Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo teisėja Laima Ribokaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Ingvita“ ieškinį atsakovams V. P. ir G. B. dėl turtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nepavykus įteikti atsakovei V. P. procesinių dokumentų gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), taip pat darbovietės adresu (duomenys neskelbtini), atsakovei ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka procesinius dokumentus pakartotinai siunčiant jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir laikant juos įteiktais praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo atsakovės deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgiant į tai, kad pranešimas atsakovei paliktas 2018 m. balandžio 11 d., procesiniai dokumentai atsakovei laikytini įteiktais 2018 m. gegužės 11 d.

Nepavykus atsakovui G. B. įteikti procesinių dokumentų ieškovo nurodytu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), atsakovui ieškinio ir teismo pranešimo kopijos įteiktos tinkamai CPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu 2018 m. kovo 26 d.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovai per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį, todėl esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Pagal CPK 285 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Ieškinys tenkintinas

Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2245-562/2017 iškėlė bankroto bylą UAB „Ingvita“. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios UAB „Ingvita“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą bendrai 61 346,07 Eur sumai. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 3 d. nutartimi pakeitė bankrutuojančios UAB „Ingvita“ kreditorių, vietoje kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos į sąrašą įtraukė kreditorių VĮ Turto banką ir patvirtino jo 8098,57 Eur finansinį reikalavimą. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi bankrutuojančią UAB „Ingvita“ pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Nuo 2009 m. kovo 6 d. iki 2015 m. liepos 7 d. UAB „Ingvita“ akcininkė ir vadovė buvo atsakovė V. P.. Nuo 2015 m. liepos 7 d. iki bankroto bylos iškėlimo įmonei UAB „Ingvita“ akcininkas ir vadovas buvo atsakovas G. B..

VĮ Registrų centro duomenimis, UAB „Ingvita“ finansinių ataskaitų Registrų centrui neteikė nuo 2011 metų. Paskutinė įmonės finansinė ataskaita Registrų centrui pateikta už 2010 metus. Pagal 2010 metų balansą įmonė turėjo turto už 259 679 Lt (75 208,23 Eur), per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 268 791 Lt (77 847,25 Eur). Taigi jau 2010 metų pabaigoje įmonė buvo faktiškai nemoki, nes įmonės skolos viršijo turto vertę.

2009 m. spalio 13 d. tarp UAB „Ingvita“ ir Baltarusijos Respublikos AAB „Steklozavod Neman“ sudaryta sutartis, pagal kurią Baltarusijos Respublikos AAB „Steklozavod Neman“ 2010 metais pardavė UAB „Ingvita“ prekes. UAB „Ingvita“ už gautas prekes neatsiskaitė, todėl Baltarusijos Respublikos Gardino srities ūkinis teismas 2012 m. spalio 9 d. sprendimu iš UAB „Ingvita“ ieškovo Baltarusijos Respublikos AAB „Steklozavod Neman“ naudai priteisė 3218,67 JAV dolerių ir 50 870,13 Eur už pristatytas prekes. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. lapkričio 26 d. nutartimi Baltarusijos Respublikos Gardino srities ūkinio teismo 2012 m. spalio 9 d. sprendimą pripažino ir leido vykdyti.

Nors įmonė nuo 2010 metų turėjo skolų kreditoriams, UAB „Ingvita“ 2011 m. gruodžio 30 d. suteikė 228 000 Lt (66 033,36 Eur) paskolą atsakovui G. B.. Paskolos grąžinimo terminas – 2012 m. gruodžio 30 d. Duomenų, kad atsakovas grąžino paskolą įmonei, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

Pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalis paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Esant nustatytoms aplinkybėms, kad UAB „Ingvita“ atsakovui G. B. suteikė 66 033,36 Eur paskolą, atsakovui nustatytu terminu ieškovui paskolos negrąžinus, laikytina, kad ieškovo reikalavimas dėl 66 033,36 Eur sumos priteisimo iš atsakovo G. B. yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovas taip pat prašo priteisti 66 033,36 Eur žalos sumą iš buvusios UAB „Ingvita“ vadovės V. P..

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl juridinio asmens vadovo civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad tam, jog būtų galima taikyti juridinio asmens vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad juridinio asmens vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad juridinio asmens vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi juridinio asmens vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-378/2017).

CK 2.87 straipsnio, nustatančio juridinio asmens valdymo organų narių pareigas, 7 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jeigu įstatymai, steigimo dokumentai ir sutartis nenumato kitaip.

Pagal CK 2.87 straipsnio 1-6 dalių nuostatas juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. Šie veiklos principai įpareigoja įmonės valdymo organus veikti išimtinai įmonės interesais, užtikrinti stabilią, efektyvią įmonės veiklą. Kasacinio teismo praktikoje CK 2.87 straipsnyje įtvirtintos juridinio asmens valdymo organų narių pareigos įvardijamos kaip fiduciarinės, t. y. pasitikėjimu tarp įmonės ir jos valdymo organų grįstos pareigos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2013; kt.). Aplinkybė, ar įmonės valdymo organai, tarp jų – įmonės vadovas, nepažeidė fiduciarinių pareigų, nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; kt.).

Nagrinėjamu atveju vertinant ginčo objektu esančią 2011 m. gruodžio 30 d. paskolos sutartį, kuria UAB „Ingvita“ perdavė atsakovui G. B. 228 000 Lt (66 033,36 Eur) sumą, pažymėtina tai, kad dar 2010 metų pabaigoje įmonė turėjo didelę skolą Baltarusijos Respublikos įmonei AAB „Steklozavod Neman“, faktiškai buvo nemoki. Nurodyta paskola suteikta UAB „Ingvita“ akcininkui G. B.. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad UAB „Ingvita“ veikla, suteikiant itin didelę paskolos sumą įmonės akcininkui, įmonei esant nemokiai, buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą būtų dar labiau apsunkintos. Paskolos atsakovui suteikimo metu įmonės vadovė buvo atsakovė V. P.. Dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovė pažeidė fiduciarines juridinio asmens valdymo organo pareigas ir atliko nesąžiningus (neteisėtus) veiksmus. Tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kilusios dėl suteiktos ir negrąžintos paskolos, atsiradimo yra tiesioginis priežastinis ryšys: įmonė turėjo skolų kreditoriams, suteiktos kaip paskola lėšos galėjo ir turėjo būti panaudotos atsiskaityti su kreditoriais, tačiau dėl įmonės vadovės neteisėtų veiksmų neliko lėšų įmonės įsipareigojimams įvykdyti. Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių jos kaltę dėl žalos ieškovui ir jo kreditoriams atsiradimo, tad kaltės prezumpcija nenuginčyta. Ieškovui įrodžius atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį bei žalą), o atsakovei nepaneigus savo kaltės, ieškovo reikalavimas dėl 66 033,36 Eur sumos priteisimo iš atsakovės pripažintinas pagrįstu (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.245-6.249 straipsniai).

Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas priteisti 66 033,36 Eur sumą yra pagrįstas abiejų atsakovų atžvilgiu, žala ieškovui padaryta bendrais atsakovų veiksmais, todėl 66 033,36 Eur suma iš atsakovų ieškovo naudai priteistina solidariai (CK 6.6 straipsnis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Dėl to ieškovui iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą 66 033,36 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2018 m. kovo 9 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Iš atsakovų į valstybės biudžetą lygiomis dalimis priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas – 1216 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi ir 285-286 straipsniais

nusprendžia:

patenkinti ieškinį.

Priteisti ieškovui BUAB „Ingvita“ (juridinio asmens kodas 301628687) iš atsakovų G. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai 66 033,36 Eur (šešiasdešimt šešių tūkstančių trisdešimt trijų eurų ir 36 ct) sumą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 66 033,36 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2018 m. kovo 9 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovų G. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 1216 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą, t. y. po 608 Eur (šešis šimtus aštuonis eurus) iš kiekvieno atsakovo. Nurodytas sumas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitusa būtina pateikti Vilniaus apygardos teismui.

Atsakovai negali šio sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus apygardos teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.