- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-10-16
- Bylos Nr.
- e1-1006-1231/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26381-2024-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Paulius Rimeikis
- Kaltinamasis
- E. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytus) prokurorės Rimos Čitavičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. M. 2024 m. birželio 30 d. apie 22 val., apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, gatvėje prie (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, tyčia smogė galva A. A. vieną smūgį kumščiu į kairį smilkinį, tris smūgius į galvą, nenustatytą skaičių smūgių į krūtinę ir įvairias kūno vietas, tuo nukentėjusiajam A. A. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimu kaktoje, ir sukėlė fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
E. M. 2024 m. rugsėjo 24 d. įtariamojo apklausos metu parodė, kad su žmona S. M. gyvena name (duomenys neskelbtini). Žmonos sesuo E. S. kišasi į jų šeimyninį gyvenimą, daro neigiamą poveikį S.. Po bendravimo su seserimi pašlyja jo ir žmonos santykiai, todėl jis ne kartą prašė, kad E. nesilankytų jų namuose. 2024 m. birželio 30 d. apie 12 val. S. su jų mažamečiu sūnumi kažkur išvažiavo. Vėliau sužinojo, kad jie buvo išvažiavę su E. S. ir jos sugyventiniu A. prie ežero. Jis namuose pjovė žolę. Visą dieną, tvarkydamas aplinką, gėrė alų. Neprisimena, kiek alaus skardinių išgėrė, gal 3,5 litro. Nuo išgerto alaus jautėsi apsvaigęs. Vakare, gal apie 21.00-21.30 val., pamatė, kad atvažiavo ir prie kiemo vartų stovi automobilis, priklausantis E. S. Pamatęs, kad žmonos sesuo ir jos sugyventinis, nepaisydami jo draudimų atvykti į jų namus, atvažiavo prie sklypo, jis susinervino ir nuėjo aiškintis su jais. Kiek prisimena, jis, priėjęs prie E. ir A., buvusių prie automobilio, pasakė, kad kai jie išvažiuos, susitiks pakalbėti (duomenys neskelbtini). E. ir A. lyg pradėjo juoktis, todėl jis susinervino. Kadangi buvo neblaivus ir supykęs, jis prie automobilio smogė kakta A. A. į veidą. A. bandė gintis, smogė jam ranka, bet nepataikė. Tuomet jis kumščiu smogė A. į veidą ar galvą gal 3 smūgius, bet tiksliai nematė kur pataikė, nes viskas vyko labai greitai. Kiek prisimena, jie su A. susistumdė. Šalia buvusi E. bandė jį sulaikyti. Jie pasistumdė keletą sekundžių. E. skambino, kvietė pagalbą, todėl jis atsitraukė ir nuėjo į kiemą. Matė, kad po konflikto A. prie kažkurios akies buvo kruvina. A. A. tyčia sužaloti neturėjo tikslo. Smogė jam kumščiu į galvą konflikto metu susinervinęs ir dėl neblaivumo. Labai gailisi sutrikdęs A. A. sveikatą ir jam sukėlęs fizinį skausmą. Nusikaltimo aplinkybes ir seką gali painioti ir nurodyti netiksliai dėl streso ir neblaivumo. (b. l. 149-152)
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė be jo paties asmeniško prisipažinimo, įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:
2024 m. liepos 3 d. ir 2024 m. liepos 10 d. A. A. pareiškimais policijos įstaigai, kuriuose nurodyta: 2024 m. birželio 30 d. apie 22 val. gatvėje prie S. M. namų (duomenys neskelbtini), iš kiemo atbėgęs apkvaitęs jos vyras E. M., surikęs jam virtinę užgauliojančių žodžių, galva smūgiavo jam į veidą, pataikydamas į smilkinį, ir kumščiais sudavė nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas. Suduodant smūgius E. M. jam prakirto galvą. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį jaučia ir dabar, nes dažnai skauda galvą. (b. l. 18-22, 23-30)
2024 m. liepos 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), ir padarytos foto nuotraukos. (b. l. 8-13)
2024 m. birželio 30 d. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele, kurioje užfiksuota, kad 2024 m. birželio 30 d., pagal 21.55 val. gautą kvietimą, 22.01 val. atvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), A. A. kaktos srityje stebimas apie 2 cm odos nubrozdinimas; nurodytos įvykio aplinkybės - konflikto metu, sumušė pažįstamas asmuo. Smūgiavo savo galva, kumščiu kelis kartus. (b. l. 67-68)
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2024 m. liepos 12 d. – 2024 m. liepos 25 d. Specialisto išvada Nr. G 1410/2024(02), kurioje nurodyta, kad A. A. konstatuota odos nubrozdinimas kaktoje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį ir galėjo gautis suduodant smūgį kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku 2024 m. birželio 30 d. ir aplinkybėmis. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kiekvienas sužalojimas sukelia fizinį skausmą. Sužalojimas nebūdingas savęs žalojimuisi, nebūdingas griuvimui. (b. l. 64-65)
Nukentėjusiojo A. A. 2024 m. liepos 10 d. apklausa, kurioje šis parodė, kad 2024 m. birželio 30 d. apie 22 val. jis su sugyventine E. S., jos seserimi S. ir šios mažamečiu vaiku, jo automobiliu parvažiavo nuo ežero ir parvežė S. su vaiku prie namų. S. M. sakė jam nevažiuoti į kiemą (duomenys neskelbtini), sustoti prie tvoros. Jis automobilį pastatė prie minėto adreso kokia 4 metrų atstumu nuo tvoros. S. su sūnumi išlipo iš automobilio. Jis su E. išlipo padėti S. susirinkti daiktus. Jis išiminėjo vaiko saugos kėdutę iš automobilio. Iš namo kiemo atbėgo neadekvatus, vizualiai apsvaigęs nuo alkoholio S. vyras E. M., pribėgęs prie jo, koliojo necenzūriniais žodžiais ir galva jam trenkė į veidą, į smilkinį, nes jis spėjo pasukti veidą, todėl nepataikė į nosį. Matė, kad E. taikėsi jam trenkti galva į nosį. Po to jam E. rankomis sudavė apie 3 smūgius į galvos sritį. Sugyventinė norėjo juos išskirti ir jį užstoti, tai E. puolė E. ir spyrė jai į pilvą. Tai pamatęs, jis stvėrė E. už sprando bandydamas sulaikyti jį, tačiau jis ištrūko ir atsisukęs vėl sudavė jam keletą smūgių į įvairias kūno vietas. Kur ir kiek smūgių sudavė, nežino, nes viskas vyko labai greitai. Kadangi netoliese stovėjo S., E. M. puolė stumdyti ją, bet jai nesudavė smūgių, ją koliojo necenzūriniais žodžiais. E. paskambino pagalbos telefonu ir iškvietė policiją. E. M., išgirdęs, kad netrukus atvyks policija, kuriam laikui rėkdamas nulėkė į kiemą, o grįždamas pradėjo rėkti, kad jeigu jie nepasitrauks nuo gatvės, tuoj gaus elektros. Tada kieme pasirodė jo motina ir sesuo, jos bandė E. raminti. E. pastvėrė nuo žemės kumščio dydžio akmenį ir leido į juos. Akmuo praskriejo pro juos ir pro automobilį. Laukiant policijos, E. M. rėkė, kad jie dingtų nuo jo namų, vėl puolė E. – jai sudavė smūgį abiem rankomis į krūtinę, stūmė ją atbulą vos neparversdamas ant žvyro, tada vėl nubėgo prie vartų, stvėrė savo žmonos ir vaiko krepšius su daiktais ir sviedė į juos. Netrukus atvažiavo medikai, kurie jį apžiūrėjo, suteikė medicininę pagalbą. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai. (b. l. 35-38)
Nukentėjusiojo A. A. parodymai 2024 m. rugpjūčio 30 d. papildoma apklausa, kurioje šis parodė, kad E. M. kumščiu smogė jam 3 smūgius į galvą, keletą – gal 4 smūgius į krūtinę. Kaktos sumušimo jis niekur nesigydė, gydymo išlaidų neturėjo, medikamentų nepirko. E. M. jo neatsiprašė, su juo nebendravo. Civilinio ieškinio nereiškia. (b. l. 42-45)
Liudytojos E. S. 2024 m. liepos 31 d. apklausa, kurioje ši parodė, kad gyvena su sugyventiniu A. A. Jos sesuo S. M. yra susituokusi su E. M. Sesers šeimoje santykiai įtempti, ji nesutaria su vyru. Tarp jos ir svainio tiesioginiai konfliktai vyksta nuo pat pradžių - nuo 2017 metų dėl bendravimo su šeima, dėl santykių su seserimi. E. yra uždraudęs S. bendrauti su giminėmis, uždraudęs jiems atvykti į jų namus. 2024 m. birželio 30 d. ji su A. A. važiavo prie ežero. Kartu vykti pasiūlė seseriai S. E. M. kartu nevažiavo, jam net nesiūlė kartu važiuoti. Sesuo su vaiku gyvena atskirai nuo vyro, tačiau tame pačiame sklype esančiame name. Apie 22 val. A. A. vairuojamu automobiliu parvežė S. su sūnumi M., gimusiu (duomenys neskelbtini) metais, į namus (duomenys neskelbtini). Sesuo paprašė nevažiuoti į sodybos kiemą, paleisti juos prie sodybos tvoros. S. su M. išlipo iš automobilio, ji padėjo sesei paimti daiktus iš bagažinės, A. A. iš salono ėmė vaiko kėdutę. Jiems imant daiktus, iš sodybos kiemo atbėgo sesers sutuoktinis E. M., kuris be jokios priežasties pribėgęs prie A. A. kakta tyčia stipriai smogė jam į veidą. Viskas vyko greitai, A. A. spėjo pasukti galvą į šoną, todėl E. M. nepataikė galva jam į nosį, bet pataikė į kairį smilkinį. Ji pamatė, kad po E. M. smūgio A. pradėjo kraujuoti iš prakirsto smilkinio. E. M. buvo akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs, nes elgėsi neadekvačiai, veiksmai buvo nekoordinuoti. E. M. tuo metu kumščiu tyčia stipriai smogė A. A. 3 smūgius į galvą. Kur tiksliai pataikė, ji nepastebėjo. E. „šokinėjo“ prieš A. A. A. A. gynėsi, bandė atstumti E., jie susistumdė gale automobilio netoli vartų. Pamačiusi, kad E. M. be jokios priežasties užpuolė jos sugyventinį, ji bandė apginti ir atitraukti svainį, juos išskirti. E. M. kojomis išspardė ant gatvės iškrautus S. M. daiktus, paėmė kuprinę su daiktais ir smogė kuprine jai į krūtinę ir pilvą. Tarp jų buvo gal apie 1,5 m atstumas. Tuo metu juto fizinį skausmą. E. M. jos nesužalojo, į medikus nesikreipė, niekur nesigydė. Ją gindamas A. A. sugriebė ranka E. M. už kaklo ir bandė atitraukti nuo jos, tačiau E. M. muistėsi, ištrūko ir tyčia smogė kumščiais A. A. į galvą. Kiek kartų smogė ir kur tiksliai pataikė, ji nematė, nes viskas vyko labai greitai. Prie automobilio stovėjo S., kuri rinko išspardytus daiktus. S. E. nesmogė, jos nesužalojo. Pamačiusi, kad E. M. neadekvatus, agresyvus, S. šaukė, kad kviestų policiją. Ji nubėgo prie automobilio, pasiėmė telefoną kviesti pagalbos. Jai kalbant su pareigūnais, E. rėkdamas, kad jiems parodys, nubėgo į kiemą. Netrukus iš kiemo išbėgo į gatvę ir į ją metė kažkokį daiktą, tačiau nepataikė. Nežino, kokį apvalų daiktą metė svainis į ją. Tuo metu prie vartų jau buvo E. mama D. M., kuri ramino E., uždarė sodybos vartus, visus varė nuo sodybos. Jie ant gatvės laukė policijos ir medikų, o E. M. nuėjo į kiemą. Netrukus atvyko medikai, kurie apžiūrėjo sužalotą A. A., suteikė jam pagalbą. Ji dėl E. M. veiksmų – tyčinio kuprinės metimo į ją pretenzijų neturi, jos nesužalojo, pareiškimą rašyti atsisako, ji niekur nesigydė, civilinio ieškinio nereiškia. (b. l. 77-80)
Liudytojos D. M. 2024 m. rugpjūčio 22 d. apklausa, kurioje ši parodė, kad E. M. yra jos sūnus. Jis su šeima gyvena tame pačiame sklype (duomenys neskelbtini), tačiau kitame name. E. nesutaria su žmonos S. M. seserimi E., nes ji daro neigiamą poveikį S. Po susitikimų su seserimi sūnaus šeimoje vyksta nesutarimai. E. prašęs, kad E. nesilankytų jų namuose. 2024 m. birželio 30 d. apie 12 val. ji matė, kad S. M. su mažamečiu sūnumi (duomenys neskelbtini) laukė sesers ir kažkur išvažiavo. E. M. liko namuose, tvarkė aplinką, pjovė žolę. Matė, kad E. tvarkydamas aplinką gėrė alų. Kiek skardinių alaus išgėrė, ji nematė. Apie 21-21.30 val., būdama namuose antrame aukšte, išgirdo triukšmą, girdėjo E. balsą. Išėjo į kiemą ir pamatė, kad prie jų kiemo vartų stovi automobilis, prie vartų – anūkas M. ir S., prie automobilio – A. A. su E. E. stovėjo prie kolonos iš gatvės pusės. Ji paklausė, kas vyksta. E. ir E. ginčijosi. E. sakė, kad kvies policiją. E. klausė, kodėl jie atvažiavo, jeigu jis draudė, prašė nevažiuoti į jo namus. Nepastebėjo, kad A. A. ar kas nors kitas būtų sumušti, sužaloti. Jai atėjus, jokių grumtynių, smūgių ar spyrių ji nematė, tik vyko žodinis E. ir E. konfliktas. Pamačiusi, kad vyksta žodinis konfliktas, ji nuėjo į namus. E. M., A. A., E. paliko prie vartų, o marti S. su anūku jau ėjo į namus. Vėliau atvyko E. iškviesti pareigūnai, tačiau ji su jais nebendravo. (b. l. 85-88)
BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, smaugimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis E. M. 2024 m. birželio 30 d. apie 22 val., apsvaigęs nuo alkoholio, gatvėje prie (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, tyčia smogė galva A. A. vieną smūgį kumščiu į kairį smilkinį, tris smūgius į galvą, nenustatytą skaičių smūgių į krūtinę ir įvairias kūno vietas, ir tokiais savo veiksmais E. M. nukentėjusiajam A. A. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimu kaktoje, ir sukėlė fizinį skausmą. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, o ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina nusikalstamos veikos buvimą kaltinamojo veikoje, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.
BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), kaltinamojo asmenybę.
Kaltinamasis E. M. neteistas (b. l. 108-109), baustas administracine tvarka (b. l. 110-115), nesantis psichiatrinio gydymo įskaitoje (b. l. 120), dirbantis (b. l. 116-117). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas, atsižvelgęs į išvardintą bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam E. M. už padarytą nusikalstamą veiką įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą lengviausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu neatlygintinai dirbti po 25 val. per mėnesį visuomenės labui.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pripažino savo kaltę, kaltinamajam paskirta bausmės mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
E. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam viešųjų darbų bausmę 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu neatlygintinai dirbti po 25 (dvidešimt penkias) val. per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. M. paskirti sumažintą bausmę – viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu neatlygintinai dirbti po 25 (dvidešimt penkias) val. per mėnesį visuomenės labui.
Išaiškinti E. M., jog nuteistieji, kuriems paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo: susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta viešųjų darbų bausmė, įsiteisėjimo dienos; atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui. Nuteistojo išdirbtų valandų skaičius per mėnesį turi būti ne mažesnis už teismo paskirtą bausmės laiką. Darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai nuo viešųjų darbų bausmės atleidžiamas nepilnametis. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Išaiškinti E. M., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti baudžiamąjį įsakymą priėmusiam teismui prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei nepasinaudojama teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.