Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Dariaus Aleknos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), įgijusi profesinį išsilavinimą, nedirbanti, turinti neįgalumą, našlė, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ji, 2025 m. gegužės 1 d., apie 12.40 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas 2,83 promilių neblaivumas, konflikto metu metaliniu žarstekliu tyčia, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių, sudavė savo seseriai L. J. į galvą, padarydama jai padarė daugybinius odos nubrozdinimus veide, odos nubrozdinimus plaukuotosios dalies pakaušinėje, kairėje momeninėje srityse, dešinėje plaštakoje, poodinę kraujosruvą dešinėje plaštakoje ir taip nežymiai ją sužalodama.

Iš įtariamosios D. M. parodymų nustatyta, kad ji kaltę pripažino visiškai, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi ir parodė, kad jos sesuo L. J. išvakarėse, t. y. 2025 m. balandžio 30 d., vartojo alkoholį; atsikėlus ryte, L. pasiūlė jai dar išgerti ir jos dviese išgėrė 0,5 l degtinės; abi buvo apsvaigusios. Kažkuriuo momentu L. nuėjo į lauko tualetą ir grįžo susikruvinusi veidą, nes kažkur užkliuvo. Apžiūrima ji nesileido, jos toliau vartojo alkoholį, kol tarp jų kilo žodinis konfliktas; L. ją pradėjo įžeidinėti. Kaltinamoji nesusilaikė ir, būdama stipriai apsvaigusi, pasiėmė metalinį žarsteklį ir juo du kartus trenkė L. per galvą. Į virtuvę įėjo L. dukra S., kuri iškvietė greitąją medicinos pagalbą bei pareigūnus, kurie sulaikė kaltinamąją. Iš esmės su seserimi nesipyksta, sutaria gerai.

Iš 2025 m. gegužės 1 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2025 m. gegužės 1 d., apie 13.16 val., policijos pareigūnai gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), sumušta moteris. Nuvykus nurodytu adresu, policijos pareigūnus pasitiko L. J., kuriai alkotesteriu „Alcotest 6810 Nr. ARFM-0359“, patikros Nr. 2266844, nustatytas 2,19 promilių neblaivumas. L. J. dėl savo neblaivos būsenos aplinkybių dėl ko ir kaip įvyko konfliktas nenurodė, nurodė, kad sesuo jai trenkė į galvą. L. J. medikai išvežė į gydymo įstaigą. Įvykio vietoje buvo D. M., kuriai alkotesteriu nustatytas 2,83 promilių neblaivumas. Ji nurodė, kad susipyko su savo seserimi L., nes ji ją išvadino „psichine“, kadangi anksčiau ji yra gulėjusi Švėkšnos psichiatrinėje ligoninėje. Dėl tokių sesers žodžių susipyko ir sudavė jai į veido sritį; kiek kartu nenurodė, kas vyko toliau nekomentavo.

Iš 2025 m. gegužės 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji L. J. parodė, kad 2025 m. gegužės 1 d., apie 13.16 val., namuose adresu, (duomenys neskelbtini), kartu su seserim D. vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau, jai gulint lovoje, D. paprašė jos atnešti vandens, ji nesutiko. D. išėjo parūkyti ir atsigerti, o pareidama atsinešė metalinį žarsteklį ir juo kelis kartus trenkė jai gulinčiai per galvą. Kambaryje buvo jos dukra, kuri viską matė. Sesuo D. dažnai elgiasi neadekvačiai agresyviai, kadangi yra gydyta Švėkšnos psichiatrinėje ligoninėje. Po įvykio ją išvežė GMP į ligoninę apžiūrai.

Iš 2025 m. gegužės 1 d. asmens apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad įvykio vietoje buvo apžiūrėta nukentėjusioji L. J., kurios galva buvo apibintuota, ant veido matėsi raudonos spalvos sudžiūvusios dėmės, galimai, kraujas.

Iš 2025 m. gegužės 2 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo peržiūrėti policijos pareigūnų „body“ kameromis daryti vaizdo ir garso įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, kurioje greitosios medicinos pagalbos darbuotojai jau teikia pagalbą nukentėjusiajai L. J.. Į pareigūno klausimą, kas nutiko, L. J. atsako nerišliai, nurodo, kad ją sumušė sesuo D. M.; L. J. alkotesteriu nustatomas 2,19 promilių neblaivumas. D. M. nerišliai nurodo, kad mušė seserį, kadangi pastaroji ją išvadino „psichine“, o tai ją labai įskaudino, nes anksčiau ji yra gulėjusi Švėkšnos psichiatrijos ligoninėje; D. M. nustatomas 2,83 promilių neblaivumas. Liudytoja S. J. pareigūnams nurodė, jog matė, kaip virtuvėje teta D. M. mušė jos mamą L. J. metaliniu žarstekliu.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 337/2025 (03) nustatyta, kad L. J. nustatyti nežymūs sužalojimai: daugybiniai odos nubrozdinimai veide, odos nubrozdinimai plaukuotosios dalies pakaušinėje, kairėje momeninėje srityse, dešinėje plaštakoje, poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja S. J. parodė, kad 2025 m. gegužės 1 d., dienos metu, D. su mama vartojo alkoholį virtuvėje. Apie 12.40 val., jai su dukra U. P. būnant kitame kambaryje, išgirdo, kad tarp D. ir mamos vyksta žodinis konfliktas; iš balsų suprato, kad jos stipriai neblaivios. Išgirdusi triukšmą nuėjo pažiūrėti kas nutiko. Įėjusi į virtuvę pamatė, kad mama guli ant žemės, o D. rankoje laikytu žarstekliu mamai trenkė vieną kartą į galvą. Liudytojai pradėjus šaukti, D. liovėsi mušti jos mamą. Po įvyko pamatė, kad mamai kraujuoja galva ir veidas. Ji išsigando, todėl su dukra užsidarė kambaryje. Kai atvyko GMP, mama pasakojo kas nutiko, tai išgirdusi D. vėl bandė trenkti mamai, tačiau GMP darbuotojai sutrukdė. 2025 m. birželio 22 d. jos mama mirė, todėl jos seseriai D. M. pablogėjo emocinė ir psichologinė būsena, ji buvo paguldyta į Švėkšnos psichiatrijos ligoninę, kur gydosi iki šiol.

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 85TPK-173/2025 nustatyta, kad D. M. nusikalstamų veikų padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, priverčiamųjų medicinos priemonių taikyti asmeniui nereikia.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir aptartų duomenų visumą, teismas pripažįsta, kad yra įrodyta, jog kaltinamoji D. M., smurtaudama prieš savo šeimos narį – seserį L. J., sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Greta kaltinamosios prisipažinimo ir parodymų, jos kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais byloje surinktais ir anksčiau aptartais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamoji D. M. padarė vieną nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį – seserį. Kaltinamoji anksčiau neteista, per pastaruosius 3 metus administracine tvarka bausta vieną kartą, paskirtos baudos nesumokėjusi. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe – nusikalto, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kad turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). D. M. yra darbingo amžiaus, nedirbanti, turi nuolatinę gyvenamąją vietą; jai diagnozuotas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas (paranoidinė šizofrenija), priverčiamųjų medicinos priemonių taikyti nereikia, pakankamas gydymas bendrais pagrindais. Teismas, įvertinęs padarytą nusikalstamą veiką, jos padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nustatytą jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės pareiškime siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis), vietoje intensyvios priežiūros skiriant įpareigojimą, tikintis, kad tai teigiamai paveiks jos elgesį bei skatins nenusikalsti.

Kadangi kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, jai skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, D. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant ją visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant ir alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. M. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant ją visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant ir alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti D. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. gegužės 1 d. 13.50 val. iki 2025 m. gegužės 2 d. 11.45 val. (1 parą), vieną laikino sulaikymo parą prilyginti trims laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, D. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 9 mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, išklausant visą vieną programų ciklą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Išaiškinti kaltinamajai, kad nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo ji turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajai šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.