Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Gedimino Juknos pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas, paskutinį kartą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą galutine 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. K. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent: jis 2024 m. birželio 6 d., apie 21.25 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę J. Š., t. y. jis būdamas buto svetainėje, savo dešinės rankos delnu sudavė vieną smūgį į J. Š. galvos sritį, po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, abiejų rankų delnais sudavė ne mažiau kaip penkis kartus į J. Š. pečių sritį ir ne mažiau kaip tris kartus spyrė į J. Š. kojų blauzdas. Tokiais veiksmais E. K. sukėlė nukentėjusiajai J. Š. fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. K. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad iki 2024 m. birželio 6 d. gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Šis butas nuosavybės teise priklauso jo buvusiai sugyventinei J. Š., jame jis gyveno su sugyventine ir jų bendru vaiku J. K., su sugyventine gyveno apie (duomenys neskelbtini) metus ir kartu vedė bendrą namų ūkį. 2024 m. birželio 6 d., po įvykusio įvykio, jis išsikraustė gyventi į savo gimtinę. Nori paminėti, kad 2024 m. birželio 6 d., būdamas namuose su sūnumi, po truputį vartojo alų, t. y. jis išgėrė dvi skardines alaus „Švyturio gintarinis“, kiek pamena, apie 5 laipsnių stiprumo. Ir tą dieną J. Š. buvo darbe, o po darbo nuvyko į darbo vakarėlį ir apie 20.30 val. ji jam parašė SMS žinutę, kad ji jau po šventės važiuoja namo, tačiau jis jai pasakė, kad jis ją paims. Paprašė savo draugo, kad jis su juo nuvažiuotų paimti J. Š. Jis su draugu nuvyko ir paėmė J. Š. iš darbo vakarėlio. Atvykus iki namų, J. Š. su sūnumi nuėjo į namus, o jis pasakė, kad jis tuoj grįš į namus, kad dar pabendraus su draugu. Nori paminėti, kad J. Š. buvo blaivi ir tarp jų jokio konflikto nebuvo. Jam grįžus į namus po maždaug 15 minučių, maždaug apie 21.00 val., J. Š. jam pasakė, kodėl jis, būdamas su vaiku, gėrė alkoholį ir tada jis labai supyko. Tada jis sukėlė žodinį konfliktą jiems būnant buto svetainėje. Sūnus tuo metu buvo savo kambaryje. Žodinio konflikto metu jis savo dešinės rankos delnu trenkė J. Š. per galvą, po ko savo dešine koja įspyrė į jos dešinės kojos blauzdą. Po to dar jiems vis konfliktuojant, sudavė vis po vieną atskirą smūgį į J. Š. pečius. Tačiau kiek tiksliai kartų, jis pasakyti negali. Taip pat keletą kartų savo koja įspyrė į J. Š. kojas. Tada po kurio laiko iš kambario išėjo sūnus ir pradėjo jo prašyti, kad jis nekonfliktuotų ir baigtų rėkti. Tada jis apsisuko ir išėjo iš namų. Ir iki šiol nėra buvęs namuose. Daugiau nieko neturi ką šiuo metu pridurti, tik tai, kad labai gailisi dėl savo tokio elgesio ir save labai graužia. Taip pat nori paminėti, kad kai jis sudavė smūgius J. Š., vaikas nematė, kadangi jis buvo kitame kambaryje, jis tik girdėjo konfliktą. Tai buvo pirmas kartas, kai jis taip pasielgė, tačiau kodėl taip pasielgė, jis nežino. Jis dėl savo tokio elgesio J. Š. atsiprašė ir labai dėl to gailisi.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. Š. nurodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), šis butas nuosavybės teisę priklauso jai. Taip pat šiame bute gyvena jos sūnus J. K. ir jos sugyventinis E. K. Su pastaruoju nebegyvena nuo 2024 m. birželio 6 d., t. y, po šio įvykio. Su E. K. ji gyveno (duomenys neskelbtini) metus ir vedė bendrą namų ūkį. 2024 m. birželio 6 d. E. K. visą dieną leido laiką su vaiku, o ji nuo pat ryto buvo darbe ir, kadangi buvo jų centro jubiliejus, ji buvo su kolektyvu po darbo nuvykusi į kavinę, tačiau alkoholio ji nevartojo ir ten pabuvusi, apie 20.30 val. ji parašė SMS žinutę savo sugyventiniui, kad ruošiasi grįžti į namus, tačiau jis jai pasakė, kad jis atvažiuos jos paimti. Maždaug po 15-20 min. jis su draugu atvyko jos paimti ir, kadangi E. K. buvo neblaivus, automobilį vairavo jo draugas. Automobilyje jokio konflikto tarp jos ir E. K. nebuvo. Jiems grįžus į namus, ji su sūnumi užėjo pirma į namus, o E. K. liko lauke pakalbėti su draugu ir į namus grįžo apie 21.10 min. Kai jis grįžo, ji jo paklausė, kodėl jis, būdamas su vaiku, išgėrė alkoholio. Tik nori paminėti, kad jis nebuvo girtas, jis tik buvo nedaug išgėręs. Po šių žodžių jis labai supyko ir tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Žodinio konflikto metu E. K. jai savo dešinės rankos delnu sudavė vieną smūgį į galvos sritį, po ko ji patyrė didelį šoką, kadangi ankščiau E. K. niekada nėra smurtavęs prieš ją. Kai jis jai su savo dešinės rankos delnu trenkė per galvą, ji pajuto momentinį fizinį skausmą. Tada, kiek ji šiuo metu prisimena, jis jai savo dešine koja spyrė į jos dešinės kojos blauzdą, tačiau ji jokio fizinio skausmo nejuto, nes smūgis buvo silpnas. Kiek šiuo metu atsimena E. K. savo abejų rankų delnais jai sudavė ne daugiau 5 kartų į pečių sritį ir nedaugiau 3 kartų jai įspyrė į kojų blauzdas. Tačiau jo smūgiai buvo silpni ir ji tik juto momentinį fizinį skausmą, kuris truko tik tuo metu. Žodinis konfliktas tarp jos ir sugyventinio vyko apie 20 minučių, o kai jis jai sudavė smūgius rankos delnais ir kojomis tai buvo iki 1 minutės. Po ko iš kito kambario išėjo sūnus ir pamatęs, kad jie konfliktuoja, sūnus pradėjo prašyti, kad jie liautųsi ir nekonfliktuotų. Tada E. K. dar vieną kartą bandė jai suduoti, tačiau ji išvengė jo smūgio ir jis išėjo iš namų. Jam išėjus iš namų, ji buvo labai susijaudinusi ir šoko būsenoje ir, kiek šiuo metu atsimena, maždaug po keleto minučių, kai jis išėjo, ji išgirdo į duris skambutį ir, atidariusi duris, pamatė policiją. Policijos pareigūnams ji negalėjo nieko paaiškinti, kadangi tuo metu buvo dideliame šoke. Tačiau šiuo metu yra daug ką prisiminusi. Daugiau nieko šiuo metu neturi ką pridurti tik tai, kad į medicinos įstaigą dėl sužalojimų ji nesikreipė ir nesikreips, kadangi nebuvo jokių sužalojimų ant jos kūno. Taip pat, kad sūnus konflikto metu buvo kitame kambaryje ir nematė, jis tik atėjo juos raminti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos vyriausiojo patrulio R. D. 2024 m. birželio 6 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimojo aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2024 m. birželio 6 d. pagal gautą pranešimą atvykus adresu (duomenys neskelbtini), ir užėjus į butą, juos pasitiko J. Š. ir jos vaikas J. K. J. Š. paaiškino, kad šiandien grįžus namo po darbo, žodiškai sukonfliktavo su savo vyru E. K. dėl pavydo iš jo pusės, dėl ko konfliktas perėjo iš žodinio į fizinį smurtą. J. Š. negalėjo tiksliai paaiškinti, kiek kartų ir su kuo vyras E. K. jai trenkė, tačiau pasakė, kad daug kartų jos vyras smūgiavo rankomis ir kojomis į įvairias jos kūno vietas, tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Po konflikto vyras pasišalino iš namų ir negrįžo. Visą konfliktą matė vaikas J. K..

2024 m. rugpjūčio 5 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo perklausytas BPC skambučio įrašas (ID 92283681, skambučio pradžia 2024-06-06 21:25:22.

2024 m. rugpjūčio 5 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų Body cam vaizdo įrašai. Apžiūrėtame vaizdo įraše be kitų užfiksuotų aplinkybių matyti kaip savo buto durs išeina pranešėja ir pasako, kad (duomenys neskelbtini) butas, kuriame galima vyksta konfliktas. Policijos pareigūnui beldžiant į duris ir skambinant durų skambučiu ilgą laiką, niekas neatidaro, pareigūnui pareiškus, kad kvies gaisrinę, kad išlaužtų duris, 01 min 52 s., duris atidaro apsiverkusi moteris, kartu ir pasitinka mažametis sūnus, su žodžiais, kad: „Tete blogas“. Pareigūnai Nr. 1 ir Nr. 2 užeina į buto vidų. Išsiaiškinama, kad tėvas pabėgo. Aiškinamasi, kaip buvo apsirengęs ir kaip atrodo. Vyras, moters teigimu, buvo išgėręs, dėl to prasidėjo isterijos. Moteris bijo ir teigia, kad nieko nebenori ir bus viskas blogai ir, kad iš jos atims vaiką. Pareigūnams paklausus, ką vyras darė, vaikas atsako, kad „spardė“. Moteris irgi pradeda pasakoti, kad vyras buvo išgėręs, pradėjo kelti ant jos rankas ir kojas, grasino sudaužyti mašiną, jei ji jam neperves pinigų ir pabėgo. Vaizdo įrašo 08 min 50 s., į nukentėjusios telefoną paskambina jos vyras, ragelį pakelia policijos pareigūnas Nr. 1, kuris prašo vyro ateiti prie namo, tačiau vyras kategoriškai atsisako ateiti. Pati rašyti pareiškimą moteris atsisako. Tolimesnė vaizdo įrašo medžiaga neturi reikšmės ikiteisminiam tyrimui. Baigiasi vaizdo įrašas.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad byloje įrodyta, jog E. K. 2024 m. birželio 6 d., apie 21.25 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę J. Š., t. y. jis būdamas buto svetainėje, savo dešinės rankos delnu sudavė vieną smūgį į J. Š. galvos sritį, po ko abiejų rankų delnais sudavė ne mažiau kaip penkis kartus į J. Š. pečių sritį ir ne mažiau kaip tris kartus spyrė į J. Š. kojų blauzdas, t. y. tokiais veiksmais E. K. sukėlė nukentėjusiajai J. Š. fizinį skausmą. Tai patvirtina paties kaltinamojo E. K., taip pat nukentėjusiosios J. Š. paaiškinimai, kitų objektų apžiūros protokolų duomenys, tarnybinių pranešimų duomenys, vaizdo, garso įrašai bei kiti byloje esantys rašytiniai dokumentai. Teismas neturi pagrindo netikėti iš esmės nuosekliais ir detaliais nukentėjusiosios paaiškinimais, kuriuos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, iš kurių matyti, kad nagrinėjamo įvykio metu po to, kai tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo kilo žodinis konfliktavas, kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusiąją, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas.

Kaltinamasis E. K. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad minėtą dieną buvo namuose su vaiku, vyko su draugu pasiimti sugyventinės J. Š., o grįžus namo tarp jo ir sugyventinės J. Š. kilo žodinis konfliktas, sugyventinė ant jo supyko dėl to, kad su vaiku būdamas namuose gėrė alkoholį, dėl to jis supykęs savo dešinės rankos delnu sudavė vieną smūgį per galvą, tada su savo dešine koja spyrė jai į jos dešinės kojos blauzdą, po to sudavė po kelis smūgius į nukentėjusios pečius, tačiau negalėjo nurodyti tikslaus smūgių kiekio, bei keletą kartų spyrė į kojas. Konstatuotina, kad tokie kaltinamojo veiksmai, kuomet jis rankomis trenkė į galvą (t. y. į gyvybiškai svarbią kūno vietą), po ko sudavė eilę smūgių į nukentėjusiosios pečius bei spyrė jai į blauzdas, pripažintini tyčiniais. Pažymėtina, kad pagal BK 19 straipsnio 1 dalį asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, jog E. K. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių

Kaltinamasis E. K. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis, nesunkus nusikaltimas prieš savo šeimos narį (sugyventinę), nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis buvo neblaivus, veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad E. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – E. K. yra gan jauno, darbingo amžiaus, šiuo metu dirbantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, iki nagrinėjamo įvykio turėjo pastovią gyvenamąją vietą ir ilgametę sugyventinę – nukentėjusiąją J. Š., su kuria turi bendrą mažametį sūnų, šiuo metu gyvena atskirai. Kaltinamasis praeityje teistas, įskaitant ir už smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą. Be to, baustas administracine tvarka (paskirtas baudas linkęs sumokėti). Duomenų apie kaltinamojo psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra, tačiau iš nagrinėjamo įvykio aplinkybių matyti, jog kaltinamasis turi problemų dėl savo elgesio, pavartojus alkoholinius gėrimus.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Prokuroro pasiūlyta laisvės apribojimo trukmė (9 mėnesiai), atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę ir veikos pobūdį – o būtent tai, kad kaltinamasis praeityje yra teistas už smurtinį nusikaltimą, padarė naują smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką prieš šeimos narį, kurios metu buvo suduota mažiausiai devyni smūgiai nukentėjusiajai, teismo vertinimu, kaltinamajam E. K. turi būti nustatyta ilgesnė nei prokuroras pasiūlė bausmės trukmė – 1 metų laisvės apribojimo bausmė. Teismo nuomone, prokuroras pagrįstai prašo kaltinamajam neskirti intensyvios priežiūros, kadangi jo nuolatinė kontrolė bei priežiūra netikslinga. Siekiant, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai būtų pasiekti, yra pagrindo kaltinamajam vietoje intensyvios priežiūros paskirti tokius įpareigojimus, kurie ribotų alkoholinių gėrimų vartojimą bei iš esmės įtakotų E. K. elgesį ir gyvenimo būdą. Dėl to bausmės vykdymo metu kaltinamajam skirtini: 1) draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholinius gėrimus); 2) tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, E. K. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į kaltininko asmenybę bei nusikalstamos veikos pobūdį, E. K. skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris turi būti įvykdytas per 7 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamasis E. K. laikinai sulaikytas nebuvo.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o šį pradėjus vykdyti – panaikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra. Byloje civiliniai ieškiniai nepareikšti. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Vietoj intensyvios priežiūros bausmės vykdymo laikotarpiu skirtini: 1) draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholinius gėrimus); 2) tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. K. paskirti galutinę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Vietoj intensyvios priežiūros bausmės vykdymo laikotarpiu skirtini: 1) draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholinius gėrimus); 2) tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, E. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šį įpareigojimą įvykdyti per 7 (septynis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.

E. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti E. K., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.