.4 punktą UAB ,,Resko“ įsipareigojo vykdyti visų į bendrovės palaukimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), ir į MTV PPTV teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), įvažiuojančių ir išvažiuojančių transporto priemonių kontrolę e. sistema. Pagal Sutarties 3.6 punktą UAB ,,Resko“ įsipareigojo visų į bendrovės palaukimo aikštelę ir į MTV PPTV įvažiuojančių transporto priemonių registracijos numerius, nuskaitytus numerių atpažinimo sistema, užregistruoti e. sistemoje. Pagal Sutarties 5.1 punkto nuostatas, laikoma, kad transporto priemonė įvažiavo į MTV PPTV, jeigu e-sistemos lango ,,Automobiliai aikštelėje“ skiltyje ,,Aikštelė / Muitinės aikštelė / Valstybinis numeris“ padarytas įrašas, nurodantis transporto priemonės (vilkiko ir priekabos) valstybinius registracijos numerius.

11. Iš nurodytų Sutarties nuostatų akivaizdu, kad transporto priemonių įvažiavimo į muitinio tikrinimo vietą ir išvažiavimo iš jos kontrolė vykdoma adresu (duomenys neskelbtini) (Kauno teritorinės muitinės buveinės adresas), naudojant e. sistemą. Taigi, nors pareiškėja nurodo, kad ji muitinę net kelis kartus buvo informavusi, jog ginčo krovinys stovi UAB ,,Resko“ teritorijoje, besiribojančioje su muitinės posto prekių pateikimo vieta, tuo pačiu adresu kaip ir muitinė ir kuri (prekės vieta) yra tik 50 m atstumu nuo muitinio patikrinimo vietos, tačiau, priešingai, nei skunde nurodo pareiškėja, UAB ,,Resko“ buveinės adresas – (duomenys neskelbtini), ir bendrovė nesidalina tuo pačiu adresu su Kauno TM, kaip skunde nurodo pareiškėja.

12. Minėta, kad tranzito procedūra laikoma užbaigta, kai prekės, kurioms buvo įforminta tranzito procedūra, pristatomos paskirties muitinės įstaigai ir prekės turi būti prieinamos paskirties muitinės įstaigai (SMK 233 straipsnio 2 dalis), t. y. esminis yra prekių pristatymo į paskirties įstaigą fakto nustatymas. Byloje nėra ginčo, kad prekės, laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 11 d. iki 2022 m. rugpjūčio 23 d., buvo UAB ,,Resko“ aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, prekės, iki tranzito procedūros pabaigos – 2022 m. gegužės 15 d., nors ir buvo, kaip teigia pareiškėja, 50 m atstumu nuo muitinio patikrinimo vietos, tačiau į muitinio patikrinimo vietą, adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo pristatytos. Kaip jau pirmiau minėta, tinkamam tranzito procedūros įvykdymui bei tinkamam procedūros vykdytojo pareigų atlikimui konstatuoti, pirmiausiai, būtinas prekių pristatymo į paskirties muitinės įstaigą faktas. Bylos medžiaga neginčytinai nustatyta, kad ginčo prekės iki tranzito procedūros termino pabaigos – 2022 m. gegužės 15 d. nebuvo pristatytos į muitinio patikrinimo vietą, adresu (duomenys neskelbtini), todėl teritorinė muitinė, vadovaudamasi SMK 233 straipsnio 2 dalimi, turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, jog tranzito procedūra, vykdyta pagal tranzito deklaraciją T1 Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo baigta ir procedūros vykdytojo (pareiškėjos) pareigos, numatytos SMK 233 straipsnio 1 dalyje, nebuvo įvykdytos. Tranzito procedūros neįvykdžius iki 2022 m. gegužės 15 d., atitinkamai sekanti diena laikytina skolos muitinei atsiradimo diena (SMK 79 straipsnio 2 dalies a punktas).

13. Pareiškėja kritiškai vertina Kauno TM pareigūnų neveikimą, kuris pasireiškė atsisakymu priimti ir registruoti prekes, kurios iki 2022 m. rugpjūčio 23 d. buvo tik 50 m nuo muitinio patikrinimo vietos ir apie kurių (prekių) vietą pareiškėja net kelis kartus informavo muitinę. Šiuo aspektu pažymėtina, kad šiam ginčui aktualios teisės aktų nuostatos (sprendimo 9 punktas), imperatyviai reglamentuoja, kad tranzito procedūra užbaigiama – kai prekės, kurioms ši procedūra įforminta, yra pristatomos į paskirties muitinės įstaigą. Teisės aktai nereglamentuoja išimčių, kada prekės galėtų būti tikrinamos už muitinio patikrinimo vietos ribų ar už tranzito procedūros vykdymą atsakingo subjekto teritorijoje. Tai, kad prekės buvo gretimoje teritorijoje (50 m nuo muitinio patikrinimo vietos) ir pareiškėja net kelis kartus el. paštu informavo muitinę apie prekių buvimo vietą nesudarė pagrindo pareigūnams nesilaikyti tranzito procedūrą reglamentuojančių teisės aktų vykdymo. Ginčo prekės iki tranzito termino pabaigos nebuvo pristatytos į Kauno TM muitinio patikrinimo vietą, todėl muitinės pareigūnų veiksmuose (atsisakymas tikrinti prekes, esančias už muitinio patikrinimo vietos ribų) neteisėtumo nenustatyta.

14. Pareiškėja nors ir nurodo, kad ji 2022 m. rugpjūčio 23 d. net kelis kartus teikė prekes muitiniam patikrinimui į muitinio tikrinimo vietas „Centras“, adresu (duomenys neskelbtini) ir „Lavisos LEZ terminalas“ ir pareigūnai prekių nepriėmė bei jų neregistravo, tačiau byloje nėra pateikta jokių tai patvirtinančių įrodymų. Kaip jau minėta, pagal Sutarties nuostatas, prekių patekimo į muitinio patikrinimo vietą (duomenys neskelbtini) faktą patvirtina e. sistemoje fiksuoti duomenys apie transporto priemonės įvažiavimą į muitinio tikrinimo vietą ir išvažiavimą iš jos; įvažiavusios transporto priemonės registracijos numerius; įvažiavusios transporto priemonės valstybinius numerius. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (foto nuotrauka iš e. sistemos) patvirtina tik faktinius duomenis apie 2022 m. gegužės 11 d. į UAB ,,Resko“ aikštelę įvažiavusį vilkiką, tačiau duomenų apie 2022 m. rugpjūčio 23 d. į muitinio patikrinimo vietą pristatytą krovinį byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundo argumentai apie tai, kad ji net kelis kartus buvo pristačiusi prekes patikrai, tačiau pareigūnai atsisakė priimti prekes, vertintini kaip neįrodyti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie tvirtintų, kad pareiškėja netinkamus pareigūnų veiksmus, kaip ji nurodo, nustatyta tvarka būtų apskundusi.

Iš aptartų argumentų, darytina išvada, kad pareiškėja neužbaigė tranzito procedūros, nes savalaikiai nepristatė prekių į muitinio patikrinimo vietą, todėl pareiškėjos argumentai, kad tranzito procedūra buvo nebaigta būtent dėl muitinės pareigūnų neteisėtų veiksmų, atmestini kaip nepagrįsti.

15. Pareiškėja neginčija jai apskaičiuotos skolos muitinei dydžio, tačiau, pareiškėjos teigimu, kadangi prekė sugedo dėl pareigūnų kaltės, todėl būtų proporcinga taikyti importo muitą bei importo PVM bei nekvalifikuoti prekių pagal kodą 7740. Išnagrinėjęs bylą iš esmės teismas nenustatė pagrindų, kuriais remiantis muitinės pareigūnų veiksmai būtų pripažinti kaip neteisėti, todėl šiuo aspektu išdėstyti skundo argumentai vertintini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad importo skola muitinei skaičiuotina, jei neįvykdoma bent viena iš muitų teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su ne Sąjungos prekių įvežimu į Sąjungos muitų teritoriją. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos neveikimas (tranzito procedūros neužbaigimas) patenka į SMK 79 straipsnyje reglamentuojančius pagrindus importo skolai atsirasti, todėl nėra teisinio pagrindo keisti, ar panaikinti jau apskaičiuotą skolą muitinei.

16. Pareiškėja skundžia Komisijos sprendimą nurodydama, kad jis neatitinka VAĮ 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Be kita ko, nurodo, kad Komisija neįvertino aplinkybės, kad pareiškėja siekė įgyvendinti pareigą registruoti prekių / krovinio pristatymą, tačiau prekių pristatymo registravimo buvo atsisakyta, nenurodant jokio realaus teisinio pagrindo. Šiuo aspektu pažymėtina, jog pareiškėjos siekis, kad prekės būtų patikrintos ir registruotos (pareiškėjos kreipimaisi į muitinę el. paštu su prašymu registruoti prekes), kaip pagrįstai nurodo ir Kauno TM, nėra adekvatu tranzito procedūros tinkamam įvykdymui, o siekis pristatyti krovinį į muitinę bylos medžiaga nėra įrodytas (sprendimo 14 punktas). Išanalizavus skundžiamo Komisijos sprendimo turinį, darytina išvada, kad Komisija tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamas Komisijos sprendimas atitinka VAĮ įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės; nustatytas pareiškėjos neveikimas ir kuris pagrįstas aktualiu teisiniu reglamentavimu), todėl skundžiamo Komisijos sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo.

17. Atitinkamai pagrįstais ir teisėtais pripažintini Kauno TM 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas ir Muitinės departamento 2023 m. kovo 10 d. sprendimas. Tiek teritorinė muitinė, tiek Muitinės departamentas, priimdami skundžiamus sprendimus, nepažeidė mokestinių prievolių skyrimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų; sprendimuose aiškiai nurodytos sprendimų priėmimo priežastys, motyvai bei laikantis tokių sprendimų formos ir turinio reikalavimų. Darytina išvada, kad teritorinės muitinės sprendimas ir jį patvirtinantis Muitinės departamento sprendimas priimti esant teisiniam pagrindui ir atitinka VAĮ nustatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Todėl jų naikinti skunde nurodytais argumentai taip pat nėra teisinio pagrindo.

18. Pareiškėja skunde yra nurodžiusi daugiau argumentų, tačiau jie yra neesminiai ir nekeičia šioje byloje padarytų išvadų, tad teismas plačiau dėl jų nepasisako.

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

20. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Kadangi pareiškėjos skundas atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne jos naudai, tad pareiškėja neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys įrodymų apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, tad jų atlyginimo klausimas nesvarstytinas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos „Hazmat“ OU skundą dėl sprendimų panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.