- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-04-18
- Bylos Nr.
- I-40-243/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Vida Stonkuvienė, Irena Stulpinienė
- Pareiškėjas
- UAB „Žemaitijos prekyba“
- Atsakovas
- Tauragės rajono savivaldybės administracijos
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujančios ir pranešėjos), Irenos Stulpinienės, Remigijaus Armino, sekretoriaujant Ritai Grišiūtei, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Žemaitijos prekyba“ atstovui Gintarui Keliauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Žemaitijos prekyba“ skundą atsakovui Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriui dėl Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. 5-40 „Dėl licencijos panaikinimo“ panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja UAB „Žemaitijos prekyba“ patikslintu skundu (b.l. 93-95) prašo panaikinti Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. sausio 25 d. įsakymą Nr. 5-40 „Dėl licencijos panaikinimo“, kuriuo nuspręsta panaikinti UAB „Žemaitijos prekyba“ išduotą licenciją Nr. 4/06 verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais parduotuvėje, esančioje Tauragėje, Gedimino g. 27-41.
Pareiškėja nurodo, jog 2006-11-23 jai taikyta ekonominė sankcija, nes parduotuvėje Gedimino g. 27-41, Tauragėje, surasti trys buteliai alaus be jų įsigijimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų, todėl Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorius 2007-01-25 įsakymu Nr. 5-40 panaikino licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Reikalavimą grindžia tuo, jog padarė mažareikšmį Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą, už kurį atsakovas paskyrė per griežtą nuobaudą. Pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarimu konstatavo, kad Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 41 straipsnis (2004 m. kovo 9 d. redakcija; Žin., 2004, Nr. 47-1548) ta apimtimi, kuria nėra numatyta galimybės įmonėms, kurioms už šio įstatymo 34 straipsnio 17 dalyje (2004 m. kovo 9 d., 2006 m. balandžio 25 d., 2007 m. birželio 21 d. redakcijos) nurodytus teisės pažeidimus buvo panaikintas licencijos galiojimas, apskųsti teismui sprendimus dėl minėtos sankcijos skyrimo, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams, o ta apimtimi, kuria nėra numatyta galimybės teismui, atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad ši sankcija – licencijos galiojimo panaikinimas įmonei už šio įstatymo 34 straipsnio 17 dalyje (2004 m. kovo 9 d., 2006 m. balandžio 25 d., 2007 m. birželio 21 d. redakcijos) nurodytus teisės pažeidimus, neturi būti taikoma, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.
Pareiškėja reikalavimą taip pat grindžia tuo, jog skundžiamas įsakymas yra individualus teisės aktas, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t.y. turi būti pagristas nustatytais duomenimis (faktais) ir teisės normomis. Teigia, kad atsakovas skundžiamo įsakymo nepagrindė teisiniais motyvais, nenurodė objektyvių duomenų ir aplinkybių, sąlygojusių licencijos panaikinimą. Pažymi, kad priimant skundžiamą įsakymą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Atsiliepimas
Atsakovas Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorius atsiliepimu (b.l. 73-75) su patikslintu skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsikirtimą grindžia tuo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarime pažymėta, jog visi ūkio subjektai, pagal turimas licencijas užsiimantys licencijuojama veikla, žino ir supranta sąlygas, kurių privalo laikytis, taip pat žino, kad, pažeidus tam tikras iš šių sąlygų, jiems išduotų licencijų galiojimas bus panaikintas (valstybės ar savivaldybės institucijos pagal įstatymą turinčios įgaliojimus išduoti licencijas verstis didmenine ar mažmenine prekyba alkoholio produktais bei panaikinti jų galiojimą sprendimu). Teigia, jog Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad institucija neturėjo įgaliojimų spręsti panaikinti licenciją ar jos nepanaikinti, jeigu buvo padarytas Įstatymo 34 straipsnio 17 dalyje (2004 m. kovo 9 d., 2006 m. balandžio 25 d. redakcijos) nurodytas teisės pažeidimas, ir sankcija – licencijos galiojimo panaikinimas ir naujos licencijos neišdavimas (tam tikrą laiką) – ūkio subjektui taikoma kartu su kita nustatyta sankcija – pinigine bauda, siekiant apsaugoti konstitucines vertybes bei viešąjį interesą. Atsakovas taip pat nurodo, kad Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba 2006 m. lapkričio 23 d. nutarime Nr. 3K06/281 konstatavo, kad UAB „Žemaitijos prekyba“ pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 17 straipsnio 2 dalies 2 punktą, t.y. prekiavo alkoholiu neturėdama privalomų gėrimų įsigijimo arba gabenimo dokumentų. Pažymi, kad pareiškėjas nutarimo neskundė, todėl mano, kad sutiko su pažeidimo faktu ir nustatytomis aplinkybėmis bei teisiniu įvertinimu. Teigia, jog savivaldybės administracijos direktorius negali kvestionuoti nustatytų aplinkybių, o teisės aktai įpareigoja jį priimti sprendimą dėl licencijos panaikinimo, kai licencijų turėtojai nesilaiko licencijavimo sąlygų. Taip pat nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad licencijos panaikinimas prekiauti alkoholiniais gėrimais parduotuvėje Gedimino g. 27-41, Tauragėje, verčia nutraukti komercinę veiklą. Mano, kad licencijos panaikinimas pareiškėjui neatima teisės verstis komercine veikla, be to, jis, praėjus vieneriems metams po licencijos panaikinimo, gali kreiptis į savivaldybę dėl naujos licencijos išdavimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
pareiškėja UAB „Žemaitijos prekyba“ skundu prašo panaikinti Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. sausio 25 d. įsakymą Nr. 5-40 „Dėl licencijos panaikinimo“, kuriuo panaikinta licencija Nr. 4/06 verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais parduotuvėje, Gedimino g. 27-41, Tauragėje (b.l. 10).
Ginčo dalykas nagrinėjamoje byloje yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais panaikinimo teisėtumas. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Alkoholio kontrolės įstatymas (toliau – Įstatymas) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 patvirtintos Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklės.
Vienas iš pareiškėjos UAB „Žemaitijos prekyba“ skundo argumentų, kuriais ji grindžia skundo reikalavimą, yra skundžiamo įsakymo turinio ir formos trūkumai. Pareiškėjos išdėstytas skunde argumentas pripažintinas pagrįstu.
Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 punkto nuostatas Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-01-25 įsakymas Nr. 5-40 „Dėl licencijos panaikinimo“ laikytinas individualiu administraciniu aktu, kuriame išreikšta institucijos valia, sukelianti teisines pasekmes pareiškėjai UAB „Žemaitijos prekyba“ – panaikinta licencija Nr. 4/06 verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais (b.l. 10). Toks sprendimas yra administracinis sprendimas Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalies prasme (viešojo administravimo institucijos valia, išreikšta administraciniame akte). Be to, tai yra vienkartis teisės taikymo aktas, priimtas konkretaus asmens atžvilgiu, todėl tai yra individualus administracinis aktas (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 16 dalis). Dėl šios priežasties skundžiamo sprendimo turiniui taikytini Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Tai reiškia, kad sprendime turi būti nurodytos jo priėmimo priežastys, aiškiai nurodyti atitinkami faktai ir įstatyminis pagrindas, individuali argumentacija.
Minėta, jog Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyti bendrieji reikalavimai individualiam administraciniam aktui, t.y. jis turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Vadinasi, atsakovo įsakymas, kaip aktas, kuriame išreikšta viešojo administravimo institucijos valia ir teisės normų taikymo rezultatas konkretaus subjekto – pareiškėjos UAB „Žemaitijos prekyba“ - atžvilgiu, įtakojantis šio subjekto teisinį statusą (teises ir pareigas), privalo atitikti administracinio akto (įsakymo) turiniui keliamus nurodytus reikalavimus. Skundžiamame atsakovo įsakyme buvo nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymu, Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2004-06-16 sprendimu Nr. 1-600 „Dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse licencijų išdavimo tvarkos patvirtinimo“. Įsakyme nenurodytos konkrečios šių norminių teisės aktų normos, nenurodyta kokiais nustatytais faktais yra grindžiamas pareiškėjui išduotos licencijos panaikinimas. Pažymėtina, kad vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, vien tik norminių teisės aktų, kuriais remiamasi, nurodymas individualiame administraciniame akte nėra pakankamas – priimamas administracinis sprendimas turi būti pagrįstas ir atitinkamais nustatytais faktais (iš sprendimo turinio turi būti aišku, kokie faktai nulėmė jo priėmimą). Tai reiškia, kad skundžiamame įsakyme turi būti nurodytos jo priėmimo priežastys, aiškiai nurodyti atitinkami faktai ir įstatyminis pagrindas, individuali argumentacija. Skundžiamame įsakyme nurodyta, kad jis priimtas pareiškėjai UAB „Žemaitijos prekyba“ pažeidus Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies 2 punkto reikalavimus, tačiau įsakyme pažeidimas nekonkretizuotas, nenurodyta, kaip pareiškėja pažeidė šias nuostatas. Iš skundžiamo įsakymo turinio matyti, kad pažeidimai nustatyti pagal Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-01-17 raštą. Faktinės pažeidimo aplinkybės nekonkretizuojamos. Darytina išvada, jog savivaldybės administracijos direktorius būdamas įstatymo įpareigotas priimti įsakymą dėl licencijos panaikinimo nustačius pažeidimus, negali priimti nemotyvuoto, nepagrįsto faktais ir teisės normomis įsakymo, neatitinkančio Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Pažymėtina ir tai, jog sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu sprendimas priimamas. Priešingu atveju yra apsunkintas tokio asmens pasirinkimas skųsti sprendimą bei suvaržyta teisė paduoti dėl sprendimo motyvuotą skundą. Esant neaiškiems sprendimo priėmimo motyvams, nėra aiškūs ir jo ginčijimo pagrindai. Kartu šie trūkumai kliudo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo teisminei kontrolei, nes tampa neaiškios ginčo ribos, įrodinėtinos aplinkybės, jų teisinė reikšmė ginčo išsprendimui. Atsakovės sprendime nurodytas tik netikslus teisinis sprendimo priėmimo pagrindas, todėl yra pagrindas pripažinti, kad atsakovo ginčijamas sprendimas dėl esminių turinio trūkumų prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai pažymėjo, jog Konstitucijoje įtvirtinta teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose. Tokių pat (analogiškų) bylų skirtingas sprendimas reikštų Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą, todėl rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Teismas pažymėjo, jog teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių bylų teismų praktiką taikant įstatymus (ABTĮ 20 straipsnio 2 dalis), todėl šioje byloje remiamasi Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika nagrinėjant analogiškus ginčus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-12-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A2-1624/2006, 2007-03-20 sprendimas administracinėje byloje Nr.R2-37/2007 ).
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog skundžiamas sprendimas neteisėtas iš esmės, nes prieštarauja aukštesnės teisinės galios norminiams teisės aktams, todėl naikintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Esant šiam administracinio akto panaikinimo pagrindui kiti skundo motyvai nenagrinėtini. Pareiškėjo skundas tenkintinas, remiantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-89 straipsniais,
nusprendė:
panaikinti atsakovo Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-01-25 įsakymą Nr. 5-40 „Dėl licencijos panaikinimo“.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.